Byla e2A-66-460/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. L. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui N. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio investicinis fondas“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, notarė A. G., D. V. K., J. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė iš atsakovo priteisti 2659,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, esant ieškovės prašymui 2019 m. kovo 12 d. priimtas sprendimas už akių. 2019 m. balandžio 19 d. teismo nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės. 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkintas atsakovo prašymas ir į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje įtraukti kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, notarė A. G., D. V. K., J. K..

93.

10Ieškovė nurodė, kad UAB „Pajūrio investicinis fondas“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) skolininkė. UAB „Pajūrio investicinis fondas“ vadovo pareigas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ėjo N. L.. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo atsakovo vadovavimo jam laikotarpiu (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.) atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei, todėl buvo kreiptasi į teismą administracine tvarka. Klaipėdos apylinkės teismas (tuomet Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 5 d., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, nustatydamas, kad UAB „Pajūrio investicinis fondas“ vadovas N. L. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai bendrovė, turėdama dalį piniginių lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, dėl to teismas nutarė N. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas yra įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 d. Teigia, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1962-413/2018 iškėlė UAB „Pajūrio investicinis fondas“ bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtino VMI 179961,13 Eur kreditinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB „Pajūrio investicinis fondas“ vadovo N. L. neteisėtų veiksmų (atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo) UAB „Pajūrio investicinis fondas“ mokestinės nepriemokos dalis valstybės biudžetui nebuvo padengta, iš atsakovo prašo priteisti žalos atlyginimą kaip subsidiariai atsakingo juridinio asmens dalyvio. 2659,22 Eur ieškinio reikalavimą prašo sumažinti 159,95 Eur suma, nes trečiajam asmeniui kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikus atsiliepimą nustatyta, kad šią sumą kredito unija 2016 m. lapkričio 3 d. nuskaitė pati. Kitos sumos yra išmokėtos paties atsakovo, kurio neteisėti veiksmai konstatuoti teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, bendrovei iškelta bankroto byla, patvirtinti kreditorių reikalavimai, bendrovė neturi tiek turto, kad patenkinti kreditorių reikalavimus, turimo nekilnojamojo turto vertė nedidelė ir šis turtas yra įkeistas SODRA.

114.

12Atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 11 d. pavedimus iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl 40 Eur mokėjimo ir 95,70 Eur mokėjimo unijai ir 2016 m. lapkričio 11 d. dėl 70,09 Eur mokėjimo notarei A. G. padarė pats atsakovas, bet atsakovo manymu ši suma neturi būti priteista iš jo, nes ne jis gavo naudą, todėl ieškovė netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą. Atsakovo nuomone ieškovė turėjo ginčyti mokėjimo pavedimus kaip vienašalius sandorius. Atsakovas sutinka, kad nutarimas administracinio pažeidimo byloje turi teismui nagrinėjančiam šią bylą prejudicinę galią, bet mano, kad tai netrukdo abejoti motyvų teisingumu dėl CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo. Mano, kad sąvoka „vykdomasis dokumentas“ nereiškia vykdomojo rašto CPK prasme, nes atsiskaitymą pagal vykdomuosius raštus reglamentuoja 6.9301 straipsnio 3 dalis, t. y. CPK vykdymo normos. Atsakovas, išmokėdamas darbo užmokestį darbuotojams, nemanė, kad pažeidžia įstatymo reikalavimą dėl mokėjimų eiliškumo. Taip pat nurodo, kad atsakovas buvo ne UAB „Pajūrio investicinis fondas“ dalyvis, o tik vadovas. Jo nubaudimas administracine tvarka nereiškia, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo veiksmai nebuvo tyčiniai, jis nepažeidė fiduciarinių pareigų. Sutinka, kad kaltė preziumuojama, tačiau nurodo, kad nėra preziumuojama kaltės forma. Pažymėjo, kad atsakovas pagal galimybę dengė skolas visiems kreditoriams.

135.

14Trečiasis asmuo kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ (toliau ir Unija) pateikė atsiliepimą, kuriame patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad 159,95 Eur suma 2016 m. lapkričio 3 d. buvo nurašyta be UAB „Pajūrio investicinis fondas“ žinios pradelstų įmokų dengimui, kadangi vadovaujantis Unijos ir UAB „Pajūrio investicinis fondas“ pasirašytos paskolos sutarties nuostatomis, Unija turėjo teisę suėjus sutartyje numatytiems mokėjimams, be atskiro įspėjimo ne ginčo tvarka nusirašyti paskolą, palūkanas, delspinigius, baudas nuo paskolos gavėjo banko sąskaitos. Papildomai nurodė, kad UAB „Pajūrio investicinis fondas“ sąskaitai mokėjimų atlikimo metu nebuvo taikomi jokie apribojimai ir Unija neturėjo jokios informacijos apie UAB „Pajūrio investicinis fondas“ skolas VMI.

156.

16Trečiasis asmuo BUAB „Pajūrio investicinis fondas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administratorių biuras“, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Kiti asmenys atsiliepimų nepateikė.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu priimtas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinio atsakovui N. L. reikalavimo dalies dėl 159,95 Eur žalos atlyginimo atsisakymas ir ši civilinės bylos dalis nutraukta. Teismas nusprendė kitą ieškinio reikalavimo dalį pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui N. L. dėl žalos atlyginimo patenkinti – priteisti ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo N. L. 2499,27 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2499,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė iš atsakovo N. L. 56,25 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

208.

21Teismas nustatė, kad ieškovės atsisakymas nuo 159,95 Eur ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl atsisakymą nuo ieškinio dalies priėmė, šią civilinės bylos dalį nutraukė.

229.

23Teismas konstatavo, kad N. L., būdamas UAB „Pajūrio investicinis fondas“ vadovu, vienasmeniu šio juridinio asmens valdymo organo nariu, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. atliko veiksmus, kuriuos įstatymas imperatyviai draudžia atlikti, t. y. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei susidariusią mokestinę nepriemoką, taip pat, jog įmonės mokestinė nepriemoka yra išieškoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais, suprasdamas, kad turi galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką ieškovei, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei taip veikdamas nesąžiningai bei neprotingai, atsiskaitinėjo su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje.

2410.

25Teismas nurodė, kad reikalavimo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu nepareiškimas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Nes bendrovės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas – fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai bendrovės interesams ir kt., pažeidimas.

26III. Apeliacinio skundo argumentai

2711.

28Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria iš N. L. priteista 2499,27 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 56,25 Eur žyminis mokestis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2911.1.

30Teismas CK 6.9301 str. aiškino neteisingai, t. y. jog darbo užmokestis, jeigu jis nėra priteistas ir nėra išduotas vykdomasis dokumentas, turi būti mokamas po įmokų į valstybės biudžetą, kartu su visais 5 eilės mokėjimais. Kasacinio teismo praktika šiuo CK 6.9301 str. taikymo aspektu nėra suformuota, todėl šios teisės normos taikymas turi būti išaiškintas šioje byloje.

3111.2.

32Sąvoka „vykdomasis dokumentas“ nereiškia vykdomojo rašto CPK prasme, o turi būti suprantamas kaip mokėjimo dokumentas, kurį privaloma vykdyti, nes atsiskaitymą pagal vykdomuosius raštus, kaip vykdomuosius dokumentus (CPK 587 str. 1 p.) reglamentuoja ne CK 6.9301 str. 3 d., bet CPK vykdymo normos.

3311.3.

34Net jei ir būtų vadovaujamasi CK 6.9301 str. 1 d., tai formaliai žiūrint ieškovė taip pat nebuvo pateikusi savo „mokėjimo dokumentų“, kuriuos reglamentuoja CK 6.9301 str. 1 d. 3 p., todėl šiuo atveju apeliantas iš vis negalėjo pažeisti eiliškumo.

3511.4.

36Teismo sprendime nurodyta suma negali būti laikoma žala ieškovei, nes jei ieškovė mano, kad kiti asmenys yra nepagrįstai gavę pinigų sumas, ji turėjo kreiptis į juos, kad šios sumos būtų grąžintos BUAB „Pajūrio investicinis fondas“ ir tik nustačius, jog nėra galimybės jų grąžinti, galėtų būti sprendžiamas žalos egzistavimo klausimas, kadangi įmonės vadovas neturi pareigos investuoti į įmonę savo lėšas, jog dengtų jos prievoles prieš kitus asmenis.

3711.5.

38Asmens nubaudimas administracine tvarka nereiškia, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kadangi kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo.

3911.6.

40Likusias (ne atlyginimo) 206,60 EUR lėšas, kurias sumokėjo pats atsakovas notarei A. G. ir kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, buvo priverstas sumokėti, nes buvo pasirašomi susitarimai su kredito unija dėl kredito pratęsimo ir keičiami pas notarą hipotekos sandoriai, todėl jo veiksmų vadovo civilinės atsakomybės prasme negalima vertinti kaip padarytų dėl didelės vadovo kaltės ar fiduciarinių pareigų pažeidimo ir teismas visų šių aplinkybių priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino.

4111.7.

42Mokėjimo pavedimai yra vienašalis sandoris ir iš šių santykių (kol sandoriai yra nenuginčyti ir galiojantys) deliktinė atsakomybė negali kilti. Ieškovė šioje byloje vietoje mokėjimo pavedimų, kuriais buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas ginčijimo, pasirinko kitą teisės gynimo būdą, tačiau jis iš šių CK 6.9301 str. pažeidžiančių mokėjimo pavedimų (sandorių) negavo naudos, o priteisiant žalą turi būti atkurta jos padarymo metu buvusi padėtis, nes priešingu atveju tai reikštų nesąžiningą ieškovės pasipelnymą už padarytą žalą, todėl sprendimu patenkinus ieškinį nebuvo atkurta žalos padarymo metu buvusi padėtis.

4312.

44Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4512.1.

46Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, jog apelianto aiškinimas, kad atsiskaitymo eilę kai yra išduotas vykdomasis raštas nustato CK 6.9301 str. 3 d. ir turėtų būti nesilaikoma CK 6.9301 str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, neatitinka įstatymo.

4712.2.

48Pareiga mokėti mokestines įmokas kyla ne iš mokesčių administratoriaus pateiktų mokėjimo dokumentų, bet iš Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatytų reikalavimų.

4912.3.

50Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu yra konstatuoti ir nustatyti neteisėti apelianto veiksmai, pasireiškę eiliškumo pažeidimu tenkinant kreditorių reikalavimus, priežastinis ryšys tarp neteisėtų apelianto veiksmų ir padarytos turtinės žalos ieškovei yra akivaizdus. Šios visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos yra tinkamai įrodytos šioje byloje ieškovės pridėtais prie ieškinio rašytiniais įrodymais, jas visas esant įrodytomis taip pat konstatavo ir teismas savo sprendime.

51Teismas

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5313.

54Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

55Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

5614.

57Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

58Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5915.

60Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog UAB „Pajūrio investicinis fondas“ vadovo pareigas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ėjo N. L.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu (už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.) nustatyta, kad UAB „Pajūrio investicinis fondas“ atsakovo N. L. vadovavimo bendrovei laikotarpiu (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.) atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, bet ne ieškovei. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-1762-718/2017 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo N. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1962-413/2018 iškėlė UAB „Pajūrio investicinis fondas“ bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtintas VMI 179 961,13 Eur kreditinis reikalavimas, bendra BUAB „Pajūrio investicinis fondas“ kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinta suma 192 075,49 Eur. 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi BUAB „Pajūrio investicinis fondas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

61Dėl apeliacinio skundo argumentų

6216.

63Nagrinėjamoje byloje ieškovė (kreditorė) pareiškė tiesioginį ieškinį įmonės vadovui (atsakovui) dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės. Ieškovė įrodinėjo, jog dėl atsakovo, ėjusio UAB „Pajūrio investicinis fondas“ direktoriaus pareigas, neteisėtų veiksmų – CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo, kai nepaisant įmonės turimo įsiskolinimo valstybės biudžetui, lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės bendrovės kreditoriais. Tokiu būdu, anot ieškovės, jai buvo sukelta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti kaip įmonės subsidiarus skolininkas.

6417.

65Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą (dalies reikalavimo ieškovė atsisakė). Teismas nurodė, kad atsakovas buvo atsakingas už įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, atliko atsiskaitymus su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, todėl jo veiksmai pripažinti tyčiniais veiksmais, kuriais jis sukėlė žalą ieškovei. Apeliantas nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir apeliaciniame skunde įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos sąlygos tam, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pareikštas juridinio asmens vadovui, kaip subsidiariam skolininkui, būtų patenkintas.

6618.

67Bendros juridinių asmenų valdymo organų pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

6819.

69Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo – vadovo – pareigos, kompetencija ir atsakomybė yra reglamentuotos ne tik CK, tačiau ir kituose teisės aktuose, be kita ko, jos detalizuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai). ABĮ 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos ir valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais.

7020.

71Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

7221.

73Įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieš įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

7422.

75Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutarime, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-1762-718/2017 N. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, kt.), nustatė, kad N. L. vadovaujama UAB „Pajūrio investicinis fondas“, pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė šiuos mokėjimus: laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. pajamų į bendrovės kasą nebuvo gauta, o išlaidos per šį laikotarpį iš kasos sudarė 2293,48 Eur, iš jų 2017 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO52 išmokėtas 54,14 Eur darbo užmokestis D. V. K., 2017 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO53 išmokėtas 1138,77 Eur darbo užmokestis N. L., 2017 m. vasario 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO54 išmokėtas 18,53 Eur darbo užmokestis D. V. K., 2017 m. kovo 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO55 išmokėtas 352,46 Eur darbo užmokestis N. L., 2017 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO56 išmokėtas 216,66 Eur darbo užmokestis N. L., 2017 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO57 išmokėtas 13,20 Eur darbo užmokestis J. K. ir 2017 m. balandžio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO58 išmokėtas 499,72 Eur darbo užmokestis N. L., tačiau bendrovė nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. iš kasos VMI, kaip kreditorei, esančiai aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokama iš bendrovės kasos tenkinant jų pinigines prievoles ir kuriems atlikti mokėjimai neturi prioriteto prieš ieškovei privalomus atlikti mokėjimus mokestinei nepriemokai dengti, nei karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti.

7623.

77Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1762-718/2017 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciais faktais, todėl jų įrodinėti iš naujo nebereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Dėl to iš naujo vertinti, ar atsakovas pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimą nustatinėti iš naujo nebereikia, to ir nebegalima atlikti, tai, kaip minėta, nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu (CPK 12, 178 straipsniai). Pridėtina, kad teisėjų kolegija pritaria argumentams, kad atsakovo atlikti ,mokėjimai darbuotojams (atlyginimas) bei kiti mokėjimai notarei, kt. asmenims pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą.

7824.

79Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.9301 straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad Projektu siūloma nustatyti, jog skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), įvertinus jo turimus grynuosius pinigus ir lėšas bankų sąskaitose (negrynuosius pinigus), visų pirma turėtų atlikti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, antrąja eile atsiskaitytų pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo), ketvirtąja – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir penktąja – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Toks atsiskaitymų eiliškumas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. Nurodytas reglamentavimas (CK 6.9301) ir aiškinamasis raštas aiškiai nurodo, kad pagal eiliškumą pirmenybę prieš ieškovę turėtų tik asmenys pagal vykdomuosius dokumentus, kurie detaliai nurodyti CPK 587 straipsnyje. Šiuo atveju duomenų, kad lėšos buvo mokamos asmenims, turinčioms vykdomuosius dokumentus, nepateikta.

8025.

81Kaip minėta, ieškovė kaip patirtą žalą vertina įmonės nesumokėtus mokesčius, kurie, ieškovės teigimu, būtų bent iš dalies padengti tuo atveju, jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ir būtų atsiskaitęs su kreditore teisės aktuose nustatyta tvarka. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nebuvo pateikusi savo „mokėjimų dokumentų“, kuriuos reglamentuoja CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punktas, todėl šiuo atveju apeliantas išmokėdamas 2293,48 EUR įmonės darbuotojams negalėjo pažeisti eiliškumo.

8226.

83Sutikti su tokiu apelianto argumentu nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi mokesčių mokėtojui – juridiniam asmeniui Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) yra nustatytos pareigos pačiam apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (MAĮ 40 straipsnio 4 punktas), pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 5 punktas) bei laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 40 straipsnio 1 punktas). Taigi pareiga mokėti mokestines įmokas kyla ne iš mokesčių administratoriaus pateiktų mokėjimo dokumentų, kaip nurodoma apelianto apeliaciniame skunde, bet iš MAĮ nustatytų reikalavimų, tarp kurių yra ir mokesčių mokėtojo įpareigojimas pačiam apskaičiuoti valstybei mokėtinas mokestines įmokas, pateikti deklaracijas bei laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad apeliantas apie valstybės biudžetui mokėtinas sumas žinojo.

8427.

85Kitas aspektas tas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne atlyginti žalą, todėl ji negali būti sutapatinama su civiline atsakomybe. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę, iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

8628.

87Nepaisant to, kad paprastai įmonės nesumokėti mokesčiai nėra kvalifikuojami kaip juridinio asmens vadovo veiksmais sukelta žala civilinės atsakomybės prasme, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriamos aplinkybės, kurioms esant ši taisyklė nėra taikoma. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, juridiniam asmeniui neįvykdžius mokestinės prievolės ieškinys galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, taip pat tuo atveju, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

8829.

89Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu, kai atsakovas ėjo direktoriaus pareigas, įmonė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Įmonė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-784-413/2019 nusprendė pripažinti bankrutavusios UAB „Pajūrio investicinis fondas“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 9 d. Taigi šiuo atveju yra pagrindas vertinti, kad įmonė negalės patenkinti visų ieškovės turtinių reikalavimų. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti mokestinė nepriemoka gali būti vertinama kaip jos patirta žala ir, ieškovei įrodžius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, gali būti priteisiama iš asmens, atsakingo už žalos atsiradimą.

9030.

91Sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, kad vien asmens nubaudimas administracine tvarka dar nereiškia, kad yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti ir atsirasti, nes administracinė atsakomybė yra galima ir esant padarytam formaliam administraciniam nusižengimui, kuomet žala nėra padaroma, tačiau pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1762-718/2017, yra konstatuoti ir nustatyti neteisėti apelianto veiksmai, pasireiškę eiliškumo pažeidimu tenkinant kreditorių reikalavimus, juo labiau, priežastinis ryšys tarp neteisėtų apelianto veiksmų ir padarytos turtinės žalos ieškovei yra akivaizdus.

9231.

93Sutiktina su apelianto apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas.

9432.

95Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Vertinant įmonės vadovo veiklą taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią, siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis, tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus, apsaugoti. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. kad, siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

9633.

97Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju mokėjimo eiliškumo pažeidimu teikiant prioritetą kitiems kreditoriams, buvo siekiama padaryti žalos konkrečiai ieškovei, šie įmonės vadovo (atsakovo) veiksmai buvo pareigų įstatymams (ir fiduciarinių pareigų) nevykdymo rezultatas. Tai reiškia, kad apeliantas, žinodamas apie įmonės skolą ieškovei, taip pat, kad įmonės lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti įmonės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui to nedarė, o atsiskaitė su kitais kreditoriais, t. y. veikė tyčia. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog jai padaryta būtent individuali žala išskirtinai į ją nukreiptais nesąžiningais atsakovo veiksmais.

9834.

99Ieškovė teisingai nurodo, kad šioje byloje nevertino įmonės vadovo apelianto atliktų 2016 m. lapkričio 11 d. mokėjimų (unijai, kt.) per kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“ turėtą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams teisėtumo ir pagrįstumo bei kokiu pagrindu šie mokėjimai buvo atlikti. Ieškovė pasirinko savarankišką savo teisių gynybos būdą vadovaudamasi mokėjimų eiliškumo pažeidimu.

10035.

101Svarbu tai, kad materialinės teisės normos nenumato dar vienos sąlygos kaip būtinosios, kurią nurodo apeliantas, t. y. jog žalą padaręs asmuo turi būti gavęs dėl to naudos. Atkreiptinas dėmesys, jog naudos gavimas iš atliktų įstatymo draudžiamų neteisėtų veiksmų ar neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) įstatymo nustatytų pareigų nėra tiesiogiai siejamas su civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimu ir jos taikymu, todėl šiuo atveju nėra jokios būtinybės ieškovei nustatyti, ar įmonės vadovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė mokėjimo eiliškumo pažeidimu turimų kreditorių atžvilgiu, gavo iš to kokios nors materialinės naudos. Kaip minėta, atsakovas pažeidė privalomus įstatymo reikalavimus, padarė žalos ieškovei.

10236.

103Kaip teisingai nurodo ieškovė, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto nurodyta aplinkybe, kad ieškovės ieškinys turėjo būti pareikštas šioje byloje esantiems tretiesiems asmenims, kuriems apeliantas savo neteisėtais veiksmais išmokėjo tam tikras pinigų sumas tokiu būdu tenkindamas jų pinigines prievoles, kadangi šie įmonės kreditoriai – tretieji asmenys, buvę žemesnėje eilėje lyginant su ieškove, kuomet buvo jiems apelianto neteisėtais veiksmais mokama turint mokestinę nepriemoką ieškovei, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu šių mokėjimų prasme ir apimtimi. Kolegijos vertinimu, ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, neprivalėjo ginčyti apelianto atliktų neteisėtų mokėjimų, kaip sandorių, žemesnėje eilėje esantiems įmonės kreditoriams ar jų atžvilgiu pareikšti ieškinį, kaip naudą gavusiems įmonės kreditoriams.

10437.

105Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

106Dėl bylos procesinės baigties

10738.

108Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

109Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Nutarė

110Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė... 7. 2.... 8. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą,... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad UAB „Pajūrio investicinis fondas“ yra Valstybinės... 11. 4.... 12. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 11 d.... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ (toliau ir Unija)... 15. 6.... 16. Trečiasis asmuo BUAB „Pajūrio investicinis fondas“, atstovaujama bankroto... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d.... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad ieškovės atsisakymas nuo 159,95 Eur ieškinio dalies... 22. 9.... 23. Teismas konstatavo, kad N. L., būdamas UAB „Pajūrio investicinis fondas“... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad reikalavimo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu... 26. III. Apeliacinio skundo argumentai... 27. 11.... 28. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo... 29. 11.1.... 30. Teismas CK 6.9301 str. aiškino neteisingai, t. y. jog darbo užmokestis, jeigu... 31. 11.2.... 32. Sąvoka „vykdomasis dokumentas“ nereiškia vykdomojo rašto CPK prasme, o... 33. 11.3.... 34. Net jei ir būtų vadovaujamasi CK 6.9301 str. 1 d., tai formaliai žiūrint... 35. 11.4.... 36. Teismo sprendime nurodyta suma negali būti laikoma žala ieškovei, nes jei... 37. 11.5.... 38. Asmens nubaudimas administracine tvarka nereiškia, kad yra visos būtinos... 39. 11.6.... 40. Likusias (ne atlyginimo) 206,60 EUR lėšas, kurias sumokėjo pats atsakovas... 41. 11.7.... 42. Mokėjimo pavedimai yra vienašalis sandoris ir iš šių santykių (kol... 43. 12.... 44. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Nurodo... 45. 12.1.... 46. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, jog apelianto aiškinimas, kad... 47. 12.2.... 48. Pareiga mokėti mokestines įmokas kyla ne iš mokesčių administratoriaus... 49. 12.3.... 50. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu yra konstatuoti ir... 51. Teismas... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. 13.... 54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 55. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 56. 14.... 57. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 58. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 59. 15.... 60. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog UAB „Pajūrio investicinis... 61. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 62. 16.... 63. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (kreditorė) pareiškė tiesioginį ieškinį... 64. 17.... 65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės... 66. 18.... 67. Bendros juridinių asmenų valdymo organų pareigos nustatytos CK 2.87... 68. 19.... 69. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo – vadovo – pareigos,... 70. 20.... 71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės... 72. 21.... 73. Įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali... 74. 22.... 75. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m.... 76. 23.... 77. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinio nusižengimo byloje Nr.... 78. 24.... 79. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra... 80. 25.... 81. Kaip minėta, ieškovė kaip patirtą žalą vertina įmonės nesumokėtus... 82. 26.... 83. Sutikti su tokiu apelianto argumentu nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi... 84. 27.... 85. Kitas aspektas tas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 86. 28.... 87. Nepaisant to, kad paprastai įmonės nesumokėti mokesčiai nėra... 88. 29.... 89. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu, kai atsakovas ėjo direktoriaus... 90. 30.... 91. Sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, kad vien asmens nubaudimas... 92. 31.... 93. Sutiktina su apelianto apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog kasacinio... 94. 32.... 95. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo... 96. 33.... 97. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką,... 98. 34.... 99. Ieškovė teisingai nurodo, kad šioje byloje nevertino įmonės vadovo... 100. 35.... 101. Svarbu tai, kad materialinės teisės normos nenumato dar vienos sąlygos kaip... 102. 36.... 103. Kaip teisingai nurodo ieškovė, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto... 104. 37.... 105. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į... 106. Dėl bylos procesinės baigties... 107. 38.... 108. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija... 109. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 110. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti...