Byla e2-2122-433/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovui D. Š., ieškovo atstovui advokatui E. B., atsakovui M. P., atsakovo atstovui advokatui V. I.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas ieškinyje nurodo, kad su atsakovu 2014 m. liepos 28 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo paskolinta 8 700,00 Lt (2 259,00 Eur) suma. Tai patvirtina atsakovo pasirašytas paskolos raštelis. Atsakovas paskolos iki šiol negrąžino. Prašo priteisti iš atsakovo 2 259,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovo pateiktame atsiliepime nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka dėl tokių priežasčių. Ieškinys iš esmės grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2014 m. liepos 28 d. surašytu paskolos rašteliu, pagal kurį atsakovas tariamai pasiskolino iš ieškovo 7 800,00 Lt (2 259,00 Eur). Atsakovas neneigia, kad pateiktame raštelyje yra jo parašas, tačiau kategoriškai neigia, kad yra gavęs kokius nors pinigus iš ieškovo. 2014 m. liepos mėnesį (tikslios datos atsakovas neatsimena) ieškovas ir atsakovas buvo žodžiu sutarę dėl ribotos civilinės apyvartos prekių įsigijimo iš ieškovo, ir šiam sandoriui užtikrinti ieškovas pateikė atsakovui paskolos raštelį, kurį atsakovas pasirašė tinkamai nesuprasdamas tokio veiksmo teisinių pasekmių, tačiau realiai jokių prekių, ar pinigų, atsakovas iš ieškovo taip ir negavo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nelegali prekyba ribotos civilinės apyvartos prekėmis Lietuvos Respublikoje užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas ir ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas vien vadovaujantis ex injuria ius non oritur principu (iš neteisės negali kilti teisė), kadangi pridedamu paskolos rašteliu ieškovas siekė užtikrinti niekinį ir prieštaraujantį imperatyviosioms teisės normoms sandorį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, tuo tarpu atsakovas šiuo atveju nei pinigų, nei daiktų iš ieškovo nėra gavęs. Taip pat CK 6.875 straipsnio nuostatas numato paskolos gavėjo teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų negavo, ir jei įrodoma, kad pinigai ar daiktai paskolos gavėjui nebuvo perduoti – paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kartu su ieškiniu nepateikiama nei ieškovo pinigų perdavimą atsakovui pagrindžiančio mokėjimo nurodymo, nei grynųjų pinigų perdavimo kvito, tuo tarpu atsakovas jokių pinigų iš ieškovo į asmeninę sąskaitą 2014 m. birželio 1 / 2014 m. rugpjūčio 30 d. nėra gavęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio ginče yra pateikęs išaiškinimą, kad nepaisant paskolos raštelio, ar vekselio, buvimo fakto, skolininkui ginčijant savo prievolę remiantis tuo, kad pinigų pastarasis pagal sandorį nėra gavęs, ieškovas privalo įrodyti pinigų perdavimo atsakovui faktą. Kartu su ieškiniu pateiktas raštelis iš esmės negali būti vertinamas kaip paskolos suteikimą pagrindžiantis įrodymas, kadangi jame net nenumatytas skolos grąžinimo terminas. Tuo tarpu ieškovo teiginiai apie tai, kad jis tariamai žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl raštelyje nurodytos sumos grąžinimo – neatitinka tikrovės. Kaip jau buvo minėta, jokių prekių pagal susitarimą ieškovas atsakovui nepateikė, jokių pinigų atsakovui neperdavė ir nei atsakovas, nei ieškovas po 2014 m. liepos 28 d. nebuvo net susitikę. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad pastarasis kreipėsi į teismą praėjus 4 metams nuo aktualaus raštelio surašymo, ir apie šį faktą atsakovas jau buvo pamiršęs. Prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

7Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo D. Š. ir atsakovo M. P. 2014 m. liepos 28 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 8 700,00 Lt (2 259,00 Eur) sumą. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pasirašytas paskolos raštelis, kuriame, atsakovas pats posėdžio metu patvirtino, jog jo ranka parašyta: „aš, M. P. (duomenys neskelbtini) gyvenantis ( - ), pasiskolinau 7 800 Lt iš D. Š. 2014 m. 07 28 d. Paskolos sudarymo vieta Vilnius“.

10Taigi, ieškovas tvirtina, jog pinigus grynais atsakovui paskolino ir šias aplinkybes pagrindžia paties atsakovo pasirašytas paskolos raštelis. Atsakovo teigimu jis nėra gavęs jokių pinigų iš ieškovo, todėl teismui pateiktas paskolos raštelis turėtų būti vertinamas kritiškai. Šioms aplinkybėms pagrįsti, atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-08-30 istoriją.

11Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl pinigų perdavimo fakto ir atsakovo prievolės grąžinti skolą ieškovui.

12Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; etc.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.).Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

13Šioje vietoje pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Kaip minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013).

14Byloje nėra ginčo, jog atsakovas 2014 m. liepos 28 d. surašė ir pasirašė paskolos raštelį. Tačiau atsakovas nurodo, jog pinigų iš ieškovo negavo. Teismo vertinimu šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas. Byloje esančiais tiek rašytiniais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad 2014 m. liepos 28 d. atsakovas savo ranka surašė: „aš, M. P. (duomenys neskelbtini) gyvenantis ( - ), pasiskolinau 7 800 Lt iš D. Š. 2014 m. 07 28 d. Paskolos sudarymo vieta Vilnius“ ir pasirašė šį paskolos raštelį (teismui pateiktas originalus, atsakovo ranka surašytas ir pasirašytas paskolos raštelis). Šios aplinkybės vertintinos būtent kaip grynųjų pinigų iš ieškovo priėmimas. Atsakovo argumentai, kad kartu su ieškiniu pateiktas raštelis iš esmės negali būti vertinamas kaip paskolos suteikimą pagrindžiantis įrodymas, nes jame net nenumatytas skolos grąžinimo terminas bei tai, kad kartu su ieškiniu nepateikiama nei ieškovo pinigų perdavimą atsakovui pagrindžiančio mokėjimo nurodymo, nei grynųjų pinigų perdavimo kvito, o iš jo banko sąskaitos 2014 m. birželio 1 / 2014 m. rugpjūčio 30 d. išrašo matyti, kad atsakovas jokių pinigų iš ieškovo nėra gavęs, – nepatvirtina fakto, kad atsakovas pinigų iš ieškovo negavo, taip pat nepaneigia ieškovo teiginio, jog atsakovas yra skolingas 2014 m. liepos 28 d. paskolos raštelio pagrindu (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Apklausta liudytoja J. Š. parodė kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis įvyko susitikimas su M. P., patvirtino, kad pinigai M. P. buvo perduoti. Teismas kritiškai vertina liudytojo D. K. parodymus. Nors liudytojas patvirtino faktą, kad ieškovas ir atsakovas buvo susitikę, matė, jog atsakovas rašė raštelį, tačiau nematė, kad ieškovas atsakovui perdavė pinigus. Pagal liudytojo parodymus ieškovo ir atsakovo susitikimo metu jis sėdėjo automobilyje, tačiau negalėjo tikslai pasakyti įvykusio susitikimo laiko, kokiu atstumu nuo ieškovo ir atsakovo stovėjo automobilis, kuriame jis sėdėjo, todėl teismas daro išvadą, kad liudytojas galėjo ir nematyti pinigų perdavimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 6.154 straipsnyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad nuo ginčo paskolos raštelio pasirašymo momento – 2014 m. liepos 28 d., šalys sutarė, jog atsakovas pasiskolino iš ieškovo 7 800 Lt sumą ir šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus, pabrėžtina, kad pirmiau paminėti atsakovo argumentai, priešingai nei jis teigia, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad jis yra skolingas ieškovui (CK 6.870, 6.871, 6.873 straipsniai). Taigi, šiuo atveju pats paskolos raštelis ir patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol paskolos raštelis nepripažįstamas niekiniu sandoriu įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas priteisti skolą pagal 2014 m. liepos 28 d. paskolos raštelį laikytinas pagrįstu, ir konstatuotina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų bei duomenų šiam teismo įsitikinimui paneigti, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2 259,00 Eur skolos yra tenkintinas.

15CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 259,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

16Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 51,41 Eur bei 700,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso 751,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

17Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš atsakovo šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

18Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškinį patenkinti visiškai.

21Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 259,00 Eur (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt devyni eurai) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 259,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51,41 Eur (penkiasdešimt vienas euras 41 ct.) žyminį mokestį ir 700,00 Eur (septyni šimtai eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

22Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š.... 3. Teismas... 4. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad su atsakovu 2014 m. liepos 28 d. buvo sudaryta... 5. Atsakovo pateiktame atsiliepime nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš... 7. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 9. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių... 10. Taigi, ieškovas tvirtina, jog pinigus grynais atsakovui paskolino ir šias... 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl pinigų perdavimo fakto ir... 12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos... 13. Šioje vietoje pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 14. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas 2014 m. liepos 28 d. surašė ir pasirašė... 15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas... 16. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas... 17. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 Eur,... 18. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 20. ieškinį patenkinti visiškai.... 21. Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D.... 22. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos...