Byla 1A-381-238/2015

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistajam V. J., jo gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui, nukentėjusiųjų N. B. ir J. N. atstovui advokatui Vilmantui Raviniui, nepilnamečio nukentėjusiojo A. R. N. atstovei pagal įstatymą J. N., civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovui advokatui Mariui Liatukui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir civilinio atsakovo UAB ( - ) įgalioto atstovo advokato Mariaus Liatuko apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti transporto priemones.

2Tuo pačiu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo UAB ( - ) priteista: N. B. naudai - 1158,48 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; J. N. naudai - 17377,20 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; A. C. N. naudai - 2896,20 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; A. R. N. naudai - 18459,22 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei A. R. N. atstovei, jo motinai, J. N..

3Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. J. priteista: N. B. naudai - 289,62 Eur; J. N. naudai - 289,62 Eur proceso išlaidos.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5V. J. pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2013-08-23 apie 12.44 val. Ąžuolų Būdos kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, kelio Mauručiai – Vinčai - Puskelniai 17,700 kilometre, Kauno kryptimi vairuodamas UAB ( - ) priklausantį krovininį automobilį „Scania R420“, valst. Nr. ( - ) su priekaba, kurios valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikė saugaus atstumo ir greičio, kad neatsitrenktų į priekyje ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) kuris buvo sustojęs manevrui į kairę atlikti, dėl ko, norėdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su iš priekio Marijampolės kryptimi važiavusiu automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. ( - ) vairuojamu J. N., dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Honda Civic“ keleivei N. B. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o šio automobilio keleiviui A. R. N. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

6Apeliaciniame skunde (toliau - skundas) nuteistasis V. J. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti, sutrumpinti jam paskirtos bausmės bei jos vykdymo atidėjimo terminą ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Skunde nurodo, kad nuo pat eismo įvykio momento jis suprato savo padaryto manevro klaidingumą, dėl to labai gailėjosi, pergyveno. Teismas nuosprendyje tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, teismo nuomone, tai neatleidžia jo nuo baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Teismas laikė, kad tik šių baudžiamojo poveikio priemonių buvimas gali jį sulaikyti nuo naujų veikų darymo ir priversti laikytis įstatymų. Pagal šią teismo logiką jis yra nepataisomas įstatymų pažeidėjas, ko nei faktiškai, nei bylos medžiagoje nėra nustatyta. Jis savo klaidą, padarytą per sekundės dalį, suprato, bet jos negalėjo ištaisyti nei eismo įvykio metu, nei po to. Skunde teigia, kad vienintelis jo turtas – teisė dirbti vairuotoju. Jis nei kitokio išsilavinimo, nei kitokios profesijos, kaip tik teisę vairuoti transporto priemones ir tuo užsidirbti sau ir šeimai, neturi. Taigi akivaizdu, kad netekęs teisės dirbti vairuotoju, jis neteks ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio, taigi bus priverstas kreiptis į darbo biržą dėl bedarbio pašalpos gavimo. Be to, tokiu būdu bus sudėtinga įvykdyti teismo nuosprendį – atlyginti nukentėjusiems proceso išlaidas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad civiliniam atsakovui šioje byloje įstatymas suteikia teisę ieškoti jo patirtą žalą – nukentėjusių nuostolių atlyginimą – išieškoti iš jo regreso tvarka, tačiau nesuvokia, kokiomis lėšomis jis galės atlyginti žalą, jeigu neturės darbo.

7Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad dėl žalos dydžio yra ir sužaloto vaiko motinos J. N. kaltė, nes vežimėlis automobilyje buvęs neprisegtas. Ši aplinkybė turėjo būti teisme ištirta, tačiau teismas laikė, kad jam pakanka nukentėjusiosios N. B., J. N. parodymų, o liudytojo J. B. parodymus perfrazavo, kad vaiko kėdutė automobilyje buvusi pritvirtinta, tačiau kaip, ar galva į priekį, ar kojomis į priekį, neprisimena. Mano, kad liudytojo J. B. parodymai būtent ir patvirtina, kad kėdutė automobilyje buvo nepritvirtinta ir todėl išlėkusi iš savo vietos taip sunkiai ir sužalojo joje buvusi vaiką. Dar viena aplinkybė patvirtina jo abejones dėl kėdutės pritvirtinimo – buvo sužalota nukentėjusiosios N. B. kairė galvos pusė, kai ji sėdėjo dešinėje automobilio pusėje. Iš kairės pusės nukentėjusiajai N. B. tebuvo tik minkštos automobilio sėdynių detalės ir vaiko vežimėlis, kuris būdamas nepririštas, kaip to reikalauja KET, galėjo nuo smūgio atsitrenkti į nukentėjusiosios N. B. galvą ir sužaloti ją bei pačią kėdutę ir jame buvusi vaiką. Automobilis „Opel Vectra“ judėjo tiesiai, smūgio į jį jėga buvo iš kairės įstrižai jo galinio dešinio rato kryptimi nuo kairio statramsčio. Taigi veikiamas šių jėgų nukentėjusiosios N. B. kūnas po smūgio judėjo priešinga smūgiui kryptimi, nes jos galva buvo aukščiau horizontalios smūgio linijos. Tačiau šios abejonės teismo nebuvo išsklaidytos, teismui atsisakius tenkinti skirti šioje byloje kompleksinę ekspertizę. Patvirtinus jo iškeltą versiją, teismas turėjo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo atstovės vairuotojos J. N. padarytus KET pažeidimus ir taip mažinti išieškotinų sumų dydį. Be to, taip ir liko neaiškus vaikiškos kėdutės, kurioje buvo nukentėjęs vaikas, sugadinimo mechanizmas.

8Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo UAB ( - ) įgaliotas atstovas advokatas Marius Liatukas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti – ieškovės J. N. ir ieškovo A. C. N. ieškinius atsakovui UAB ( - ) atmesti, ieškovės N. B. ieškinį atsakovui UAB ( - ) tenkinti iš dalies sumažinant neturtinės žalos dydį iki 202,73 Eur, ieškovo A. R. N. ieškinį atsakovui UAB ( - ) atmesti. Tuo atveju, jeigu byloje visgi nebūtų nustatyta didelio nerūpestingumo aplinkybė A. R. N. atžvilgiu, apeliantas prašo remiantis tuo, kas išdėstyta, A. R. N. atžvilgiu, jo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki sumos, ne didesnės negu 5357,97 Eur, jos atlyginimą išdėstant ne trumpesniam kaip 2 metų laikotarpiui lygiomis dalimis.

9Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad teisę į neturtinę žalą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo ir tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, ši žala gali būti priteista ir kitiems asmenims. Tačiau tokie teismo teiginiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams. Nei J. N. (motina), nei A. C. N. (tėvas), eismo įvykio metu nenukentėjo, to nenurodė ir teismas, neturtinės žalos priteisimą šiems asmenims iš esmės motyvuodamas tik vaiko ir tėvų emociniu santykiu. Tačiau tai nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti vaiko sužalojimo (o ne gyvybės atėmimo) atveju, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo minėtiems ieškovams priteisti neturtinę žalą, juolab kad neturtinė žala pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį nagrinėjamose bylose priteisiama būtent tik tiesiogiai eismo įvykyje sužalotiems asmenims, o ne jų artimiesiems.

10Skunde taip pat nurodoma, kad J. N. neturtinė žala priteista ne tik be pagrindo, bet ir nesilaikant naujausios teismo praktikos ir joje pateiktų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų tiesiogiai eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims. J. N. priteisti 60000 Lt yra nepagrįsta ir aiškiai per didelė suma (neneigiant išsakyto, kad ieškovė iš viso neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą). Be to, iš nuosprendžio lieka neaišku, kodėl vienam iš tėvų priteista 10000 Lt, o kitam net 6 kartus daugiau, nepaisant to, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, abu tėvai vienodai turėtų reaguoti į vaikui kilusius padarinius, todėl toks vaiko motinos išskyrimas yra neteisėtas ir nemotyvuotas (teismas nurodė, kad abu tėvai rūpinosi, slaugė vaiką, abu išgyvena, tačiau lieka neaišku, kokiais bylos duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, kad vaiko motina patyrė didesnius emocinius išgyvenimus. Kita vertus, apeliantas ir nuteistasis nėra niekaip atsakingas už tai, kad J. N. po eismo įvykio buvo su nukentėjusiuoju A. R. N. daugiau negu A. C. N. – neturtinės žalos dydis negali priklausyti nuo to, kas daugiau, ilgiau slaugė nukentėjusįjį.

11Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas N. B. 4000 Lt neturtinę žalą iš apelianto, netinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir nukrypo nuo teismų praktikoje nurodomų žalos dydžių. Iš bylos duomenų matyti, kad N. B. eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismų praktika dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu nėra gausi, tačiau joje pateikti neturtinės žalos dydžiai yra žymiai mažesni, negu priteista N. B.. Teismas neįvertino, kad ieškinį N. B. grindė tais savo sveikatos sutrikimais (juos nurodydama kaip eismo įvykio padarinį), kurie atsirado dar iki eismo įvykio, vadinasi, jie nėra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Pažymi tai, kad N. B. ieškinio motyvai dėl patiriamų išgyvenimų sužalojus anūką negali būti ieškinio tenkinimo pagrindas – aukščiau minėta, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkiai sužaloto asmens artimieji neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Taigi apeliantas prašo pakeisti šią nuosprendžio dalį ir N. B. priteisti iš viso 700 Lt neturtinę žalą.

12Skunde teigiama, kad A. R. N. priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio esant sunkiam sveikatos sutrikdymui pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kurioje eismo įvykio metu sunkiai sužalojus sveikatą priteistinos sumos svyruoja nuo 12000 Lt iki 37000 Lt. Bet koks didesnės, negu formuojamoje teisminėje praktikoje, neturtinės žalos dydžio priteisimas privalo būti ne tik pagrįstas išimtinėmis aplinkybėmis, bet ir nepažeisti bei neproporcingai nesuvaržyti civilinio atsakovo teisių. Tarp priteistinos sumos dydžio ir civilinio atsakovo finansinių galimybių priteistai sumai atlyginti privalo būti surastas balansas, nes kitu atveju, t. y. iš civilinio atsakovo priteisus jam finansiškai nepakeliamą sumą, tai gali sąlygoti ne tik atsakovo finansinius ir veiklos sunkumus (veiklos stabdymą, darbuotojų atleidimą), bet ir sąlygoti atsakovo bankrotą. O tokiu atveju vietoj siekiamo tikslo – apginti nukentėjusiojo asmens interesus – gali būti gautas priešingas rezultatas – realus žalos atlyginimas taps neįvykdomas arba jo įvykdymas nusikels neaiškiam terminui (įmonės bankroto atveju). Marijampolės rajono apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu atsižvelgti ir į kaltininko turtinę padėtį. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. nurodė, kad jokio turto neturi, prašomo ieškiniais žalos dydžio atlyginti negalėtų. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi priteisus žalą iš darbdavio, jis vėliau įgytų teisę į regresą, kuri šiuo atveju dėl V. J. nemokumo būtų tik deklaratyvi. Be to, teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl aplinkybės, ar pačių nukentėjusiųjų veiksmais (vaikiškos kėdutės eksploatavimo taisyklių galimas pažeidimas) nebuvo prisidėta prie žalos padarymo. Teismas visiškai be pagrindo atmetė gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo prašymus skirti byloje kompleksinę medicininę - autotechnikos ekspertizę reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Tokį prašymą teismas iš esmės atmetė remdamasis vieninteliu motyvu, esą bylos nagrinėjimas ir taip ilgai užtruko. Tokiu būdu teismas prioritetą suteikė ne bylos išnagrinėjimo išsamumui ir teisingumui, o skubotumui. Byloje kylant abejonių dėl vaikiškos kėdutės eksploatavimo aplinkybių ir esant skirtingoms specialistų nuomonėms, teismas, neturėdamas specialių žinių, neturėjo pagrindo savo išvadoms apie specialių žinių reikalaujančias aplinkybes. Šioje byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kėdutė buvo eksploatuota netinkamai, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė jas tirti.

13Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė V. J. apeliacinį skundą tenkinti. Civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

14Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

15Civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

17Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. J. kaltu padarius LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai. Tačiau nuosprendyje tinkamai išspręsti ne visi civilinių ieškinių klausimai, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas).

18Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo sutrumpinti jam paskirtos bausmės bei jos vykdymo atidėjimo terminą ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija paskirtos bausmės rūšies, tačiau prašo sutrumpinti jos trukmę ir bausmės vykdymo atidėjimo trukmę. Taip pat nesutinka su tuo, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones).

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

20Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę V. J., atsižvelgė į tai, kad V. J. charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, dirba. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimo įvykdymą, t. y. jog vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, todėl veikos kvalifikacijai tai įtakos neturi, tačiau tai rodo, jog V. J. transporto priemones vairuoja itin neatsargiai, yra linkęs pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko sukeliamos sunkios pasekmės.

21Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį. Už LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 5 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 2,5 metų, taigi, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis šį naują nusikaltimą įvykdė praėjus nedideliam laikotarpiui už analogiško nusikaltimo įvykdymą, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme, teismas V. J., nors ir turinčiam išnykusį teistumą, išimties tvarka pagrįstai skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės rūšies už šią veiką sankcijos vidurkiui. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Taip pat manytina, kad LR BK 75 straipsnio pagrindu, bausmės vykdymas atidėtas taip pat pagrįstai, o nustatytas 2 metų 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas, atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, yra adekvatus padarytam nusikaltimui.

22Kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, kurios tikslas - nusikalstamą veiką padariusio asmens pataisymas bei apribojimas galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. LR BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, LR BK 281straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Vien tai, kad LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti LR BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Kaip ir visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, V. J. jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį), tačiau ir vėl elgdamasis neatsargiai nusikalto, sukeldamas sunkias pasekmes, veiką įvykdė naudodamasis specialia teise – vairuoti transporto priemonę, todėl siekiant užkirsti kelią naujų analogiškų veikų padarymui, apeliantui pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

23Tiek nuteistasis V. J., tiek civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovas apeliaciniame skunde teigė, kad dėl žalos dydžio yra ir sužalotojo vaiko motinos J. N. kaltė, nes vežimėlis automobilyje buvęs neprisegtas. Civilinis atsakovas mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl aplinkybės, ar pačių nukentėjusiųjų veiksmais (vaikiškos kėdutės eksploatavimo taisyklių galimas pažeidimas) nebuvo prisidėta prie žalos padarymo. Byloje kylant abejonių dėl vaikiškos kėdutės eksploatavimo aplinkybių ir esant skirtingoms specialistų nuomonėms, teismas, neturėdamas specialių žinių, neturėjo pagrindo savo išvadoms apie specialių žinių reikalaujančias aplinkybes.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniuose skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su vaikiškos kėdutės eksploatavimo taisyklių galimu pažeidimu. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje pagrįstai, vadovaujantis esančiais įrodymais, nustatyta, kad V. J. pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti du asmenys, vienas iš kurių – sunkiai. Tarp Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių – nežymaus ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dviem nukentėjusiesiems – yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat byloje buvo paneigta versija, jog vaiko kėdutė galėjo būti eksploatuojama netinkamai ar vaikas joje galėjo būti neprisegtas saugos diržu. Teismas tokią išvadą grindė liudytojos R. J. parodymais, kuriuose ji paaiškino, jog ji yra greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, atvykusi į įvykio vietą specialiame lopšyje matė vaikelį, kuris gulėjo ant nugaros, o pilvuko srityje buvo prisegtas specialiais tam skirtais diržais. Ji atsegė vaiko prisegimą kėdutėje, pažiūrėjo, ar nėra kokių nors matomų sužalojimų, ir jo nejudindama vėl jį prisegė, taip prisegtą vaiką kėdutėje ir išgabeno iš įvykio vietos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kiti automobilyje važiavę asmenys galėjo prisegti kūdikį specialiais diržais tik po eismo įvykio. Nukentėjusiosios J. N. ir J. B. taip pat patvirtino, jog vaiko kėdutė buvo J. N. matant J. B. prieš kelionę pritvirtinta ant galinės sėdynės už vairuotojo taip, kaip numato jos instrukcija – kad vaikas automobiliui važiuojant būtų vežamas galva į priekį. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl liudytojo J. B. parodymų, kuomet jis iš pradžių teigė, jog A. R. N. buvo ant galinės sėdynės lopšyje, gulėjo kojomis į vairuotoją, o vėliau tuo neva suabejojo, galimai siekdamas nuslėpti tikrąsias aplinkybes. Tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas J. B. nurodė gerai neprisimenantis vaiko pozicijos, jo parodymai nėra kategoriški, taigi vien pats faktas, kad J. B. suabejojo savo parodymų teisingumu, savaime nesuponuoja išvados, kad jis tai padarė specialiai, siekdamas nuslėpti tiesą. Manytina, kad tokiu atveju J. B. būtų nuo pat pradžių kategoriškai teigęs, jog vaikas kėdutėje buvo pasodintas taip, kaip numatoma kėdutės eksploatavimo taisyklėse. Iš kėdutės apžiūros teisme matyti, kad pagal ant jos esantį lipduką su instrukcija, ji tvirtinama tik vieninteliu būdu – vaikas gabenamas galva į priekį, o prie kėdutės esantis tvirtinimas jos kitaip pritvirtinti nesuteikia jokios galimybės. Teismo specialistas V. V. patvirtino, jog sužalojimų lokalizacija visiškai nepatvirtina, kaip vaikas buvo gabenamas, tai yra neįrodo, kad jis buvo gabenamas pažeidžiant reikalavimais nustatytą tvarką. Apeliaciniame skunde abejojama šiais specialisto paaiškinimais, kadangi jis negalėjo aiškinti aplinkybių apie vaiko vežimo padėtį eismo įvykio metu, nes jis jokių tyrimo veiksmų neatliko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog specialistas ne tik neaiškino vaiko vežimo padėties, tačiau dar ir patvirtino, kad iš sužalojimų apie vaiko gabenimo padėtį apskritai nieko pasakyti negalima. Specialistas nurodė, kad šiuo atveju vaiko galva nėra statiška, ji gali judėti, todėl sužalojimai galėjo atsirasti bet kokioje galvos vietoje. Skunde teigiama, kad neįmanoma galvos pasukti taip, kad dešinės ausies vietoje atsidurtų kairioji ausis. Tačiau specialisto išvadoje nenurodoma, jog A. R. N. buvo sužalotas ausies srityje, kas iš tiesų būtų mažai tikėtina vežant vaiką taip, kaip numatyta kėdutės eksploatavimo taisyklėse. Tai, kad vaiko sužalojimai yra kairėje galvos pusėje, savaime nepatvirtina fakto, kad smūgiui buvus į kairę automobilio pusę, vaikas būtinai turėjo sėdėti veidu į automobilio priekį. Kaip ir nurodė nuosprendį priėmęs teismas, lengvojo automobilio keleiviai patyrė kelių krypčių jėgos poveikį ir sužalojimus ne vien iš smūgio krypties. Apeliaciniame skunde nurodoma įvairių prielaidų dėl mažamečio A. R. N. sužalojimų mechanizmo, tačiau jos nepagrindžiamos niekuo kitu, kaip tik spėlionėmis. Apeliantas pateikė specialisto P. P. konsultacinę išvadą, kurioje taip pat nėra jokių konkrečių išvadų, ir joje nurodoma, kad visus klausimus dėl vaiko kėdutės pritvirtinimo saugos diržais, taip pat dėl N. B. prisisegimo saugos diržais, galėtų atsakyti ekspertai autotechnikai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog papildomų ekspertizių skyrimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis, tad yra nereikalingas.

25Dėl civilinių ieškinių

26Apeliaciniame skunde UAB ( - ) atstovas prašo civilinės ieškovės J. N. ir civilinio ieškovo A. C. N. civilinius ieškinius atsakovui UAB ( - ) atmesti, civilinės ieškovės N. B. civilinį ieškinį atsakovui UAB ( - ) tenkinti iš dalies sumažinant neturtinės žalos dydį iki 202,73 Eur, civilinio ieškovo A. R. N. civilinį ieškinį atsakovui UAB ( - ) atmesti. Tuo atveju, jeigu byloje visgi nebūtų nustatyta didelio nerūpestingumo aplinkybė A. R. N. atžvilgiu, apeliantas prašo remiantis tuo, kas išdėstyta, A. R. N. atžvilgiu, jo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki sumos, ne didesnės negu 5357,97 Eur, jos atlyginimą išdėstant ne trumpesniam kaip 2 metų laikotarpiui lygiomis dalimis.

27UAB ( - ) atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

28LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. LR BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

29Pagal LR CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

30Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

31Specialisto išvadoje Nr. G 968/13(09) A. R. N. konstatuota sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės smilkininės skilties srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas abiejų kaktinių skilčių ir kairiųjų momeninės-smilkininės ir pakaušinės skilčių srityse, galvos smegenų pabrinkimas, šokas, kraujo užkrėtimas, o taip pat kraujo išsiliejimas galvos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 59-60).

32Kolegijos nuomone, apylinkės teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam A. R. N. išsprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Nagrinėjamu atveju nenustačius didelio J. N. nerūpestingumo, t. y. fakto, kad vaiko kėdutė buvo eksploatuojama netinkamai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog priteistas neturtinės žalos dydis (18459, 22 Eur) A. R. N. yra akivaizdžiai per didelis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teisėjų kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl jų papildomai neatkartoja ir neanalizuoja.

33Pažymėtina, jog priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatydamas neturtinės žalos dydį A. R. N., pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose, kadangi nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas nuo 30000 Lt iki 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010, 2K-48/2013 ir kt.).

34Civilinio atsakovo atstovo skunde nurodoma, kad tarp priteistinos sumos dydžio ir civilinio atsakovo finansinių galimybių priteistą sumą atlyginti privalo būti surastas balansas, nes kitu atveju, t. y. iš civilinio atsakovo priteisus jam finansiškai nepakeliamą sumą, tai gali sąlygoti ne tik atsakovo finansinius ir veiklos sunkumus (veiklos stabdymą, darbuotojų atleidimą), bet ir sąlygoti atsakovo bankrotą. Tokiu atveju realus žalos atlyginimas taps neįvykdomas arba jo įvykdymas nusikels neaiškiam terminui (įmonės bankroto atveju). Kolegija pažymi, kad nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip sveikata, gyvybė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006). Be to, LR CK 6.270 str. 1 d. numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltas nuteistasis V. J. ir šio eismo įvykio metu nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, todėl civilinis atsakovas privalo nukentėjusiajam atlyginti šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tai, kad šiuo atveju civilinis atsakovas yra įmonė, kuri dėl priteistos sumos gali patirti didelių finansinių sunkumų, netgi atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, negali būti pagrindas mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

35Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendžiu buvo nepagrįstai priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems J. N. ir A. C. N.. Kaip ir nurodo bei teismų praktiką cituoja civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovas, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (LR BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad J. N. ir A. C. N. eismo įvykio metu tiesiogiai nenukentėjo. Byloje A. C. N. nėra pripažintinas nukentėjusiuoju, o J. N. yra mažamečio nukentėjusiojo A. R. N. įstatyminė atstovė. Taigi, kaip anksčiau paminėta, tėvai procese galėjo dalyvauti tik kaip sūnaus atstovai pagal įstatymą, bet ne kaip nukentėjusieji tiesiogiai nukentėję nuo įvykio. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą J. N. ir A. C. N., todėl ši teismo nuosprendžio dalis keičiama, J. N. ir A. C. N. civilinis ieškinys atmetamas (LR BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, kad šiuo klausimu teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-453/2011) yra analogiška, todėl ja vadovaujasi priimdama minėtą sprendimą.

36Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais dėl per didelio N. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Specialisto išvadoje Nr. G 882/13(09) N. B. konstatuota veido ir galvos sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruvos galvoje, veide, kairėje rankoje ir dešinio kelio srityje ir tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 57). Civiliniame ieškinyje N. B. nurodė, kad dėl patirtos traumos ją vargino galvos skausmai bei bendras silpnumas. Žaizda dešinio antakio srityje buvo susiūta. Dėl nepraeinančių galvos, rankos bei dešinio kelio skausmų teko papildomai daugybę kartų kreiptis į šeimos gydytoją bei gydytis stacionare. Ligos istorijoje konstatuota prognozė – galimi paūmėjimai. Pažymėjo, kad dėl patirto šoko ir išgyvenimų iki šiol ją vargina nemiga. Po eismo įvykio tapo nervinga ir irzli, sunku sukaupti dėmesį, vargina pasikartojantys galvos skausmai ir svaigimas. Būna, kad dažnai pravirksta ir susinervina dėl mažareikšmių dalykų, ko iki avarijos nebūdavo. Iki šiol po patirto streso bijo važiuoti automobiliu, kadangi kankina nesaugumo ir panikos jausmas. Dėl patirtos traumos tapo uždaresnė, sumažėjo bendravimo galimybės. Iki šiol geria raminamuosius vaistus ir vaistus nuo nemigos, kadangi be jų neužmiega. Vargino ir tebevargina tiek pačios patirti išgyvenimai bei pergyvenimas dėl tolesnės sveikatos, t. y. kaip avarijos pasekmės paveiks likusį jos gyvenimą.

37Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgė į kaltinamojo veiksmų pasekmes, už žalos padarymą atsakingo asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taikė žalos mažinimo institutą ir ieškovei N. B. prašomą neturtinės žalos dydį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažino, tačiau vis tiek nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomų žalos dydžių už nežymius sveikatos sutrikdymus bylose už nusikalstamas veikas, padarytas transporto eismo saugumui. Pagal teismų praktiką neturtinė žala, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra nuo 2000 Lt (579,24 Eur) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40/2009) iki 10000 Lt (2896,20 Eur) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-64/2009), o šiuo atveju N. B. buvo padarytas ne nesunkus, o nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, iš minėtos specialisto išvados matyti, kad N. B. ambulatorinėje kortelėje yra įrašų, jog ji keletą metų gydosi dėl padidėjusio kraujospūdžio ligos, vartoja vaistus, ją vargina galvos skausmai, svaigimas, širdies drebėjimas, silpnumas, taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ne visi N. B. civiliniame ieškinyje nurodyti negalavimai yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo V. J. padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, N. B. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistina suma mažintina iki 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad N. B. draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per struktūrinį padalinį „If P&C Insurance AS“ filialą, jau išmokėjo 1000 Lt (289,62 Eur), iš civilinio atsakovo UAB ( - ) priteistina suma mažintina iki 410,38 Eur.

38Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlygintinos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimas N. B., J. N. ir A. C. N. nuosprendžiu išspręstas netinkamai, ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas).

39Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas išdėstyti žalos atlyginimo išieškojimą 2 metų laikotarpiui. Šis prašymas netenkinamas, kadangi tai nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas ir negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas gali būti nagrinėjamas nuosprendžio vykdymo procese, prašymą pateikiant pirmosios instancijos teismui.

40Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai J. N. atstovavo advokatas Vidmantas Ravinis. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 794616 patvirtina, kad 2015 m. kovo 30 d. už atstovavimą nukentėjusioji J. N. advokatui Vidmantui Raviniui sumokėjo 300 eurų. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovas pateikė šį dokumentą ir prašė iš nuteistojo V. J. priteisti 300 eurų nukentėjusiajai J. N.. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas, kadangi nuteistojo V. J. apeliacinis skundas yra atmetamas, o nukentėjusioji turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir jos išieškotinos iš nuteistojo V. J. (LR BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

41Kauno apygardos teisme 2015 m. balandžio 3 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme, prašoma išieškoti iš nuteistojo 34,39 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Šis prašymas netenkintinas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

43nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

44Civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo Mariaus Liatuko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

45Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo UAB ( - ) priteista: J. N. naudai - 17377,20 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir A. C. N. naudai - 2896,20 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. J. N. ir A. C. N. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.

46Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo UAB ( - ) priteista: N. B. naudai - 1158,48 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, ir iš civilinio atsakovo UAB ( - ) N. B. naudai priteistą sumą sumažinti iki 410,38 Eur (keturių šimtų dešimt eurų 38 ct).

47Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

48Išieškoti iš V. J. nukentėjusiosios J. N. naudai jos turėtas proceso išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti – 300 Eur (tris šimtus eurų).

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Tuo pačiu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo UAB ( - ) priteista: N. B.... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. J. priteista: N. B. naudai - 289,62 Eur; J. N.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. V. J. pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2013-08-23 apie... 6. Apeliaciniame skunde (toliau - skundas) nuteistasis V. J. prašo Marijampolės... 7. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad dėl žalos dydžio yra ir sužaloto... 8. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo UAB ( - ) įgaliotas atstovas advokatas... 9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 10. Skunde taip pat nurodoma, kad J. N. neturtinė žala priteista ne tik be... 11. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas N. B. 4000 Lt... 12. Skunde teigiama, kad A. R. N. priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka... 13. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo... 14. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš... 16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 17. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai... 18. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo sutrumpinti jam paskirtos... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu... 20. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias... 21. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino... 22. Kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė – viena iš... 23. Tiek nuteistasis V. J., tiek civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovas... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniuose skunde nepagrįstai... 25. Dėl civilinių ieškinių... 26. Apeliaciniame skunde UAB ( - ) atstovas prašo civilinės ieškovės J. N. ir... 27. UAB ( - ) atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 28. LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 29. Pagal LR CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 30. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo... 31. Specialisto išvadoje Nr. G 968/13(09) A. R. N. konstatuota sunkaus laipsnio... 32. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas klausimą dėl civilinio ieškinio... 33. Pažymėtina, jog priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatydamas... 34. Civilinio atsakovo atstovo skunde nurodoma, kad tarp priteistinos sumos dydžio... 35. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendžiu buvo... 36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su civilinio atsakovo atstovo... 37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius... 38. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas išdėstyti žalos atlyginimo... 40. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai J. N. atstovavo advokatas... 41. Kauno apygardos teisme 2015 m. balandžio 3 d. iš Kauno valstybės... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105... 43. nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.... 44. Civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo Mariaus Liatuko apeliacinį skundą... 45. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo UAB ( - )... 46. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo UAB ( - ) priteista:... 47. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 48. Išieškoti iš V. J. nukentėjusiosios J. N. naudai jos turėtas proceso...