Byla 1A-629-493/2019
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 200 MGL (7532 eurų) dydžio bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistojo T. N. gynėjui advokatui S. Z.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 200 MGL (7532 eurų) dydžio bauda.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41.

5T. N. nuteistas už tai, kad pasikėsino įgyti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, būtent: nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, telefoninių pokalbių metu su M. Š., taip pat, 2017 m. balandžio 15 d., apie 15:09 val., Kauno mieste susitikimo metu su M. Š., pasikėsino įgyti - nupirkti už 14 000 eurų iš M. Š. didelės vertės turtą - kultivatorių „NZ Aggressive 600“, 33 880 eurų vertės, kuris buvo pagrobtas 2017 m. balandžio mėnesio naktį iš 10 d. į 11 d., ( - )., iš N. K., žinodamas, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2017 m. balandžio 15 d., ( - ), pagrobtą kultivatorių surado policijos pareigūnai.

62.

7Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jie nėra prieštaringi, papildo ir patvirtina vieni kitus, o jų visuma yra pakankama teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis T. N. pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

83.

9Apeliaciniame skunde nuteistasis T. N. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

103.1.

11Apeliantas teigia, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 2 dalies, 189 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų, t. y. įrodymų nevertino kaip visumos, suteikdamas prioritetą iš kitos bylos gautiems duomenimis ir jų vertinimui, pats skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas, kadangi nebuvo vertinti įrodymai, kurie pagrįstų nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

123.2.

13Skunde nurodoma, kad kaltinamas nuteistajam buvo pareikštas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, tokia formuluotė nurodyta tiek kaltinamajame akte, tiek ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje T. N. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis nurodo, kad tokia galimai kaltinimo fabuloje padaryta klaida akivaizdžiai rodo pirmosios instancijos teismo visišką neįsigilinimą į bylos aplinkybes, pareikštą kaltinimą bei rodo teismo šališkumą.

143.3.

15Skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam buvo taikyti neviešo pobūdžio veiksmai, tačiau taip ir liko nepatikrintas šių proceso veiksmų faktinis ir teisinis pagrindas, todėl lieka neaišku, ar šie įrodymai yra leistini. Be to, sprendžiant dėl T. N. kaltės buvo naudoti duomenys, gauti kitoje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas taip ir nepatikrino, ar nebuvo pažeistos BPK 162 straipsnio nuostatos.

163.4.

17Apeliantas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo baudžiamosios atsakomybės, neįvertino įrodymų atskirai ir jų visumos, neatkreipė dėmesio į esmines detales ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas BK 189 straipsnio dispozicijoje akcentuoja, kad kaltininkas turi žinoti, kokį turtą įgyja, naudoja arba realizuoja. Tuo tarpu, vien dėl kylančių įtarimų ar abejonių, negalima asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Visgi, pagrindžiant T. N. kaltę apsiribojama tik deklaratyviu nurodymu, kad nuosprendyje aprašyti pokalbiai telefonu su asmenimis bei T. N. susitikimas su M. Š. Kaune tuoj po kultivatoriaus vagystės neva patvirtina, jog nuteistasis žinojo, kad ketina įsigyti daiktą, kuris gautas nusikalstamu būdu. T. N. teigimu, nei nuosprendyje aprašytų pokalbių turinys, nei jų egzistavimas nepatvirtina jo kaltės turinio, t. y. žinojimo, kad jis ketina įsigyti daiktą, kuris gautas nusikalstamu būdu. Apeliantas pažymi, kad jam apie tikrąją norimo įsigyti kultivatoriaus kilmę niekas nepasakė, jis pats jokių duomenų apie tai neturėjo. Su M. Š. tarėsi, kad kultivatorių pirks sumokėdamas pavedimu, M. Š. dėl to neprieštaravo, taip pat, buvo susitarta ir dėl pirkimo dokumentų. Įvykus deryboms, buvo sutarta galutinė kultivatoriaus kaina – 14 000 eurų. Nei kultivatoriaus kaina, nei pačios derybos ar kitos aplinkybės nuteistajam nesuteikė jokio pagrindo įtarti ar dvejoti dėl norimo kultivatoriaus kilmės. Svarbu ir tai, kad ant parduodamo kultivatoriaus korpuso buvo nuimta užkniedyta identifikacinė lentelė (kuri rasta M. Š. automobilyje) ir jos vietoje užklijuota kita, taigi buvo stengiamasi paslėpti tikrąją daikto kilmę. Visos nurodytos aplinkybės nėra paneigtos ir patvirtina, kad T. N. neturėjo tiesioginės tyčios įsigyti daikto, kuris gautas nusikalstamu būdu.

183.5.

19Galiausia apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, net ir svarstant, kad jis galėjo suprasti tam tikrus turto ypatumus ar ketinimo įsigyti sąlygas, susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės neabejotinai leistų teigti, jog nagrinėjama veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, todėl turėtų būti taikytinos BK 37 straipsnio nuostatos.

204.

21Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

225.

23Nuteistojo T. N. apeliacinis skundas atmetamas.

246.

25Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka daro išvadą, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl T. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje.

267.

27Dėl padarytų rašymo apsirikimų

288.

29Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visų pirmą sutinka su nuteistojo T. N. skunde nurodytais teiginiais, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse, pripažįstant jį kaltu dėl pasikėsinimo įgyti didelės vertės turtą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, yra klaidingai nurodyta, kad jis kaltinamas ir pripažįstamas kaltu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį. Visgi, negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad padarytas rašymo apsirikimas rodo teismo neįsigilinimą į bylos aplinkybes, pareikštą kaltinimą bei patvirtina teismo šališkumą. Kaip nurodo ir pats apeliantas, ši klaida laikytina rašymo apsirikimu, nes tiek iš kaltinamojo akto (3 t., b. l. 65-82), tiek iš nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (3 t., 83-84), tiek ir iš skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašyto kaltinimo yra aišku, kad T. N. buvo kaltintas ir nuteistas dėl pasikėsinimo įgyti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, kuomet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 22 straipsnio 2 dalimi, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju T. N. nuteistas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, kurios nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios (BK 22 straipsnio 1 dalis), jokių duomenų apie pasikėsinimo metu naudotas netinkamas priemones ar pasikėsinimą į netinkamą objektą byloje nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje T. N. pripažindamas kaltu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ne netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, kuris ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo.

309.

31Dėl įrodymų leistinumo

3210.

33Skunde apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, teismo išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltumo nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismas, apeliantų manymu, įrodymus vertino selektyviai ir šališkai, įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą suteikdamas iš kitos bylos gautiems duomenimis, nesiaiškindamas ar šie įrodymai gali būti laikomi leistinais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo T. N. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

3411.

35Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Tad, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Būtent bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka leistinumo, liestinumo kriterijus, kurie iš jų turi įrodomąją vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog aukščiau nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, o teismo išvados dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 189 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių buvimo T. N. veiksmuose yra pagrįstos visapusiška ir išsamia surinktų įrodymų analize, todėl pagrindo jomis abejoti nėra.

3612.

37Nuteistojo apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neviešo pobūdžio veiksmų (telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir slapto sekimo) metu gautais duomenimis atliekant tyrimą kitoje byloje. Apelianto teigimu, informacija, gauta kitoje byloje, neatitinka leistinumo reikalavimų, kadangi pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar nebuvo pažeistos BPK 162 straipsnio nuostatos. Remiantis BPK 162 straipsniu, vienoje baudžiamojoje byloje taikant procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Šie reikalavimai nagrinėjamojoje byloje teisėjų kolegijos vertinimu pažeisti nebuvo.

3813.

392017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. birželio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. A. nutarimais buvo nutarta kituose ikiteisminiuose tyrimuose (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15107-16 ir 01-1-07506-17) taikant BPK 154, 160 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones gautus duomenis leisti panaudoti šioje baudžiamojoje byloje atliekamame ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 81-82, 84-85, 106), t. y. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. balandžio 13 d. nutarčių pagrindu atliktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautą informaciją bei 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pagrindu atlikto slapto sekimo metu gautą informaciją. Šie ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-15107-16 ir 01-1-07506-17 buvo atliekami dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje dėl traktoriaus ir žemės ūkio padargų vagyčių, t. y. dėl sunkių nusikaltimų.

4014.

41BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės, taigi ši nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė galima ir tais atvejais, kai yra duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį nusikaltimą. Taip pat, šie kitoje byloje užfiksuoti duomenys panaudoti šioje byloje, kurioje taip pat buvo tiriamas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, tačiau vėliau, siekiant užtikrinti greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudžiamoji byla T. N. atžvilgiu išskirta į kitą baudžiamąją bylą. Todėl darytina išvada, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ar slapto sekimo rezultatai šioje byloje neprarado savo įrodomosios reikšmės, jų panaudojimas nepažeidė BPK normų reikalavimų, o apeliantas dėl to nepatyrė neproporcingo įstatymų garantuojamų teisių suvaržymo, todėl skundo argumentai dėl BPK 162 straipsnio pažeidimų laikytini nepagrįstais.

4215.

43Dėl T. N. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį

4416.

45Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta asmeniui, kuris įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Subjektyvioji nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. Visgi, įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan. (2009 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217/2010).

4617.

47Byloje nustatyta, ko neginčija ir nuteistasis, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje minimas turtas - kultivatorius „NZ Aggressive 600“ yra gautas nusikalstamu būdu. Jo neteisėto įsigijimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo N. K. parodymai. Taigi, pasikėsinimas įsigyti neteisėtu būdu gautą kultivatorių atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje aprašytus objektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Būtent subjektyvaus BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymio – kaltės – būvimą nagrinėjamu atveju kvestionuoja nuteistasis T. N..

4818.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis T. N. pasikėsino įgyti didelės vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Pažymėtina, kad paties pasikėsinimo įgyti didelės vertės turtą fakto T. N. neneigė. Kaip matyti, tiek įteikus pranešimą apie įtarimą, tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, T. N. teigė, jog iš M. Š. ketino įsigyti kultivatorių, tačiau nežinojo, kad kultivatorius yra įgytas nusikalstamu būdu, visgi šią jo parodymų dalį neabejotinai paneigia kitų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad nors T. N. savo kaltę viso proceso metu neigė, tačiau jo parodymus vertinti kaip nuoseklius ir vienodus, ir spręsti, jog jis ketindamas įsigyti kultivatorių nežinojo, jog jis yra gautas nusikalstamu būdu, pagrindo nėra. Kaip matyti iš liudytojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 41) T. N., 2017 m. gegužės 10 d. apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, nurodė, kad su M. Š. jis ryšio nepalaiko nuo 2009 metų, kultivatoriaus pastaruoju metu pirkti neketino, tačiau, kaip matyti iš užfiksuotų jo ir M. Š. telefoninių kontaktų skaičiaus ir intensyvumo, tarp jų vyko intensyvus ir pastovus bendravimas dėl žemės ūkio technikos įsigijimo. Apklausus T. N. kaip įtariamąjį, pastarasis nurodė, kad su M. Š. atsitiktinai susitiko 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje. Po kelių ar keliolikos dienų jam pastarasis paskambino ir pasiūlė pirkti kultivatorių. Kaina buvo ganėtinai gera, todėl jie dar kelis kartus bendravo telefonu, derino kainą, aptarė, kad kultivatorių M. Š. atveš pas T. N.. M. Š. sakė, kad užsiima šių agregatų pirkimu – pardavimu. T. N. pažymėjo, kad už perkamą agregatą jam reikės sąskaitų. 2017 m. balandžio 15 d. susitiko su M. Š. Kaune, sutarė galutinę kainą, tačiau paties kultivatoriaus nematė. Nurodė, kad apklaustas specialiuoju liudytoju davė kitokius parodymus, kadangi sužinojo, jog M. Š. jam bandė parduoti vogtą kultivatorių, dėl ko išsigando ir pasakė, kad apie tai nieko nežino. Visgi, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, T. N. nurodė naujas aplinkybes, t. y. kad su M. Š. dėl kultivatoriaus pirkimo tarėsi prieš porą metų. Patvirtino, kad prieš ruošdamasis pirkti kultivatorių jo neapžiūrėjo, nuotraukų taip pat nematė, tačiau M. Š. jam minėjo, kad kultivatorius yra mažai dėvėtas. Nurodė, kad Kaune buvo susitikęs su M. Š., tačiau susitikimas vyko ne dėl kultivatoriaus, su M. Š. jo automobiliu nebuvo išvykęs. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nuteistojo T. N. parodymus vertino kaip pasirinktą gynybos versiją, kadangi jo parodymai apie tai, kad jis nežinojo, jog siekiamas įsigyti kultivatorius yra gautas nusikalstamu būdu, buvo paneigta kitais byloje surinktais įrodymais.

5019.

51T. N. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo grindžiama iš esmės pareigūnų disponuota informacija, kad jų turimais duomenimis M. Š. mobiliuoju telefonu palaikė ryšį su T. N., vykdant kontrolę užfiksuotas jų bendravimas dėl kultivatoriaus pirkimo už 14 000 eurų. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. L. ir E. T.. Telefoninių pokalbių suvestinės patvirtina, jog tarp asmenų, besinaudojančių numeriais ( - ) (M. Š.) ir ( - ) (T. N.), vyksta pokalbis dėl kultivatoriaus įsigijimo, deramasi dėl kainos, detalizuojamos technikos pargabenimo aplinkybės. Pastebėtina, kad nuteistasis T. N., bendraudamas telefonu, tiesiogiai nemini kultivatoriaus, jo pavadinimo, kalba koduotai, vartojami tokie žodžiai kaip „skardelė“, „padargas“, „vienas“, taip pat, nenori apie tai daug kalbėti, nurodo, kad „nesaugiai... kažkaip kitaip reikia“, žada apie viską pasikalbėti susitikę. Nors T. N. apeliaciniame skunde teigia, kad už kultivatorių tarėsi sumokėti pavedimu, gaudamas sąskaitą – faktūrą, tačiau iš užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad nurodoma atvažiuoti su „pinigėliais“. Be to, iš pokalbių suvestinių matyti, kad T. N. yra žinoma standartinė kultivatoriaus kaina, tačiau jis prašo ją „paderinti“, nors vėlesniame pokalbyje, ketindamas kultivatorių parduoti, kitam asmeniui nurodo, jog kultivatorius „jis naujas išvis beveik“. Vertinant nuteistojo parodymų patikimumą, taip pat vertintina tai, kad nuteistasis nurodė, jog kultivatorių nusprendė įsigyti jo neapžiūrėjęs, teigė, kad dirba ūkininku, todėl apie techniką suprato iš pasakyto modelio. Visgi, kaip matyti iš užfiksuotų telefoninių pokalbių, tikslus kultivatoriaus modelis nėra nurodomas, priešingai, siekiama apskritai neįvardinti daikto, dėl kurio pardavimo yra tariamasi. Visa tai rodo, kad T. N. teikiama informacija, siekis nuslėpti tikrąjį sandorio dalyką, turto pasiėmimo aplinkybės, kaina, turėjo aiškiai sufleruoti apie įsigyjamo turto statusą. Aplinkybę, jog T. N. žinojo, kad siekia įgyti nusikalstamu būdu gautą kultivatorių, patvirtina ir telefoninių pokalbių suvestinės, iš kurių matyti, kad T. N. 2017 m. gegužės 5 d., paskambinęs A. M., teiraujasi dėl M. Š., nurodo, kad jį kviečia Panevėžio policijos pareigūnai ir jis nežino, ką jiems sakyti. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad buvo pakeistas kultivatoriaus identifikacinis kodas, kas, neva parodo, kad buvo siekiama nuslėpti tikrąją kultivatoriaus kilmę, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas kultivatorius dalyvavo viešajame eisme, todėl minėtu identifikacinio kodu pakeitimu buvo siekiama ne suklaidinti pirkėją, o lengviau transportuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.

5220.

53Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

5421.

55Dėl veikos mažereikšmiškumo

5622.

57Apeliantas skunde taip pat teigia, jog jo padaryta veika turėtų būti pripažinta mažareikšme. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Be to, pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

5823.

59Nuteistasis, teigdamas, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos, remiasi protingumo, proporcingumo, teisingumo ir baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio, principu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis pasikėsino įgyti didelės vertės turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, nusikalstamo veikos nebaigė tik dėl jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pagrobtą turtą rado policijos pareigūnai, jis veikė tiesioginė tyčia, savo kaltės nepripažino. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma padarytą nusikaltimą apibūdinančių duomenų nesuteikia pagrindo išvadai, kad padaryta veika būtų vertinama kaip mažareikšmė dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų ir dėl jos nebūtų tikslinga kaltininkui taikyti baudžiamosios atsakomybės turinį sudarančias poveikio priemones.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3081 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

61nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti.

62Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio įžanginėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimą: klaidingai nurodytą T. N. inkriminuojamą BK 22 straipsnio 2 dalį į BK 22 straipsnio 1 dalį.

63Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1.... 5. T. N. nuteistas už tai, kad pasikėsino įgyti didelės vertės turtą,... 6. 2.... 7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų... 8. 3.... 9. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. N. prašo Marijampolės apylinkės teismo... 10. 3.1.... 11. Apeliantas teigia, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai... 12. 3.2.... 13. Skunde nurodoma, kad kaltinamas nuteistajam buvo pareikštas pagal BK 22... 14. 3.3.... 15. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam buvo taikyti neviešo pobūdžio... 16. 3.4.... 17. Apeliantas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas... 18. 3.5.... 19. Galiausia apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, net ir svarstant, kad jis... 20. 4.... 21. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas... 22. 5.... 23. Nuteistojo T. N. apeliacinis skundas atmetamas.... 24. 6.... 25. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 26. 7.... 27. Dėl padarytų rašymo apsirikimų... 28. 8.... 29. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visų pirmą sutinka su nuteistojo T.... 30. 9.... 31. Dėl įrodymų leistinumo... 32. 10.... 33. Skunde apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų... 34. 11.... 35. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20... 36. 12.... 37. Nuteistojo apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas... 38. 13.... 39. 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. birželio 12 d. Kauno apygardos... 40. 14.... 41. BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta baudos, arešto arba laisvės... 42. 15.... 43. Dėl T. N. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ... 44. 16.... 45. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta asmeniui,... 46. 17.... 47. Byloje nustatyta, ko neginčija ir nuteistasis, kad nuosprendžio aprašomojoje... 48. 18.... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų,... 50. 19.... 51. T. N. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo grindžiama iš esmės pareigūnų... 52. 20.... 53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 54. 21.... 55. Dėl veikos mažereikšmiškumo... 56. 22.... 57. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog jo padaryta veika turėtų būti... 58. 23.... 59. Nuteistasis, teigdamas, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 37 straipsnio... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti.... 62. Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m.... 63. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....