Byla 2A-634-241/2015
Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“ ir V. D

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BSI Kompanija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smėliakalnis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Smėliakalnis“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,BSI kompanija“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“ ir V. D..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė 2008 m. balandžio 2 d. su UAB ,,BSI kompanija“ sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurią UAB ,,BSI kompanija“ įsipareigojo pastatyti ir perduoti nuosavybės teisę pirkėjai (ieškovei) į 45,67 m2 bendro ploto butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukšte (toliau – Butas), o ieškovė įsipareigojo sumokėti UAB ,,BSI kompanija“ 311 000 Lt kainą už statomą Butą. Prieš tai ieškovė sudarė būsto kreditavimo sutartį, kurią vykdydamas, bankas 2008 m. balandžio 17 d. pervedė UAB ,,BSI kompanija“ 311 000 Lt, t. y. 100 proc. Preliminariojoje sutartyje nustatytos Buto kainos. Preliminariąja sutartimi UAB ,,BSI kompanija“ įsipareigojo pastato, kuriame buvo Butas (toliau – Pastatas), statybos darbus baigti iki 2009 m. birželio mėn. 2009 m. spalio 2 d. UAB ,,BSI kompanija“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūrų eigoje žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ant šio sklypo esantis nebaigtas statyti Pastatas, kuriame buvo Butas, 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių aktu Nr. 1 buvo parduoti UAB ,,Smėliakalnis“, kuris vėliau Butą perleido trečiajam asmeniui – V. D.. Ieškovės teigimu, pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį ji, sumokėjusi visą Preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, įgijo nuosavybės teisę į Butą. 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo dalis ir varžytynių akto Nr. 1 dalis dėl Buto perleidimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi Butą perleisti galėjo tik jo savininkas (CK 4.48 str. 1 d.). Ieškovės manymu, UAB ,,Smėliakalnis“, prieš dalyvaudamas varžytynėse, turėjo pasidomėti dėl preliminariųjų sutarčių, susijusių su perkamu turtu, o to nepadaręs, elgėsi nesąžiningai, todėl privalo atlyginti ieškovės nuostolius, sumokėdamas prarasto turto piniginį ekvivalentą, nepaisant turto perleidimo trečiajam asmeniui. Tuo pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams UAB ,,Smėliakalnis“ ir BUAB ,,BSI kompanija“ ir prašė teismo pripažinti, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo dalį ir 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių akto Nr. 1 dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo ab initio; taikyti restituciją pinigais ir priteisti ieškovei iš atsakovo UAB ,,Smėliakalnis“ piniginį ekvivalentą – 200 000 Lt; priteisti iš atsakovo UAB ,,Smėliakalnis“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino ieškovės nuosavybės teisę į Butą; panaikino 2010-11-26 varžytynių protokolo dalį ir 2010-11-26 varžytynių akto Nr. 1 dalį dėl Buto perleidimo; taikė restituciją pinigais ir priteisė ieškovei iš atsakovo UAB ,,Smėliakalnis“ piniginį ekvivalentą – 200 000 Lt; taip pat 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir UAB ,,BSI kompanija“ sudarytos Preliminariosios sutarties 2.5.1 ir 2.5.2 punktuose yra susitarta dėl Buto kainos apmokėjimo sąlygų ir numatyta, jog pirmąją 300 000 Lt įmoką pirkėja (ieškovė) įsipareigoja sumokėti per 10 kalendorinių dienų į pardavėjo (UAB ,,BSI kompanija“) kasą grynaisiais pinigais arba mokestiniu pavedimu į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antrąją 11 000 Lt įmoką įsipareigoja sumokėti iki nustatytos datos turto vertintojui įvertinus atliktus darbus ir kai viešame registre bus įregistruotas pirkėjo nuosavybės teise, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Ieškovė pagal Preliminariąją sutartį 2008-04-17 pervedė UAB ,,BSI kompanija“ 311 000 Lt už Butą. Teismas taip pat nustatė, kad 2007-10-05 AB „Swedbank“ (tuo metu AB bankas ,,Hansabankas“) ir UAB ,,BSI kompanija“ Susitarimu Nr. 07-063239-IN-2 dėl 2007-06-21 kredito sutarties Nr. 07-063239-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo buvo sutarta dėl tikslinės paskirties kredito suteikimo daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybos finansavimui. Šio susitarimo 2.8.5 ir 2.8.6 punktuose nustatyta, kad visi avansai, gauti pagal preliminariąsias sutartis turi būti pervesti į sąskaitą ir naudojami tik projekto pagal sutartį išlaidoms apmokėti, ir/ar kredito grąžinimui, ir/ar palūkanų mokėjimui, taip pat numatyta, kad šalys susitarė, jog sąskaita yra atidaryta išimtinai sutarties sudarymo bei vykdymo tikslais, bankas nepriims bei nevykdys kredito gavėjo ir /ar trečiųjų asmenų nurodymų dėl jokių pinigų sumų pervedimo bei išmokėjimo iš sąskaitos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė (pirkėja) nagrinėjamu atveju finansavo būsto statybą (CK 6.401 str. 5 d.), ir tokiu būdu, pasak teismo, laikytina, kad ji aktyviai savo lėšomis prisidėjo prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 str. 4 p.). Atsižvelgdamas į CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytą specialų pirkėjo nuosavybės įgijimo būdą, teismas sprendė, jog sumokėjus visą sutartos būsto pirkimo kainą, tačiau sutarties vykdymui nutrūkus dėl pardavėjo (atsakovo) UAB ,,BSI kompanija“ bankroto, ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Butą, t. y. nuosavybės teisė buvo įgyta dar iki UAB ,,BSI kompanija“ bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į ginčo Butą (CK 1.138 str. 1 p.). Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus CK nustatytus atvejus, daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku, o tik tampa faktiniu šio daikto valdytoju. Kitaip tariant, jeigu, savininkui praradus turtą dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kuriais jo turtas perleistas kitiems asmenims, savininko teisės nebūtų ginamos, tuo atveju būtų paneigiamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Savininkui, praradus turtą dėl kito asmens veiksmų, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir kitas asmuo, įgijęs šį turtą, tampa jo savininku. Šis principas yra svarbi konstitucinės nuosavybės teisių apsaugos garantija. Atsižvelgdamas į tai, kad buto savininkė buvo ieškovė, o ne atsakovas BUAB ,,BSI kompanija“, teismas panaikino 2010-11-26 varžytynių protokolo dalį ir 2010-11-26 varžytynių akto Nr. 1 dalį dėl Buto perleidimo ab initio kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, nes Butą perleisti galėjo tik savininkas (CK 4.48 str. 1 d.). Spręsdamas dėl restitucijos taikymo, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ buvo nesąžiningas, nes kaip verslininkas, kurio veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu (pirkimas, pardavimas, prekyba, nuoma, nekilnojamojo turto agentūra), tuo labiau įsigydamas nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio pagrindinė tikslinė jame esančių butų paskirtis buvo ,,Gyvenamoji (butų)“, t. y. iš esmės skirtas fizinių asmenų (vartotojų) poreikių tenkinimui, turėjo ir galėjo žinoti, kad pirko atsakovui BUAB ,,BSI kompanija“ nepriklausantį turtą. Pasak teismo, atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“, prieš dalyvaudamas varžytynėse, turėjo galimybę kreiptis į BUAB ,,BSI kompanija“ bankroto administratorių ir pasidomėti dėl sudarytų preliminariųjų sutarčių, susijusių su įsigyjamu turtu, ir sužinti apie aplinkybes, turinčias esminės reikšmės perkamam nekilnojamam turtui. Atsakovo UAB ,,Smėliakalnis“ veiksmai, kurie neatitinka protingų ir profesionalumo elgesio standartų, keliamų verslininkams profesionalams, laikytini nesąžiningais, todėl teismas vadovavosi CK 6.147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis dėl pareigos atlyginti didžiausią turto (Buto) vertę. Remdamasis byloje pateikta Preliminaria informacija (konsultacija) apie turto vertę Nr. DGK130509, kuri patvirtina ginčo Buto vertę – 200 000 Lt, teismas šią sumą priteisė iš atsakovo UAB ,,Smėliakalnis“ ieškovės naudai. Taip pat teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB ,,Smėliakalnis“ 6 proc. metines procesines palūkanas.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10Atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė finansavo būsto statybą ir CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu įgijo nuosavybės teisę į Butą. Tam, kad preliminarioji nepastatyto buto sutartis galėtų būti kvalifikuojama pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, sutartyje būtina numatyti sąlygą – pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju, tokios sutarties sąlygos ir tokio susitarimo tarp ieškovės ir UAB ,,BSI kompanija“ nebuvo. Statybos finansavimą vykdė ne ieškovė, bet statytojas UAB ,,BSI kompanija“ banko paskolintomis lėšomis.

122. Ieškovė Preliminariąją sutartį sudarinėjo visiems žinomu nekilnojamojo turto prekybos pakilimo metu, kai paklausa ir pirkėjų konkurencija buvo didelė, ir pirkėjai, siekdami gauti sau palankiausius variantus, prisiimdavo riziką pirkti butus dar nepastatytuose namuose. Taigi ieškovė, dar nesant pastatytam namui, pati savo rizika atliko visą sutarties kainos apmokėjimą, privalėdama suprasti, kad per ilgą statybos laikotarpį gali keistis aplinkybės, susijusios su statybos eiga, statytojo mokumu ar teisiniu statusu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo šios pirkėjo rizikos perkelti sąžiningam ir teisėtam Pastato įgijėjui UAB ,,Smėliakalnis“.

133. Pagal Preliminariosios sutarties 3.2.2 – 3.2.4., 4.1 punktų nuostatas, Butas turėjo būti galutinai parduotas ir perduotas ieškovei tik po to, kai pasiektų 70 proc. baigtumą ir būtų suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas, pardavimą įforminant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kuri kartu būtų ir priėmimo–perdavimo aktas, pasirašymu. Tokiu atveju, kaip numato CK 6.393 straipsnio 4 dalis, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą (Butą) pirkėjui (ieškovei) pereina nuo daikto perdavimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinis statytojas UAB ,,BSI kompanija“ nepasiekė 70 proc. Pastato ir jame esančių butų statybos baigtumo, nesuformavo aptariamo Buto kaip atskiro turtinio vieneto ir neperdavė Buto ieškovei.

144. Ieškovės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose objektai (butai), skirtingai nei nagrinėjamu atveju, jau būdavo suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai (nuosavybės teisės objektai) iki preliminariosios sutarties nutraukimo.

155. Patenkinus ieškovės reikalavimus, ji įgytų nuosavybės teisę į svetimą, t. y. UAB ,,Smėliakalnis“ sąskaita sukurtą ir UAB ,,Smėliakalnis“ nuosavybės teise teisėtai priklausantį turtą. UAB ,,Smėliakalnis“ sumokėtą nebaigto statyti Pastato kainą bankrutuojanti įmonė panaudojo įstatymo nustatyta tvarka kreditorių reikalavimams tenkinti.

166. Restitucija taikoma asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju restitucija galėtų būti taikoma pripažinto negaliojančiu sandorio šalims – BUAB ,,BSI kompanija“ ir UAB ,,Smėliakalnis“, jas grąžinant į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį. Ieškovė nebuvo 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių akto Nr. 1 šalimi, todėl jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti restituciją ir priteisti jai Buto piniginį ekvivalentą iš sąžiningo turto įgijėjo UAB ,,Smėliakalnis“.

177. Ieškovės pozicija prieštaringa ir nesąžininga – viena vertus, ieškovė teigia, kad varžytynių protokolo dalis ir varžytynių akto dalis dėl buto pardavimo yra negaliojančios, nes varžytynių dieną ieškovė buvo Buto savininkė. Kita vertus, ieškovė prašo ne tik taikyti restituciją, bet ir nustatyti jai nuosavybės teisę į butą teismo sprendimu (kas yra atskiras nuosavybės teisės įgijimo pagrindas), tuo patvirtindama, kad Butas jai nuosavybės teise niekada nepriklausė.

188. Skundžiamu sprendimu grubiai pažeistos UAB ,,Smėliakalnis“, kaip sąžiningo ir teisėto daikto įgijėjo, teisės, teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai, susiję su žemės sklypo ir jame esančio nebaigto statyti Pastato bei vėliau jame suformuoto Buto įsigijimu. UAB ,,Smėliakalnis“ varžytynėse dalyvavo pagal bankrutuojančios bendrovės kreditorių nustatytą tvarką. Turto pardavimą vykdantis bankroto administratorius atskleidė atsakovui UAB ,,Smėliakalnis“ visus juridinius faktus, susijusius su varžytynėse parduodamu turtu, esamus įregistruotus turto apsunkinimus. Jų tarpe jokios informacijos apie ieškovės reikalavimus į parduodamą Butą nebuvo. Dar iki sprendimo varžytynėse parduoti bankrutuojančios įmonės turtą bei varžytynių paskelbimo, Preliminarioji sutartis buvo nutraukta. Nutraukta ir negaliojanti sutartis, kurios šalimi UAB ,,Smėliakalnis“ nebuvo ir apie ją nežinojo, negali ir neturi sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių sąžiningam turto įgijėjui. Preliminariosios sutarties sudarymo faktas nebuvo išviešintas viešajame registre, todėl ieškovė negali panaudoti šio fakto prieš sąžiningą turto įgijėją, nes tai prieštarautų CK 1.75 straipsnio 2 daliai, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Pastatas iš varžytynių parduotas pagal ĮBĮ, kuris yra lex specialis CK atžvilgiu. Nustatydamas atsakovui nepagrįstai aukštus elgesio standartus ir padarydamas bylos duomenims prieštaraujančią išvadą apie atsakovo nesąžiningumą, teismas iš esmės preziumavo atsakovo nesąžiningumą ir tokiu būdu pažeidė CK 6.147 straipsnio 2 dalį, pagal kurią asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas. CK 4.96 straipsnio 2 dalis, pagal kurią iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, mutatis mutandis taikytina ir tuo atveju, kai savininkas reikalauja iš sąžiningo įgijėjo ne nekilnojamojo daikto, bet jo ekvivalento pinigais. Nekilnojamojo turto pardavimas varžytynėse atlaisvina turtą nuo daiktinių teisių apsunkinimų ir neperkelia varžytynių laimėtojui jokių bankrutuojančio asmens prievolių.

199. Teismas nepagrįstai tenkino ir ieškovės reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į Butą, ir reikalavimą taikyti restituciją pinigais priteisiant ieškovei 200 000 Lt. Tokiu ydingu sprendimu sukurta neteisėta situacija, kai ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti 200 000 Lt, ir dar įgijo nuosavybės teisę į Butą.

2010. 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 str. 2 d.). Ieškovė nėra nei verslininkė, nei privatus juridinis asmuo.

21Atsakovas BUAB ,,BSI kompanija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

221. Teismas neįvertino, kad ieškovė bankroto byloje nuo 2010 m. vasario 5 d. turi visas kreditoriaus teises ir pareigas. Ieškovei buvo žinoma, kad bankroto bylos iškėlimo dieną nebuvo objektyvių galimybių perduoti jai Butą natūra, kadangi Pastatas nebuvo pastatytas. Ieškovė savo teisių gynimo būdą pakeitė tik po to, kai UAB ,,Smėliakalnis“, iš varžytynių įsigijęs Pastatą ir investavęs į jį papildomų lėšų, nekilnojamojo turto registre įregistravo atskirus turtinius vienetus – butus. Kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta Pastatą parduoti iš varžytynių, ieškovė neginčijo.

232. Pastatas, kuriame buvo statomas Butas, buvo įkeistas statybas finansavusiam bankui. Jeigu hipoteka įkeistas turtas būtų perduotas be hipotekos kreditoriaus sutikimo, tai prieštarautų ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 33 straipsnio 6 daliai, CK 4.170 straipsnio 5 ir 6 dalims bei pažeistų banko kaip hipotekos kreditoriaus teises. Toks sandoris būtų niekinis ir negaliojantis pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisių į hipoteka apsunkintą turtą nuo visos Buto kainos sumokėjimo dienos (2008 m. balandžio 17 d.), kadangi Pastato ir žemės sklypo hipoteka buvo įregistruota anksčiau, negu pasirašyta Preliminarioji sutartis.

243. Teismas ieškovei pripažino nuosavybės teisę į daiktą, kuris nuosavybės teisių pripažinimo momentu neegzistavo. 2007 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto registre UAB ,,BSI kompanija“ vardu buvo įregistruotas nebaigtos statybos Pastatas, kurio baigtumas 1 proc. Iki bankroto bylos iškėlimo faktiškai buvo pastatytas tik monolitinis Pastato karkasas, atlikta dalis betonavimo ir mūro darbų. Pastato viduje nebuvo suformuota jokių patalpų, nebuvo įrengta išorinių ir vidinių pertvarų, butai kaip nekilnojamojo turto objektai nebuvo pastatyti. Dėl šių priežasčių nebuvo galimybės atlikti Buto kadastrinių matavimų. Kadangi butas yra registruotinas daiktas, tai nuosavybės teisės į jį iš anksto negali būti perleistos (CK 4.49 str. 4 d.).

254. Turto pardavimo iš varžytynių aktu UAB ,,BSI kompanija“ perleido pirkėjui UAB ,,Smėliakalnis“ nuosavybės teise žemės sklypą ir Pastatą, ginčo Butas nėra varžytynių akto dalykas.

265. Teismas, ieškovės atstovo prašymu išreikalavęs iš atsakovų rašytinius įrodymus (Pastato statybos aktus ir kt.), jokių argumentų, kuriais remiantis atmetė šiuos įrodymus, sprendimo motyvuojamoje dalyje nepateikė.

27Ieškovė V. R. prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

281. CK 6.401 straipsnio 5 dalis yra specialioji norma, numatanti išimtį iš bendrosios taisyklės, jog negalima įgyti nuosavybės teisės į būsianti sukurtą nekilnojamąjį turtą, t. y. minėtos normos pagrindu visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Nuosavybės teisių pripažinimas vartotojui iš anksto sumokėjus už statomą (bet dar nepastatytą) būstą yra nuosekliai patvirtinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-545/2004; 2011 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-815/2012; ir kt.). Toks nuosavybės teisių pripažinimas vartotojui taip pat apima atvejus, kai kiti asmenys (kaip ir atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ šiuo atveju) įsigijo iš bankrutuojančios bendrovės gyvenamąjį namą ir investavę į jį papildomų lėšų nekilnojamojo turto registre įregistravo atskirus turtinius vienetus – butus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2014; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1509/2013; ir kt.). Ieškovės teisę įgyti nuosavybę į Butą, kuris nebuvo baigtas statyti, patvirtina ir ginčo šalių tarpusavio susitarimai. Pagal Preliminariosios sutarties 4.1 punktą „Buto perdavimas įforminamas pasirašant Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, <...> kuria Pardavėjas perduoda, o Pirkėjas nuosavybės teise priima Butą kaip nebaigtą statybą <...>, kad Pirkėjas galėtų atlikti Buto teisinę registraciją savo vardu.“. Šios Preliminariosios sutarties nuostatos rodo, kad nuosavybės teisė į Butą net ne galėjo, bet turėjo pereiti, kai jis dar bus nebaigtas statyti ir bus vis dar neįregistruotas.

292. Atsakovo teiginius, kad ieškovė, sudarydama Preliminariąją sutartį ir visiškai atsiskaičiusi už siekiama įgyti būstą, atliko šiuos veiksmus savo rizika, paneigia kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose nurodomas plečiamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalies aiškinimas ir jo pagrindinis tikslas – apsaugoti vartotojus, sudariusius su būsimo gyvenamojo namo ar buto įsigijimu susijusius sandorius, nuo kitos sutarties šalies nemokumo rizikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

303. Pagal kasacinio teismo praktiką, preliminariojoje sutartyje nėra būtina pažodžiui įtvirtinti, kad pirkėjas (šiuo atveju – ieškovė) finansuos buto statybos darbus, tačiau vertinamas šalių faktinis elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Ieškovė iš anksto sumokėjo 100 proc. sutartos Buto statybos kainos, kai dar nebuvo atlikti nei statybos darbai, nei Buto apdailos darbai, nei Preliminariojoje sutartyje įtvirtinti gerbūvio darbai. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Ieškovė finansavo Buto statybos darbus. Finansavimo faktui nėra teisiškai reikšminga, ar statybos darbus atlikusi ir vėliau bankrutavusi įmonė skolinosi lėšas statybos darbams iš kredito įstaigų, nes juridinę reikšmę turi tik ta aplinkybė, ar vartotojas sumokėjo visą ar bent jau didesnę buto įsigijimo kainos dalį.

314. Tas faktas, jog Pastatas, kuriame yra ieškovės prašomas priteisti Butas, ankščiau buvo suvaržytas hipoteka AB „Swedbank“ naudai, netrukto pripažinti ieškovei nuosavybės teisės į šį Butą, kadangi jai visiškai įvykdžius savo piniginius įsipareigojimus dėl Buto įsigijimo, hipoteka laikytina pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

325. Argumentas, kad ieškovė, pareiškusi kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, negalėjo pakeisti savo teisių gynimo būdo, kadangi kreditorius (ieškovė) gali perimti įmonės turtą tik pagal ĮBĮ, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2014).

336. Nuosavybės teisę į Butą ieškovė įgijo dar prieš UAB ,,BSI kompanija“ bankroto bylos iškėlimą ir prieš Preliminariosios sutarties nutraukimą, todėl šios sutarties nutraukimo negalima laikyti juridiškai reikšmingu faktu, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į Butą. Atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ buvo nesąžiningas, nes prieš įsigydamas Pastatą nesikreipė į bankroto administratorių ir nepasidomėjo dėl sudarytų preliminariųjų sutarčių, susijusių su įsigyjamu turtu. Pagal įprastą verslo praktiką, gyvenamųjų namų statytojai vos tik prasidėjus statyboms (arba net nepasiekus šios stadijos) ieško potencialių pirkėjų, su kuriais sudaro preliminariąsias sutartis dėl statomų butų statybos darbų finansavimo ir butų įsigijimo ateityje. Vienai įmonei, perkant kitos įmonės nekilnojamąjį turtą, taip pat įprasta pasidomėti šiomis preliminariosiomis sutartimis, t. y. ar nebuvo atlikti kokie nors mokėjimai, ar preliminariųjų sutarčių šalys (vartotojai) galės reikšti kokias nors pretenzijas ateityje ir pan. Be to, verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata gali pasinaudoti tik sąžiningas asmuo. Net jeigu dėl kokių nors priežasčių atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ ir būtų laikomas sąžiningu turto įgijėju, pats sąžiningumo ar nesąžiningumo faktas turi reikšmės tik priteistino piniginio ekvivalento dydžiui, o ne paties ekvivalento priteisimui (CK 6.147 str. 2 d.). Atsakovui UAB ,,Smėliakalnis“ bet kuriuo kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

347. Pagal teismų praktiką, nuginčijus sandorius CK 6.307 straipsnio pagrindu („Pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimas“), pardavėjo atžvilgiu turi būti taikomas CK 6.323 straipsnio 1 dalies nuostata („Pardavėjo atsakomybė, kai parduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo“), t. y. tais atvejais, kai parduotą daiktą teismas atiteisia iš pirkėjo (šiuo atveju – iš UAB ,,Smėliakalnis“), tada pardavėjas (šiuo atveju – UAB ,,BSI kompanija“) privalo pirkėjui (UAB ,,Smėliakalnis“) grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006).

358. BUAB ,,BSI kompanija“ nurodomas Buto ekvivalento grąžinimas ne ieškovei, bet pačiam BUAB ,,BSI kompanija“ (neva buvusiu Buto savininku ginčo varžytynių metu) būtų netikslingas dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, tokia restitucijos taikymo tvarka prieštarautų teisingumo bei protingumo principams, kadangi pripažinus negaliojančiais atitinkamas byloje ginčijamų varžytynių akto ir varžytynių protokolo dalis ir grąžinus Butą asmeniui, net neturėjusiam teisės juos parduoti varžytynėse, realiai niekaip nebūtų apgintos pažeistos ieškovės (tikrosios Buto savininkės) teisės. Be to, jei teismas gražintų Buto piniginį ekvivalentą BUAB ,,BSI kompanija“, šios lėšos būtų panaudos ne ieškovės patirtų nuostolių atlyginimui, bet kitų BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių interesams tenkinti. Be viso šito, jeigu teismas laikytųsi pozicijos, jog UAB ,,Smėliakalnis“ turi perduoti šį ekvivalentą BUAB ,,BSI kompanija“, pastarasis be pagrindo praturtėtų, t. y. antrą kartą gautų lėšas, kurias ginčijamų varžytynių metu jau buvo gavęs, jau nekalbant apie tai, kad neturėjo tam pagrindo ir pirmuoju atveju, kai gavo pinigus. Galiausiai, piniginio ekvivalento perdavimas BUAB ,,BSI kompanija“ būtų netikslingas (ir net prieštarautų logikai) dar ir dėl to, kad Buto piniginį ekvivalentą jam perdavusi UAB ,,Smėliakalnis“ CK 6.323 straipsnio pagrindu („Pardavėjo atsakomybė, kai parduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo“) įgytų teisę tos pačios sumos reikalauti iš tos pačios BUAB ,,BSI kompanija“, kaip savo patirtų nuostolių.

369. Ieškovė prašo (tik) taikyti restituciją, priteisiant Buto piniginį ekvivalentą iš UAB ,,Smėliakalnis“, o reikalavimas dėl nuosavybės pripažinimo yra tik būtina restitucijos sąlyga, tačiau ieškinio tenkinimas nesukuria jokių teisių ieškovei prieš vėliau Butą įsigijusį trečiąjį asmenį V. D. ir nereiškia, jog ieškovė, atgavusi Buto piniginį ekvivalentą, taip pat įgyja teisę naudotis, valdyti ir disponuoti Butu. Kitaip tariant, tik pripažįstant, jog ieškovė buvo įgijusi nuosavybės teisę į Butą (CK 1.138 str. 1 d.), galima tenkinti ieškovės reikalavimą dėl restitucijos taikymo būdo, t. y. priteisiant piniginį Buto ekvivalentą.

37Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad nors neprisideda nei prie BUAB ,,BSI kompanija“, nei prie UAB ,,Smėliakalnis“ apeliacinių skundų, tačiau mano, kad jie yra pagrįsti ir tenkintini, nes 2010 m. lapkričio 26 d. BUAB ,,BSI kompanija“ nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ir ant jo esančio nebaigto statyti Pastato pardavimo metu nebuvo teismo nurodyto nekilnojamojo turto objekto, todėl nuosavybės teisė į neegzistuojantį nekilnojamojo turto objektą negalėjo būti niekam pripažinta. Spręsdamas ginčą, teismas netinkamai kvalifikavo nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai pritaikė CK 6.401 straipsnio 5 dalį.

38Atsakovai atsiliepimuose palaikė vienas kito apeliacinius skundus.

39Trečiasis asmuo V. D. atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei patikrindamas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimą (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

42Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ginčo Butą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį.

43CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto buto pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokioje sutartyje gali būti numatyta, jog pirkėjas finansuoja buto statybą sutartyje nustatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju nuosavybės teisę į butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 str. 5 d.), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 str. 4 p.). Dėl šios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas, besiskiriantis nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

44Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Preliminariąją sutartį ieškovė įsipareigojo sumokėti didžiąją Buto kainos, t. y. 300 000 Lt iš 311 000 Lt, per 10 kalendorinių dienų (Preliminariosios sutarties 2.5.1 p.). Ieškovė 2008 m. balandžio 17 d. pavedimu sumokėjo UAB ,,BSI kompanija“ visą Buto kainą, t. y. 311 000 Lt. Taigi už Butą buvo atsiskaityta dar jo nepastačius. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė finansavo Buto statybos darbus. Šios teismo išvados nepaneigia tai, kad Preliminariojoje sutartyje nėra tiesiogiai įtvirtina, jog pirkėjas (ieškovė) finansuoja Buto statybą. Juolab, kad Preliminariosios sutarties 2 punktas pavadintas „Buto kaina ir finansavimo tvarka“. Neturi reikšmės ir ta aplinkybė, kad UAB ,,BSI kompanija“ statyboms finansuoti buvo gavusi kreditą iš banko. Byloje pateiktas 2007 m. spalio 5 d. AB „Swedbank“ (tuo metu AB bankas ,,Hansabankas“) ir UAB ,,BSI kompanija“ Susitarimas Nr. 07-063239-IN-2 dėl 2007-06-21 kredito sutarties Nr. 07-063239-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo susitarta, kad visi avansai, gauti pagal preliminariąsias sutartis, naudojami tik projekto pagal [kredito] sutartį išlaidoms apmokėti, ir/ar kredito grąžinimui, ir/ar palūkanų mokėjimui (susitarimo 2.8.5 p.). Taigi pagal šią kredito sutarties sąlygą ieškovės sumokėtomis lėšomis už Butą turėjo būti dengiamas kreditas, skirtas finansuoti Pastato statybos darbus, kas iš esmės reiškia, kad ieškovė finansavo Buto statybą.

45Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atlikus dalį Pastato statybos darbų, UAB ,,BSI kompanija“ buvo iškelta bankroto byla. Iš bylos medžiagos matyti, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl UAB ,,BSI kompanija“ bankroto bylos iškėlimo, įmonės bankroto administratorius 2009 m. spalio 26 d. išsiuntė ieškovei pranešimą, kad BUAB ,,BSI kompanija“ su ja sudarytų sutarčių nevykdys (I t., 134 b. l.). Ieškovė BUAB ,,BSI kompanija“ bankroto byloje pareiškė 317 468,80 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi. BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komitetas 2010 m. birželio 16 d. nutarė visą įmonės nekilnojamąjį turtą pardavinėti iš varžytynių bei nustatė šio turto, įskaitant ir žemės sklypą su ant jo nebaigtu statyti Pastatu, pradines pardavimo kainas (I t., 189 b. l.). UAB ,,Smėliakalnis“, laimėjęs varžytynes, įsigijo žemės sklypą su ant jo nebaigtu statyti Pastatu (I t., 41 b. l.), ir, užbaigęs statybos darbus, pardavė Butą trečiajam asmeniui V. D. (II t., 2 b. l.). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovės nuosavybės teisės į Butą pripažinimo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kiek faktiškai statybos darbų buvo atlikta iki UAB ,,BSI kompanija“ bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė svarbi vertinant, kas faktiškai pastatė ginčo Butą – UAB ,,BSI kompanija“ ar UAB ,,Smėliakalnis“, kadangi ieškovė finansavo būtent tuos statybos darbus, kuriuos atliko UAB ,,BSI kompanija“ pasamdytas rangovas. Pagal bylos duomenis faktinis Pastato baigtumo procentas tuo momentu, kai UAB ,,BSI kompanija“ pasamdytas rangovas sustabdė statybos darbus, nebuvo įregistruotas. Byloje yra pateikti UAB ,,BSI kompanija“ pasamdyto rangovo atliktų darbų aktai (I t., 195-263 b. l.). Kaip matyti iš paskutiniojo, t. y. 2008 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto Nr. 17 (I t., 195 b. l.), atliktų darbų kiekis nuo darbų pradžios, įskaitant ir lapkričio mėn. atliktus darbus, iš viso sudarė 62,66 proc., šių darbų vertė sudarė apie 13 mln. Lt (be PVM), likusių darbų vertė – apie 8 mln. Lt (be PVM). UAB ,,Smėliakalnis“ pasamdyto rangovo sąmatoje nurodyta darbų vertė be PVM sudarė apie 9 mln. Lt (II t., 98-99 b. l.). Byloje taip pat yra pateikta nebaigto statyti Pastato 2009 m. gruodžio 2 d. turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų vertė be PVM sudaro 2,7 mln. Eur, likusių darbų – 2,4 mln. Eur (II t., 168 b. l.). Įvertinus minėtus įrodymus, darytina išvada, kad iki UAB ,,BSI kompanija“ bankroto bylos iškėlimo buvo atlikta tik šiek tiek daugiau nei pusė visų Pastato statybos darbų.

46Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovei nuosavybės teisę į Butą, vadovavosi ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią vartotojas ginamas taikant CK 6.401 straipsnio 5 dalį ir tuo atveju, kai tolesnis sutarties vykdymas nutrūksta dėl pardavėjo – rangovo – verslininko bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011), ir kai kiti asmenys įsigijo iš bankrutuojančios bendrovės gyvenamąjį namą ir investavę į jį papildomų lėšų nekilnojamojo turto registre įregistravo atskirus turtinius vienetus – butus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytose bylose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis kaip precedentais. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje Nr. 3K-3-261/2011 pirkėjui nuosavybės teisė į statomą būstą buvo pripažinta, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad neužbaigtas statyti butas faktiškai jau buvo perduotas pirkėjui, tik perdavimas nebuvo įformintas sutartyje nustatyta tvarka. Byloje Nr. 3K-3-460/2014 žemesnės instancijos teismų nustatytos aplinkybės yra labiau panašios į nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją (pirkėjas sumokėjo visą buto kainą, bet bankrutavęs pardavėjas laiku neužbaigė statybos darbų ir sutartyje nustatytu terminu pirkėjui buto neperdavė), tačiau skirtumas yra tas, kad minėtoje byloje buvo nustatyta, jog parduodamas butas, nors ir nebuvo 100 procentų baigtumo, tačiau galutinio atsiskaitymo metu egzistavo kaip atskiras turtinis vienetas (žr. toje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinės bylos Nr. 2A-1509/2013).

47Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki to momento, kai UAB ,,BSI kompanija“ pasamdytas rangovas sustabdė Pastato statybos darbus, šių darbų nebuvo atlikta tiek, kad būtų galima teigti, jog ginčo Butas tuo metu jau egzistavo kaip atskiras turtinis vienetas (Pastate net nebuvo vidinių sienų bei pertvarų, todėl nebuvo galimybės suformuoti atskirų patalpų (butų), atlikus jų kadastrinius matavimus). Nors pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį nuosavybės teisę į butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo (CK 4.49 str. 2 d.), realiai ši teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu daiktas yra sukurtas. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu Pastatas, kuriame yra ginčo Butas, yra pastatytas. Tačiau kaip minėta, beveik pusę visų statybos darbų atliko UAB ,,Smėliakalnis“ po to, kai įsigijo nebaigtą statyti Pastatą iš varžytynių bankrutavus UAB ,,BSI kompanija“. Kadangi UAB ,,Smėliakalnis“ (arba jo klientų – butų pirkėjų) investicijos į Pastato (butų) statybą sudaro reikšmingą dalį, nes be šių investicijų ginčo daiktas apskritai nebūtų buvęs sukurtas, negalima paneigti ir šiam atsakovui tokiu būdu atsiradusios nuosavybės teisės į Butą (CK 4.47 str. 4 p.). Sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti anksčiau atsiradusią ieškovės nuosavybės teisę į Butą, atsižvelgtina ir į pačios ieškovės pasirinktą jos pažeistų teisių gynimo būdą.

48Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013).

49Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, teisinė galimybė pareikšti ne tik piniginio pobūdžio, bet ir kitokius turtinius reikalavimus, siekiant daikto išreikalavimo ar nuosavybės teisės pripažinimo, turi būti suteikiama, nes tokios galimybės nesuteikus, į bankrutuojančios įmonės turto masę gali patekti ir jai nepriklausantis daiktas. Kai verslininkas, suteikiantis paslaugą ar įsipareigojęs perduoti daiktą, tampa nemokus, tam, kad vartotojas galėtų apsispręsti, kokį teisių gynimo būdą rinktis, jis turi žinoti, ar su juo bus tęsiama sutartis ir, remdamasis šiuo juridiškai reikšmingu faktu, galėtų apsispręsti dėl savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai kreditorius–vartotojas gali ginti savo teises ir kitais būdais, ne vien pareikšdamas finansinį kreditoriaus reikalavimą, tam tikro teisių gynimo būdo pasirinkimo padariniai jam gali būti taikomi, kai jis turėjo pakankamą informaciją apie atitinkamo pasirinkimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorius, turėdamas galimybę savo pažeistą teisę ginti ne tik piniginio pobūdžio reikalavimu, gali ja pasinaudoti ir pareikšti teismui kitokio turtinio (nepiniginio) pobūdžio reikalavimą, naujo reikalavimo pateikimo metu ar jį išnagrinėjus atsisakydamas teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Sprendžiant dėl kreditoriaus kitokio pobūdžio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į šalių materialiųjų teisinių santykių pobūdį, šalių teisinį statusą ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Jei kreditorius, kuris kartu yra vartotojas, grindžiantis savo reikalavimą CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, prašo apginti jo teisę ir kitais būdais (pvz., pripažinti jam nuosavybės teisę į būstą po to, kai patvirtintas jo į būsto statybą įdėtų lėšų dydžio kreditoriaus reikalavimas), tai konstatavus teisių pažeidimą tokia teisė turėtų būti ginama. Aplinkybė, jog kreditorius pareiškia ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo ne bankroto, bet atskiroje byloje, neturi teisinės reikšmės kreditoriaus pažeistų teisių gynybai; toks reikalavimas negali būti atmetamas vien tuo pagrindu, kad bankroto byloje yra patvirtintas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2014).

50Kaip minėta, iškėlus bankroto bylą atsakovui UAB ,,BSI kompanija“, bankroto administratorius išsiuntė ieškovei pranešimą dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo, kuriame taip pat pranešė, jog BUAB ,,BSI kompanija“ su ieškove sudarytų sutarčių nevykdys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė dar iki UAB ,,BSI kompanija“ bankroto suprato, kad Pastato statybos darbai laiku nebus užbaigti (I t., 38-39 b. l.). Minėta, kad ieškovė BUAB ,,BSI kompanija“ bankroto byloje pareiškė 317 468,80 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi. Taigi ieškovė, gindama savo pažeistas teises, pirmiausia siekė atgauti visus už Butą sumokėtus pinigus. Ieškovė dalyvavo bankroto procese, todėl jai turėjo būti žinoma apie nebaigtą statyti Pastatą, t. y. kad dalis statybos darbų buvo atlikta, tačiau butai dar nebuvo suformuoti. Ieškovei taip pat turėjo būti žinoma, kad bankroto procese buvo nuspręsta parduoti nebaigtą statyti Pastatą iš varžytynių, kadangi jos kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas dar iki BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komiteto 2010 m. birželio 16 d. nutarimo priėmimo. Labiau tikėtina, kad teisėtai pradėtą, tačiau nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame jau atlikta pusė visų statybos darbų (pastatytas namo karkasas, atlikta dalis mūro ir betonavimo darbų), varžytynių dalyviai sieks įsigyti turėdami tikslą užbaigti statybas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei būtų pagrindas pripažinti nuosavybės teisę į Butą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, jeigu šį reikalavimą ieškovė būtų pareiškusi dar iki BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komitetui priimant nutarimą nustatyti žemės sklypo su ant jo nebaigtu statyti Pastatu pradinę pardavimo kainą. Tokiu atveju iš varžytynių parduodamo turto kaina būtų nustatoma atsižvelgiant ir į ieškovės daiktines teises į šį turtą (jo dalį – Butą), o varžytynių dalyviai į tai atsižvelgtų priimdami sprendimus dėl parduodamo turto įsigijimo. Priešingas susidariusios situacijos vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad ieškovė kaip BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorė turi teisę ginti savo reikalavimus, tačiau įgyvendindama šią savo teisę, turėjo galimybę pasirinkti ir laiku apsispręsti, ko ji labiau siekia – įgyti nuosavybės teisę į Butą ar atgauti už jį sumokėtus pinigus. Ieškovė savo teisių gynimo būdą pakeitė tik po to, kai UAB ,,Smėliakalnis“, iš varžytynių įsigijusi Pastatą ir investavusi į jį papildomų lėšų, nekilnojamojo turto registre įregistravo atskirus turtinius vienetus – butus. Toks ieškovės elgesys, nepaisant jos kaip vartotojos statuso, nėra sąžiningas atsakovo UAB ,,Smėliakalnis“ atžvilgiu.

51Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė kaip savininkė prarado turtą dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kuriais jos turtas perleistas kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nebaigtas statyti Pastatas buvo perleistas BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių, tarp jų ir pačios ieškovės, sprendimu. Ieškovė minėto BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komiteto 2010 m. birželio 16 d. nutarimo dėl turto pardavimo iš varžytynių neginčijo, iki šio nutarimo priėmimo reikalavimo pripažinti jos nuosavybės teisę į Butą nepareiškė.

52Nepagrįsti ir ieškovės argumentai dėl atsakovo UAB ,,Smėliakalnis“ nesąžiningumo, su kuriais sutiko pirmosios instancijos teismas. Ieškovės teigimu, atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ kaip verslininkas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, prieš įsigydamas didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo „Gyvenamoji (butų)“, turėjo kreiptis į bankroto administratorių ir pasidomėti dėl sudarytų preliminariųjų sutarčių, susijusių su įsigyjamu turtu. Tai, kad atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ tokių veiksmų neatliko, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Kaip minėta, buvo priimtas BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komiteto 2010 m. birželio 16 d. nutarimas parduoti iš varžytynių žemės sklypą su ant jo esančiu nebaigtu statyti Pastatu. Tuo metu pagal projektą Pastate numatyti butai nebuvo suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Ieškovė, gavusi bankroto administratoriaus pranešimą dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo, BUAB ,,BSI kompanija“ bankroto byloje pateikė finansinio pobūdžio kreditorinį reikalavimą, o reikalavimo dėl nuosavybės teisės į Butą pripažinimo nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad varžytynių dalyvis galėjo ir turėjo žinoti, jog parduodamas turtas ateityje dar gali būti apsunkintas bankrutavusios įmonės kreditorių pareikštais daiktiniais reikalavimais. Juolab, kad toks neapibrėžtumas neatitiktų pačių varžytynių esmės – realizuoti konkretų bankrutuojančios įmonės turtą.

53Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šalių materialiųjų teisinių santykių pobūdį, todėl pripažindamas ieškovei nuosavybės teisę į ginčo Butą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, pernelyg suabsoliutino šio teisių gynimo būdo taikymą, o tai lėmė neteisingą ginčo išsprendimą (CPK 330 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo Butą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, o atmetus šį reikalavimą, nebėra teisinio pagrindo tenkinti ir kitų ieškinio reikalavimų dėl atitinkamos varžytynių protokolo dalies ir varžytynių akto dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo. Dėl to atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

54Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą ir atmetus ieškovės ieškinį, atsakovams iš ieškovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I t., 164-165 b. l.). Šios išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo, todėl atsakovui UAB ,,Smėliakalnis“ iš ieškovės priteistina dalis šių išlaidų – 500 Eur (CPK 98 str.).

55Atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ už apeliacinį skundą sumokėjo 1 447 Eur žyminio mokesčio (II t., 223 b. l.). Nagrinėjamą bylą inicijavo bankrutuojančios įmonės kreditorė, atsakovu dalyvavo bankrutavusi įmonė, todėl kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu taikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį ir kasacinį skundą. Atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl jam grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.).

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

57panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. R. ieškinį atmesti.

58Priteisti iš ieškovės V. R. (a. k. ( - ) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Smėliakalnis“ (į. k. 301077650) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

59Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Smėliakalnis“ (į. k. 301077650) 1 447 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2015 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 383.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė 2008 m. balandžio 2 d. su UAB ,,BSI kompanija“ sudarė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir UAB ,,BSI kompanija“ sudarytos... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 10. Atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė finansavo būsto statybą ir CK... 12. 2. Ieškovė Preliminariąją sutartį sudarinėjo visiems žinomu... 13. 3. Pagal Preliminariosios sutarties 3.2.2 – 3.2.4., 4.1 punktų nuostatas,... 14. 4. Ieškovės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose... 15. 5. Patenkinus ieškovės reikalavimus, ji įgytų nuosavybės teisę į... 16. 6. Restitucija taikoma asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai... 17. 7. Ieškovės pozicija prieštaringa ir nesąžininga – viena vertus,... 18. 8. Skundžiamu sprendimu grubiai pažeistos UAB ,,Smėliakalnis“, kaip... 19. 9. Teismas nepagrįstai tenkino ir ieškovės reikalavimą pripažinti jai... 20. 10. 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik... 21. Atsakovas BUAB ,,BSI kompanija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 22. 1. Teismas neįvertino, kad ieškovė bankroto byloje nuo 2010 m. vasario 5 d.... 23. 2. Pastatas, kuriame buvo statomas Butas, buvo įkeistas statybas finansavusiam... 24. 3. Teismas ieškovei pripažino nuosavybės teisę į daiktą, kuris... 25. 4. Turto pardavimo iš varžytynių aktu UAB ,,BSI kompanija“ perleido... 26. 5. Teismas, ieškovės atstovo prašymu išreikalavęs iš atsakovų... 27. Ieškovė V. R. prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus ir skundžiamą... 28. 1. CK 6.401 straipsnio 5 dalis yra specialioji norma, numatanti išimtį iš... 29. 2. Atsakovo teiginius, kad ieškovė, sudarydama Preliminariąją sutartį ir... 30. 3. Pagal kasacinio teismo praktiką, preliminariojoje sutartyje nėra būtina... 31. 4. Tas faktas, jog Pastatas, kuriame yra ieškovės prašomas priteisti Butas,... 32. 5. Argumentas, kad ieškovė, pareiškusi kreditorinį reikalavimą bankroto... 33. 6. Nuosavybės teisę į Butą ieškovė įgijo dar prieš UAB ,,BSI... 34. 7. Pagal teismų praktiką, nuginčijus sandorius CK 6.307 straipsnio pagrindu... 35. 8. BUAB ,,BSI kompanija“ nurodomas Buto ekvivalento grąžinimas ne... 36. 9. Ieškovė prašo (tik) taikyti restituciją, priteisiant Buto piniginį... 37. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad nors neprisideda... 38. Atsakovai atsiliepimuose palaikė vienas kito apeliacinius skundus.... 39. Trečiasis asmuo V. D. atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 42. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios... 43. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali... 44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Preliminariąją sutartį ieškovė... 45. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atlikus dalį Pastato statybos... 46. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovei nuosavybės teisę į... 47. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki to momento, kai UAB... 48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminariosios nepastatyto... 49. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, iškėlus įmonei bankroto... 50. Kaip minėta, iškėlus bankroto bylą atsakovui UAB ,,BSI kompanija“,... 51. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė kaip... 52. Nepagrįsti ir ieškovės argumentai dėl atsakovo UAB ,,Smėliakalnis“... 53. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 54. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą ir atmetus... 55. Atsakovas UAB ,,Smėliakalnis“ už apeliacinį skundą sumokėjo 1 447 Eur... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti... 58. Priteisti iš ieškovės V. R. (a. k. ( - ) atsakovui uždarajai akcinei... 59. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Smėliakalnis“ (į. k....