Byla B2-1124-230/2011

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant pareiškėjo R. M. atstovei V. M., adv. Algirdui Miškiniui, adv. Vaitiekui Novikevičiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) atstovėms Rimai Burakauskienei, Ritai Lukaševičiūtei, trečiojo asmens bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ atstovui administratoriui Benediktui Algirdui Petrošiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą kreditoriui VSDFV Marijampolės skyriui, trečiajam asmeniui individualiai įmonei R. M. prekybos namai „Tuktukas“ dėl įmokų ir delspinigių nepriemokos pripažinimo pasibaigusia.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas R. M. ieškiniu, kurį teismas pripažino pareiškimu dėl kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo (b. l. 5-22) prašo:

  1. Pripažinti pasibaigusia bankrutavusios IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ 154 172,65 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemoką;
  2. Nustatyti, kad bankrutavusios IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas prievolės VSDFV Marijampolės skyriui nėra;
  3. Sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

4- ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkto dalis, nustatanti, kad „valstybinio socialinio draudimo nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) įsigaliojimo. Įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję įstatymai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535) (VŽ, 2004-11-26, Nr. 171-6295) nuostatoms (16 straipsnis, 7 dalis), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam lygiateisiškumo, aiškumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5- ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“ (konstituciniam lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principui), konstituciniam teisinės valstybės principui;

6- ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis nuostatos daliai, kad (8 dalis) „Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos“, nuostatai, kad (9 dalis) „Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas“, nuostatai, kad (7 dalis) „Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai“ konstituciniam teisingumo principui ir iš teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo reikalavimui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

7- ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

  1. Priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

8Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje patvirtino VSDFV Marijampolės skyriaus bendrą 154 172 Lt (71 825 Lt įmokų, 993 Lt baudų, 81 297 Lt delspinigių ir 61 Lt neįskaitytos neteisėtai padarytos išlaidos) kreditorinio reikalavimo sumą. Kauno apygardos teismas 2004 m. lapkričio 14 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti bei patvirtino tą patį VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą. R. M. 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo įtrauktas bendraatsakoviu bankroto byloje. Pareiškėjas 2008 m. vasario 29 d. raštu kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių, prašydamas pateikti pažymą apie mokestinės nepriemokos skaičiavimą, kuriai bankroto bylos iškėlimo dieną buvo nesuėjęs 5 metų senaties terminas, delspinigių perskaičiavimą, atsižvelgiant į LR Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą dėl finansų ministro įsakymais nustatyto delspinigių dydžio pripažinimo antikonstituciniais ir priimti sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką pasibaigusia. VSDFV Marijampolės skyrius 2008 m. kovo 21 d. raštu nepatenkino minėtų prašymų. R. M. kreipėsi su skundu į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau pastaroji atsisakė tenkinti skundą. Tuomet R. M. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą, prašydamas VSD mokestinę nepriemoką pripažinti pasibaigusia dėl suėjusio 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino, perskaičiuoti delspinigius ir nustatyti įmonės patikslintą finansinę prievolę VSDFV Marijampolės skyriui. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-390-259/2009 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Kauno apygardos teismo sprendimą bei ieškinį paliko nenagrinėtu, nes konstatavo, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas ne atskiroje byloje, o pačioje bankroto byloje. Pareiškėjas nurodo, jog pateikiami nauji įrodymai, kurie patvirtina, kad 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas apskaičiuotiems, bet nesumokėtiems mokesčiams, buvo taikomas mokesčių administratoriui priimant sprendimus, o delspinigiai perskaičiuojami, todėl turėjo būti pritaikytas ir R. M. prekybos namams „Tuktukas“. Mokesčių administravimo (toliau MAĮ) 39 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu mokestis pagal mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas iki 1996 metų birželio 30 dienos, už ne laiku sumokėtą mokestį skaičiuojamų delspinigių suma negali viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio sumos. VSDFV Marijampolės skyrius, apskaičiuodamas reiškiamo finansinio reikalavimo dydį, šią imperatyvią įstatymo nuostatą ignoravo. Todėl laikantis šio reikalavimo ir atsižvelgiant į tuo laikotarpiu iki 1996 m. birželio 30 d. paskaičiuotas įmokas – 13 429 Lt, delspinigių suma negali būti didesnė, nei nesumokėtų įmokų suma, todėl VSDFV Marijampolės skyriui paskaičiavus 21 283,51 Lt delspinigių, delspinigių suma mažintina 7 854,51 Lt. Be to, remiantis MAĮ 98 str. 2 d. delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų. Todėl VSDFV Marijampolės skyrius privalėjo taikyti nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio MAĮ iš dalies pakeistą delspinigių skaičiavimo tvarkos reglamentavimą. Dėl šios priežasties 60 170,48 Lt delspinigių suma patvirtinta nepagrįstai. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pasisakė dėl Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nutarime buvo pasisakyta dėl finansų ministro įgaliojimų nustatyti delspinigių dydį ir pripažinta, kad jis negalėjo vien savo nuožiūra (bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos) spręsti, kiek punktų padidinti minėtoje MAĮ normoje nustatytą palūkanų normą. Konstitucinis Teismas pripažino neteisėtais finansų ministro įgaliojimus nuo 1995 m. liepos 26 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. Tokių delspinigių, paskaičiuotų, vadovaujantis prieštaraujančia LR Konstitucijai įstatymo nuostata, bankroto byloje VSDFV Marijampolės skyriui patvirtinta 82 347 Lt sumai. Delspinigiai turėjo būti perskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva, tačiau VSDFV Marijampolės skyrius to nevykdė. Delspinigiai nėra sumokėti, todėl jie turėjo būti perskaičiuoti nuo 1997 m. liepos 16 d., kai buvo taikoma finansų ministro įsakymais nustatyta delspinigių norma. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau VSDĮ) 16 str. 7 d. redakcija (galiojanti nuo 2005 sausio 1 d.) numatė, kad nesumokėtų įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo terminas yra 5 metai. Todėl buvo būtina nustatyti, ar bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną nebuvo suėjęs nurodytas senaties terminas socialinio draudimo įmokoms. VSDFV Marijampolės skyrius netaikė 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Kadangi bankroto bylos iškėlimo dieną buvo suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, visas VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimas patvirtintas nepagrįstai. Todėl ši mokestinė nepriemoka turi būti pripažinta pasibaigusia. Pareiškėjo nuomone, būtina kreiptis į LR Konstitucinį Teismą Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkto normos. Lietuvos Apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant R. M. skundą dėl atsakovo ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų, nurodo, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms ir, kad „tokį nurodytų teisės normų taikymo laike aiškinimą patvirtina ir poįstatyminis aktas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, pagal kurių 113 punktą nurodytas senaties terminas yra taikomas įvykiams, atsiradusiems po minėto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo“. Šia nuostata savo raštuose remiasi ir atsakovas bei VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Draudėjų teises ribojanti nuostata, jog senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir nuostata, kad įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję terminai, nėra įtvirtinta įstatymuose, o tik taisyklėse. VSD įstatymo normos nenumatė, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2005 m. sausio 1 d., ir jokie apribojimai dėl priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo įstatyme nebuvo įtvirtinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Taisyklėse nustatydama socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skolų ieškojimo senaties termino taikymo sąlygas (apribojimus), viršijo savo įgaliojimus. VSD įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo Įstatymu Nr. X-1396, kuris buvo priimtas 2007 m. gruodžio 20 d. ir įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2007-12-29, Nr. 138-5651) 11 straipsniu buvo pakeistas VSD įstatymo 16 straipsnis. 2007 m. VSD įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-1396 įtvirtinus taisyklę, kad „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms“ yra ribojamas priverstinio išieškojimo senaties termino taikymas, kas nebuvo numatyta VSD įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. IX-2535, priimtame 2004 m. lapkričio 4 d. (pakeitimas įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.). Pareiškėjui kyla abejonė, ar pakeisto VSD įstatymo 16 straipsnio 8 dalies nuostata, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“ (konstituciniam lygiateisiškumo principui) bei konstituciniam teisinės valstybės principui. VSD Įstatymo pakeitimo įstatyme nustatytos nelygios sąlygos VSD įmokų mokėtojams. Ši nuostata prieštarauja tame pačiame straipsnyje išdėstytai nuostatai, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas skaičiuojamas „nuo teisės priverstinai išieškoti" atsiradimo, o „teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos" ir taip skaičiuojamas „priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai". Įstatymo 16 straipsnio 7, 8 dalies normos, ribojančios nustatyto priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės normų aiškumą. Situacija, kai VSD įstatyme nustatytos dvi skirtingos priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimo taisyklės, laikytina teisiškai ydinga, nes tokioje teisės normoje nėra nustatyta aiškių kriterijų ir sudaro galimybę vykdančiai institucijai nevykdyti įstatymu nustatytų įsipareigojimų.

9Pareiškėjo atstovas adv. V. Novikevičius palaiko pareiškime nurodytus argumentus ir prašo pareiškimą patenkinti pilnai, paaiškino, kad 5 metų senaties terminas taikytinas nuo teisės išieškoti dienos. Tą patvirtina ir byloje pateikti VMI raštai, tą pripažįsta ir VSDFV. Nuo 1997 m. liepos 16 d. delspinigiai buvo skaičiuojami pagal finansų ministro patvirtintą normą, kuri LR Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Klausimas dėl 5 metų senaties termino taikymo turi būti peržiūrėtas, kadangi pareiškėjo pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad praktikoje 5 metų senaties terminas buvo taikomas taip, kaip nurodo pareiškėjas. Todėl turėjo būti perskaičiuota ir pareiškėjo įmonei.

10Kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į ieškinį (b. l. 88-91) prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su pareiškimu dėl šių motyvų: 1) VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinis reikalavimas jau yra patvirtintas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, todėl pareiškėjas nepagrįstai jį ginčija. 2) Į VSDFV Marijampolės skyrių perskaičiuoti reikalavimą dėl pasikeitusių įstatymų reikalavimų buvo kreipęsis administratorius, tačiau buvo atsakyta, kad senaties terminai šiuo atveju netaikomi, o pareiškėjas jau buvo pareiškęs prašymą bankroto byloje patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Tai reiškia, kad pareiškėjas ginčija patvirtintą reikalavimą ir nepagrįstai siekia jį peržiūrėti, nors nutartys dėl jo patvirtinimo yra įsiteisėję. 3) Senaties termino taikymas jau ne kartą svarstytas teismų, o pareiškėjas nepateikia jokių naujų argumentų. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs dėl nurodyto priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo. 4) Santykiai dėl VSD įmokų ir delspinigių apskaičiavimo bei jų išieškojimo yra reglamentuojami specialiu įstatymu – VSD įstatymu, todėl remtis kitais įstatymais galima tik tiek, kiek leidžiama šiuo įstatymu. Vadovaujantis VSD įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447) 38 str., galiojusiu VSD įmokų įmonei apskaičiavimo metu, buvo nustatyta, kad apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. VSD įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 16 str. 7 d. (įsigaliojo 2005-01-01) buvo nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Taigi VSD įmokų ieškojimo terminas buvo sureguliuotas VSD įstatymu, ir šis įstatymas turi būti taikomas sprendžiant VSD įmokų senaties termino taikymo klausimą. Todėl ieškovo išvardyti MAĮ nuostatos bei VMI raštai nėra taikytini įmonės VSD įmokų skolos senaties termino nustatymui. Be to, minėtame VSD įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad jis įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d., šiame įstatyme nenumatyta išimčių dėl 16 str. 7 d. įtvirtintos nuostatos, numatančios VSD įmokų išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo. Kadangi nei aukščiau nurodytas VSD įstatymo pakeitimo įstatymas, nei kiti Lietuvos įstatymai nenumato minėtos nuostatos retroaktyvaus taikymo, todėl VSD įstatymo 16 str. 7 d., įtvirtinanti materialinės teisės normą dėl mokesčio išieškojimo senaties termino, laikytina įsigaliojusia nuo 2005-01-01 ir negali būti taikoma retroaktyviai. Priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių tęstinumas ir stabilumas. 5) VSDFV Marijampolės skyrius, skaičiuodamas delspinigius už laiku nesumokėtas VSD įmokas, vadovavosi galiojančiomis ir nustatyta tvarka paskelbtomis VSD įstatymo 38 str. nuostatomis, o Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies, Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio (1998 m. vasario 19 d. redakcija) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) ir Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 28-727) nuostatos, o ne VSD įstatymo nuostatos. Be to, iki Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo priimti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai, kuriuose buvo nustatyti delspinigių už ne laiku sumokėtus mokesčius dydžiai, nėra panaikinti. 6) Kadangi VSD įmokos ir delspinigiai paskaičiuoti, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kurie galiojo įmokų apskaičiavimo laikotarpiu, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. O tai, kad ieškovės nuomone, įstatymai yra netinkami ar prieštaraujantys vienas kitam, neatleidžia įmonės nuo įstatymų reikalavimų vykdymo. 7) Bankroto byla įmonei iškelta 2004 m. gegužės 14 d., tačiau dėl pareiškėjo vis inicijuojamų teisminių procesų yra vilkinama bankroto procedūra, tuo pačiu didinamos administravimo išlaidos. Taip pažeidžiami įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, o pareiškėjas vilkindamas bankroto procedūrą piktnaudžiauja savo teisėmis, pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus.

11VSDFV Marijampolės skyriaus atstovės prašo pareiškėjo prašymus atmesti. Paaiškino, kad dėl senaties termino jau buvo pasisakyta, o pareiškėjo teikiami neva nauji įrodymai – tai tik kitoks aplinkybių aiškinimas, jų vertinimas. 5 metų senaties terminas taikytinas tik nuo 2005 m. sausio 1 d., o bankroto byla iškelta ir reikalavimai patvirtinti 2004 m. Įstatymas negali būti taikomas atgal, t.y. iki jo įsigaliojimo atsiradusiems santykiams. Dėl šio senaties termino taikymo yra pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtose bylose. Mokesčių administravimo įstatymas netaikytinas VSD įmokoms, nes tai reglamentuoja specialus VSD įstatymas. MAĮ reikalavimas dėl delspinigių skaičiavimo už ne daugiau kaip 180 dienų netaikytina, nes delspinigių skaičiavimui taikytina VSD įstatymo 38 straipsnio 1 dalis. Konstitucijoje yra įtvirtinta įstatymo teisėtumo prezumpcija. Dėl VSD įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai nėra priimtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas, todėl VSD įstatymo nuostatos turi būti taikomos. Nepanaikinti ir finansų ministro įsakymai.

12Tretysis asmuo bankrutavusi individuali įmonė R. M. prekybos namai „Tuktukas“ nepateikė atsiliepimo. Administratorius B. A. Petrošius nurodo, jog VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinis reikalavimas jau yra išspręstas bankroto byloje, o dėl LR Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo palieka spręsti teismui.

13Pareiškimas netenkintinas. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. R. M. prekybos namams „Tuktukas“ buvo iškelta bankroto byla (t.1, b.l. 38-39), nutartis įsiteisėjo po 10 dienų, kadangi nebuvo apskųsta, t.y. 2004 m. gegužės 24 d. 2004 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimas 154 172 Lt sumai (t.1, b.l. 53). 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi (t.1, b.l. 62) R. M. prekybos namai „Tuktukas“ pripažinti bankrutavusiais ir įmonę nutarta likviduoti, taip pat patvirtintas nurodyto dydžio VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimas.

14Pareiškėjas R. M. - nurodytos įmonės savininkas, kuris buvo įtrauktas į bylą bendraatsakovu 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi (t.2, b.l. 21) prašo pripažinti bankrutavusios IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ VSDFV Marijampolės skyriaus 154 172 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių nepriemoką pasibaigusia. Tokiu pareiškimu pareiškėjas iš esmės siekia patikslinti patvirtintą nurodyto kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą, todėl jo ieškinys 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (b.l. 78) buvo pripažintas pareiškimu dėl nurodyto kreditoriaus reikalavimo patikslinimo. LR Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams) tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad ši norma taikytina ir kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir tokie reikalavimai gali būti tikslinami iki bus nutraukta byla ar priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, ir tai daroma būtent bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008, 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010, 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2010). Pareiškėjas būtent šios suformuotos teismų praktikos pagrindu ir reiškia prašymą patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą. Šio kreditoriaus reikalavimui peržiūrėti ir pripažinti jį nepagrįstu nurodo tokius pagrindus: 1) Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 39 straipsnio 9 dalies nuostatą, kad jeigu mokestis pagal mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas iki 1996 m. birželio 30 dienos, už ne laiku sumokėtą mokestį skaičiuojamų delspinigių suma negali viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio sumos; 2) MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po atitinkamo mokesčio sumokėjimo termino pagal galiojančius aktus pasibaigimo ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei 180 dienų; 3) Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, kuriuo buvo pasisakyta dėl MAĮ 39 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kuriuo pripažinta, kad finansų ministras negalėjo vien savo nuožiūra (bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos) spręsti, kiek punktų padidinti MAĮ normoje nustatytą palūkanų normą; 4) VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje numatyto priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymą.

15Dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo. Šiuo pagrindu kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimas bankroto bylos nagrinėjimo eigoje jau ne kartą buvo svarstytas. Tai patvirtina pareiškėjo R. M. 2005 m. birželio 10 d. prašymas administratoriui (t.1, b.l. 85) peržiūrėti VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimą dėl VSD Į 16 straipsnio 7 dalyje numatyto priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino, dėl ko administratorius kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių (t.1, b.l. 86), kuris atsisakė prašymą patenkinti, nurodydamas, kad 5 metų senaties terminas netaikytinas (t.1, b.l. 92). Administratoriaus prašymas patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą (t.1, b.l 84) Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo netenkintas, kadangi teismas darė išvadą, kad Įmonių bankroto įstatymas nenumato galimybės peržiūrėti patvirtintą reikalavimą (t.1, b.l. 94). Be to, R. M. 2007 m. vasario 12 d. bankroto byloje buvo pateikęs prašymą patikslinti reikalavimus tarp jų ir VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą dėl to paties jau nurodyto senaties termino taikymo tiek pagal MAĮ nuostatas, tiek ir pagal VSDĮ 16 straipsnio 7 dalį (t.2, b.l. 23-30). Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartimi R. M. prašymas patikslinti kreditorių reikalavimus nurodytu pagrindu buvo atmestas, įvertinus ir 5 metų senaties taikymą (t.2, b.l. 91-94). R. M. atskirasis skundas (t.2, b.l. 96-99) dėl šios nutarties Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi taip pat buvo atmestas (t.2, b.l. 115-120), nutartyje pasisakant ir dėl senaties termino taikymo. Tokiu būdu pareiškėjo prašymas patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą dėl VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) numatyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo yra reiškiamas pakartotinai ir nenagrinėtas, kadangi sprendimui, nutarčiai įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat ginčyti kitoje byloje nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Dėl šio pareiškėjo nurodyto senaties termino taikymo yra pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010, nagrinėtoje pagal to paties pareiškėjo R. M. kasacinį skundą byloje tarp tų pačių šalių ir faktiškai dėl to paties dalyko. LAT šioje nutartyje pažymėjo, kad VSDĮ redakcija, galiojusi ginčijamo teisinio santykio metu, numatė, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, tačiau šis terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Kadangi ginčijamos socialinio draudimo įmokų ir delspinigių mokėjimo prievolės atsirado iki 2005 m., teismai pagrįstai netaikė priverstinio išieškojimo senaties termino šioms skoloms. Pareiškėjas, reikšdamas pakartotinį prašymą, nurodo, jog toks prašymas yra grindžiamas naujais įrodymais, o būtent VMI raštais (b.l. 32-37) kurie, jo nuomone, patvirtina, kad priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminas buvo taikomas mokesčių administratoriui priimant sprendimus pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška dėl pasibaigusio nurodyto senaties termino. Pareiškėjo nurodyti įrodymai neturi jokios reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir nuo jų paskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, kurį reglamentuoja VSDĮ, o ne dėl mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos išieškojimo pagal MAĮ. Be to, šie įrodymai jokiu būdu nesudaro pagrindo peržiūrėti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo pagrįstumo priverstinio išieškojimo 5 metų senaties taikymo pagrindu, kadangi tai lemia įstatymo nuostatų dėl nurodyto senaties termino pradžios aiškinimas, dėl ko teismų jau yra pasisakyta, o ne pavieniai taikymo atvejai, kurie beje ir priimti kitoje, t.y. valstybės mokesčių srityje.

16Padarius išvadą, jog pareiškimo dalis dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių perskaičiavimo, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminą iš naujo nenagrinėtina, netenkintinas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą tikslu išsiaiškinti, ar tam tikros įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatos, susijusios su valstybinio socialinio draudimo nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino taikymu, neprieštarauja kitoms įstatymo nuostatoms, Konstitucijai ir konstituciniams principams. Pažymėtina, kad pareiškėjo keliamas klausimas dėl tam tikrų norminių aktų atitikimo Konstitucijai, šioje byloje keliamas nepagrįstai ir dėl to, kad tie norminiai aktai buvo priimti, po to, kai iškėlus bankroto bylą jau buvo nustatytas VSD įmokų įsiskolinimo, baudų ir delspinigių dydis už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

17Dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 39 straipsnio 9 dalies nuostatos taikymo. Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. MAĮ 39 straipsnio 9 dalyje (2001 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-394 redakcija ) buvo numatyta, kad jeigu mokestis pagal mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas iki 1996 metų birželio 30 dienos, už ne laiku sumokėtą mokestį skaičiuojamų delspinigių suma negali viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio sumos. Ši nuostata netaikoma jau sumokėtiems arba išieškotiems delspinigiams. Tačiau teisiniai santykiai dėl VSD įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo bei jų mokėjimo yra reglamentuojami specialiuoju įstatymu – VSD įstatymu, todėl pirmiausia taikytinos šio įstatymo nuostatos, o MAĮ taikomas tik tiek, kiek tai nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Tuo laikotarpiu galiojusio VSDĮ 38 straipsnis numatė delspinigių skaičiavimo, delspinigių išieškojimo atidėjimo, atleidimo nuo jų mokėjimo tvarką, priverstinio išieškojimo senaties terminus. Todėl delspinigių nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų paskaičiavimo ir jų išieškojimo dalyje taikytinos būtent VSDĮ nuostatos.

18Dėl MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 98 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. MAĮ (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcijos) 98 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Tačiau ir ši MAĮ norma netaikytina delspinigių pagal VSDĮ skaičiavimui dėl tų pačių virš nurodytų motyvų, kadangi šiems santykiams taikytinos specialiosios normos – VSDĮ normos.

19Dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo taikymo. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2001, Nr. 62-2211) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. VSD Įstatymo Nr. VIII-361, įsigaliojusio nuo 1997-07-16, 38 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad delspinigiai skaičiuojami pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą, šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl taikytina. LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kadangi delspinigiai, remiantis Įmonių bankroto įstatymu yra paskaičiuoti iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2004 m. gegužės 24 d.), o Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas paskelbtas 2006 m. rugsėjo 28 d., todėl jis netaikytinas anksčiau susiformavusiems teisiniams santykiams. Kadangi VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimas delspinigių dalyje yra patvirtintas, remiantis VSDĮ nuostatomis, kurios nustatyta tvarka nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl netaikytina ir LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies nuostata, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

20Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, pareiškėjo pareiškimas, kaip nepagrįstas, netenkintinas pilna apimtimi.

21Teisėja, vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais,

Nutarė

22Pareiškėjo R. M. pareiškimo dėl VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo netenkinti.

23Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą administratoriui tenkinti kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimą individualios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje.

24Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Danutei... 2. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Pareiškėjas R. M. ieškiniu, kurį teismas pripažino pareiškimu dėl... 4. - ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647... 5. - ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6,... 6. - ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6,... 7. - ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6,... 8. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas IĮ R. M. prekybos namai... 9. Pareiškėjo atstovas adv. V. Novikevičius palaiko pareiškime nurodytus... 10. Kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į ieškinį (b. l. 88-91)... 11. VSDFV Marijampolės skyriaus atstovės prašo pareiškėjo prašymus atmesti.... 12. Tretysis asmuo bankrutavusi individuali įmonė R. M. prekybos namai... 13. Pareiškimas netenkintinas. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2004 m.... 14. Pareiškėjas R. M. - nurodytos įmonės savininkas, kuris buvo įtrauktas į... 15. Dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo. Šiuo... 16. Padarius išvadą, jog pareiškimo dalis dėl valstybinio socialinio draudimo... 17. Dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 39 straipsnio 9 dalies... 18. Dėl MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 98 straipsnio 2 dalies nuostatų... 19. Dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo taikymo.... 20. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, pareiškėjo pareiškimas, kaip... 21. Teisėja, vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais,... 22. Pareiškėjo R. M. pareiškimo dėl VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo... 23. Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3... 24. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos...