Byla 1A-440-785/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta ir nuteista:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Adrejui Klimaševskij, nuteistajai V. S., jos gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiesiems I. L., H. L., jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. ir nukentėjusiojo H. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta ir nuteista:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia – BK) 178 straipsnio 2 dalį – dėl vagystės iš I. ir H. L. patalpų – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

4būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

5pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dėl vagystės iš V. ir T. L. patalpų – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

6būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

7per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip 1/2 (pusę) turtinės žalos.

8Subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 1, 4 dalių tvarka, paskirta galutinė subendrintą bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. S.:

9būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

10per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip 1/2 (pusę) turtinės žalos V. L..

11Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.

12Priteista iš V. S.:

13H. L. neturtinei žalai atlyginti 500 EUR (penki šimtai eurų) ir 231,70 EUR (du šimtai trisdešimt vienas euras 70 ct) advokato paslaugoms apmokėti;

14V. L. 1810,41 EUR (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dešimt eurų 40 ct) turtinei žalai ir 300 EUR (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

15Pripažinta H. L. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimo, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

17V. S. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2013 m. liepos 18 d., pagal žodinį susitarimą sutikusi prižiūrėti I. ir H. L. mažametį sūnų K., gim. 2012 metais, ( - ), Kaune, įgijusi pasitikėjimą, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, per kelis kartus, įsibrovė į patalpą – pirmame aukšte esantį darbo kambarį – ir iš darbo stalo stalčiaus, pagrobė svetimą – I. ir H. L. priklausantį turtą: tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1500 litų; 400 zlotų (nacionaline valiuta 324 litus); 20 JAV dolerių (nacionaline valiuta 52,80 litus), 250 dirhamų (ekvivalentas Lietuvoje – 181 litas); planšetinio kompiuterio dėklą 35 litų vertės, o iš kambaryje esančios sekcijos baro pagrobė (išgėrė) du 1 litro talpos butelius konjako „Hennessy“ 329,99 litų vertės; 0,5 litro talpos butelį degtinės „Luksusowa“ 20 litų vertės; 0,7 litro talpos butelį likerio „Amareto – Valentino“ 32 litų vertės; 1 litro talpos butelį karčiosios trauktinės „Campari Bitter“ 76,99 litų vertės bei, įsibrovusi į katilinę, slapta pagrobė navigacijos sistemą 456 litų vertės, tuo nukentėjusiems I.i ir H. L. padarydama turtinę žalą.

18Be to, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio pradžios iki 2013 m. liepos 18 d. V. S., prižiūrėdama I. ir H. L. mažametį sūnų K., gim. 2012 metais, adresu ( - ), Kaune, įgijusi pasitikėjimą, įsibrovė į patalpą – antrame aukšte esantį nerakintą miegamojo kambarį – ir iš kosmetinio staliuko stalčiaus, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, per kelis kartus pagrobė svetimą – V. ir T. L. priklausantį turtą: 5 000 litų; 700 zlotų (nacionaline valiuta 581 litą); 200 JAV dolerių (nacionaline valiuta 490 litus); 2000 rusiškų rublių (nacionaline valiuta 180 litų), tuo nukentėjusiesiems V. ir T. L. padarydama bendrą 6251 litų turtinę žalą.

19Apeliaciniame skunde nuteistoji V. S. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl vagystės iš V. ir T. L. buto ir sumažinti priteistos H. L. neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad yra nepagrįstai apkaltinta, jog dirbdama pas H. L. išgėrė 0,5 ltr. talpos butelį degtinės „Luksusova“, 0,7 ltr. talpos butelį likerio „Amareto –Valentino“, 1 ltr. talpos butelį karčiosios trauktinės „Campari Biter“, du vieno litro talpos butelius „Hennessy“, bendros 458,98 Lt. vertės. Anot nuteistosios, šis teiginys neįrodytas. Ji neneigia, kad yra ragavusi konjako iš baro, tačiau tai buvo tik keletą kartų ir po gurkšnį. Nukentėjusioji I. L. parodė, kad birželio mėnesio viduryje, atidariusi barą, pamatė, kad jame yra pustuštis butelis, bet tuomet V. S. neįtarė. Pati nuteistoji nurodo, kad per mėnesį laiko nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, darbo dienomis negalėjo išgeri maždaug 8 butelių gėrimų ir likti nepastebėta. Iš paskutiniųjų darbo savaičių vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, kad nuteistoji per tą laiką tik vieną kartą trumpam buvo atsidariusi barą ir nieko iš jo nepaėmė, o tik įsipylusi išgėrė taurelę.

20Byloje nėra surinkta įrodymų, kad nuteistoji įvykdė vagystę iš V. ir T. L. buto. Teismas dėl šios veikos rėmėsi V. ir T. L. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštarauja bylos medžiagai. Pareiškimas policijai apie dingusius pinigus buvo parašytas praėjus beveik mėnesiui po to, kai jie pastebėjo vagystę. V. S. įsitikinusi, kad V. ir T. L. pranešė apie neva įvykdytą vagystę iš jų buto tuomet, kai paaiškėjo, kad H. L. nurodytos pavogtos pinigų sumos ir nuteistosios neva išgertų butelių vertės nepakanka pripažinti V. S. padarius sunkų nusikaltimą. Be to, teismas, priimdamas nuosprendį, dėl vagystės iš V. ir T. L. buto, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kadangi šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, nes nebuvo įrodymų, neginčijamai patvirtinančių V. S. kaltę.

21Nuteistoji taip pat mano, kad H. L. priteista neturtinė žala yra per didelė. Nuteistoji sutinka, kad savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam stresą ir turėtų atlyginti neturtinę žalą, tačiau prašo šios žalos atlyginimą mažinti. H. L. neteisingai apkaltindamas V. S. taip pat sukėlė didžiulį stresą, todėl vadovaujantis protingumo kriterijais, jam priteistina neturtinė žala turėtų būti sumažinta.

22Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo H. L. atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos padarymo buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka bei netekintas prašymas dėl patirtų 434,43 EUR išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo ir civilinį ieškinį šioje dalyje patenkinti bei priteisti iš nuteistosios nukentėjusiajam patirtas 434,43 EUR išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas nurodė, kad negali išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimo, kadangi teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo galimybės išsiaiškinti civilinio ieškinio reikalavimų šioje dalyje. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) normos reikalauja, kad teismas priimtų nuosprendį tik išsamiai išnagrinėjęs ir ištyręs bylos įrodymus (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nukentėjusysis pateikė pakankamai įrodymų, kad jo ieškinys būtų patenkintas. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, reikalingų civiliniam ieškiniui pagrįsti. Be to, teismas patenkino nukentėjusiojo prašymą dėl jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (666,13 EUR arba 2300 Lt) atlyginimo, dėl kurių įrodymai buvo pateikti į bylą, tačiau tik iš dalies (231,70 EUR arba 800 Lt), nenurodęs priežasčių, kodėl netenkinama likusi nukentėjusiojo patirtų išlaidų dalis (434,43 EUR arba 1500 Lt). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, ketindamas sumažinti priteisiamas išlaidas teismas turėjo tai pagrįsti. Tačiau nuosprendyje atsižvelgiant į nuteistosios turtinę padėtį buvo sumažintas tik nukentėjusiojo moralinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti teismas priteisė iš dalies nemotyvuodamas jų sumažinimo, todėl darytina išvada, jog teismo sprendimas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas.

23Teismo posėdyje nuteistoji V. S. ir jos gynėja advokatė R. Kalkauskienė V. S. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusieji H. L. ir I. L. prašė H. L. atstovo advokato A. Bertulio apeliacinį skundą tenkinti. H. L. atstovas advokatas A. Bertulis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti ir nurodė, kad dėl V. S. pripažinimo kalta nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundu nurodė, kad jie gali savo interesus ginti civilinio proceso tvarka.

24Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo H. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

25Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

26Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nusikaltimai, už kuriuos nuteista V. S. yra įrodyti pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos, klausimas dėl civilinių ieškinių išspręstas tinkamai, tačiau neteisingai išspręstas išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas.

27Dėl nuteistosios V. S. apeliacinio skundo.

28Apeliaciniame skunde nuteistoji V. S. nesutinka su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog nuteistoji įvykdė vagystę iš V. ir T. L. buto. Nuteistoji taip pat nesutinka su priteistos H. L. neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti.

29Pažymima, jog teismai įrodymus vertina laikydamiesi BPK 20 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.)

30Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (BPK 320 straipsnio 3 dalis) konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas V. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, aukščiau paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, įrodymus vertino laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu.

31Nors nuteistoji savo kaltės dėl vagystės iš V. ir T. L. buto nepripažįsta, tačiau jos kaltė įrodyta V. L., H. L., I. L., T. L. parodymais, 2013-07-19 kratos protokolu, 2013-10-29 daikto (vaizdo įrašų) apžiūros protokolu ir kitais bylos duomenimis.

32Nukentėjusioji V. L. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė, jog liepos 18 d. ji gavo sms žinutę iš sūnaus, kad auklė pasiėmė jo navigaciją. Tada ji prisiminė, jog ryte vokelyje su santaupomis nerado dalies pinigų. Buvo 10000 Lt, o buvo likę tik 5000 Lt. Nukentėjusysis T. L. patvirtino V. L. parodymus ir parodė, kad jam žmona pranešė, jog auklė V. S. pavogė 5000 Lt, kurie buvo skirti namo stogo remontui. Taip pat pavogė 200 dolerių, 700 zlotų, palikdama 300, 2000 Rusijos rublių, palikdama apie 4000. Atsiminti sumas nesunku, nes pinigų buvo lyginiai skaičiai. Nukentėjusieji H. L. ir I. L. patvirtino, kad V. S. pavogė jų namuose buvusius pinigus ir alkoholinius gėrimus, taip pat pavogė antrame aukšte buvusius H. L. tėvų Rusijos rublius, Lenkijos Zlotus ir litus. Netikėti minėtais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Pati V. S. neneigia, kad buvo namo antrame aukšte, kur gyvena V. ir T. L.. Parodė, kad buvo atidariusi spintą. Pažymima, kad iš 2013-07-19 kratos, atliktos V. S. gyvenamojoje vietoje, ( - ), Kauno rajone, protokolo matyti, kad prieškambaryje, už durų apvado buvo rasti ir paimti pinigai: 11000 Rusijos rublių, 550 Lenkijos zlotų, 20 JAV dolerių bei 1500 litų. Atkreipiamas dėmesys, kad H. L. nurodė, jog iš jo buvo pavogti 400 Lenkijos zlotų, kai tuo tarpu pas V. S. rasta 550 Lenkijos zlotų, kas patvirtina, kad pinigai buvo pavogti ir iš V. ir T. L.. Be to, pas V. S. rasta Rusijos rublių, kurių H. L. nenurodė, kad turėjo, o T. L. turėjo 2000. Aptartų duomenų visuma pagrindžia, jog V. S. pagrįstai pripažinta kalta dėl vagystės iš V. ir T. L..

33Aukštesnysis teismas pažymi, kad tenkinti V. S. apeliacinį skundą ir mažinti H. L. priteistos neturtinės žalos dydį pagrindo nėra. Nors nuteistoji teigia, kad H. L. elgiasi nekorektiška ir siekia V. S. apkaltinti pavogus žymiai didesnes sumas ir išgėrus didesnį kiekį alkoholinių gėrimų, tačiau tokia nuteistosios versija nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir laikoma jos subjektyvia nuomone. Be to, nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad nukentėjusysis patyrė išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus.

34Pažymima, kad vertinant neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

35Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis H. L. dėl V. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Kadangi nukentėjusysis pasitikėjo kaltinamąja, jos įvykdyta vagystės padarė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamomis emocijomis, pergyvenimais, dideliu nepatogumo jausmu, kurį sukėlė netik pats vagystės faktas, bet ir įrodymų rinkimas bei dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu apklausose, teikiant paaiškinimus policijoje. Taigi, konstatuojama, kad priteista 500 EUR dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir atitinka H. L. patirtus emocinius sukrėtimus ir išgyvenimus.

36Dėl nukentėjusiojo H. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinio skundo.

37Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo H. L. atstovas advokatas A. Bertulis mano, kad teismas nepagrįstai netenkino H. L. civilinio ieškinio ir pripažino jam teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pateikimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat teigia, kad nepagrįstai netekintas prašymas dėl patirtų 434,43 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

38Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

39Nagrinėjamu atveju teismas iš pateiktų duomenų negalėjo tiksliai nustatyti civilinio ieškinio dydžio, todėl pagrįstai pripažino teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas nesutinka, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų tenkinti civilinį ieškinį. Vien bankinių operacijų išrašai, kad buvo nuiminėjami pinigai, nepagrindžia H. L. civilinio ieškinio.

40Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo motyvui, jog teismas patenkino nukentėjusiojo prašymą dėl jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (666,13 EUR arba 2300 Lt) atlyginimo, dėl kurių įrodymai buvo pateikti į bylą, tačiau tik iš dalies (231,70 EUR arba 800 Lt), nenurodęs priežasčių, kodėl netekinama likusi nukentėjusiojo patirtų išlaidų dalis (434,43 EUR arba 1500 Lt).

41BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

42Ikiteisminio tyrimo metu H. L. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 28). Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būrų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

43Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiajam H. L. pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokatas A. Bertulis, kuris prašė priteisti jo atstovavimo išlaidas. Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis H. L. advokatui A. Bertuliui sumokėjo 800 Lt, 400 Lt, 1100 Lt, iš viso – 2300 Lt / 666,13 EUR (t. 3, b. l. 22-24).

44Apylinkės teismas šias išlaidas pripažino proceso išlaidomis pagrįstai, bet jų atlyginimo klausimą išsprendė neteisingai, priteisdamas tik 800 Lt / 231,70 EUR advokato paslaugoms apmokėti. Pažymima, kad atsižvelgus į bylos sudėtingumą, mažinti proceso išlaidų pagrindo nebuvo, todėl nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistosios V. S. keičiama, nukentėjusiajam H. L. proceso išlaidoms atlyginti iš nuteistosios V. S. priteisiant visą prašomą sumą, t.y. 2300 Lt / 666,13 EUR.

45Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo H. L. atstovas advokatas A. Bertulis taip pat pateikė pinigų paėmimo kvitą, patvirtinantį 230 EUR atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

46Atkreipiamas dėmesys, jog BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008).

47Nagrinėjamojoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistosios V. S., kuris buvo atmestas ir nukentėjusiojo H. L. atstovo advokato A. Bertulio, kuris buvo tenkintas iš dalies. Taigi yra teisinis pagrindas iš nuteistosios priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias G. L. patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. Bertulis parengė ir pateikė apeliacinį skundą bei dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, skundas buvo tenkinamas iš dalies, o nuteistosios – atmestas, mažinti nurodytas išlaidas pagrindo nėra.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

49Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistosios V. S. nukentėjusiajam H. L. pakeisti, nukentėjusiajam H. L. proceso išlaidoms, patirtoms ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, atlyginti iš nuteistosios V. S. priteisti 666,13 EUR.

50Nukentėjusiajam H. L. proceso išlaidoms, patirtoms bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atlyginti iš nuteistosios V. S. priteisti 230 EUR.

51Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia – BK) 178 straipsnio 2... 4. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;... 5. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dėl vagystės iš V. ir T. L. patalpų –... 6. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;... 7. per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip 1/2 (pusę) turtinės žalos.... 8. Subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 1, 4 dalių tvarka, paskirta galutinė... 9. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;... 10. per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip 1/2 (pusę) turtinės žalos V.... 11. Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.... 12. Priteista iš V. S.:... 13. H. L. neturtinei žalai atlyginti 500 EUR (penki šimtai eurų) ir 231,70 EUR... 14. V. L. 1810,41 EUR (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dešimt eurų 40 ct)... 15. Pripažinta H. L. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 17. V. S. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio... 18. Be to, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio pradžios iki 2013 m. liepos 18... 19. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. S. prašo panaikinti skundžiamo... 20. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad nuteistoji įvykdė vagystę iš V. ir T.... 21. Nuteistoji taip pat mano, kad H. L. priteista neturtinė žala yra per didelė.... 22. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo H. L. atstovas advokatas Arūnas Bertulis... 23. Teismo posėdyje nuteistoji V. S. ir jos gynėja advokatė R. Kalkauskienė V.... 24. Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo H. L. atstovo... 25. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 26. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 27. Dėl nuteistosios V. S. apeliacinio skundo.... 28. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. S. nesutinka su skundžiamu apkaltinamuoju... 29. Pažymima, jog teismai įrodymus vertina laikydamiesi BPK 20 straipsnyje... 30. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio... 31. Nors nuteistoji savo kaltės dėl vagystės iš V. ir T. L. buto... 32. Nukentėjusioji V. L. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą... 33. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tenkinti V. S. apeliacinį skundą ir... 34. Pažymima, kad vertinant neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą jis... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis... 36. Dėl nukentėjusiojo H. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinio skundo.... 37. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo H. L. atstovas advokatas A. Bertulis mano,... 38. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 39. Nagrinėjamu atveju teismas iš pateiktų duomenų negalėjo tiksliai nustatyti... 40. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo motyvui, jog teismas patenkino... 41. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo... 42. Ikiteisminio tyrimo metu H. L. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l.... 43. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiajam H. L.... 44. Apylinkės teismas šias išlaidas pripažino proceso išlaidomis pagrįstai,... 45. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo H. L. atstovas... 46. Atkreipiamas dėmesys, jog BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip... 47. Nagrinėjamojoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistosios V. S.,... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 nuosprendžio dalį dėl proceso... 50. Nukentėjusiajam H. L. proceso išlaidoms, patirtoms bylos nagrinėjimo... 51. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....