Byla e2A-1184-524/2016
Dėl skolos ir netesybų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei V. O. A., jos atstovei advokatei V. K., atsakovės UAB „Gistona“ atstovui advokatui M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-04-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. O. A. ieškinį atsakovei UAB „Gistona“ dėl patirtų nuostolių už nekokybiškai atliktus darbus priteisimo ir atsakovės UAB „Gistona“ priešieškinį ieškovei V. O. A. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė Šilalės rajono apylinkės teismo pripažinti, kad sutartis dėl darbų atlikimo ieškovei, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukta dėl atsakovės neįvykdytos prievolės iškloti kiemą trinkelėmis ir borteliais, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtus nuostolius dėl sugadinto kiemo – 1712,15 Eur pagal UAB „Lanida“ defektinių darbų lokalinę sąmatą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. gegužės pabaigoje telefonu susisiekė su atsakovės direktoriumi ir susitarė dėl ieškovės kiemo (200 kv. m ploto) išklojimo trinkelėmis. Atsakovė 2015 m. birželio mėn. pradėjo vykdyti darbus, sutartis ieškovei buvo pateikta įpusėjus minėtiems darbams. Paaiškino, kad minėta sutartis ieškovės netenkino, ji paruošė savo sutarties variantą, bet pastarosios sutarties atsakovė nepasirašė. Vykdant plytelių klojimo darbus ji pastebėjo, kad trinkelės klojamos įstrižai, reikėjo daug trinkelių pjaustyti, neatitiko jų raštas, darbai buvo atlikti nekokybiškai: nelygiai išdėtos trinkelės – 141,85 kv. m, vidury kiemo padaryta duobė, skiediniu aptaškytos trinkelės, borteliai įrengti neužbetonuojant šonų ir juda nuo šoninės apkrovos, įrengtas per maži smėlio ir žvyro posluoksniai, aplink grindinį iškastas žolynas, iš viso sugadinta 130 kv. m vejos ploto. Dėl minėtos priežasties ieškovei buvo padaryta 1712,15 Eur žala. Kadangi atsakovė neįvykdė nustatytų sutartinių sąlygų, sugadino kiemą, nekokybiškai atlikdama dalį darbų, ji privalo atlyginti ieškovei padarytą žąlą.
  2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, juo prašė teismo priteisti iš ieškovės skolą už atliktus darbus – 5697,48 Eur, 98,90 Eur palūkanų ir 5 procentus dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovės darbų vadovu sutarė dėl trinkelių klojimo už 8000 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė pati atsisakė pasirašyti pirmą darbo dieną atsakovės pateiktą rangos sutartį. Ieškovės pateikta sutartis jos pačios pasirašyta buvo tik 2015-06-18, tačiau ši sutartis nebuvo šalių suderinta. Užsakovė pageidavo, kad būtų klojamos jos pačios pirktos trinkelės. Visos kitos medžiagos buvo atsakovės. Prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei už jos atliktus darbus. Ieškovė ignoravo bet kokius atsakovės atliktus darbus, nurodydavo nepagrįstus reikalavimus. Nurodė, kad ieškovė pamačiusi, jog yra išklota apie 150 kv. m trinkelių, o paruošti pagrindai trinkelėms 250 kv. m, nusprendė nebeleisti atsakovės darbuotojams toliau dirbti, atsisakė priimti atliktus darbus, nebeleido į teritoriją atsakovės pasiimti savo statybinių medžiagų. Paaiškino, kad buvo sunaudota 24 kv. m skaldos. Pažymėjo, kad ieškovė neleido atsakovei dalyvauti nustatant defektus, todėl pati prisiėmė atsakomybę dėl darbų kokybės, todėl nebeturi teisės reikalauti iš atsakovės dėl defektų, kuriuos galbūt pati padarė nebedirbant atsakovei, patirtų nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškovė laiku nesumokėjo už atliktus darbus, vengia atsiskaityti, mano, kad yra pagrindas iš ieškovės minėtą skolą priteisti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-04-21 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad žodinė vartojimo rangos sutartis, sudaryta tarp šalių, yra nutraukta. Priteisė iš ieškovės atsakovei 273,06 Eur skolą, 5 pro. dydžio metines palūkanas nuo 2216,05 Eur sumos (priteistos iki įskaitymo), skaičiuojant nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl trinkelių klojimo. Sprendė, kad atsakovės ir ieškovės santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos santykiai. Konstatavo, kad atsakovės darbai klojant trinkeles atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014-02-21 įsakymu Nr. 71, patvirtintų taisyklių reikalavimų, tai laikė esminiu šalių sudarytos žodinės vartojimo rangos sutarties pažeidimu. Teismas sprendė, kad atsakovė privalo atlyginti išlaidas (1523,39 Eur), kurias ieškovė patyrė, taisydama atsakovės darbų trūkumus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, ruošdama paklotą trinkelių klojimui, nesamdė darbų prižiūrėtojo, todėl pagal Statybos įstatyme nustatytą reguliavimą ieškovė pati atliko statinio techninio prižiūrėtojo funkcijas, todėl pati atsakinga už atsakovės atliktų darbų rengiant paklotą trinkelių klojimui kokybę.Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei nepriteisti išlaidų, patirtų išlyginamojo sluoksnio išardymui, skaldos bei smėlio ir žvyro pagrindo išardymui, bet yra pagrindas atsakovei priteisti kiemo pagrindo paruošimo trinkelių klojimui darbų atlikimo išlaidas. Tačiau, atsižvelgdamas, kad minėti paruošimo darbai atlikti netinkamai, sprendė, kad yra pagrindas priešieškiniu prašomą priteisti sumą sumažinti trečdaliu, atitinkamai sumažinti prašomų priteisti palūkanų dydį. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė neįrodė, kad patyė neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad patenkinta 63 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai patenkinta 38 proc. priešieškinio reikalavimų. Remdamasis minėtu ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalių procentiniu apskaičiavimu, teismas atitinkamai apskirstė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo

    42016-04-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė sutarties kainą, neteisingai apskaičiavo atliktų darbų kainą. Pažymi, kad atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti patirtas išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus, todėl atsakovė neįrodė minėtų išlaidų. Mano, kad teismas netinkamai taikė susiklosčiusius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovės patirtas išlaidas reikėtų mažinti tik trečdaliu. Teigia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie dvasinius išgyvenimus patvirtina ieškovei padarytos neturtinės žalos faktą.

  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Palaiko priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad sutartis su ieškove nebuvo pasirašyta dėl jos pačios kaltės. Pažymi, kad ieškovė dėl savo netinkamų veiksmų ignoruojant bet kokius atliktus atsakovės veiksmus nurodydavo nepagrįstus reikalavimus, pažeidė LR CK 6.691 str. nuostatas dėl bendradarbiavimo. Teigia, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl to, kad nepriėmė tinkamai darbų ir nekonstatavo rangovui dalyvaujant buvusių defektų. Mano, kad teismas tinkamai nustatė atsakovės atliktų darbų kainą. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie turėtus išgyvenimus, pati patvirtino, kad sveikatos sutrikimų neturėjo, todėl neįrodė neturtinės žalos padarymo.
  3. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti 2016 m. balandžio 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, o visiškai priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Palaiko priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis ir ji nutraukta dėl atsakovės kaltų veiksmų. Teigia, kad sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo dėl ieškovės kaltės. Mano, kad ieškovė netinkamai atliko darbų defektų nustatymą, todėl privalo prisiimti su tuo susijusią riziką. Ieškovė pati atliko atsakovės darbų griovimo darbus. Nesutinka su teismo padaryta išvada dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014-02-21 įsakymu Nr. 71, patvirtintų taisyklių reikalavimų pažeidimo, nes minėtos taisyklės netaikomos privačių namų valdoms. Nesutinka su teismo sprendimu mažinti atsakovės patirtas išlaidas trečdaliu. Teigia, kad ieškovei nepriteistinos išlaidos, patirtos išlyginamojo sluoksnio išardymui, skaldos bei smėlio ir žvyro pagrindo išardymui. Tuo tarpu atsakovei turi būti atlyginamos visos išlaidos, patirtos rengiant paklotą trinkelių klojimui. Pažymi, kad byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad ieškovė taisė atliktus darbus ar patyrė nuostolių, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškoves reikalavimus.
  4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde klaidina teismą, nurodydama aplinkybes dėl susitarimo atlikti trinkelių klojimo darbus. Pažymi, kad sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovės kaltės. Teigia, kad atliktų darbų apskaičiavimas atliktas neteisingai. Atsakovė neturi teisės į atliktų darbų atlyginimą, nes darbai atlikti netinkamai, dėl to ieškovei padaryta žala.

5IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

78. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

89. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovės atstovas atsisakė pasirašyti jos paruoštą sutartį, kurią ji pateikė, kai darbai jau buvo pradėti vykdyti. Atsakovės darbuotojai trinkelių klojimo darbus atliko netinkamai, trinkelių raštas nesuėjo, jie bandė taisyti darbų trūkumus, bet jiems to padaryti nepavyko. Ji atsakovei nieko nesumokėjo. Dėl kainos jie susitarė lapelyje, kurį pateikė atsakovės darbuotojas, nurodydamas kainą su PVM. Atsakovė pirmą dieną išardė betono apie 70 kv. m, ieškovė išvežė pati šiukšles, atsakovės technika dirbo apie 4 val., lygino, atvežė po 1 mašiną žvyro ir skaldos. Kitą dieną pradėjo dėti trinkeles, bet blogai, nes raštas pradėjo eiti kreivai, atsakovės darbuotojai patys išardė, po to dėjo kitą raštą, kuris vėl buvo sudėtas blogai. Vėl buvo išardyta, be to, panaudojo tamsų skiedinį. Atsakovė į defektų aktą neregavo, siūlė taisyti defektus. Neprašo žalos atlyginimo dėl žvyro posluoksnio iki 60 cm.

9Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad bendra darbų atlikimo kaina buvo 8 000 Eur, kaina apskaičiuota remiantis „Sistelos“ programos duomenimis, ieškovė siūlomos darbų atlikimo sutarties nepasirašė, lapelio nepripažįsta. Teigė, kad ieškovės netenkino trinkelių raštas, tačiau trinkelės (jų raštas) buvo parinktos pačios ieškovės. Ieškovė pati prisiėmė riziką, todėl privalo atlyginti atsakovės patirtas išlaidas. Visi darbų kiekiai atitinka sąmatą. Byloje nėra įrodymų dėl šalių sutartos kainos. Atsakovė žvyro ir skaldos atvežė po 24 kūbinius metrus, smėlio 10 kūbinių metrų. Trinkelių raštas buvo keičiamas 2 kartus.

1010. Paminėtos aplinkybės ir bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad iš esmės atsakovė šį sandorį patvirtina, tik nesutinka su ieškovės pateiktu įkainiu, ieškovė nesutinka su įvykdyto darbo kiekiu, kokybe ir atsakovės pateiktu įkainiu. Įvertinus šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą galima padaryti išvadą, jog dėl ginčo darbų šalys buvo susitarusios žodžiu, todėl darytina išvada, kad tarp šalių iš dalies buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, atsiradę žodinės sutarties pagrindu, nėra šalių pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto. Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6. 644 straipsniai), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais(CPK 178 str.), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra sunkus. Byloje teismas gali įvertinti ir remtis tik šalių paaiškinimais bei 2015-06-25 faktinių aplinkybių konstatvimo protokolu (t. 1, b. l. 41), nuotraukomis, todėl svarbus momentas šioje byloje yra šalių tam tikrų aplinkybių pripažinimas, tačiau dėl esminių šios bylos aplinkybių – sutartos žodinės rangos sutarties kainos ir atliktų darbų masto bei kokybės – šalių paaiškinimai yra skirtingi. Byloje nustatyta, jog ieškovė savo jėgomis ištaisė įrodinėjamus atsakovės darbo trūkumus, darbai yra baigti, todėl skirti ekspertizę yra netikslinga. Atsakovė yra juridinis asmuo, ji vykdė rangos darbus ieškovės kieme, todėl jai keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, todėl pagal CPK 178 str. ir šios kategorijos bylose įrodinėjimo naštos paskirtymo taisykles ji privalėjo įrodyti, jog ieškovės užsakytus darbus įvykdė tinkamai ir buvo susitarta dėl kito atlygio už darbą, nei nurodo ieškovė.

1111. Visų pirma pažymėtina tai, kad procese galioja rungtyniškumo principas. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

1212. Šioje byloje atsakovė, kuri ginčo teisiniame santykyje buvo rangovė, pateikdama priešieškinį, įrodinėja, jog ji atliko darbų už 5 697,48 Eur. Apeliaciniame skunde nurodo, jog vien statybinių medžiagų ieškovės darbui įvykdyti įsigijo už 1 630 Eur. Šį savo reikalavimą atsakovė įrodinėja ieškovės nepasirašytu atliktų darbų aktu (t. 1, b. l. 45) ir ieškovės nepasirašyta lokaline sąmata (t. 1, b. l. 46). Tačiau lokalinė sąmata kaip pagrindžianti sulygtą darbų kainą ir mastą galėtų būti laikoma pakankamu įrodymu tik tuo atveju, jei ji būtų pasirašyta abiejų šalių arba šalies, kuri nepripažįsta sandorio parašu, arba joje nurodyti duomenys būtų patvirtinami kitais rašytiniais įrodymais, nes tai reikštų, kad ieškovė prisiėmė sutartinę prievolę sumokėti būtent tokią darbų kainą už atitinkamai sulygtą darbų mastą, ir tai atitiktų sutarties laisvės principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė sąmatoje nurodytus darbus priėmė ar buvo sudariusi rašytinę sutartį ar kitokį dokumentą, įrodantį sutartą rangos darbų kainą. Aplinkybė, jog atsakovė yra juridinis asmuo ir šioje srityje veiklą vykdantis verslo subjektas, darbą pradėjo be rašytinio susitarimo su ieškove, turi esminę reikšmę vertinant atsakovės veiklą ginčo teisiniame santyje, tai subjektas, kuriam keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai. CK 2.4 str. verslininkui yra keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Todėl byloje atsakovės paminėti įrodymai neįrodo, kad būtent dėl tokios darbų kainos buvo susitarta ir kad tokio masto darbus atliko atsakovė.

1313. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog ji susitarė su atsakovės atstovu jo ieškovei pateiktame lapelyje (t. 1, b. l. 48) dėl darbo kainos ir masto. Šis lapelis buvo pateiktas į bylą kaip vienintelis rašytinis įrodymas dėl ikisutartinių šalių santykių. Atkreipnas dėmesys, jog atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, rangos santykiuose būdama verslininke, privalėjo tinkamai įteisinti savo darbą pas ieškovę. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog darbą pas ieškovę atsakovė pradėjo 2015 m. birželio pradžioje. Ieškovė įrodė, jog ji 2015-06-08 paruošė rangos sutartį, į kurią perkėlė paminėtame lapelyje nurodytas sąlygas ir pateikė atsakovei pasirašyti, tačiau atsakovės atstovas M. S. atsisakė pasirašyti (t. 1, b. l. 80–86). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė pateikė į bylą statybos darbų techninės priežiūros sutartį, sudarytą su UAB ,,Lanida” (t. 1, b. l. 30), kurios atstovas pasirašė atsisakymą pasirašyti paminėtą rangos sutartį. Techninio prižiūrėtojo atsakomybė yra nustatyta CK 6.698 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, todėl bylos medžiaga įrodo, jog atsakovės atsisakymas pasirašyti patvirtintas liudytojų parašais ir tai atitinka teisinį reglamentavimą, todėl remtis atsakovės pateikta sąmata nėra teisinio pagrindo, nes byloje neįrodyta, jog ši sąmata buvo patvirtinta ieškovės sutartyje, sąmatoje ar kitame dokumente. Rašytiniu įrodymu gali būti raštai, kuriuose yra faktinių duomenų apie bylai svarbias aplinkybes (CPK 197 straipsnis).

14CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Šioje byloje įrodyta, jog atsakovė, pradėjo darbus ir tik vėliau pateikė sąmatą dėl darbų kainos, kitokio darbų masto, nei nurodo ieškovė savo paaiškinime, pateiktame lapelyje bei pateiktame atsakovei pasirašyti sutarties projekte.

1514. Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo keleto aplinkybių. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas rangovo elgesio variantas tuo atveju, jeigu reikia atlikti papildomų sutartyje nenumatytų darbų. Šiame straipsnyje nurodyta, kad, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui ir gauti jo sutikimą padidinti kainą. Be to, CK 6.653 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Šioje byloje nepakanka įrodymų atsakovės pozicijai pagrįsti dėl jos nurodomos sutartos kainos ir padarytų darbų masto dėl buvusio žodinio susitarimo dėl rangos darbų.

1615. Šios nutarties 13 ir 14 p. motyvais darytina išvada, jog šalys buvo sutarusios, jog ieškovė už 1 kv. m plytelių paklojimo darbus mokės 17 Eur, t. y. ieškovės pateiktame lapelyje (t. 1, b. l. 48) nustatytais įkainiais, nes šie įkainiai buvo perkelti į sutarties projektą, kurį atsakovė atsisakė pasirašyti, nepateikdama savo projekto ar motyvuotų pastabų, t. y. kaip verslininkė nesiekė įforminti aiškaus rangos susitarimo.

1716. Šioje byloje ginčas keliamas dėl atliktų atsakovės darbų kiekio ir kokybės.

18Ieškovė paminėtu rašteliu įrodinėja, jog šalys buvo sutarusios dėl trinkelių klojimo apie 170 kv. m plote, 2015-06-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 41) užfiksuota, jog betoninėmis trinkelėmis išgrįsta 141,85 kv. m, sustatyti 53 borteliai, kurie pajudinus ranka nuvirsta, o 12 vnt. bortelių įbetonuota. Atsakovė ieškovės nepasirašytu atliktų darbų aktu įrodinėja, jog atliko betoninių trinkelių grindinio grindimo darbą siūles užpildama smėliu – 150 kv. m (t. 1, b. l. 45). Iš atsakovės atstovo paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, jog šalys susitarė dėl 250 kv. m ploto, o padarė darbą maždaug 150 kv. m plote. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog statybos darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste. Viena vertus, statybos darbų trūkumai dėl objektyvių priežasčių gali paaiškėti po atliktų darbų priėmimo, kita vertus, priimant darbus nustatyti neesminiai pažeidimai, kurie netrukdo statinio naudoti pagal paskirtį, tačiau jų gausa (apimtis) gali lemti didelę jų šalinimo kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Vadinasi, atliktų darbų priėmimo aktams, net ir abiejų šalių pasirašytiems be jokių pretenzijų ir (ar) pastabų, neturėtų būti suteikiama išskirtinė įrodomoji galia, neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto. Šioje byloje atliktų darbų akto ieškovė nepasirašė, ieškovė pateikė defektų aktą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nuotraukas, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai, todėl byloje ieškovė įrodė, jog ji pagrįstai nepasirašė atliktų darbų akto, nes įrodė, jog darbus atsakovė atliko su trūkumais. Be to, nesant šalių rašytinio susitarimo dėl sutarto darbo įkainio, ieškovė pagrįstai nesutiko su atliktų darbų akte nurodytais atliktų darbų įkainiais.

20Paminėtų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, jog atsakovė padarė ieškovei šiuos darbus: betoninėmis trinkelėmis išgrindė 141, 85 kv. m plotą, sustatė 53 vnt. bortelių, o 12 vnt. bortelių įbetonavo. Byloje nėra leistinų įrodymų dėl šalių susitarimo dėl kitų atsakovės atliktų darbų akte nurodytų darbų masto ir įkainių, todėl šios nutarties 13 p. nurodytais motyvais tenkinti atsakovės priešieškinio visa apimtimi nėra pagrindo. Šioje byloje konstatuotina, jog ieškovė privalėjo sumokėti atsakovei už paminėtus įvykdytus darbus pagal raštelyje (t. 1, b. l. 48) nurodytus įkainius ir šios nutarties 14 ir 15 p. motyvus, todėl už 141,85 kv. m trinkelių paklojimą ieškovė turi sumokėti atsakovei 2411,45 Eur su PVM, t. y. po 17 Eur už 1 kv. m, nes iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog ši suma buvo sutarta su PVM, už 12 vnt. įbetonuotų bortelių turi sumokėti 84 Eur su PVM, t. y. po 7 EUR už 1 kv. m bortelio (1 bortelio ilgis įprastai yra 1 metras), ir 185,5 Eur su PVM už 53 vnt. neįbetonuotų bortelių, skaičiuojant už šį darbą po 3,50 Eur už vieną metrą, nes akivaizdu, jog šalys buvo sutarusios dėl 7 Eur kainos už įbetonuotus bortelius, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 2 680,95 Eur su PVM už atliktus rangos darbus ir atsakovės priešieškinio dalis tenkintina iš dalies. Byloje nėra jokių susitarimų dėl medžiagų pirkimo ieškovei, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos sumos už medžiagų įsigimą priteisti nėra pagrindo šios nutarties 13 p. nurodytais motyvais. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 98,90 Eur palūkanų, tačiau nepateikus rašytinės rangos sutarties šių netesybų priteisti nėra pagrindo, nes byloje neįrodyti ieškovės sutartiniai įsipareigojimai dėl apmokėjimo termino, nes tik už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai).

2117. Įvertinus ieškovės poziciją darytina išvada, jog ji negali atsisakyti mokėti sutartos sutartyje rangos kainos, nes įrodinėja ieškovei padarytus nuostolius. Ieškovė, būdama užsakove, turi du savo teisių gynimo būdus – nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą (jos nemokėjimą). Pagal CK 6.665 str. užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti mokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 str. 1 d. 2 p. ir 6.665 straipsnio 3 d. normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis Nr. 3K-3-321/2011). Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovė turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus, o ieškovė turi teisę į darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.

2218. Dėl ieškovės nuostolių atlyginimo

23Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, primta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

24Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

25Sudaryta žodine rangos sutartimi ieškovė siekė sukurti sau rezultatą, t. y. iškloti trinkelėmis privačios namų valdos kiemą, sudėti bortelius. Statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011), todėl atsakovės pareiga buvo sukurti ieškovės užsakytą daiktą ir jį įprastos bei tinkamos kokybės perduoti ieškovei.

2619. Šioje byloje ieškovė įrodė atsakovės padarytų defektų faktą. Šioje byloje ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 1712,15 Eur nuostolių. Savo reikalavimą įrodinėja 2015-06-25 defektų aktu (t. 1, b. l. 37) ir šio akto lokaline sąmata (t. 1, b. l. 38). Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog ji atsakovei nėra sumokėjusi jokios sumos. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė įrodymus, jog ieškovė savo kiemą susitvarkė su kitais rangovais, t. y. 2015-07-27 sumokėjo 909 Eur su PVM ir 2012-10-30 už 265 kv. m kiemo paruošimo ir trinkelių išklojimo darbus sumokėjo 2200 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės pateiktame lapelyje, kuriame nustatytos žodinės šalių rangos sutarties sąlygos, buvo nurodyta, jog ieškovės užsakytų darbų maždaug 170 kv. m plote kaina bus 3700 Eur, todėl akivaizdu, jog ieškovei atlikti kito rangovo darbai neviršijo jos planuotos sumokėti atsakovei 3700 Eur kainos. Šios kategorijos bylose vertinant įrodymų pakankamumą, konstatuotina, kad darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidos yra preliminarūs, tikėtini nuostoliai, todėl realiai šalinant darbų trūkumus, šios išlaidos pagrįstai būtų didesnės, atsakovė nepraranda galimybės prašyti priteisti realiai patirtus nuostolius, kurių nepadengia preliminarūs priteisiami nuostoliai, tačiau šioje byloje ieškovė ieškinyje prašė priteisti preliminarius nuostolius dėl tik dalies atliktų darbų. Ieškovės pateikti paminėti įrodymai apeliacinės instancijos teisme įrodo, jog jai kiti rangovai atliko jos užsakytus darbus 265 kv. m plote, o atsakovė atliko tik šios nutarties 16 p. paminėtus darbus, todėl visa ieškovės sumokėta kitam rangovui suma nelaikytina nuostolių dengimo išlaidomis. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovė savo jėgomis trūkumų nepašalino, todėl nėra pagrindo nepriteisti ieškovei padarytų nuostolių. Šie trūkumai nustatyti defektių akte, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, liudytojų parodymais, šių įrodymų atsakovė nenuginčijo, nepateikė įrodymų, jog savo jėgomis pašalino trūkumus. CK 6.695 str. 1 d. numato rangovo atsakomybę užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad rangovas nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Be to, rangovas turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį ne tik jo priėmimo metu, bet ir per visą garantinį laikotarpį (CK 6.697 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbų kokybės garantija yra užtikrinimas, kad darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus ir neturės kokybės trūkumų. Garantinis užtikrinimas galioja tam tikrą įstatymo ar sutarties nustatytą laiką – garantinį terminą. Jo galiojimo metu atsiradus defektų atsiranda rangovo atsakomybė dėl darbų kokybės. Reikalavimai darbų kokybei keliami jų perdavimo užsakovui momentu, o kokybė turi atitikti reikalavimus visą garantinį terminą.

27Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyme nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008). Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovė savo jėgomis trūkumų nepašalino, todėl nėra pagrindo nepriteisti ieškovei padarytų nuostolių. Šie trūkumai nustatyti defektų akte, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, liudytojų parodymais, šių įrodymų atsakovė nenuginčijo, nepateikė įrodymų, jog savo jėgomis pašalino trūkumus, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1712,15 Eur nuostolių, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė defektinių darbų lokalinėje sąmatoje nurodytos 188,76 Eur su PVM sumos už mechanizuoto išlyginamojo sluoksnio išardymą / išvežimą, skaldos pagrindo išardymą, smėlio ir žvyro pagrindo išardymą / išvežimą, suverčiant į sankasą, nes faktinių aplinkybių konstatvimo protokole konstatuota, jog įvažiavime nelygiai padengta skalda sumaišyta su gruntu ir betono skiediniu, betoninių trinkelių grindinys išklotas netolygiai, matosi iškilusios trinkelės, vietomis įdubos, prakasus po trinkelėmis matosi, kad trijose vietose yra skaldos posluoksnis, o trijose nėra, todėl įrodyta, jog ieškovė turėjo atlikti visus defektų akte ir jo sąmatoje nurodytus darbus. Atsakovė paminėto įrodymo nenuginčijo, todėl ieškinio dalis dėl trūkumų šalinimo išlaidų tenkintina.

28Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kilus ginčui dėl rangovo perduoto darbo rezultato tinkamumo, užsakovui tenka našta įrodyti, kad rangovo perduotas atlikto darbo rezultatas yra netinkamas, o rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės už netinkamą prievolės įvykdymą, – paneigti užsakovo poziciją patvirtinančius duomenis.

2920. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią ieškinio dalį ir apeliacinio skundo motyvais keisti šios sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo, nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra numatytas įstatyme. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. nustato, kad vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Tačiau šioje byloje ieškovė neįrodė, jog turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Visų pirma, šioje byloje nustatyta, jog ieškovė, nesudariusi rašytinės sutarties, leido pradėti darbus atsakovei, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ji tampa taip pat atsakinga už šią aplinkybę, be to, byloje nustatyta, jog per visą atsakovės darbo laiką ieškovė nepatyrė jokių finanasinių sąnaudų, t. y. atsakovei nieko nėra sumokėjusi. Visi jos reikalavimai dėl turtinės žalos yra įrodyti ir patenkinti, tačiau neturtinei žalai pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų, t. y. kad ieškovės užsakyti darbai buvo susiję su nepatogumu naudotis kiemu. Ieškovė, sutikusi pradėti darbus žodinės sutarties pagrindu, neįrodė, kokiam terminui ši sutartis buvo sudaryta, todėl turėjo pagrįstai tikėtis, jog nesureguliuoti sutartimi su atsakove darbai užsitęs. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; kt.). Šioje byloje įvertinus ir paminėtą elgesį, nėra pagrindo šios ieškinio dalies tenkinti.

3021. Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas apytiksliai tenkindamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus neteisingai išaiškino žodinės rangos sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismas atliko įskaitymą, todėl kolegija taip pat vadovaujasi šalims priteistų sumų įskaitymo principu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovės ieškovei priteistina 1712,15 Eur nuostolių (ieškovės reikalavimas patenkintas 77,38 procento), o iš ieškovės atsakovei priteistina 2 680,95 Eur su PVM už atliktus rangos darbus (atsakovės reikalavimas patenkintas 46,25 procento), todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 968,80 Eur nesumokėtos sumos pagal žodinę rangos sutartį. Atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir iš atsakovės ieškovei priteistina 1135,94 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės atsakovei priteistina 615,12 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismui atlikus šių sumų įskaitymą ir nurodžius, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 419,60 Eur bylinėjimosi šlaidų, ši suma padidintina iki 520,82 Eur.

3122. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas dėl 188,76 Eur sumos, apeliaciniu skundu ieškovė prašė priteisti šią sumą ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo priteistą 273,06 Eur atsakovei, todėl ieškovės reikalavimas apeliacinės instancijos teisme patenkintas 19,63 procento. Ieškovė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, ruošdama atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrė apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovės ieškovei apeliacinės instancijos teisme priteistina 137,21 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų procentui (CPK 93 str. 1d., 3d., 98 str.).

33Atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas dėl 2 680,95 Eur sumos, apeliaciniu skundu ieškovė prašė priteistą pirmosios instancijos 2216,05 Eur jai sumą iki įskaitymo padidinti iki 5697,48 Eur ir priteisti 98,90 Eur palūkanų, todėl darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teisme jos reikalavimas buvo patenkintas dėl 464,90 Eur, t. y. 8 procentais. Atsakovė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 102 Eur žyminį mokestį, ruošdama apeliacinį skundą patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme priteistini 56,16 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme proporcingai atsakovės patenkintų reikalavimų procentui (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

34Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

35Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-04-21 sprendimą pakeisti ir iš V. O. A. UAB ,,Gistona“ priteisti 968,80 Eur su PVM nesumokėtą sumą pagal žodinę rangos sutartį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 680,95 Eur (priteistos iki įskaitymo sumos), skaičiuojant nuo priešieškinio padavimo datos (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

37Priteisti V. O. A. iš UAB ,,Gistona“ 520,82 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 137,21 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38Priteisti UAB ,,Gistona“ iš V. O. A. 56,16 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė... 3. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus... 4. 2016-04-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.... 5. IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 6. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 7. 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir... 8. 9. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovės atstovas... 9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad bendra darbų... 10. 10. Paminėtos aplinkybės ir bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad... 11. 11. Visų pirma pažymėtina tai, kad procese galioja rungtyniškumo principas.... 12. 12. Šioje byloje atsakovė, kuri ginčo teisiniame santykyje buvo rangovė,... 13. 13. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog ji susitarė su atsakovės... 14. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti... 15. 14. Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra... 16. 15. Šios nutarties 13 ir 14 p. motyvais darytina išvada, jog šalys buvo... 17. 16. Šioje byloje ginčas keliamas dėl atliktų atsakovės darbų kiekio ir... 18. Ieškovė paminėtu rašteliu įrodinėja, jog šalys buvo sutarusios dėl... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atliktų... 20. Paminėtų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, jog atsakovė padarė... 21. 17. Įvertinus ieškovės poziciją darytina išvada, jog ji negali atsisakyti... 22. 18. Dėl ieškovės nuostolių atlyginimo... 23. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti... 24. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu... 25. Sudaryta žodine rangos sutartimi ieškovė siekė sukurti sau rezultatą, t.... 26. 19. Šioje byloje ieškovė įrodė atsakovės padarytų defektų faktą.... 27. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo... 28. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178... 29. 20. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos... 30. 21. Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nes... 31. 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 32. Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas dėl 188,76 Eur sumos,... 33. Atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas dėl 2 680,95 Eur sumos,... 34. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas... 35. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-04-21 sprendimą pakeisti ir iš V. O.... 36. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.... 37. Priteisti V. O. A. iš UAB ,,Gistona“ 520,82 Eur bylinėjimosi išlaidų... 38. Priteisti UAB ,,Gistona“ iš V. O. A. 56,16 Eur bylinėjimosi išlaidų...