Byla 2-242/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. A., G. B. ir R. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-647-262/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRTP“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovo BUAB „SRTP“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. R., E. G., A. A. ir G. B. 730 000 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 730 000 Lt sumos dydžio atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B. priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant - lėšų areštą. Nurodė, kad atsakovams pareikštas didelės sumos ieškinys, jie yra fiziniai asmenys, todėl sumokėti tokią didelę sumą gali būti finansiškai sunku ir yra reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui, neviršydamas 730 000 Lt ieškinio sumos, areštavo atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai -trūkstamai sumai areštavo lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas jomis disponuoti. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma didelė. Teismas pažymėjo, jog tikėtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

9III.

10Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Atsakovo A. A. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl neteisėtas ir laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymas. CK normos, kurios reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su juridiniais asmenimis, ar Akcinių bendrovių įstatymas nenumato, jog juridinio asmens valdymo organų nariai už priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus privalo atsakyti solidariai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad vyko įmonės valdybos narių susirinkimas, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl jam priklausančių lėšų investavimo į UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais būtų pagrįstas prašomos priteisti sumos dydis.

132. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, yra neatsiejamai susijęs su pareikšto ieškinio pagrįstumu. Nėra aišku, kokiai sumai turi būti areštuojamas kiekvieno iš atsakovų turtas. Tiksli suma, kuria turi būti areštuojamas atsakovams priklausantis turtas, nenustatyta ir skundžiamoje nutartyje. Pritaikius areštą gali būti nepagrįstai suvaržytos atsakovų teisės bei teisėti interesai disponuoti jiems priklausančiu turtu, pažeisti bendrieji teisės principai.

14Atsakovės G. B. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti A. A. atskirajame skunde.

15Atsakovo R. R. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Ieškinio pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas patenkino visiškai nemotyvuotą bei įrodymais nepagrįstą ieškovo prašymą, kuris nesudaro pagrindo išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali bandyti jam priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Didelė reikalavimų suma savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašoma priteisti suma yra didelė.

172. Teismas pažeidė ekonomiškumo principą. Pagal skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies formuluotę – areštas gali būti taikomas kiekvienam iš atsakovų 730 000 Lt sumai, taip viršijant ieškinio sumą. Kita vertus, net jeigu ir arešto mastas būtų taikomas ne kiekvienam atsakovui atskirai, teismas nenurodė kiekvieno atsakovo dalies bendroje 730 000 Lt sumoje. Jau pradinėje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atsakovai gali atsidurti nelygiavertėje padėtyje. Taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Užtikrinant lygiateisiškumo principą nutartyje turi būti nurodyta, kad atsakovų turtas areštuojamas lygiomis dalimis – po 182 500 Lt, o tik vienam ar keliems atsakovams neturint turto šiai sumai, areštuotinas kitų atsakovų turtas likusiai sumai, viršijant kiekvienam iš jų tenkančią 182 500 Lt dalį.

183. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie prima facie patvirtintų ir būtų pakankami teismui įsitikinti, jog ieškinys gali būti patenkintas. Šiuo atveju su ieškiniu pateikti įrodymai nesudaro preliminaraus pagrindo manyti, jog ieškinys galėtų būti tenkinamas.

19Atsakovo A. A. atstovas atsiliepime į kitų atsakovų atskiruosius skundus prašo atsakovų skundus tenkinti, skundžiamą teismo nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atsiliepime pažymima, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl nėra pagrindo taikyti ir laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškils grėsmė įvykdyti teismo sprendimą. Didelis reikalavimo dydis ne visada lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sutinkama su atsakovo R. R. skunde išdėstytais argumentais dėl pritaikyto turto arešto masto.

20Atsakovės G. B. atstovas atsiliepime į kitų atsakovų atskiruosius skundus prašo atsakovų skundus tenkinti - skundžiamą teismo nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir A. A. atsiliepimas.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apeliantų (atsakovų) atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Teisėjų kolegija dėl pateiktų atskirųjų skundų pasisako bendrai, neišskirdama kiekvieno iš jų argumentų.

23Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

24Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimo suma - 730 000 Lt pareikšta solidariesiems atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B. (b. l. 1-2). Tai didelė reikalavimų suma. Prie atskirųjų skundų nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovai (ar kuris nors iš atsakovų) paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, todėl esą nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju galima teigti, jog atsakovai skundų motyvais nepaneigė teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir tikslingumo. Atsakovams pareikštų reikalavimų mastas, neturint jokių duomenų apie atsakovų turtą bei finansines galimybes, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso bus neįmanoma jį įvykdyti. Pagal šios bylos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teigti, kad ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25Šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla iš esmės nėra sprendžiama, t.y. teismas nevertina pareikštų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1539/2010; ir kt.). Tai, ar ieškovo ieškinys yra pagrįstas ar ne, bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visus teisinius ir faktinius argumentus, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, todėl apeliantų argumentai, kurie siejami su ieškinio nepagrįstumu, prašomos priteisti sumos dydžio apskaičiavimu ir pan. nesudaro pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovo ieškinio turinys ir apeliacinės instancijos teismui pateikta iš bylos išskirta atskirojo skundo medžiaga prima facie nesudaro pagrindo teigti, kad pareikštas ieškinys esąs akivaizdžiai nepagrįstas, o tai, ar tikrai yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti ieškinį, bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės sukelia tam tikrus ribojimus subjektams, kuriems jos taikomos. Skunduose išdėstyti deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad pritaikius areštą gali būti nepagrįstai suvaržytos atsakovų teisės bei teisėti interesai disponuoti jiems priklausančiu turtu, gali būti pažeisti bendrieji teisės principai, nesudaro pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių.

26Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai pareikšti solidariai visiems atsakovams. Esant solidariai prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems bendraskoliams, ieškovas įgytų teisę pasirinkti, iš vieno, kelių ar visų atsakovų išieškoti priteistą sumą. Ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 13 str.), tačiau bet kuriuo atveju bendras jų mastas neturi būti iš esmės didesnis už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones visiems atsakovams. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (CK 6.6 str. 7 d.). Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne kiekvieno iš solidariųjų prievolės skolininkų (atsakovų) atžvilgiu. Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, jog esant pareikštam reikalavimui solidarių skolininkų atžvilgiu, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas visų atsakovų atžvilgiu negali viršyti pareikšto ieškinio sumos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartį byloje Nr. 2-235/2005; 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį byloje Nr. 2-397/2005; 2007 m. sausio 25 d. nutartį byloje Nr. 2-81/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį byloje Nr. 2-212/2008).

27Skundžiamoje nutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad bendras visiems atsakovams taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas negali viršyti 730 000 Lt dydžio sumos (b. l. 63). Pirmosios instancijos teismas neatskleidė fakto, kad ieškinio reikalavimas yra pareikštas atsakovams kaip solidariesiems skolininkams, todėl skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti atitinkamai papildyta nuoroda, jog esant solidariems skolininkams pareikštiems reikalavimams, visų tokių skolininkų turto arešto mastas negali viršyti ieškinio sumos, t. y. 730 000 Lt. Kadangi ieškiniu reikalavimai atsakovams pareikšti solidariai, skundžiamos nutarties priėmimo momentu nebuvo teisinio ribojimo šioje byloje prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiems atsakovams, tačiau reikėjo aiškiai fiksuoti, kad šių priemonių mastas neturi viršyti ieškinio sumos.

28Ieškovo reikalavimai pareikšti solidariai atsakovams, o skundžiamoje nutartyje nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių apimtis – 730 000 Lt visų atsakovų atžvilgiu. Vertinant solidariai pareikštų reikalavimų pobūdį, šiuo atveju skundžiamoje nutartyje nebuvo būtina nurodyti, kokiai sumai turi būti areštuojamas kiekvieno iš atsakovų turtas. Atsakovo R. R. atskirajame skunde nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių masto išdėstymas (išskaidymas) nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendrą laikinųjų apsaugos priemonių apimtį visiems atsakovams. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių apimties nurodymas atitinka pareikšto solidaraus reikalavimo esmę, teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

29Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės, iš esmės tinkamai taikė CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procesinę teisės normą ir, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant pareikštam ieškinio reikalavimui solidariems atsakovams, nepažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų. Todėl Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama nepakeista, jos rezoliucinę dalį papildant nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsakovų turtui, neviršijant ieškinio sumos ribų (CPK 145 str. 2 d.). Išdėstytų argumentų pagrindu atsakovų atskirieji skundai atmetami.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, jos rezoliucinę dalį papildant nuoroda, kad šia nutartimi taikomo arešto R. R., E. G., A. A. ir G. B. turtui bei lėšoms bendras mastas negali viršyti 730 000 Lt sumos.