Byla 2A-2137-392/2013
Dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo: I. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ „Vilniaus miesto būstas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo: I. S..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 429,68 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-11-13 iki 2011-08-17 atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu ( - ), buvo tiekiama elektros energija, tačiau už ją nebuvo atsiskaityta, todėl susidarė 402,65 Lt įsiskolinimas. Taip pat neatsiskaityta už laikotarpiu nuo 2011-10-30 iki 2012-06-30 tiektą elektros energiją bendrosioms namo reikmėms, todėl susidarė 27,03 Lt įsiskolinimas. Iš viso įsiskolinimą sudaro 429,68 Lt. Nors elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, tačiau laikytina, kad tokią sutartį atsakovas patvirtino konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra sudaręs buto, esančio adresu ( - ), nuomos sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs ją viešame registre, todėl su I. S. sudaryta nuomos sutartimi remtis prieš trečiuosius asmenis (ieškovą) neturi teisės, ir, kaip patalpų savininkas, yra atsakingas už tinkamą atsiskaitymą su elektros energijos tiekėju.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ), gyveno ir savo gyvenamąją vietą minėtu adresu deklaravo trečiasis asmuo I. S.. Nors ir nebuvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su minėtu asmeniu, tačiau tarp I. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės susiklostė nuomos teisiniai santykiai, dėl to I. S. kilo pareiga mokėti nuomos bei kitus mokesčius. Šiuos faktus patvirtina Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesiniai sprendimai, kuriais minėtas asmuo buvo iškeldintas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Iškeldinus I. S., liko įsiskolinimas už buto nuomą ir komunalines paslaugas, todėl 2012-08-30 atsakovo atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl įsiskolinimo už buto nuomą ir šilumos energiją iš I. S. priteisimo. Ieškinys 2012-10-09 teismo sprendimu buvo patenkintas. Nors tarp ieškovo ir trečiojo asmens rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau vartotojas I. S., o ne patalpų savininkas Vilniaus miesto savivaldybė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino konkliudentiniais veiksmais, todėl pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. sumokėti už tiektą elektros energiją, tenka trečiajam asmeniui. Atsakovas pažymėjo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-492-833/2012 konstatavo, kad už suvartotą elektros energiją privalo mokėti tas asmuo, kuris ją vartoja (abonentas), bet ne patalpų savininkas, kurio nesieja jokie sutartiniai įsipareigojimai su elektros energijos tiekėju.

5Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-25 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 429,68 litus skolos ir 71 litą bylinėjimosi išlaidų AB „Lesto“. Teismas konstatavo, kad atsakovui priklausančiame bute, adresu ( - ), esantys įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų. I. S. nėra sudaręs su ieškovu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Per skolos susidarymo laikotarpį atsakovas nesiėmė teisėtų priemonių dėl trečiojo asmens iškeldinimo, t. y. nebuvo atidus ir rūpestingas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-280/2009, 2008-01-30 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-3/2008, Vilniaus apygardos teismo 2012-05-16 nutartimi c. b. Nr. 2A-1191-603/2012, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad elektros energijos vartotoju nagrinėjamu atveju yra Vilniaus miesto savivaldybė.

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Vilniaus miesto būstas“, apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 p. su elektros energijos vartotoju – šiuo atveju faktiniu buto nuomininku – nebūtinai turi būti sudaryta sutartis, o svarbus tik pats vartotojo žinojimo/nustatymo faktas. Skolos už elektros energijos tiekimą susidarymo laikotarpiu bute, esančiame adresu ( - ), gyveno I. S.. Taigi šis asmuo yra faktinis elektros energijos vartotojas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už žinomų vartotojų įsiskolinimus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra sutarties su ieškovu šalis, nes atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė paslaugų iš ieškovo AB „Lesto“ nepirko ir elektros energijos minėtame bute nevartojo, t. y. konkliudentiniais veiksmais sutarties su ieškovu nepatvirtino. Apeliantas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009. Ši byla – dėl skolos už šilumos energijos tiekimą priteisimo. O Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių bei Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatytas teisinis reglamentavimas yra skirtingas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse galimybė priteisti įsiskolinimą iš nuomininko, jeigu su juo nesudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis, nenumatyta. Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklės savininkui pareigą atsiskaityti už elektros energiją nustato tik tuo atveju, kai nėra galimybės nustatyti vartotoją. Atsižvelgiant į tai, nurodyta LAT nutartis negali būti laikoma precedentu, taikytinu šioje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad per skolos susidarymo laikotarpį atsakovas nesiėmė teisėtų priemonių dėl trečiojo asmens iškeldinimo, t. y. nebuvo atidus ir rūpestingas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesiniais sprendimais I. S. buvo iškeldintas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Iškeldinimo protokolas patvirtina, kad minėtas asmuo 2012-05-31 iš gyvenamųjų patalpų buvo iškeldintas.

8Ieškovas AB „Lesto“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apelianto teiginys, jog trečiasis asmuo su ieškovu susietas prievoliniais santykiais, neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas apie faktinį atsakovui priklausančio buto, esančio adresu ( - ), naudotoją nežinojo ir negalėjo žinoti, nes Nekilnojamojo turto registre minėto buto nuomos sutartis neįregistruota. Todėl atsakovas neturi teisės ja remtis prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju – prieš ieškovą. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 p., už sunaudotą elektros energiją turi atsiskaityti atsakovas, kaip patalpų savininkas. Dėl LAT praktikos, kuria, priimdamas sprendimą, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ieškovas pažymėjo, kad nors tos bylos buvo dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, tačiau bendrieji principai taikytini ir nagrinėjamu atveju, nes skirtingos rūšies energijos tiekėjams negali būti sudaromos nelygiateisės ir diskriminuojančios sąlygos atgauti skolas už patiektą energiją.

9Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

12Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad su ieškovu AB „Lesto“ neatsiskaityta už tiektą elektros energiją butui, esančiam ( - ), laikotarpiu nuo 2010-11-13 iki 2011-08-17 (skola 402,65 Lt) bei už tiektą elektros energiją bendrosioms namo reikmėms laikotarpiu nuo 2011-10-30 iki 2012-06-30 (skola 27,03 Lt) (b. l. 8). Iš viso įsiskolinimą sudaro 429,68 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 6-7). Jame nuo 1988-08-18 savo gyvenamąją vietą deklaravęs I. S. (b. l. 17). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 butas, esantis ( - ), patikėjimo teise perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

13Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas - kas turi pareigą atsiskaityti su AB „Lesto“ už tiektą elektros energiją – ar buto savininkas, ar buto nuomininkas, su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis.

14Teismas pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009).

15Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos LR Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Remiantis šių taisyklių 6 p., buitinis vartotojas – fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiam gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ar pan.). Buitiniams vartotojams prilyginamos sodininkų, nuosavų automobilių garažų savininkų bendrijos, perkančios elektros energiją bendrijų narių sodams, garažams ir (ar) jų bendroms reikmėms, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų arba bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, arba minėtų namų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai, arba minėtų namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriai, perkantys elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms ir (ar) liftams, bendrabučio tipo daugiabučiams gyvenamiesiems namams (butams, kambariams, bendroms reikmėms ir (ar) liftams). Taigi, nagrinėjamu atveju, savivaldybė yra prilyginama buitiniam vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). CK 6.384 str. 1 d. numatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Todėl, nesudarius rašytinės sutarties su elektros energijos tiekėju, laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp elektros energijos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama elektra, savininko sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato elektros įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų iki šalys sudarys elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

16Pažymėtina, kad Taisyklių 96 p. numato, jog patalpų savininkas už sunaudotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su tiekėju ir (ar) operatoriumi arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto nuomininkas I. S. rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu sudaręs nebuvo. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

17CK 6.579 str. 1 d. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu, o šio straipsnio 4 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Byloje nustatyta aplinkybė, kad rašytinė nuomos sutartis tarp patalpų savininko Vilniaus miesto savivaldybės ir nuomininko I. S. sudaryta nebuvo, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas negali remtis tarp jo ir trečiojo asmens susiklosčiusiais nuomos teisiniais santykiais ir vienašališkai perkelti riziką ūkio subjektui dėl asmens, kuriam jis suteikė socialinį būstą, veiksmų. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 97 punktą, net tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį su elektros tiekėju yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą.

18Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

21Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ „Vilniaus miesto būstas“, apeliacinį skundą atmesti.

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Vilniaus miesto... 5. Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-25 sprendimu ieškinį tenkino.... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Vilniaus miesto... 8. Ieškovas AB „Lesto“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė... 9. Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad su ieškovu AB „Lesto“... 13. Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas - kas turi pareigą atsiskaityti... 14. Teismas pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra... 15. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos... 16. Pažymėtina, kad Taisyklių 96 p. numato, jog patalpų savininkas už... 17. CK 6.579 str. 1 d. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai... 18. Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo... 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 21. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ „Vilniaus miesto... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti...