Byla 2A-25-796/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V., J. V., A. V. ir Ž. V., atstovaujamų atstovo pagal įstatymą (globėjo) R. U., ir ieškovo R. U. ieškinį atsakovui P. V. ir atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Mažamečių ieškovų V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. atstovas pagal įstatymą (globėjas) R. U. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) iš atsakovo P. V. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteisti mažamečių ieškovų V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. naudai iš viso 4 000 000 Lt, t. y. 1 158 480,07 Eur, neturtinės žalos atlyginimą; 2) iš atsakovo P. V. ieškovo R. U. naudai priteisti 4 800,70 Lt, t. y. 1390,38 Eur, turtinės žalos atlyginimą; 3) iš abiejų atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2013 m. vasario 11 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato policijos pareigūnams laiku neatvykus pagal L. V. kreipimąsi dėl pagalbos, atsakovas P. V. savo mažamečių vaikų V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. akivaizdoje smurtaudamas nužudė savo žmoną – mažamečių vaikų motiną L. V.. Policijos pareigūnai daug kartų lankėsi mirusiosios namuose, žinojo apie nevienkartinius atsakovo P. V. smurto prieš sutuoktinę atvejus, tačiau į 2013 m. vasario 11 d. 18.38 val. gautą L. V. pagalbos skambutį apie smurtaujantį vyrą laiku ir tinkamai nesureagavo. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 punktus už žmonos L. V. tyčinį nužudymą. Klaipėdos apylinkės teismo (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu policijos pareigūnai V. V. ir R. R. už netinkamai atliktas pareigas pripažinti kaltais pagal BK 229 straipsnį. Ieškovų nuomone, žala kilo dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovo P. V. nusikalstamų veiksmų tyčia nužudant L. V. ir policijos pareigūnų neteisėto neveikimo, pasireiškusio įstatymo nustatytų pareigų visišku nevykdymu, neatvykimu pagal iškvietimą ir realios grėsmės L. V. gyvybei nesustabdymu. Reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovo R. U. patirta turtinė žala yra susijusi su L. V. laidotuvėmis.
  2. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi tenkintas atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas ir nutarta įtraukti į bylą papildomai atstovus, atstovaujančius atsakovei Lietuvos Respublikai, t. y. Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Trečiuoju asmeniu įtrauktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
  3. Atsiliepimais į ieškinį atsakovas P. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog jis L. V. gyvybės neatėmė nei tyčia, nei netyčia. Mano, jog ieškovas R. U. nori pasipelnyti iš jo šeimos nelaimės, spekuliuodamas jo žmonos mirtimi siekia pagerinti savo finansinę padėtį. Be to, laidojimo išlaidas R. ir R. U. atlygino L. V. tėvas A. U., todėl pastarasis turėtų teisę iš jo reikalauti atlyginti turtinę žalą, o ne R. U..
  4. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos neturtinės žalos atlyginimą nesutiko, kadangi reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prašė šią ieškinio dalį atmesti. Nurodė, jog ieškovai savo ieškinį grindžia bendro pobūdžio reikalavimais policijos pareigūnams, atliekant tarnybines pareigas, be to, ieškovai nenurodė, kada ir kokią neturtinę žalą patyrė, kokie veiksmai bei subjektai ją sukėlė.
  5. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujamas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos, atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos neturtinės žalos atlyginimą nesutiko, prašė šią ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog per probacijos vykdymo laikotarpį Probacijos skyriaus pareigūnai neužfiksavo P. V. padarytų probacijos sąlygų pažeidimų, suplanuotas priemones ir teismo skirtus įpareigojimus P. V. vykdė, todėl nebuvo pagrindo kreiptis su teikimu į teismą dėl probacijos sąlygų griežtinimo. Pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai per probacijos laikotarpį nesukelia teisinių pasekmių, susijusių su probacijos sąlygų griežtinimu, nes galioja nekaltumo prezumpcija. Mano, kad neįmanoma buvo numatyti P. V. smurtinių ketinimų prieš žmoną, nes apie tai jis pats neprasitarė, o jo žmona neigė vartojamą smurtą. Probacijos skyriaus pareigūnai, vykdę P. V. priežiūrą laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 23 d. iki 2013 m. vasario 11 d., neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie prieštarautų teisės aktų nuostatoms, taip pat nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp probacijos pareigūnų veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių bei atsiradusios žalos.
  6. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio dalį dėl procesinių prievartos priemonių – kardomųjų priemonių taikymo P. V. iki L. V. gyvybės atėmimo atmesti kaip nepagrįstą, dėl kitos ieškinio dalies paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog P. V. kardomosios priemonės buvo skirtos laikantis įstatymo nuostatų, todėl neįrodytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų neteisėtumas. Nesant būtinos deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų veiksmų, deliktinė atsakomybė negalima.
  7. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai laiku ir tinkamai reagavo į P. V. smurtą artimoje aplinkoje, pagal savo kompetenciją ėmėsi priemonių, kad nukentėjusioji būtų apsaugota nuo gresiančio smurto pavojaus, t. y. taikė P. V. laikino sulaikymo procesinę prievartos priemonę ir inicijavo kardomosios priemonės – suėmimo skyrimą. Be to, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai P. V. skyrė ir kitas procesines prievartos priemones bei jas kontroliavo.
  8. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog valstybė nuosekliai vykdė pareigą ginti L. V. teises, tačiau ir ji pati, baudžiamosiose bylose prašydama neskirti realios laisvės atėmimo bausmės P. V., turėjo įvertinti galimas pasekmes. Dėl to turi būti įvertintas ir pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti. Policijos pareigūnų veiksmuose nenustatyta tyčia, todėl solidariosios atsakovų atsakomybės konstatavimas neužtikrintų proporcingumo tarp atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžio ir jų reikšmės neigiamiems padariniams. Jeigu ir būtų konstatuotas faktinis priežastinis ryšys, t. y. pareigūnams tinkamai įvertinus kilusią grėsmę, žala tikėtinai nebūtų buvusi padaryta, tačiau teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės policijos pareigūnų veiksmų ir kilusių pasekmių yra pernelyg nutolęs, kad būtų galima konstatuoti solidariąją abiejų šios bylos atsakovų atsakomybę. Pareigūnų neatsargus neveikimas tik netiesiogiai prisidėjo prie žalos, kuri buvo padaryta neteisėtais smurtiniais atsakovo P. V. veiksmais.
  9. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog motinos netekimas tokiu būdu ir esant tokio amžiaus yra akivaizdi žala mažamečių psichinei sveikatai, dvasiniam, intelektiniam ir socialiniam vystymuisi. Vaikai patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, sunkių išgyvenimų, neteko galimybių toliau gyventi visavertį normalų vaiko gyvenimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui R. U. iš atsakovo P. V. turtinei žalai atlyginti 863 Eur; priteisė ieškovams V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. solidariai iš atsakovo P. V. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kiekvienam po 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas R. U. paskyrė nepilnamečiams V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. priteistų piniginių lėšų administratoriumi iki jų pilnametystės. Taip pat priteistos iš atsakovo P. V. 8,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai teismo motyvai:

810.1 Dėl ieškovo R. U. reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą teismas pažymėjo, jog nors atsakovas P. V. teigia, kad turtinę žalą ieškovui R. U. atlygino nužudytosios tėvas, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo P. V. laidojimo išlaidas pagrindžia laidojimo įstaigos UAB „A“ PVM sąskaita faktūra 3 900,30 Lt (1 129,60 Eur) sumai ir „M“, UAB, 145,48 Lt (42,13 Eur) sumos čekis. Teismas pagal teismų suformuotą praktiką atmetė alkoholinių gėrimų pirkimo išlaidas, šiuo atveju – 25,99 Lt (7,53 Eur). Pažymėjo, jog bendros 49,21 Eur sumos išlaidos UAB „N“, UAB „L“ ir UAB „G“ nėra akivaizdžiai susijusios su L. V. laidojimo poreikiais, todėl ši ieškinio dalis atmesta kaip neįrodyta. Pripažinta įrodyta 1 164,21 Eur (4 019,79 Lt) suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsniu, iš šios sumos atimta ieškovo sutuoktinei išmokėta 1 040 Lt (301,20 Eur) laidojimo pašalpa. Atsižvelgiant į visa tai, iš atsakovo P. V. ieškovui R. U. priteista 863 Eur (2 979,79 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

910.2 Byloje reikalaujama atlyginti neturtinę žalą dėl motinos netekimo, žiauriai ją nužudant, keturiems mažamečiams jos vaikams. Motinos netekimas tokiu būdu ir esant tokio amžiaus yra akivaizdi žala mažamečių psichinei sveikatai, dvasiniam, intelektiniam ir socialiniam vystymuisi. Vaikai patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, sunkių išgyvenimų, neteko galimybių toliau gyventi visavertį normalų vaiko gyvenimą. Šis įvykis palietė itin svarbias šeimos vertybes – fizinę, psichinę mažamečių vaikų sveikatą, jų asmenybę, socialinius ryšius, visaverčio gyvenimo perspektyvas įvairiais aspektais, darys neigiamą įtaką ne tik jų seksualiniam, bet ir socialinių įgūdžių vystymuisi, jų gebėjimams įsilieti į socialinę bendruomenę. Akivaizdu, kad dėl tokio įvykio visi ieškovai, gyvenę kartu su motina ir jos auginti nuo gimimo bei buvę priversti stebėti motinos mirtį tokiomis baisiomis aplinkybėmis, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sunkių išgyvenimų ir galimybių toliau gyventi visavertį normalų vaiko gyvenimą netekimą.

1010.3 Priežastinis ryšys tarp P. V. veiksmų atimant L. V. gyvybę yra nustatytas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nuosprendyje nurodyta, kad P. V. tyčia padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą – nužudė žmoną keturių mažamečių vaikų akivaizdoje.

1110.4 Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, civilinės atsakomybės pagrindas šiuo atveju yra priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų V. V. ir R. R. neatsargumo, dėl kurio P. V. buvo sudarytos prielaidos nužudyti L. V., nustatyto įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuris peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka. Neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu. 2013 m. vasario 11 d., apie 18.38 val., gavę pranešimą apie smurtaujantį vyrą, jie laiku tinkamai nesureagavo į L. V. gresiantį pavojų, profesionaliai nereagavo į gautą pagalbos skambutį, nesiėmė jokių veiksmų dėl smurtautojo ir kartu nesuteikė skubios ir būtinos pagalbos ir tai sukėlė neatitaisomus padarinius.

1210.5 Teismas konstatavo, jog kitų atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų neveikimas neįrodytas. P. V. kardomosios priemonės buvo taikytos laikantis įstatymų nuostatų, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atliktų procesinių veiksmų, priimtų procesinių sprendimų neteisėtumas nepagrįstas, neįrodytas padarytai žalai ir tiesioginiam priežastiniam ryšiui konstatuoti būtinų aplinkybių buvimas. Dėl P. V. atlikti ir procesiškai tinkamai fiksuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti ir procesiniai sprendimai buvo priimti pagrįstai ir teisėtai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų. L. V. apie smurtą šeimoje slėpdavo, tokios informacijos neturėjo ir Probacijos skyrius ar Vaikų teisių apsaugos skyrius. Probacijos skyriaus pareigūnai neužfiksavo P. V. padarytų probacijos sąlygų pažeidimų, nes suplanuotas priemones ir teismo skirtus įpareigojimus P. V. vykdė, todėl nebuvo teisinio pagrindo kreiptis su teikimu į teismą dėl probacijos sąlygų griežtinimo.

1310.6 Teismas padarė išvadą, jog atsakovų P. V. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsakomybė yra solidarioji. Pažymėjo, jog CK 6.279 straipsnis nėra suformuluotas taip, kad, juo vadovaujantis, už žalos padarymą solidariai atsakytų tik keli žalą padarę asmenys, turintys bendrą ketinimą sukelti žalą. Ši norma gali būti taikoma ir tais atvejais, kai žala atsiranda, kai keli asmenys veikia neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito veiksmus gali ir nežinoti, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvienas jų veiksmas buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Šioje byloje nustačius nagrinėjamo delikto aplinkybes, darytina išvada, jog tiek atsakovo P. V., tiek valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, veiksmai buvo neteisėti, žala atsirado ir dėl policijos pareigūnų neveikimo. Šiuo atveju nustatytina solidarioji atsakomybė, siekiant užtikrinti realų ir veiksmingą ieškovų teisių gynimą, kad jo vykdymas (neturtinės žalos atlyginimas) būtų veiksmingas.

1410.7 Teismas taip pat pažymėjo, jog prašoma priteisti suma kiekvienam iš ieškovų išties yra didelė ir greičiausiai reikalaujama tik todėl, kad vienas iš atsakovų – Lietuvos Respublika yra pajėgi tokią sumą išmokėti. Teismo posėdžio metu ieškovas nepagrindė jokiais argumentais, kodėl būtent tokia suma reikalinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turi būti priteisiamas tokio dydžio žalos atlyginimas, kad nekeltų abejonių ne tik dėl savo pakankamos kompensacinės išraiškos, bet ir dėl siekio nepagrįstai pasipelnyti (praturtėti). Atsakovas P. V. žalą sukėlė savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įvertinti kaip itin žiaurūs ir kankinantys. P. V. žinojo, kad L. V. yra keturių mažamečių vaikų motina ir jiems yra labai reikalinga. Jo skurdi turtinė padėtis (jokio nekilnojamojo turto neturėjimas ir dėl ilgamečio įkalinimo ribotos galimybės uždirbti žalai atlyginti reikalingų lėšų), vadovaujantis suformuota teismų praktika, nėra pagrindinis kriterijus žalos dydžiui nustatyti, tačiau į tai irgi privalu atsižvelgti. Remdamasis visų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, teismas iš atsakovų solidariai kiekvienam ieškovui priteisė po 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16

  1. Atsakovas P. V. apeliaciniu skundu prašo: 1) išreikalauti R. U. SEB banko išklotinę, kurios laikotarpis nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. balandžio mėn.; 2) atmesti ieškinį dėl 863 Eur turtinės žalos; 3) išsamiai ir objektyviai išnagrinėti surinktą baudžiamosios bylos medžiagą dėl L. V. nužudymo; 4) atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
    1. Jis buvo informavęs teismą, kad R. U. žmonos banko sąskaitos išklotinė patvirtins jo teiginius, jog R. U. buvo pervesti pinigai jo žmonos L. V. laidotuvėms. Teismui yra pateiktas laiškas, kuriame I. L. rašė, kad R. U. pinigus laidotuvėms pervedė A. U.. Dėl to prašo atmesti R. U. reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą.
    2. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu. Jis teismo prašė nagrinėjant civilinę bylą remtis ne nuosprendžiu, bet objektyviai ir nešališkai išnagrinėti, t. y. peržiūrėti, baudžiamosios bylos medžiagą dėl jo žmonos nužudymo. Toks prašymas buvo pateiktas, kadangi jį teisė šališkas teismas. Be to, jam buvo apribota teisė į gynybą, nesuteikta kvalifikuota teisininko pagalba, gynėjas savo darbą atliko atmestinai, o jis neturėjo galimybės pasisamdyti kitą gynėją. Teigia, jog jis nuteistas už nepadarytą ir nebūtą nusikaltimą.
  2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas priteisiant atitinkamas pinigų sumas iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Likusią sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, t. y. priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus, padarytą žalą.
    2. Priežastinio ryšio nustatymo procesas dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtinoji sąlyga) testą, nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.
    3. Ieškovams žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jei atsakovas P. V. nebūtų nužudęs jų motinos. Šiuo atveju padariniai yra pernelyg nutolę nuo policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nes atsakovas P. V. būtų galėjęs įgyvendinti siekį nužudyti ieškovų motiną, net jei policijos pareigūnai būtų tinkami sureagavę į gautą pranešimą. Policijos pareigūnų veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui.
    4. Teismas netinkamai nustatė priežastinio ryšio pobūdį, nurodydamas, kad neturtinė žala atsirado dėl abiejų asmenų (t. y. atsakovės valstybės ir atsakovo P. V.) veiksmų ir kad atsakovės valstybės ir atsakovo P. V. veiksmus sieja objektyvus bendrininkavimas. Kadangi padariniai teisiškai pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, taikytina tik dalinė, o ne solidarioji atsakomybė.
    5. Teismas neatsižvelgė į ieškovų motinos veiksmus, visiškai nevertino jų ryšio su kilusiomis pasekmėmis CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, taip pat nevertino aplinkybės, kad pačios nukentėjusiosios L. V. nerūpestingas elgesys padėjo žalai atsirasti. Vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – žalai padėjęs atsirasti nukentėjusiojo neatsargumas. Kai šis kriterijus nustatomas, yra pagrindas mažinti ar visiškai atsisakyti atlyginti neturtinę žalą.
    6. Teismas taip pat nevertino posėdžio metu nukentėjusiosios L. V. brolio nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji slėpdavo smurtavimo atvejus, nevertino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nurodytos aplinkybės, kad jokių duomenų apie smurtavimą šeimoje nebuvo. Iš baudžiamųjų bylų medžiagos matyti, kad nukentėjusioji prašydavo teismo neskirti P. V. realios laisvės atėmimo bausmės dėl šeimos gerovės, teigdavo, kad valstybės institucijos ją kaip auką gynė prieš jos norą. Elgdamasis nerūpestingai ir aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką.
  3. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 309 straipsniu, pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo. Nurodo, jog sutinka su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir jos prašymu panaikinti 2017 m. birželio 20 d. sprendimo dalį.
  4. Atsiliepimu į atsakovo P. V. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus bei atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo ieškovų atstovas advokatas R. D. prašo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų P. V. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus atmesti.
  5. Atsiliepimu į atsakovo P. V. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus bei atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius prašo dėl apeliacinių skundų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
  6. Atsiliepimu į atsakovo P. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
  7. Atsiliepimu į atsakovų P. V. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba prašo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.
  8. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta apie ketinimą peržengti apeliacinių skundų ribas ir pasiūlyta jiems pateikti Klaipėdos apygardos teismui paaiškinimus ir kitus duomenis dėl galimos atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančių visų institucijų kaltės dėl atsiradusios žalos buvimo / nebuvimo ir dėl nepilnamečiams vaikams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigotas pateikti teismui duomenis apie nepilnamečiams vaikams V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. teiktą / teikiamą psichologinę pagalbą.
  9. 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apygardos teisme gauti ieškovų atstovo advokato R. D. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog ieškovai tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu atsakovės Lietuvos Respublikos civilinę atsakomybę kildino iš policijos pareigūnų V. V. ir R. R. neteisėto neveikimo – neatvykimo į L. V. namus, kai ji 2013 m. vasario 11 d., apie 18.38 val., paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir prašė atsiųsti policijos pareigūnus, nes į namus grįžo jos girtas sutuoktinis P. V., kuris jai grasina smurtu, ir ji baiminasi dėl savo gyvybės. Kadangi atsakovės civilinė atsakomybė buvo kildinama iš policijos pareigūnų neteisėto neveikimo, tai kaip atsakovei atstovaujančią instituciją ieškovai nurodė Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Visos kitos institucijos, kurios byloje atstovauja atsakovei Lietuvos Respublikai, į bylą buvo įtrauktos ne ieškovų iniciatyva, o Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymu. Ieškovai, įrodinėdami atsakovės Lietuvos Respublikos atsakomybės sąlygas, nesirėmė kitų institucijų neteisėtais veiksmais, jie reikalauja atsakovės Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės už policijos pareigūnų neteisėtu neveikimu sukeltą žalą. Taip pat nurodė, jog ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamas kompensuoti ieškovų patirtą neturtinę žalą, jis turėtų būti didesnis, tačiau kadangi ieškovai nepageidavo, apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos dydžio ieškovų vardu nebuvo teikiamas. Visgi, jei Klaipėdos apygardos teismas, išeidamas už apeliacinių skundų ribų, mano, kad ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti didinamas, tai tokiam sprendimui pagrindų yra. Prašo priimti nutartį, kuri užtikrintų realų ir veiksmingą ieškovų teisių gynimą bei neblogintų jų padėties.
  10. 2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. (18.1.7.)-SDR-1720 apie mažamečiams ieškovams V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. teiktą psichologinę pagalbą.
  11. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovui P. V. nustatytas terminas iki 2017 m. gruodžio 18 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, kadangi jis neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų (t. y. apeliacinį skundą surašė ir pasirašė pats atsakovas P. V., neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo). P. V. paaiškinta, kad nepašalinus nurodytų apeliacinio skundo trūkumų teismo nutartyje nustatytu terminu, apeliacinis skundas bus paliktas nenagrinėtas.
  12. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkintas atsakovo P. V. prašymas ir atsakovui P. V. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2018 m. sausio 15 d.
  13. 2018 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo P. V. prašymas, kuriame jis nurodo, jog 2017 m. gruodžio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyrius (toliau – Tarnyba) priėmė sprendimą nesuteikti jam antrinės teisinės pagalbos. Kadangi ir emociškai, ir psichologiškai yra pavargęs nuo tokių Tarnybos veiksmų, prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti be jo apeliacinio skundo.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19Atsakovo P. V. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

20Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinis skundas, prie kurio pareiškimu prisidėjo ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atmestinas.

21

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22Dėl atsakovo P. V. apeliacinio skundo

  1. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.
  2. Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2017 m. liepos 20 d. gautas atsakovo P. V. 2017 m. liepos 16 d. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo. Kadangi apeliacinį skundą surašė ir pasirašė pats apeliantas, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovui P. V. buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gruodžio 18 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkintas atsakovo P. V. prašymas ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2018 m. sausio 15 d. 2018 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo P. V. prašymas, kuriame jis nurodo, jog 2017 m. gruodžio 19 d. Tarnyba priėmė sprendimą nesuteikti jam antrinės teisinės pagalbos. Kadangi ir emociškai, ir psichologiškai yra pavargęs nuo tokių Tarnybos veiksmų, prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti be jo apeliacinio skundo.
  3. Atsakovas P. V. kartu su 2018 m. sausio 5 d. prašymu pateikė Tarnybos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą (3 t., b. l. 194), kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą P. V. šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsisakymo pagrindu Tarnyba nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teisme byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 153 straipsniu, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Nėra tikslinga paskirti advokatą atstovauti pareiškėjo interesams Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taip pat nurodyta, jog šis Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Iš atsakovo P. V. 2018 m. sausio 5 d. prašymo, kuriuo jis prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti be jo apeliacinio skundo, galima daryti išvadą, jog minėto Tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovas P. V. dėl subjektyvių aplinkybių (emociškai ir psichologiškai yra pavargęs) neskundė. Laisva valia apsisprendęs neskųsti Tarnybos sprendimo, kuriuo jam nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir dėl to negalėjo pašalinti anksčiau aptartų apeliacinio skundo trūkumų, jis taip pat laisva valia pateikė teismui prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti be jo apeliacinio skundo. Kitų veiksmų, kad būtų pašalinti apeliacinio skundo trūkumai, atsakovas nesiėmė, savo lėšomis advokato nesisamdė.
  4. Kadangi atsakovas P. V. per teismo nustatytą terminą nepašalino nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, jo apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnis).

23Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinio skundo, prie kurio pareiškimu prisidėjo atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo P. V. veiksmų ir padarinių – L. V. gyvybės atėmimo yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, civilinės atsakomybės pagrindas šiuo atveju yra priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų V. V. ir R. R. neatsargumo, dėl kurio P. V. buvo sudarytos prielaidos nužudyti L. V.. Neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu. 2013 m. vasario 11 d., apie 18.38 val., gavę pranešimą apie smurtaujantį vyrą, jie laiku tinkamai nesureagavo į L. V. gresiantį pavojų, profesionaliai nereagavo į gautą pagalbos skambutį, nesiėmė jokių veiksmų dėl smurtautojo bei kartu nesuteikė skubios ir būtinos pagalbos ir tai sukėlė neatitaisomus padarinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai konstatavo, jog kitų atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neveikimas šioje situacijoje neįrodytas.
  2. Ieškovai tokio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundžia. Apeliacinės instancijos teismui 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinių skundų ribas ir pasiūlius jiems pateikti paaiškinimus ir kitus duomenis dėl galimos atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančių visų institucijų atsakomybės, teisme buvo gauti tik ieškovų atstovo advokato paaiškinimai, kuriuose aiškiai nurodyta, jog ieškovai atsakovės Lietuvos Respublikos civilinę atsakomybę kildina iš policijos pareigūnų V. V. ir R. R. neteisėto neveikimo, ieškovai reikalauja atsakovės Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės už policijos pareigūnų neteisėtu neveikimu sukeltą žalą. Kaip matyti, ieškovai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog kitų atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų neveikimas šioje situacijoje neįrodytas, aiškiai išreiškė savo poziciją, jog ieškovai nereikalauja kitų Lietuvos Respublikai atstovaujančių institucijų atsakomybės šioje situacijoje. Nesant ginčo dėl to, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, deliktinė atsakomybė, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, yra atsakinga už mažamečiams ieškovams V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. padarytą neturtinę žalą dėl jų motinos nužudymo. Atsakovė nesutinka, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų P. V. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, veiksmų, kad abiejų atsakovų veiksmus sieja objektyvus bendrininkavimas ir kad šiuo atveju atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė. Anot jos, kilę padariniai teisiškai pernelyg nutolę nuo policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), atsakovas P. V. būtų galėjęs vienas įgyvendinti siekį nužudyti ieškovų motiną, net jei policijos pareigūnai būtų tinkami sureagavę į gautą pranešimą. Tačiau su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  4. Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009).
  5. Šiuo atveju atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neginčija policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo) fakto, taip pat L. V. nužudymo fakto ir dėl to mažamečiams ieškovams atsiradusios neturtinės žalos, bet prašo konstatuoti, kad tarp policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, anot atsakovės, kilę padariniai teisiškai pernelyg nutolę nuo policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).
  6. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
  7. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog šiuo atveju nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu, todėl nėra ir faktinio priežastinio ryšio. Tačiau teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
  8. Baudžiamojoje byloje priimtu įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pripažinta, kad įrodyta, jog P. V. L. V. nužudė 2013 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., ( - ). Iš byloje esančio apžiūros protokolo (1 t., b. l. 35–38) nustatyta, jog nužudytoji L. V. 2013 m. vasario 11 d. 18.38 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, jog jos vyras P. V., kuriam uždrausta lankytis namuose, grįžo namo, yra išgėręs, ji jo bijo, namuose yra mažamečių vaikų. Taip pat operatorei nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, pasiteiravo, ar per valandą pareigūnai atvyks. Operatorei patvirtinus, kad atvyks, L. V. nurodė, jog lauks.
  9. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu konstatuota, jog policijos pareigūnai V. V. ir R. R. 2013 m. vasario 11 d. 18.46 val. gavę pranešimą apie užregistruotą įvykį: „Pranešėja teigia, kad vyras V. P., šiuo metu galimai neblaivus, atvyko į jos namus. Moteris turi teismo sprendimą, kuris draudžia vyrui artintis prie pranešėjos. Namie yra mažamečių vaikų. Pranešėja laukia pareigūnų. Įvykis „O“ parduotuvės kieme“, suvokdami, kad prieš pranešėją L. V. ir mažamečius asmenis gali būti pavartotas fizinis smurtas, tyčinis psichinis ar kitoks poveikis, į šį pranešimą nereagavo, neišsiuntė į įvykio vietą policijos pajėgų informacijai patikrinti ir daromam teisės pažeidimui užfiksuoti, neužtikrino, kad pareiškėja būtų apsaugota nuo gręsiančio pavojaus. Dėl tokio pareigūnų neveikimo nebuvo laiku ir tinkamai užfiksuotas P. V. daromas teisės pažeidimas, L. V. nebuvo neapsaugota nuo jai kilusio pavojaus, dėl to L. V. buvo nužudyta. Taigi, jau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad nebuvo veikiama taip, kaip pagal policijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus buvo privaloma veikti. Nors toks policijos pareigūnų neveikimas savaime nelėmė L. V. nužudymo, L. V. gyvybė buvo atimta nusikalstamais P. V. veiksmais, tačiau policijos pareigūnų neveikimas, tinkamai nereaguojant į pranešimą, nesiimant neatidėliotinų priemonių L. V. ir jos mažamečių vaikų saugumui užtikrinti ir rengiamam ar daromam nusikaltimui užkirsti, buvo neadekvatus susiklosčiusiai situacijai ir taip sudarė sąlygas atsakovui P. V. nužudyti L. V.. Teisėjų kolegijos nuomone, policijos pareigūnai, gavę pranešimą, jog galbūt neblaivus vyras P. V. atvyko į namus, nors jam draudžiama artintis prie pranešėjos, be to, namie yra mažamečių vaikų, elgdamiesi kaip protingi ir apdairūs valstybei ir jos gyventojams tarnaujantys asmenys, kuriems keliami aukštesni rūpestingumo, atsakingumo, nuovokumo, budrumo reikalavimai, turėjo suvokti, jog šioje situacijoje gali kilti itin skaudžių pasekmių, nes kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamoje vietoje – nėra skiriama be pagrindo, tokia kardomoji priemonė paprastai skiriama, jeigu kaltininkas gali bandyti neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba prieš jį ar kartu su juo gyvenančius asmenis daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl pareigūnai, gavę L. V. pagalbos prašymą, turėjo suprasti, kad gresia realus pavojus L. V. ir jos mažamečiams vaikams. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog pareigūnams V. šeima buvo žinoma, jiems buvo žinoma apie P. V. smurtą prieš L. V., todėl gavę informaciją apie galimą naują smurto atvejį pareigūnai privalėjo reaguoti į situaciją kuo skubiau. Pareigūnų abejingumas, nereagavimas sudarė sąlygas P. V. įvykdyti nusikalstamus veiksmus prieš L. V.. Svarbu pažymėti, jog nuo L. V. pagalbos prašymo 18.38 val. iki jos nužudymo 22.00–23.00 val. praėjo maždaug 3,5–4,5 val. Tačiau per šį ilgą laikotarpį pareigūnai visiškai nereagavo į L. V. pagalbos prašymą, neišsiuntė į įvykio vietą policijos pajėgų informacijai patikrinti ir daromam teisės pažeidimui užfiksuoti, neužtikrino, kad pareiškėja būtų apsaugota nuo gręsiančio pavojaus, nors tikėtina, jog laiku, tinkamai ir operatyviai reaguojant į pranešimą itin skaudžių pasekmių būtų buvę galima išvengti. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareigūnai, nereaguodami į pranešimą, sudarė sąlygas atsakovui P. V. elgtis nusikalstamai. Toks pareigūnų neteisėtas neveikimas, sudarant sąlygas žalingiems padariniams kilti, buvo pakankama šių padarinių atsiradimo priežastis. Todėl pripažintina, kad teisine prasme priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių neabejotinai yra.
  10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje konstatuotas neteisėtas policijos pareigūnų neveikimas pakankamai prisidėjo prie neturtinės žalos ieškovams V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. atsiradimo, todėl atsakovei Lietuvos Respublikai, kurios vardu veikė policijos pareigūnai, tenka pareiga atsakyti pagal deliktinę prievolę.
  11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nesutinka su teismo nustatyta solidariąja atsakomybe, anot jos, kilę padariniai teisiškai pernelyg nutolę nuo pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl taikytina tik dalinė atsakomybė.
  12. Valstybės ir kitų asmenų padaryta neteisėtais veiksmais žala gali būti atlyginta dalinės ar solidariosios atsakomybės tvarka. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.279 straipsnis nėra suformuluotas taip, kad, juo vadovaujantis, už žalos padarymą solidariai atsakytų tik keli žalą padarę asmenys, turintys bendrą ketinimą sukelti žalą. Ši norma gali būti taikoma ir tais atvejais, kai žala atsiranda, kai keli asmenys veikia neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito veiksmus gali ir nežinoti, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvienas jų veiksmas buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016).
  13. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, taip pat yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008; 2014 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
  14. Nors nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai konkrečių atsakovo P. V. veiksmų apimties ir ketinimų nežinojo, tačiau žinodami apie jo nevienkartinius smurtavimo prieš L. V. atvejus, taip pat turėdami informacijos apie galimą naują smurto atvejį, į tai visiškai nereaguodami, sudarė sąlygas atsakovui P. V. elgtis nusikalstamai ir nužudyti L. V., Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors atsakovės Lietuvos Respublikos pareigūnai nesiekė, kad L. V. būtų nužudyta, nežinojo tikrųjų atsakovo P. V. ketinimų, tačiau neigiami padariniai ir žala šiuo atveju atsirado ne tik dėl to, kad atsakovas P. V. elgėsi nusikalstamai, bet ir dėl to, kad policijos pareigūnai savo neveikimu leido žalai kilti ir jų neveikimas buvo viena iš žalos atsiradimo priežasčių. Pripažįstama, jog nors policijos pareigūnų ir P. V. nesieja bendri neteisėti veiksmai, tarp jų nėra subjektyvaus bendrininkavimo, jie neturėjo bendro ketinimo sukelti žalą, tačiau padariniai ir žala atsirado tik dėl atsakovės Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų ir atsakovo P. V. veiksmų visumos. O tai lemia solidariąją atsakovų atsakomybę.
  15. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju nustatytina solidarioji atsakomybė, siekiant užtikrinti realų ir veiksmingą ieškovų teisių gynimą, kad jo vykdymas (t. y. neturtinės žalos atlyginimas) būtų veiksmingas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra išaiškinęs, jog siekdami užtikrinti realų ir veiksmingą ieškovų teisių gynimą, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi priimti tokį sprendimą, kad jo vykdymas (t. y. neturtinės žalos atlyginimas) būtų veiksmingas. Solidarioji civilinė atsakomybė labiau apsaugo nukentėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016).
  16. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala mažamečiams ieškovams dėl jų motinos nužudymo buvo padaryta tiek atsakovo P. V. nusikalstamais veiksmais - nužudant L. V., tiek valstybės policijos pareigūnų nusikalstamais veiksmais – nereaguojant į L. V. pagalbos prašymą. Šiuo atveju valstybė, taip pat būdama atsakinga už mažamečių ieškovų motinos nužudymą, neteisėtu policijos pareigūnų neveikimu sudariusi sąlygas itin skaudžių padarinių kilimui, privalo prisiimti atsakomybę ir kartu su atsakovu P. V. atlyginti neturtinę žalą mažamečiams ieškovams. Kaip anksčiau aptarta, neigiami padariniai ir žala šiuo atveju atsirado ne tik dėl to, kad atsakovas P. V. elgėsi nusikalstamai, bet ir dėl to, kad policijos pareigūnai savo neveikimu leido žalai kilti, padariniai ir žala atsirado tik dėl atsakovės Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų ir atsakovo P. V. veiksmų visumos, o tai lemia atsakovų solidariąją atsakomybę. Solidarioji atsakovų atsakomybė padės užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų ne tik teisingas ir teisėtas, bet ir realiai vykdomas, o tai labiausiai atitinka mažamečių ieškovų interesus, jų teisę į neturtinės žalos atlyginimą savu laiku.
  17. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai neįvertino L. V. veiksmų (slėpė smurto šeimoje faktą; prašė neskirti P. V. realios laisvės atėmimo bausmės dėl šeimos gerovės; teigdavo, kad valstybės institucijos ją gynė prieš jos norą) ir jų ryšio su kilusiomis pasekmėmis CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Anot apeliantės, pačios L. V. nerūpestingas elgesys padėjo žalai atsirasti. Vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – žalai padėjęs atsirasti nukentėjusiojo neatsargumas. Kai šis kriterijus nustatomas, yra pagrindas mažinti ar visiškai atsisakyti atlyginti neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
  18. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog ši norma taikoma nustatant turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas neturtinės žalos priteisimo klausimas, dėl to CK 6.282 straipsnio 1 dalis netaikoma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos atlyginimo dydį sumažinti. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl žalos dydžio sumažinimo taikant CK 6.282 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2002/2012). Todėl nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas L. V. ankstesnių poelgių nevertino pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį.
  19. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pačios L. V. nerūpestingas elgesys padėjo žalai atsirasti. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju L. V., kreipdamasi pagalbos, aiškiai išreiškė siekį būti valstybės apginta ir apsaugota. Šią pareigą valstybė privalėjo vykdyti nepaisydama ankstesnių L. V. poelgių, nevertindama jos ankstesnio elgesio. Nors L. V. kitoms valstybės institucijoms ir nebuvo atskleidusi savo šeimos problemų, tačiau policijos pareigūnams buvo žinoma apie pasikartojančius atsakovo P. V. neteisėtus, nusikalstamus veiksmus prieš L. V., taip pat tai, jog yra smurtaujama mažamečių vaikų akivaizdoje, dėl to valstybės pagalba L. V. ir jos mažamečiams vaikams turėjo būti prioritetinė. L. V. veiksmai, atlikti nagrinėjamo įvykio metu (pagalbos kvietimas), įrodo, jog ji siekė būti apsaugota nuo vyro smurto. Ankstesnis jos elgesys, jos ankstesni poelgiai nėra pagrindas atsisakyti priteisti mažamečiams ieškovams neturtinę žalą, nes kviesdama pagalbą ir siekdama būti apsaugota ir apginta, ji tokiu būdu siekė išvengti neigiamų padarinių tiek prieš save, tiek prieš savo mažamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju L. V. nebuvo abejinga galimoms itin skaudžioms pasekmėms.
  20. Taip pat pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Todėl apeliantės argumentai, jog galbūt nagrinėjamu atveju yra pagrindas visiškai atsisakyti atlyginti neturtinę žalą, yra teisiškai nepagrįsti.
  21. Atsakovė Lietuvos Respublika nenurodo, koks, jos nuomone, neturtinės žalos atlyginimas mažamečiams ieškovams būtų protingas, teisingas ir sąžiningas, bent iš dalies kompensuotų dėl motinos nužudymo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus. Atsakovas P. V., laisva valia nusprendęs nebetęsti apeliacinio proceso pagal savo apeliacinį skundą, tokiu būdu sutinka su mažamečiams ieškovams pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimu. Ieškovai apeliacinio skundo neteikė, tačiau jų atstovas advokatas 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame paaiškinime nurodė, jog, jo nuomone, ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamas kompensuoti ieškovų patirtą neturtinę žalą, jei Klaipėdos apygardos teismas, išeidamas už apeliacinių skundų ribų, mano, kad ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti didinamas, tai tokiam sprendimui pagrindų yra.
  22. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, siekdami įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.
  23. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.
  24. Pagal teismų praktiką, bylose, kuriose buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas vaikams netekus tėvo / motinos, kai jie buvo nužudyti (kvalifikuotas nužudymas), buvo priteista: mažamečiam sūnui, kurio motina sugyventinio buvo nužudyta mažamečiam vaikui esant namuose, 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-507/2016); dviem suaugusioms dukroms už motinos nužudymą – po 31 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353-139/2016); dviem suaugusiems vaikams – po 29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už tėvo nužudymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330-507/2016); dviem suaugusiems sūnums – po 27 833 Eur ir 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo už tėvo nužudymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-697/2017); dviem mažametėms dukroms, kurioms tėvas tyčia sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jų sveikatą ir kurių motina tėvo buvo nužudyta mažamečių dukrų akivaizdoje, – po 14 481 Eur (Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-350/2010) ir kt. Pažymėtina, jog paminėtos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai situacijai, kaip nurodyta, kai kuriose žalos atlyginimas vaikams priteistas ne už motinos, o už tėvo nužudymą, kitose nukentėję vaikai yra suaugę, paties nužudymo fakto nematė, taip pat skiriasi vaikams kilusių padarinių pobūdis (pasireiškę sveikatos, kalbos sutrikimai, fiziniai negalavimai ir pan.). Dėl to šia praktika nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju vadovaujamasi tik kaip orientacine, nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes vertinant individualiai.
  25. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių – motinos gyvybė. Keturi mažamečiai vaikai (įvykio metu buvę 6, 3 ir 2 metų amžiaus) neteko savo motinos, kuri juos augino, jais rūpinosi ir kuri tokio amžiaus vaikams yra itin reikalinga. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog mažamečių vaikų motina L. V. buvo nužudyta vaikų akivaizdoje. Ji nužudyta ją kankinant. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl beprasmės ir žiaurios motinos netekties mažamečiai ieškovai patyrė ir iki šiol patiria didžiulį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, nes tenka augti ir gyventi be svarbiausio asmens – motinos. Mažamečiams ieškovams buvo teikiama psichologų pagalba (3 t., b. l. 178). Nors 3 ir 2 metų amžiaus vaikai galbūt šio skaudaus įvykio negalėjo itin aiškiai suprasti ir suvokti, tačiau neabejotina, jog 6 metų amžiaus J. V. suprato ir suvokė motinos nužudymo aplinkybes. Tokią išvadą leidžia daryti 2014 m. vasario 14 d. nuosprendyje, kuriuo nuteistas P. V., nurodyti R. U. parodymai apie tai, jog vyriausias vaikas daug matė, bet nelabai su jais kalbėjo, daugiau kalbėjo su savo bendraamžiais, darželio auklėtoja sakė, kad kitiems vaikams pasakojo apie tai, kas vyko. Taip pat minėtame nuosprendyje nurodyti mažamečio J. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui apie tai, kad vakare tėtis liepė eiti miegoti. Jis su broliu ir sesėmis miegojo kambaryje. Jis būdamas kambaryje viską girdėjo. Tėtis su mama nebuvo nuėję miegoti, jie labai pykosi. Tėtis mamą labai skriaudė, sudavė mamai, pylė į burną „Trejas devynerias“, mušė su pertraukomis. Tėtis privertė mamą susirasti ir apsimauti pėdkelnes ir sijoną. Mama atėjo į kambarį susirasti rūbų. Mama krisdama pastūmė lovytę. Tėtis buvo kambaryje ir matė, kai mama nukrito, bet jai nepadėjo. Jis mamą mušė toliau. Ji nemokėjo apsiginti ir gulėjo. Tėtis sakė, kad užpils karšto vandens, jeigu ji nesikels. Tėtis užkaitė arbatinuką ir mamai ant žaizdos užpylė karšto vandens, o paskui šalto vandens. Tėtis mušė mamą su žaisliuku. Jis pasiėmė juodą rutuliuką ir jį kaišiojo mamai į burną penkis kartus. Mama bandė sakyti, kad jis liautųsi. Mama bandė atsikelti, bet jai nepavyko. Ji gulėjo ir nieko nedarė. Paskui atvažiavo dėdė ir iškvietė policiją. Tėtis paprastai nemuša mamos, bet tą kartą gėrė penkias dienas, todėl mušė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog mažamečio J. V. matytas motinos kankinimas jį daug stipriau paveikė nei kitus mažamečius ieškovus, jam padaryta didesnė trauma, jis po įvykio turėjo duoti parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir taip patirtus įvykius išgyventi dar kartą, dėl to jam turi būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas. Įvertinus visas šias aplinkybes, akivaizdu, kad mažamečiams ieškovams buvo padaryta didelė neturtinė žala, atimta galimybė augti visavertėje šeimoje, dėl to sutiktina su apylinkės teismo mažamečiams ieškovams V. V., A. V. ir Ž. V. priteistu neturtinės žalos atlyginimu – kiekvienam po 25 000 Eur, o mažamečiam ieškovui J. V. priteistas neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 35 000 Eur.
  26. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų nustatant mažamečiam ieškovui J. V. padarytą neturtinę žalą, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl mažamečiam ieškovui J. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo keistina (CPK 326 straipsnio 3 dalis). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Byloje nėra jokių duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsniu,

Nutarė

25Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl ieškovui J. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo pakeisti, ieškovui J. V. solidariai iš atsakovų P. V. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteistą 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 35 000 Eur.

26Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

27Atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. birželio 20 d. sprendimo palikti nenagrinėtą.

28Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą, prie kurio pareiškimu prisidėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atmesti.

29Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Mažamečių ieškovų V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. atstovas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. birželio 20... 8. 10.1 Dėl ieškovo R. U. reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą... 9. 10.2 Byloje reikalaujama atlyginti neturtinę žalą dėl motinos netekimo,... 10. 10.3 Priežastinis ryšys tarp P. V. veiksmų atimant L. V. gyvybę yra... 11. 10.4 Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos... 12. 10.5 Teismas konstatavo, jog kitų atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų... 13. 10.6 Teismas padarė išvadą, jog atsakovų P. V. ir atsakovės Lietuvos... 14. 10.7 Teismas taip pat pažymėjo, jog prašoma priteisti suma kiekvienam iš... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16.
      1. Atsakovas P. V. apeliaciniu skundu prašo: 1)... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 19. Atsakovo P. V. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.... 20. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie... 21.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 22. Dėl atsakovo P. V. apeliacinio skundo
          1. CPK 306... 23. Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. birželio 20 d.... 26. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 27. Atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos... 28. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie... 29. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....