Byla 2A-706/2013
Dėl 430 000 Lt priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys visiškai patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-1261-798/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų grupė“ ieškinį atsakovei V. P. dėl 430 000 Lt priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi, patenkinus kreditorių UAB ,,LUKOIL BALTIJA“ ir kt. pareiškimus, UAB „Statybų grupė“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB ,,Administravimas ir auditas“, teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-1034-798/2013).

6Ieškovas BUAB „Statybų grupė“ 2011-04-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. P., prašydamas priteisti iš jos 430 000 Lt skolą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškininiame pareiškime bei dublike nurodė, kad pagal bankroto administratoriui pateikto 2009-12-31 balanso duomenimis pirkėjų skolos sudaro 468 909,30 Lt, o pagal 2009-10-15 debitorinių įsiskolinimų iššifravimą, atsakovė V. P. yra skolinga 430 000 Lt. Teigė, kad pagal mokamųjų nurodymų ir kasos išlaidų orderių duomenis 2007 m. tarp šalių buvo sudarytos dvi autorinės sutartys Nr. 2007/08-13 ir Nr. 2007/08-13-1, kurios administratoriui nebuvo perduotos. Tačiau įmonės veiklos dokumentuose nėra jokių dokumentų, patvirtinančių darbų atlikimą. Atsakovei nuo 2007-08-24 iki 2008-01-23 per AB SEB banką, AB DnB Nord banką ir UAB Medicinos banką 7 mokamųjų nurodymų pagrindu ieškovas sumokėjo 230 000 Lt, o per 2008 m. sausio mėnesį pagal 16 kasos išlaidų orderių grynaisiais pinigais iš kasos jai išmokėta 400 000 Lt. Iš viso jai sumokėta 630 000 Lt. Atsakovė per laikotarpį nuo 2008-05-07 iki 2008-11-12 grąžino ieškovui 200 000 Lt, tačiau liko skolinga 430 000 Lt ir tai patvirtina 2009-06-30 šalių pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas. Teigė, kad bendrovės kreditorių pirmajame susirinkime, įvykusiame 2010-05-20, buvęs vadovas D. A. neneigė, jog atsakovė yra skolinga įmonei, todėl nevertintinas 2009-07-14 įmonės raštas, jog atsakovei pretenzijų nėra, bei 2009-07-06 ir 2009-07-10 atliktų darbų priėmimo aktai. Nurodė, kad pagal VSDFV Vilniaus skyrius 2010-07-31 patikrinimo aktą pirkėjų skolos sudaro 517 810,72 Lt, tarp jų ir V. P. 430 000 Lt skola. Nurodė, kad atsakovė autorinėse sutartyse apskaičiuodama projektavimo darbų kainą, išskyrė 18 proc. PVM, tačiau bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nerasta pagal priėmimo-perdavimo aktus jos išrašytų ir įmonei pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, o pagal viešai skelbiamo VMI internetinės svetainės PVM mokėtojų registro duomenis nenustatyta, jog atsakovė būtų įsiregistravusi PVM mokėtoja.

7Atsakovė V. P. atsiliepime į ieškinį bei triplike prašė ieškinį atmesti. Teigė pinigus gavusi autorinių sutarčių pagrindu pagal atliktų darbų aktus, ką patvirtina atsakovo 2009-07-14 raštas, pagal sutartis atlikta galimybių studija, gauti projektavimo sąlygų sąvadai, projektiniai pasiūlymai, etc. Pažymėjo, kad sutartyse nurodyti darbų įkainiai buvo mažesni nei tuo metu buvusi rinkos kaina, kad priešprojektiniams darbams nebūtinos specialios licencijos, be to, ji negali būti atsakinga už tai, kokiu antspaudu tvirtinami dokumentai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo BUAB „Statybų grupė“ ieškinį atsakovei V. P. patenkino visiškai. Pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo pradžios tarp šalių sudarytas autorines sutartis: 2007 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 2007/08-13-01, 2007 m. spalio 8 d. Nr. 2007/10-08-VP, 2007 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 2007/08-13-02, 2007 m. spalio 9 d. Nr.2007/10-09-VP. Taikė restituciją įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovui nuosavybėn 430 000 Lt bei priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Iš atsakovės valstybei priteisė 8 300 Lt žyminio mokesčio bei 12,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

10Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovei nuo 2007-08-24 iki 2008-01-23 per bankus pagal 7 mokamuosius nurodymus sumokėjo 230 000 Lt, o per 2008 m. sausio mėnesį pagal 16 kasos išlaidų orderių iš kasos perdavė 400 000 Lt grynųjų pinigų. Atsakovė per laikotarpį nuo 2008-05-07 iki 2008-11-12 grąžino ieškovui 200 000 Lt ir liko skolinga 430 000 Lt, ką patvirtina 2009-06-30 šalių pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, bendrovės 2009-12-31 balanso, 2009-10-15 debitorinių įsiskolinimų iššifravimo duomenys.

11Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas pinigus jai buvo sumokėjęs pagal autorines sutartis, bei sutiko su ieškovo motyvais, kad 2009-07-14 raštas ir 2009-07-06 ir 2009-07-10 atliktų darbų priėmimo aktai, galimybių studija, gauti projektavimo sąlygų sąvadai, projektiniai pasiūlymai bei kt. galėjo būti sudaryti atgaline data. Nustatęs, kad administratoriui nebuvo perduotos autorinės sutartys Nr. 2007/08-13-01, Nr. 2007/08-13-2, Nr. 2007/10-08-VP, Nr. 2007/10-09-VP, kad įmonės veiklos dokumentuose nėra dokumentų, patvirtinančių autorinių darbų atlikimą, kad atsakovė į bylą iš viso nepateikė autorinės sutarties Nr.2007/08-13, kuria remiantis iš ieškovo gavo 630 000 Lt, – sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovės su atsiliepimu pateiktas įmonės raštas bei atliktų darbų aktai galėjo būti sudaryti atgaline data. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovės pateiktos autorinės sutartys, darbų priėmimo-perdavimo aktai yra antspauduoti kitu antspaudu, negu tas, kuris buvo perduotas bankroto administratoriui 2010-01-05 aktu. Įmonės vadovas D. A. neįvykdė administratoriaus 2011-06-22 reikalavimo iki 2011-06-30 perduoti papildomą įmonės apvalų antspaudą.

12Remdamasis tuo, kas nustatyta, teismas sprendė, jog faktas, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo mokami jokie privalomi mokesčiai, kad skaičiuojant projektavimo darbų kainą yra išskirtas 18 proc. PVM, o pagal viešai skelbiamo VMI internetinės svetainės PVM mokėtojų registro duomenis atsakovė nėra įsiregistravusi PVM mokėtoja, kad ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra apskaityta atsakovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagal jos pateiktus darbų priėmimo-perdavimo aktus, o atsakovė su procesiniais dokumentais į bylą jų taip pat nepateikė, kad tokios sąskaitos nebuvo įtrauktos į įmonės gautino PVM apskaitą, kad nuo lėšų, kurias įmonė sumokėjo atsakovei pagal, kaip teigiama, autorines sutartis nebuvo apskaitytas ir sumokėtas į biudžetą Gyventojų pajamų mokestis (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVMĮ) 71 str. 2 d., 78 str., 58 str. 1 d., 5 str. 2 d. 5-7 p., 13 str. 5 d., 14 str. 6 d., 82 str., 94 str.), – patvirtina ieškovo teiginius, kad tarp šalių buvo sudarytos tariamos autorinės sutartys.

13Teismas taip pat sprendė, jog sutartys, tarp šalių sudarytos 2007-08-13 ir 2007-10-08, negali būti laikomos autorinėmis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ATGTĮ) prasme: susitarta atlikti tam tikrą darbą – organizuoti projektavimo bei derinimo darbus, atiduoti nustatyta tvarka patvirtintą ir suderintą mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo projektą arba įvertinti teritorijos infrastruktūros inžinierines galimybes, išnagrinėti optimalias užstatymo perspektyvas, rasti komerciškai pagrįstą būsto formatą ir pan. (ATGTĮ 2 str. 2 d., 4 str. 1 d., 39 str.).

14Išanalizavęs bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas sprendė, kad atsakovė ir buvęs ieškovo vadovas D. A., siekdami sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą, sutartis, aktus sudarė atgaline data, todėl tiek sutartis, tiek priėmimo-perdavimo aktus traktavo kaip tariamus sandorius, ir dėl šio negaliojančius. Nurodė, jog tokio sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes jos nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (CK 1.86 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005; 2000 m. 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000).

15Remdamasis paminėtu teismas visiškai patenkino ieškinį ir pripažinęs tariamais bei negaliojančiais ab initio, t. y. nuo sudarymo momento, sandoriais tarp šalių sudarytas, taip vadinamas, autorines sutartis, šių sutarčių pagrindu surašytus darbų priėmimo-perdavimo aktus (CK 1.86 str., 1.95 str.) ir pritaikęs restituciją priteisė iš atsakovės ieškovui tuo pagrindu gautus 430 000 Lt (CK 1.80 str. 2 d.) bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės į valstybei priteisė 8 300 Lt žyminio mokesčio ir 12,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Atsakovė V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovo BUAB „Statybų grupė“ ieškinį visiškai atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neatskleidus bylos esmės, tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų bylos aplinkybių, nesilaikant teismų praktikos nurodymų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas ex officio neturėjo teisės pripažinti sandorius – autorines sutartis negaliojančiomis, nes tam nebuvo akivaizdaus pagrindo, ieškovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs, o atsakovė į bylą yra pateikusi šių sutarčių vykdymą patvirtinančius įrodymus, patvirtinančius esminį šalių valios elementą, tai yra, kad sandoriais buvo siekiama sukurti teises bei pareigas, kurių teismas neanalizavo. Tuo pažeisti civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai, nesilaikyta teismų praktikoje suformuluotų aktualių išaiškinimų šiuo klausimu (CPK 12 str., 13 str., 326 str. 1 d., 330 str.).
  2. Teismo sprendimas neatitinka šiam procesiniam dokumentui CPK normų keliamų reikalavimų, nes nėra tinkamai motyvuotas ir nuoseklus, neiširti ir neanalizuoti apeliantės pateikti įrodymai (galimybių studija, projektavimo sąvadai, projektiniai pasiūlymai, kita pagal autorines sutartis sudaryta dokumentacija) – tuo pažeisti įrodymų vertinimo principai Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo nurodymai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Be to, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra išspręsta dėl priėmimo-perdavimo aktų negaliojimo, nors motyvuojamoje dalyje jie taip pat traktuoti kaip tariami sandoriai. Tokiu būdu restitucija taikyta neteisėtai (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
  3. Teismas be pagrindo autorines sutartis pripažino negaliojančiomis kaip tariamus sandorius, nes bylos medžiaga nepatvirtina teismo išvados, kad šalys neįgijo atitinkamų civilinių teisių bei pareigų, kad nebuvo susiformavusi šalių valia sudaryti ir įvykdyti šiuos sandorius (CK 1.63 str.). Priešingai – atsakovė įrodė, kad de facto įvykdė sutartis. Sutarčių pavadinimas autorinėmis, kai jos neatitinka tokių sutarčių požymių, mokesčių valstybei nesumokėjimas, su papildomo antspaudo naudojimu, sutarčių apskaitos pažeidimais, jų neišsaugojimu susijusios aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo taikyti CK 1.86 straipsnio ir 1.80 straipsnio nuostatas (CPK 326 str. 1 d., 330 str.).

18Ieškovas BUAB ,,Statybų grupė“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama:

  1. Byloje esantys dokumentai nepatvirtina apeliantės teiginių apie realų darbų atlikimą pagal taip vadinamas autorines sutartis. AB DnB NORD bankas pagal 2007-05-21 kredito sutartį Nr. K-2400-2007-347 suteikė ieškovui 6 629 721,28 Lt (1 920 100 eurų) paskolą nekilnojamojo turto įsigijimui bei gyvenamųjų namų statybai finansuoti: 4450/8000 dalių žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1072-1518, kadastrinis adresas 0101/025:2026, Mileišiškių g. Nr. 2, Vilnius bei 4173/5642 dalių žemės sklypas, unikalus Nr.0101-0025-1127, kadastrinis adresas 0101/0025:1127, Pylimėlių g. Nr. 31, Vilnius. Šie žemės sklypai buvo nupirkti, tačiau daugiau kaip per dvejų metų laikotarpį nuo kredito suteikimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (2009-10-15), nebuvo atlikti nei projektavimo, nei statybos darbai.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtino ieškovo BUAB „Statybų grupė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagal kurį skola AB DnB NORD bankui sudaro 7 199 801,52 Lt, iš jų delspinigiai, palūkanos ar baudos – 570 080,24 Lt. Taigi kreditas bankui nėra sugrąžintas, tuo tarpu iš šių lėšų pagal tariamas autorines sutartis atsakovei V. P. sumokėta 630 000 Lt: per 2007 m. 8-12 mėn. 230 000 Lt, o per 2008 m. 01 mėn. – 400 000 Lt, nors tuo metu nei galimybių studija, nei projektavimo sąvadai, nei projektiniai pasiūlymai ieškovui nebuvo pateikti, niekur neįregistruoti, atitinkamų institucijų nėra patvirtinti, negautas statybos leidimas, statybos nepradėtos. Be to, nei vienas dokumentas, susijęs su šių objektų projektavimo darbais, kuris buvo teiktas valstybės ar savivaldybės institucijoms, nebuvo pasirašytas V. P., be to ji neatstovavo įmonės ir pagal įgaliojimą. Todėl atsakovės pateiktos į bylą įvairios paraiškos ir projektavimo sąlygos, kurios yra pasirašytos kitų asmenų, neįrodo, kad ji prisidėjo prie šių darbų atlikimo. Todėl laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo.
  3. Teismas teisingai sprendė, kad 2007 m. autorinės sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, nes šalys ir neturėjo tikslo sukurti tikrus teisinius santykius. Tai įrodo ir tas faktas, kad atsakovė per 2008 m. aštuoniais mokėjimais į įmonės kasą grąžino iš viso 200 000 Lt sumą, visuose kasos išlaidų orderiuose mokėjimo pagrindą įvardijant kaip avanso grąžinimas, nes atsakovei buvo sumokėtos tokios didelės pinigų sumos, nepasiekus jokio realaus rezultato. Tiek autorinės sutartys, tiek po dvejų metų pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai yra akivaizdžiai tariami sandoriai, nes sandorio šalys nesiekė sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žinojo. Tai patvirtina aplinkybė, kad galimybių studijoje pateiktų projektavimo sąlygų neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – žemės sklypai yra sodo bendrijos teritorijoje, šioje vietovėje nėra parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Atsakovė V. P. savo galimybių studijoje numato, kad sodo bendrijos teritorijoje esančiuose sklypuose bus statomas daugiabučių (trijų aukštų) namų kompleksas. Tačiau šis projektas ten negalėjo būti įgyvendintas jau vien dėl per didelio aukštingumo ir sklypo užstatymo tankumo (galimas didžiausias tankumas – 30 proc.) gauti statybos leidimą nebuvo įmanoma. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje skelbiamame interaktyviame žemėlapyje matyti, kad pagal Bendrojo plano reglamentą žemės sklypų ( - ) teritorijos tipas – mažo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščiams statiniams (vienbutis/dvibutis namas) statyti ir eksploatuoti. Todėl projektuoti gyvenamųjų namų kompleksą su tūkstantinėmis kvadratūromis, parkingais reikėjo tik siekiant pagrįsti milžiniškų pinigų išleidimą.
  4. Visais atvejais, kai pagal Statybos įstatymą yra privaloma parengti ypatingo ar neypatingo statinio projekto architektūros dalį, iki statinio projektavimo pradžios yra privaloma parengti statinio architektūrinius projektinius pasiūlymus, vadovaujantis Statybos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu bei kitais teisės aktais, nustatančiais teritorijos tvarkymo ir naudojimo bei statinių statybos reikalavimus, kuriuos turi pasirašyti atestuotas architektas. Tai nebuvo daroma, todėl remiantis aplinkybėmis, kurios buvo išdėstytos teismo posėdžio metu, teismo priimtas sprendimas pripažinti tarp šalių sudarytas autorines sutartis ir vėliau pasirašytus priėmimo-perdavimo aktus niekinius ir negaliojančius nuo jų sudarymo momento – yra teisingas ir įrodytas visa byloje esančia medžiaga, atitinka įstatymų reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (CK 1.80 str. 1, 2 d., 1.95 str. 1 d., CK 1.78 str. 5 d.).
  5. Teismas turėjo pagrindą ir pareigą ex officio pripažinti sandorius niekiniais (CK 1.78, 1.81 str.), nes spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, turi būti aktyvus. Teismas nustatė, jog šie sandoriai yra tiesiogiai susiję su byloje pareikštais reikalavimais, o toks konstatavimas yra būtinas ginant ieškovo pažeistas teises ir taikant niekinių sandorių padarinius. Nustatė, jog nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokių sandorių negaliojimo pagrindas yra akivaizdus. Be to nustatė bankroto byloje egzistuojantį viešąjį interesą – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22Teisėjų kolegija, prieš imdamasi analizuoti atsakovės V. P. apeliacinio skundo argumentus, laiko, jog, visų pirma, pažymėtinos bendrosios civilinio proceso taisyklės bei teismų praktikos nurodymai, kuriais vadovaujamasi nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka. Taigi šioje byloje yra aktualu tai, kad ieškovas BUAB ,,Statybų grupė“, kaip jau minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1034-798/2013) ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais (teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo patvirtintas hipoteka užtikrintas AB DnB NORD banko 7 199 801,52 Lt finansinis reikalavimas, 30 pirmosios eilės kreditorių 199 717,97 Lt reikalavimai, VSDFV Vilniaus skyrius bei VMI, kaip antrosios eilės kreditorių 263 227,78 Lt reikalavimai ir 32 trečiosios eilės kreditorių 3 774 275,25 Lt reikalavimai. Bendra visų tuomet patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudarė 11 437 022,52 Lt. Vėliau kreditoriniai reikalavimai buvo tikslinami. Teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi BUAB „Statybų grupė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi konstatavus, jog Garantinio fondo išmokomis buvo padengta dalis darbuotojų reikalavimų, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos buvo įtrauktas į antros eilės kreditorių sąrašą su 108 352,92 Lt finansiniu reikalavimu, atitinkamai iki 91 392,05 Lt sumažėjo bendra 30 pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma. Taigi, akivaizdu, jog, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokioje byloje yra viešasis interesas ir dėl to teismai privalo būti aktyvūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010).

23Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, ši aplinkybė negali būti absoliutinama, todėl ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; etc.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.).

24Kasacinis teismas, aiškindamas civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimą, savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra pasisakęs dėl šiame procese taikytinos įrodymų pakankamumo taisyklės, grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; etc.).

25Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.).

26Teisėjų kolegija taip pat laiko, jog yra būtina pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri privalo patikrinti skundžiamo teismo sprendimo ne vien teisinį, bet taip pat ir faktinį pagrindą, esant būtinumui pakartotinai ar papildomai įvertinti byloje esančius įrodymus, taip pat CPK 314 straipsnyje nurodytais pagrindais priimtus naujus įrodymus, nustatyti faktines aplinkybes, etc. Kaip žinia, dėl paminėto CPK 329 straipsnio 1 dalyje šios instancijos teismui yra nurodyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

27Vadovaudamasi pirmiau paminėtais bendrosiomis civilinio proceso taisyklėmis bei teismų praktikos nurodymais, ir, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei surinktais įrodymais, teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovės V. P. apeliacinio skundo motyvais, konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas ieškovo BUAB ,,Statybų grupė“ ieškinį nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas šiam ginčui išspręsti, iš esmės teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir teisingai sprendė, jog ieškovas įrodė savo reikalavimus, o atsakovė nepaneigė šių reikalavimų pagrįstumo (CPK 12, 13, 178 str.) Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 2 d.).

28Nagrinėdama atsakovės V. P. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus jos argumentus, susijusius su tuo, kad šiuo atveju teismas ex officio neturėjo teisės pripažinti sandorius, jos taip vadinamas autorines sutartis, negaliojančiais, nes ieškovas to neprašė, tam nebuvo akivaizdaus pagrindo, o jos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina buvus šalių valią sukurti teises bei pareigas. Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas teisingai nurodo, jog nagrinėjamoje byloje teismas turėjo įstatyme nustatytą pareigą būti aktyviu bei esant pagrindui išeiti už pareikšto ieškinio reikalavimų ribų. Be to, šių ieškovo teiginių pagrįstumą patvirtina tiek pirmiau šioje nutartyje nurodytos teismų praktikos nuostatos, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tiek ir paties ieškovo ieškininiame pareiškime, dublike suformuluoti faktiniai pagrindai ieškininio reikalavimo priteisti iš atsakovės minimas lėšas, kaip jai perduotas be jokio pagrindo, o taip pat ieškovo atstovės paaiškinimai teismui (CPK 185 str.).

29Taigi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nuosekliai tvirtino, taip teigia ir savo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą – kad, nežiūrint jos nurodomų atliktų darbų didelės kainos, apimties, šių darbų pobūdžio, bankroto administratoriui pradėjus vadovauti įmonės bankroto procesui, nebuvo perduotos nei autorinės sutartys, kurias ji pateikė teismui, nei kiti dokumentai, patvirtinantys, jog ji turėjo būtiną kvalifikaciją tokius darbus atlikti. Ieškovas taip pat tvirtino, kad nors į bylą pateiktose sutartyse skaičiuojant projektavimo darbų kainą yra išskirtas 18 procentų PVM, tačiau bendrovėje nerasta duomenų, jog per visą minimą laikotarpį ieškovė būtų įmonei pateikusi apmokėti tokias nors sąskaitas-faktūras, kad jos būtų apskaitytos, saugomos. Tvirtino, jog taip pat nėra duomenų, kad pagal tokias sutartis į biudžetą būtų mokamas atitinkamas gyventojų pajamų mokestis. Remdamasis faktu, kad kreditorių susirinkime buvęs ieškovo administracijos vadovas pripažino, jog atsakovė yra skolinga bendrovei, žadėjo pateikti trūkstamas sutartis, o taip pat tuo, kad administratoriui nebuvo perduotas antrasis apvalusis įmonės antspaudas – bankroto administratorius nuosekliai teigė, jog yra tikėtina, kad ieškovės teismui pateiktos, taip vadinamos autorinės sutartys, darbų priėmimo-perdavimo aktai, ieškovo 2009-07-14 raštas apie šalių atsiskaitymą bei pretenzijų viena kitai neturėjimą, gali būti sudaryti atgaline data, kai bankroto administratorius ėmėsi veiksmų susigrąžinti iš atsakovės minimas lėšas. Tvirtino, kad šie dokumentai tikėtinai yra sudaryti tik dėl akių, siekiant pagrįsti neteisėtai jai perduotų lėšų panaudojimą bendrovės naudai. Taigi, atsižvelgiant į tai, laikytina, jog, nežiūrint to, kad ieškovo procesinių dokumentų rezoliucinėse dalyse toks reikalavimas nebuvo suformuluotas, faktiškai jis nuosekliai teigė, jog minimi sandoriai yra tariami (CK 1.86 str.). Taigi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, kruopščiai įvertinęs šiuos įrodymus ir remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, teisingai konstatavo, jog tokių sandorių negaliojimo pagrindas yra akivaizdus ir pagrįstai pasinaudojo teise ex officio pripažinti juos negaliojančiais (CK 1.78 str.). Beje, pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvusiam BUAB „Statybų grupė“ vadovui D. A. už teismo įpareigojimų nevykdymą, tai yra už ilgalaikio įmonės turto ir dar vieno bendrovės apvalus antspaudo neperdavimą, skyrė 4 000 Lt baudą, o šio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi jo prašymas dėl skirtos baudos panaikinimo buvo atmestas (CPK 179 str. 3 d.).

30Teisėjų kolegija pažymi, jog šiame procese nėra pagrindo iš naujo analizuoti bei vertinti pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuotus, išnagrinėtus bei teisingai įvertintus įrodymus bei išvadas, be kita ko, susijusias su apeliantės V. P. argumentais dėl mokesčių valstybei nesumokėjimo, papildomo antspaudo naudojimo, sutarčių apskaitos pažeidimo, etc. Tačiau kolegija laiko, jog papildant šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus, būtina įvertinti apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus (galimybių studija, projektavimo sąvadai, projektiniai pasiūlymai ir kt.), kuriais remdamasi ji teigia, kad išvada apie tariamą projektavimo teisinių santykių pobūdį yra nepagrįsta. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo BUAB „Statybų grupė“ reikalavimus, nepasisakė dėl šiam teismui atsakovės pateiktų minėtų dokumentų. Tačiau vertinant minėtų dokumentų įrodomąją vertę, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nepaneigti bankroto administratoriaus teiginiai, kuriuos jis išdėstė taip pat ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, jog nežiūrint sutartyse nurodyto darbų pobūdžio, masto, kainos ir kt., perėmus bendrovės dokumentus, juose ne tik kad nebuvo rasti šie rašytiniai įrodymai, bet nebuvo rasta ir duomenų apie šių dokumentų įtraukimą į apskaitą ir kt. Be to, ir atsakovė juos pateikė teismui tik su tripliku. Antra, byloje taip pat nėra duomenų, beje, tokie nepateikti nei apeliacinės instancijos, kaip fakto instancijos, teismui, kurie paneigtų bankroto administratoriaus argumentus, jog bendrovė, panaudodama 2007 m. AB DnB NORD banko suteiktą 6 629 721,28 Lt paskolą žemės sklypų įsigijimui bei gyvenamųjų namų statybai finansuoti, Vilniuje įsigijo žemės sklypus, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo, tai yra iki 2009-10-15, nebuvo atlikti nei projektavimo, nei statybos darbai, nėra jokių duomenų, kad atsakovės teismui pateikta galimybių studija, projektavimo sąvadai, projektiniai pasiūlymai, etc. būtų įregistruoti, patvirtinti atitinkamų institucijų, kad būtų atliekami veiksmai statybos leidimui gauti. Trečia, taip pat nepaneigti ieškovo argumentai, jog be kita ko, su minimų objektų projektavimo darbais susiję dokumentai, kurie buvo teikti valstybės ar savivaldybės institucijoms, sudaryti ne atsakovės V. P., kuri buvo įsipareigojusi atlygintinai atlikti sulygtus darbus. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat nepateikė teismui jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl minimų darbų atlikimo, dokumentų apie atsiskaitymą su jais ir kt. Ketvirta, taip pat nepaneigti ieškovo bankroto administratoriaus argumentuoti teiginiai, kad šių sandorių tariamą pobūdį patvirtina ir tai, jog daugiabučių namų projekto – ( - ), apjungiant du įsigytus sklypus – galimybių studijoje, kurioje nurodyta, kad 2007-11-15 ją atliko atsakovė V. P., pateiktos projektavimo sąlygos neįgyvendinamos, nes minėta žemė yra sodo bendrijoje, o detalusis planas šioje vietovėje nėra ne tik patvirtintas, bet ir parengtas, tuo tarpu pagal viešai skelbiamą bendrojo plano reglamentą šių žemės sklypų tipas – mažo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščiams statiniams statyti ir eksploatuoti. Akivaizdu, kad atsakovei V. P. šios aplinkybės buvo arba privalėjo būti žinomos. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismo išvadų teisingumo bei pagrįstumo taip pat nepaneigia apeliantės teiginiai, grindžiami šiais jos pateiktais rašytiniais įrodymais, kad ieškovas yra sumokėjęs už de facto atliktą darbą (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

31Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės V. P. teiginius, jog šis teismo sprendimas priteisti iš jos ieškovui minimas lėšas yra neteisėtas, nes jo rezoliucinėje dalyje nėra išspręsta dėl priėmimo-perdavimo aktų negaliojimo, nors motyvuojamoje dalyje jie taip pat traktuoti kaip tariami sandoriai. Visų pirma, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakydamas dėl šiuose atsakovės pateiktuose dokumentuose esančių duomenų įrodomosios reikšmės, juos vertino visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo pareigą civiliniame procese, yra nurodęs, jog ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Taigi, kolegijos vertinimu, minėti apeliantės V. P. pateikti įrodymai nepatvirtina jos argumentų dėl sutartinių teisinių santykių realumo. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo nutartyje yra nurodęs, kad darbų priėmimo-perdavimo aktai yra įrodymų šaltiniai apie tai, ar pagal sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; etc.). Taigi siekiant paneigti tokiuose dokumentuose esančių duomenų teisingumą ar pagrįsti tokių dokumentų tariamą pobūdį neturi būti reiškiamas reikalavimas dėl aktų pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais (CK 1.78 str.).

32Remdamasi tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, patenkinęs ieškovo BUAB ,,Statybų grupė“ ieškinį atsakovei V. P., priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, – laiko, jog kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl jų neanalizuoja. Tokiu būdu apelianto atsakovo BUAB ,,Statybų grupė“ apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

33Netenkinus atsakovės V. P. apeliacinio skundo, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Tuo tarpu ieškovas BUAB ,,Statybų grupė“ nei tokio prašymo, nei įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė (CPK 93 str., 98 str.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi, patenkinus... 6. Ieškovas BUAB „Statybų grupė“ 2011-04-01 kreipėsi į teismą su... 7. Atsakovė V. P. atsiliepime į ieškinį bei triplike prašė ieškinį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo BUAB... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovei nuo 2007-08-24 iki 2008-01-23 per... 11. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas pinigus jai buvo... 12. Remdamasis tuo, kas nustatyta, teismas sprendė, jog faktas, kad pagal... 13. Teismas taip pat sprendė, jog sutartys, tarp šalių sudarytos 2007-08-13 ir... 14. Išanalizavęs bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius faktinius... 15. Remdamasis paminėtu teismas visiškai patenkino ieškinį ir pripažinęs... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Atsakovė V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 18. Ieškovas BUAB ,,Statybų grupė“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 22. Teisėjų kolegija, prieš imdamasi analizuoti atsakovės V. P. apeliacinio... 23. Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, ši aplinkybė negali būti... 24. Kasacinis teismas, aiškindamas civilinio proceso taisykles,... 25. Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali teismų praktikoje suformuluota... 26. Teisėjų kolegija taip pat laiko, jog yra būtina pažymėti, kad apeliacinės... 27. Vadovaudamasi pirmiau paminėtais bendrosiomis civilinio proceso taisyklėmis... 28. Nagrinėdama atsakovės V. P. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atmeta... 29. Taigi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nuosekliai... 30. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiame procese nėra pagrindo iš naujo... 31. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės V. P. teiginius, jog šis teismo... 32. Remdamasi tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių... 33. Netenkinus atsakovės V. P. apeliacinio skundo, jos turėtos bylinėjimosi... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą....