Byla 2-751-475/2015
Dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

2sekretoriaujant Ievai Einorytei,

3dalyvaujant ieškovui S. Č., ieškovo atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugieniūtei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A. M. dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo,

Nustatė

5Ieškovas prašė pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį ( - ), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (toliau - Butų privatizavimo įstatymas) lengvatinėmis sąlygomis, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti buto privatizavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).

6Ieškovas S. Č. ieškinyje nurodė ir kartu su atstove teismo posėdžio metu paaiškino, kad 22,37 kv.m. bendrojo ploto vieno kambario ir bendros virtuvės butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ieškovas yra šio buto nuomininkas, nuomos sutartis jo vardu pakeista 2003-04-07, iki to gyveno bute savo tėvo - buto pagrindinio nuomininko V. Č. šeimos nario teisėmis. Bute gyvena nuo gimimo, t.y. 1973 metų. Bute gyveno ir įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui. Ir nors tuo metu buto nuomininkas buvo ieškovo tėvas, nutarė privatizuoti butą ieškovo vardu. Šiuo tikslu pradėjo rinkti reikiamus dokumentus. Surinkus dokumentus kartu su tėvu - buto pagrindiniu nuomininku V. Č. 1995-06-30 nuvyko į savivaldybės pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą. Tarnyboje, dalyvaujant šios tarnybos darbuotojai, ieškovo vardu buvo paruoštas pareiškimas su prašymu parduoti jam nuomojamą butą, tuo pačiu buvo paruoštas ir prašymas Seime sudarytai Butų privatizavimo valstybinei komisijai. Tarnybos darbuotoja nurodė, kad toks prašymas būtinas pagal Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus ir kad užpildytą prašymą su kitais dokumentais pati tarnyba siunčia pagal priklausomybę, atsakymą gauna tik savivaldybė. Pareiškimai su kitais dokumentais buvo priimti ir įregistruoti, o ieškovui buvo pareikšta, kad bus susisiekta su juo dėl tolesnių buto privatizavimo veiksmų. Privatizavimo procedūros iš tikrųjų buvo vykdomos, nes sulaukė ne vieno pranešimo, pateikė įvairius reikalaujamus duomenis - banko įmokų kvitus, pažymas iš Žemėtvarkos tarnybos, iš Inventorizacijos skyriaus, iš butų tarnybos. Kiek vėliau buvo informuotas, kad techninės apskaitos byla yra jau paruošta ir gauta savivaldybėje, kad dokumentai Valstybinei komisijai išsiųsti, tačiau atsakymas dar negautas, todėl reikia laukti. Be to, buvo pareikalauta pristatyti buto nuomininko V. Č. notarinį sutikimą, buvo remiamasi Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis. Privatizavimo procedūros bus vykdomos toliau, taip informavo tarnybos darbuotoja ir nurodė laukti pranešimų. Negavęs ilgą laiko tarpą jokios informacijos pats kreipėsi į tarnybą, kurioje jam buvo nurodyta, kad atsakymas iš komisijos vis dar negautas, o kai jau bus galima išsipirkti butą, praneš. Nesulaukus pranešimų sužinojo, kad Butų privatizavimo įstatymas neteko galios. Tarnyboje jam buvo įteikta buto techninės apskaitos byla ir paaiškinta, kad numatytas priimti įstatymas, pagal kurį galės baigti privatizavimo procedūras, apie tai bus papildomai informuotas, o sudaryta buto apskaitos byla įrodys teisę į privatizavimą, nes tai nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Jokių pranešimų apie buto privatizavimo procedūrų baigimą negavo, neturėjo jokios informacijos apie galimybę pratęsti ir užbaigti privatizavimo procedūras. Pastaruoju metu ieškovui tapo žinoma, kad 2001-01-01 įsigaliojusio LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. deklaruoja gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis nuomininkams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998-07-01 Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, o šio straipsnio 1 d. 2 p. nustato teisminę tvarką. Valia dėl buto privatizavimo buvo išreikšta laiku ir tinkamai, privatizavimo procedūros buvo pradėtos galiojant Butų privatizavimo įstatymui, civiliniai teisiniai santykiai dėl nuomojamo buto privatizavimo susiklostė galiojant Butų privatizavimo įstatymo nuostatoms. Ginčo kambarys buvo tinkamas privatizavimo objektas, ieškovas yra tinkamas privatizavimo subjektas. Viskas atlikta pagal Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, o privatizavimo procedūros neužbaigtos ne dėl ieškovo kaltės. Pažymėjo, kad ieškovas nėra privatizavęs jokio kito buto, nekilnojamojo turto neturi.

7Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime (b.l. 29-33) ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), yra 5 kambarių, 131,60 kv. m. bendrojo ploto. 17/100 dalių gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, 83/100 dalys - privatiems asmenims. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002-11-05 sprendimu Nr. 948 17/100 dalių ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), nuomos sutartis 2003-04-07 buvo sudaryta ieškovo S. Č. vardu. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-11-26 raštu Nr. 66-3-629 informavo, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui V. Č. ir S. Č. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl dalies ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), privatizavimo. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007 konstatavo, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi būti tinkamai atlikti atitinkami veiksmai, kurie privalomi ir suinteresuotajam asmeniui (ieškovui), gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras ir kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytą kainą ir notarine forma sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvaujant pirkėjui ir pardavėjui. Taigi, nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir reikalavimo teisę turintis asmuo, t.y. buto nuomininkas bei jo šeimos nariai turi laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Mano, kad ieškovas S. Č. ir jo šeimos nariai, padavę pareiškimą dėl dalies ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turėjo domėtis, ar visi reikalingi dokumentai yra pateikti, ar niekas nekliudo privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas. Ieškovas S. Č. ir jo šeimos nariai neturėjo palikti visos privatizavimo procedūros savieigai, nes nepakanka paduoti pareiškimą ir laukti, kol būsi pakviestas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, taigi šiuo atveju sutarties sudaryme dalyvauja abi pusės ir abi pusės imasi visų reikiamų veiksmų tokio sandorio pasirašymui. Tačiau ieškovas, kuris yra labiausiai suinteresuota pusė, kuri turėjo siekti lengvatine tvarka įstatymų nustatytais terminais įsigyti ginčo gyvenamąsias patalpas, nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių sandoriui pasirašyti. Todėl nėra pagrindo teigti, jog sandoris nebuvo sudarytas ne dėl ieškovo kaltės (nerūpestingumo). Mano, kad ieškovas taip pat turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog dalies ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Be to, pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dalies gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), privatizavimas neatliktas dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų kaltės. Nors ieškovas S. Č. nurodo, kad ne vieną kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo eigos, tačiau byloje nėra pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, jog aplinkybės, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, yra neįrodytos ir nevertintinos sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Byloje nėra pateikti duomenys apie ieškovo šeiminę padėtį. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte yra numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį namą, butą, raštu kreipiasi į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą ar komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą - į atitinkamą administraciją. Prie pareiškimo turi būti pridėtas šių taisyklių 18 punkte nurodytas susitarimas. Aukščiau nurodytų taisyklių 18 punkte yra numatyta, kas gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Patvirtintas susitarimas pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Analogiška nuostata buvo numatyta ir Butų privatizavimo įstatymo 5 str. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jos šeimos narių susitarimo, kas taps privatizuojamo buto savininkas, sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga (conditio sine qua non) (LAT 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005, 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punkte yra numatyta, kad vykdant Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą (pardavimą) pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams (atnaujinti) modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d., kartu su prašymu privatizuoti gyvenamąsias patalpas turi būti pateiktas notariškai patvirtintas nuomininko šeimos narių susitarimas, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, todėl net ir teismui nusprendus patenkinti ieškinį, vadovaujantis aukščiau nurodytu Vyriausybės nutarimu ieškovas privalomai turės pateikti notariškai patvirtintą jo ir pilnamečių jo šeimos narių susitarimą, kieno vardu bus privatizuojamos ginčo gyvenamosios patalpos. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo ieškinyje minimas aplinkybes, t. y. kad ieškovas domėjosi, kaip vyksta jo nuomojamų ginčo patalpų privatizavimo procesas, kad buvo pateikti visi reikiami dokumentai, kad būtų galima užbaigti ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo procesą, kad buvo pažeistos ieškovo teisės. Mano, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 nurodė, jog ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m. CK 83 str. 1 d., 2000 m. CK 1.124 str.). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 86 str., CK 1.127 str. 1 d.). Pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. buvo taikomas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. CK 1.125 str. taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis 1964 metų CK 86 str. ir šiuo metu galiojančio CK 1.125 str., teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovas pareiškė 2014-11-10 t.y. nuo 1998-07-01 (Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01) iki ieškinio pareiškimo ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. Ieškovas nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijos darbuotojų veiksmai pažeidžia jo teises. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes kaip teigia ieškinyje, dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo kreipėsi 1995-06-30, o ieškinį dėl savo pažeistų teisių pateikė 2014-11-10, nors nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti reikalavimo teisę turintis asmuo, kuris gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose turi elgtis rūpestingai ir atsakingai. Mano, kad teismui nusprendus patenkinti ieškinį, iš atsakovo neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kadangi Kauno miesto savivaldybei teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti būstą. Tik teismui nustačius visas tokiam privatizavimui pagal Butų privatizavimo įstatymą būtinas aplinkybes ir tik priėmus teismo sprendimą Savivaldybė gali pradėti būsto pardavimą pagal Butų privatizavimo įstatymą.

8Tretysis asmuo A. M. atsiliepime (b.l. 71) nurodė, kad palaiko ieškinį ir jo reikalavimus. Mano, kad ieškovas pagrįstai ir teisingai kelia reikalavimus dėl nuomojamo buto privatizavimo. Jos žiniomis butas ( - ), yra pastovi ir nuolatinė S. Č. gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Nors su ieškovu yra sudariusi santuoką, tačiau gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda, bute ( - ) negyvena, net ir nesilanko. Jai žinoma, kad butą ( - ) ieškovas nuomoja iš Kauno miesto savivaldybės ir kad šį butą turėjo išsipirkti dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kadangi laiku pateikė visus dokumentus ir pareiškimą, išreikšdamas savo valią privatizuoti nuomojamą butą. Prašo patenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamą butą ( - ) pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Jokių pretenzijų į buto privatizavimą S. Č. vardu nereiškia, jokių teisių į šį butą nėra ir nebuvo įgijusi. Bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.

9Ieškinys tenkintinas.

10Lietuvos Respublikos Seimo 1997-04-29 nutarimu Nr. VIII-206 (Žin., 1997, Nr. 39-955) buvo nustatyta, kad Butų privatizavimo įstatymas pilna apimtimi galioja tik iki 1998-07-01. Tai reiškia, kad Įstatymas negalioja po jo panaikinimo atsiradusiems teisiniams santykiams. Tačiau ieškovas teigia, kad dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, jis turėjo teisę privatizuoti butą ir buvo pradėjęsi privatizavimo procedūrą, tačiau privatizavimo procedūra buvo neužbaigta ne dėl jo kaltės. Sprendžiant ginčą privaloma išsiaiškinti ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą - t.y. nustatyti kad buvo visos būtinos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos, o būtent: a) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 str.); c) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 str.) (LAT 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

11Dėl teisės privatizuoti butą, buto galimumo būti privatizavimo objektu

12Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 22,37 kv.m. bendrojo ploto vieno kambario ir bendros virtuvės butas, esantis ( - ) (toliau tekste – Butas), nuosavybės teise priklauso atsakovui Kauno miesto savivaldybei (b.l. 41-42). Ieškovas S. Č. nuo 1973 metų gyvena ginčo Bute, jame yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1990-07-23 (b.l. 16). 1995-06-30 pareiškimu atsakovas kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl Buto privatizavimo (b.l. 19). Tuo metu Buto pagrindiniu nuomininku buvęs atsakovo tėvas V. Č. notariškai patvirtintu pareiškimu sutiko, kad Butas būtų privatizuotas atsakovo vardu (b.l. 20). Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002-11-05 sprendimu Nr. 948 nuspręsta Butą išnuomoti ieškovui (b.l. 13). 2003-04-07 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Buto nuomos sutartis (b.l. 14-15), iki šios sutarties sudarymo atsakovas Bute gyveno, kaip savo tėvo V. Č., pagrindinio Buto nuomininko, šeimos narys. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d.). Byloje duomenų apie tai, kad Butas yra įrašytas į Butų privatizavimo įstatymo 3 str. nurodytą neprivatizuojamų objektų sąrašą nėra. Butas atitinka Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. nurodytų objektų požymius, todėl konstatuotina, kad gali būti ir privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 1 d.).

13Dėl ieškovo veiksmų privatizuojant butą pagal Butų privatizavimo įstatymą

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką; teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (LAT 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2013).

15Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas, dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į atsakovą, paduodamas pareiškimą ir kitus dokumentus dėl buto privatizavimo (b.l. 19-21, 23-25). Ieškovas sumokėjo Butų privatizavimo poskyriui ir Respublikiniam valstybiniam inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurui už išduotus dokumentus (b.l. 11). Be to, buvo užvesta Buto techninės apskaitos byla, kurioje S. Č. buvo nurodytas kaip buto savininkas (b.l. 8-10). Teismo posėdžio metu liudytojas B. T., a.k. ( - ) parodė, kad turi kūrybines dirbtuves bute ( - ), kurį privatizavo lengvatinėmis sąlygomis. Taip pat liudytojas parodė, kad jam buvo žinoma, jog atsakovas pateikė dokumentus Buto privatizavimui. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pradėjo buto privatizavimo procedūrą, ir taip tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (CPK 177, 178, 185 str.).

16Dėl ieškinio senaties taikymo

17Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

18Atsakovas atsiliepime teigia, kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą (10 metų) ginti savo pažeistas teises per teismą ir prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol nepatvirtintas Buto įkainojimo aktas tol negalima vykdyti kitų privatizavimo procedūrų) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010). Taigi atlikęs jam valstybės institucijos nurodytus veiksmus, t.y. pateikęs prašymą dėl buto privatizavimo bei kitus dokumentus, ieškovas turėjo pagrindą tikėti valstybės institucija - Kauno miesto savivaldybe, kad ji baigs pradėtą buto privatizavimo procedūrą.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., yra nurodęs, kad šios teisės normos paskirtis – sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti Butų privatavimo įstatymui nustojus galioti. Pagal šią teisės normą teismine tvarka galima apginti tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Ši teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų privatizuoti (parduoti) (LAT 2002-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2002; 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002).

20Teismas nustatė, kad ieškovas išreiškė savo valią dėl ginčo buto privatizavimo, t.y. 1995-06-30 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl ginčo buto privatizavimo, pateikė pažymėjimą apie Bute gyvenančius asmenis, pažymėjimą, kad atsakovo ir jo tėvo V. Č. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovui buvo išduota Buto techninės apskaitos byla. Kadangi daugiau nurodymų iš privatizavimą vykdančios institucijos negavo, tikėjosi, kad buto privatizavimo procedūra baigta. Kodėl nebuvo iki galo atliktos privatizavimo procedūros, t.y. surašytas buto įkainojimo aktas ir pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas atsiliepime nenurodė, jo atstovė teismo posėdyje negalėjo atsakyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė, vykdydama privatizavimo procedūrą, ieškovą tinkamai informavo apie Buto privatizavo procedūros eigą. Apie tai, kad ieškovo teisės pažeistos, ieškovas sužinojo tik 2014 m. liepos mėn. gavęs atsakymą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus, kuriame nurodyta, jog duomenys apie tai, kad ieškovas kreipėsi dėl buto privatizavimo yra išlikę, tačiau privatizavimo procedūra nėra baigta (b.l. 18). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas nepraleido senaties termino ginti savo pažeistas teises teisme.

21Pažymėtina, kad atsakovas 2015-01-28 prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijai dėl taikos sudarymo galimybių (b.l. 77). Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija 2015-02-05 nutarė nepritarti taikos sutarties sudarymui, klausimą spręsti teisme (b.l. 78-79).

22Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovas išreiškė valią privatizuoti iš atsakovo nuomojamą Butą ir atliko įstatyme numatytus veiksmus, jo kaltė dėl to, kad Buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta, nenustatyta, todėl ieškovui pripažintina teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, atsakovas įpareigotinas su ieškovu Buto pirkimo-pardavimo sutartį.

23Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 41,71 EUR (144,00 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 5) ir 637,16 EUR (2.200,00 Lt) už teisinę pagalbą (b.l. 54-56) (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., teismas

Nutarė

25Ieškinį tenkinti.

26Pripažinti ieškovui S. Č., a.k. ( - ) teisę privatizuoti nuomojamą 22,37 kv.m. bendrojo ploto vieno kambario ir bendros virtuvės butą, esantį ( - ), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

27Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su S. Č., a.k. ( - ) 22,37 kv.m. bendrojo ploto vieno kambario ir bendros virtuvės buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį.

28Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, ieškovui S. Č., a.k. ( - ) 41,71 EUR (keturiasdešimt vieną eurą, 71 ct) žyminio mokesčio ir 637,16 EUR (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus, 16 ct) už teisinę pagalbą.

29Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,... 2. sekretoriaujant Ievai Einorytei,... 3. dalyvaujant ieškovui S. Č., ieškovo atstovei advokatei Vidai Tarutienei,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Č.... 5. Ieškovas prašė pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias... 6. Ieškovas S. Č. ieškinyje nurodė ir kartu su atstove teismo posėdžio metu... 7. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime (b.l. 29-33) ir jo atstovė... 8. Tretysis asmuo A. M. atsiliepime (b.l. 71) nurodė, kad palaiko ieškinį ir jo... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Lietuvos Respublikos Seimo 1997-04-29 nutarimu Nr. VIII-206 (Žin., 1997, Nr.... 11. Dėl teisės privatizuoti butą, buto galimumo būti privatizavimo objektu... 12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 22,37 kv.m. bendrojo ploto vieno... 13. Dėl ieškovo veiksmų privatizuojant butą pagal Butų privatizavimo... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų... 15. Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad... 16. Dėl ieškinio senaties taikymo... 17. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 18. Atsakovas atsiliepime teigia, kad ieškovas praleido ieškininės senaties... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar... 20. Teismas nustatė, kad ieškovas išreiškė savo valią dėl ginčo buto... 21. Pažymėtina, kad atsakovas 2015-01-28 prašymu kreipėsi į Kauno miesto... 22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad... 23. Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., teismas... 25. Ieškinį tenkinti.... 26. Pripažinti ieškovui S. Č., a.k. ( - ) teisę privatizuoti nuomojamą 22,37... 27. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su S. Č., a.k. ( - ) 22,37... 28. Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, ieškovui... 29. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...