Byla 2-3258-994/2017
Dėl netesybų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textile Service“ atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“ atstovui vadovui R. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textile Service“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kamintos investicija“ dėl netesybų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas ieškinyje (b. l. 1-2) prašo priteisti iš atsakovo UAB „Kamintos investicija“ 558,66 Eur netesybas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-11-09 ir 2010-11-29 šalys sudarė paslaugų teikimo sutartis ir jų priedus, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo teikti paslaugas – nuomoti ir keisti kilimėlius skolininkui. Kadangi atsakovas informavo ieškovą, kad nutraukia paslaugų teikimo sutartį iki jos termino pabaigos, ieškovas atsakovui pateikė 2016-05-04 netesybų skaičiavimo pažymą ir išrašė sąskaitą 564,00 Eur sumai. Netesybos atsakovui paskaičiuotos remiantis sutarčių 4.1 ir 4.3 punktais. Atsakovas atsisakė jas apmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013, kur nagrinėjo konkrečiai ieškovo paslaugų specifiką bei sutarties nuostatas, yra pasisakęs dėl netesybų, kad ieškovo sutartyje reikalaujamos netesybos yra teisėtos ir pagrįstos.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 25-26) nurodė, kad 2016-03-23 raštu Nr. 16-340 kreipėsi į ieškovą, pranešdamas, kad paslaugų teikimo 2010-11-29 sutartis nutraukiama nuo 2016 m. balandžio 30 dienos. Nurodė, kad paslauga nereikalinga ir tęsti sutarties nėra intereso. Ieškovui, gavus sąskaitą dėl netesybų apmokėjimo, nurodė, kad neketina mokėti baudų, nes sutartyje numatyta 4.3 punkte sąlyga yra niekinė ir nesukuria šalims teisinių padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų vienašališkai nutraukti sutartį) ar sunkinančios šių teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-476/2013). Sutarties 4.3 punkte nėra nurodyta, kad prievolė mokėti netesybas atsiranda praėjus 12 mėnesių ir pratęsus sutarties galiojimo laiką. Plečiamasis šios sutarties nuostatos aiškinimas, teigiant, kad pareiga sumokėti netesybas galioja ir pratęsus sutartį, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Atsakovas paslaugomis naudojosi 65 mėnesius, tad sutarties nutraukimas negalėjo sukelti ieškovui nuostolių, o reikalavimas dėl netesybų vertintinas kaip neteisėtas ir nesąžiningas.

62017-03-01 rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad ieškovas naudodamasis plečiamuoju sutarties 4.3 punkto nuostatos aiškinimu, sudaro sau sąlygas nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nereaguoti į kliento pastabas dėl paslaugos kokybės, ignoruoti prašymus, iš anksto žinodamas, kad už sutarties nutraukimą nubaus klientą netesybomis. Neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Būtent ieškovas turi prisiimti sutarties sąlygos turinio neaiškumo riziką. Sutarties 4.3 punkte numatytos netesybos, buvo tikslu užtikrinti ieškovo interesus dėl galimų nuostolių, kurie galėjo atsirasti nutraukus sutartį anksčiau nei prieš metus. Tačiau ilgesnis netesybų galiojimas akivaizdžiai prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui. Joks vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo nebūtų sutikęs sudaryti sutarties tokiomis sąlygomis.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad sutartį pratęsus, pratęsiamos visos sąlygos, tame tarpe ir dėl netesybų, nutraukus sutartį anksčiau termino pasibaigimo. Netesybos bei jų toks dydis yra įtvirtintas dėl to, kad tokiu būdu yra užtikrinamas išlaidų kilimėlių įsigijimui, jų logistikai ir pan., nutraukus sutartį anksčiau numatyto termino, kompensavimas. Kai yra sutartis sudaroma ilgam laikui, klientui siūloma ir kitokia (mažesnė) paslaugų teikimo kaina, nei trumpalaikės sutarties atveju. Sutartimi nustatytos netesybos padengia dėl išankstinio sutarties nutraukimo patiriamus paslaugų teikėjo minimalius nuostolius.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ne jis vadovavo įmonei, kai buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys. Nežino dėl buvusių derybų tarp šalių.

9Ieškinys tenkintinas visiškai.

10Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas buvo sudarę dvi paslaugų teikimo sutartis, t. y. 2010-11-09 ir 2010-11-29, kuriomis ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui kilimėlius už atitinkamą užmokestį ir juos keisti, o atsakovas sumokėti už teiktą paslaugą (b. l. 7-8). Atsakovas 2016-03-23 surašė pranešimą, kad 2010-11-29 sutartį nuo 2016-04-30 nutraukia(b. l. 33). Sutarties nutraukimo priežastys nedetalizuotos. Reaguodamas į paslaugų gavėjo prašymą nutraukti terminuotą sutartį iki termino pabaigos, ieškovas pateikė atsakovui 2016-05-04 netesybų skaičiavimo pažymą ir 2016-05-06 PVM sąskaitą faktūrą 564 Eur sumai (b. l. 9-10). Netesybos buvo paskaičiuotos, remiantis iki sutarties nutraukimo išrašytos 2016-04-30 PVM sąskaitos faktūros už teiktas paslaugas pagal 2010-11-29 sutartį duomenimis (b. l. 56-57).

11Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovo santykiai kvalifikuotini pagal atlygintinės paslaugų sutarties teisės normas. Sutartis sudaryta tarp verslo subjektų, t. y. juridinių asmenų. Byloje kyla ginčas dėl ieškovo prašomų priteisti netesybų, paslaugos gavėjui (atsakovui) nutraukus paslaugų teikimo sutartį prieš terminą, t. y. nepasibaigus 12 mėnesių terminui, teisėtumo bei sutarties nuostatų aiškinimo.

12CK 6.721 straipsnio 1 dalis nustato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014). Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nebetęsti sutarties. Atsakovas byloje neįrodinėjo kitos šalies, t. y. paslaugų teikėjo (ieškovo) kaltės dėl sutarties nutraukimo. Tą patvirtina ir 2016-03-23 atsakovo pranešimo paslaugų teikėjui turinys, kuriuo paslaugų teikėjas tik buvo informuojama, kad sutartis nutraukiama paslaugos gavėjo valia.

13Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, prašo priteisti iš atsakovo šalių paslaugų teikimo 2010-11-29 sutartimi sulygtas netesybas, paslaugų gavėjui iki sutarties pasibaigimo nutraukus sutartį. Kaip matyti iš sutarties 4.3 punkto, šalys susitarė, kad jei klientas (šiuo atveju atsakovas) nutraukia sutartį, arba sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės nesibaigus 12 mėnesių terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Dėl 2010-11-29 paslaugų teikimo sutarties sąlygos (sutarties 4.3 punktas) aiškinimo

14Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, vienu iš argumentų nurodo, kad ieškovas netinkamai aiškina 4.3 punkto sąlygą, teigiant, jog nuostata dėl netesybų mokėjimo galioja ir pratęsus sutartį, kadangi 2010 metais sudaryta paslaugų teikimo sutartis būdavo pratęsiama 12 mėnesių laikotarpiui, nė vienai iš šalių likus 1 mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos nepateikus raštiško prašymo sutartį nutraukti (sutarties 4.1 p.).

15Aiškindamas CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014 ir kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą.

16Kaip nustatyta byloje, atsakovo atstovas (vadovas) nedalyvavo pasirašant 2010-11-29 paslaugų teikimo sutarties, jos atskiros nuostatos nebuvo aptartos individualiai dabartinio atsakovo vadovo, o sutartis sudaryta prisijungimo būdu, jos tekstą paruošus paslaugų teikėjui (ieškovui). Atsakovo dabartinis vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad perėmus įmonės vadovavimą, ginčo sutarties sąlygos dėl netesybų, nutraukus sutartį, nebuvo vertinamos ir analizuojamos. Įvertinus paslaugų teikimo sutarties specifiškumą bei įstatyme įtvirtintą galimybę paslaugų gavėjui vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant jos tinkamo vykdymo (CK 6.721 str.), taip pat ieškovo išdėstytą poziciją, kad sudarant ilgalaikę (nors ir terminuotą kaip šiuo atveju 12 mėnesių) paslaugų teikimo sutartį yra siūlomos kitos paslaugų teikimo kainos, sąlygos ir pan., teismo vertinimu, pasirašyta sutartimi šalys sulygo dėl netesybų mokėjimo nutraukus sutartį anksčiau nei sueis 12 mėnesių terminas tiek nuo sutarties galiojimo, tiek ir/ar jos pratęsimo. Iš sutartinių nuostatų akivaizdu, kad nėra numatyta, jog 12 mėnesių sutarties vykdymo terminas aktualus tik pirminiame sutarties sudarymo etape, galiojant pirmiems 12 mėnesių. Aiškinant sutartį bei sutarties pratęsimo sąlygas, nėra duomenų, kad tarp šalių buvo tartasi tik dėl tam tikrų (išimtinių) sutarties sąlygų pratęsimo. Iš sutarties turinio nustatytina, kad sutarties 4.1 punktas byloja apie visų sutartinių sąlygų pratęsimą, taip pat ir netesybų, nutraukus sutartį anksčiau 12 mėnesių termino, galiojimą. Remiantis išdėstytu, įvertinus sutarties pobūdį bei šalių poziciją, teismas sprendžia, kad netesybų sąlyga galiojo ne tik pradiniame sutarties sudarymo etape, bet ir pratęsus paslaugų teikimo sutartį naujam 12 mėnesių terminui, remiantis sutartinėmis nuostatomis. Toks sutarties sąlygos aiškinimas nelaikytinas nesąžiningu bei pažeidžiančiu bendruosius CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisės principus, įvertinus ir tai, kad sutarties šalys yra verslininkai, turėję ir galėję susipažinti su sutarties sąlygomis, ir jeigu kokia nors sutarties sąlyga atrodė nesąžininga, pirmiausia galėjo siūlyti ją pakeisti ar sutartį papildyti. Dar daugiau, atsakovas turėjo galimybę nesudaryti sutarties sutartyje įtvirtintomis sąlygomis (paslaugų teikėjas nėra dominuojančioje padėtyje) arba nutraukti sutartį, suėjus sutarties terminui, išvengiant netesybų skaičiavimo. Byloje nenustatytas, kad sutartis būtų pasirašyta ne laisva valia arba kad atsakovui būtų trukdoma iki pasirašymo susipažinti su sutarties tekstu. Atsakovas, pasirašydamas paslaugų teikimo sutartį ir daug kartų ją pratęsdamas, prisiėmė atsakomybę už sutarties sąlygų tinkamą vykdymą. Minėta sutarties nuostata nepaneigė sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, tačiau nustatė papildomą apsaugą paslaugų teikėjui, ieškovui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010). Nagrinėjamu atveju, jokių išimčių dėl netesybų mokėjimo, pratęsus sutartį bei ją prieš terminą nutraukus, paslaugų gavėjui sutartinėmis nuostatomis nenumatyta. Dėl netesybų, jų mažinimo

17Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), taigi susitarti ir dėl netesybų, ir dėl jų dydžio. Toks šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Be to, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, be to, skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Kasacinio teismo nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

18Vertinant atsakovo argumentą, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos yra neprotingo dydžio, kuriomis siekiama nesąžiningai pasipelnyti, teismas pažymi, kad paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai, be kita ko, reiškia, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje numatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.

19Kita vertus, nepaneigiant nurodyto sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012, 2016-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

20Kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos bei teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, ieškovas neteikė prašymo mažinti prašomas priteisti netesybas, išreikšdamas tik poziciją, kad jos neprotingo dydžio bei sudarančios sąlygas ieškovui pasipelnyti. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-7-304/2007, 3K-3-401/2008). Teismų praktikoje pažymėta, kad netesybas mažinti prašanti šalis turi pagrįsti, jog jos yra neprotingai didelės, o kreditorius, turintis priešingą interesą gauti, turi teikti įrodymus, patvirtinančius nuostolius, tam, kad būtų nustatyta jam palanki riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Kaip minėta, tokio prašymo – mažinti prašomas priteisti netesybas atsakovas byloje nereiškė ir protingo netesybų dydžio neįrodinėjo. Juolab neteikė įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti netesybų dydžio neatitikimą protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.

21Atsižvelgus į ieškovo atstovo paaiškinimus, kad sutartyje nustatytų netesybų dydis užtikrina paslaugų teikėjo minimalių nuostolių – įsigyjant konkrečius tiekiamus kilimėlius, rūpinantis jų logistika, darbuotojų skaičiumi - kompensavimą, paslaugų gavėjui nutraukus sutartį prieš terminą, į tai, kad atsakovas (paslaugų gavėjas) pratęstą sutartį nutraukė iki sutarties termino pabaigos likus net daugiau nei septyniems mėnesiams taip pat Vilniaus apygardos teismo 2012-06-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1170-258/2012 (palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013) konstatavus, kad tapati šioje byloje vertinama sutarties sąlyga dėl netesybų nebuvo pripažinta nesąžininga, spręstina, kad sutartinių netesybų dydis nėra per didelis ir neprotingas. Dar daugiau, netesybų (baudos) apskaičiavimas buvo nustatytas susitarus dviem verslo subjektams – verslo partneriams, nesant duomenų, buvus vienai iš šalių ekonomiškai silpnesnei, nepatyrusiai, neinformuotai. Todėl teismas, įvertinęs sutartinių santykių pobūdį, šalių statusą (verslo subjektai), skolininko elgesį – sutarties nutraukimas anksčiau termino, įspėjus prieš mėnesį, šalių turtinę padėtį (nėra duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį), prašomų priteisti netesybų dydį (558,66 Eur), konstatuoja, kad objektyvaus pagrindo paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, mažinant netesybas teismo iniciatyva, byloje nenustatyta.

22Vertinant atsakovo motyvus, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013 yra konstatavęs, kad paslaugų sutartyje negali būti sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises (vienašališkai nutraukti sutartį), teismas pažymi, kad minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė ginčą ir vertino vartojamosios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygą, numatančią baudą už sutarties nutraukimą. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Teismas sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013 pateikti išaiškinimai negali būti laikomi taikytinu precedentu nagrinėjamoje byloje, susiklosčius sutartiniams santykiams tarp verslo subjektų.

23Remiantis išdėstytu, byloje atsakovui neginčijus ieškovo prašomų priteisti netesybų dydžio apskaičiavimo teisingumo, ieškovui iš atsakovo priteistina 558,66 Eur netesybų suma, kurios prašo ieškiniu ieškovas, įvertinęs atsakovo permoką, apmokant už ieškovo suteiktas paslaugas (b. l. 1-2, 9, 56-57; 2010-11-29 sutarties 4.3 p., CK 6.71 str., 6.258 str).

24CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (558,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26Ieškovas patyrė 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 20,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 4, 21) ir 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 49-51).

27Tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteitinos 220,00 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

28Iš atsakovo UAB „Kamintos investicija“ priteistina 12,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

Nutarė

30Ieškinį tenkinti.

31Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Berendsen Textile Service“, įm. kodas 110694894, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“, įm. kodas 300035716, 558,66 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 66 ct) netesybų, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (558,66 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

32Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“, kodas 300035716, 12,27 Eur (dvylika eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

33Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas ieškinyje (b. l. 1-2) prašo priteisti iš atsakovo UAB „Kamintos... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 25-26) nurodė, kad 2016-03-23 raštu... 6. 2017-03-01 rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad ieškovas... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, papildomai... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose... 9. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 10. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad... 11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovo santykiai kvalifikuotini... 12. CK 13. Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, prašo priteisti iš atsakovo šalių... 14. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, vienu iš argumentų nurodo, kad ieškovas... 15. Aiškindamas CK 16. Kaip nustatyta byloje, atsakovo atstovas (vadovas) nedalyvavo pasirašant... 17. Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo... 18. Vertinant atsakovo argumentą, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos yra... 19. Kita vertus, nepaneigiant nurodyto sutarties laisvės ir privalomumo šalims... 20. Kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos bei... 21. Atsižvelgus į ieškovo atstovo paaiškinimus, kad sutartyje nustatytų... 22. Vertinant atsakovo motyvus, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje... 23. Remiantis išdėstytu, byloje atsakovui neginčijus ieškovo prašomų... 24. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 26. Ieškovas patyrė 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas... 27. Tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteitinos... 28. Iš atsakovo UAB „Kamintos investicija“ priteistina 12,27 Eur išlaidų,... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260,... 30. Ieškinį tenkinti.... 31. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Berendsen Textile... 32. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos... 33. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...