Byla 2A-271-124/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5319-883/2012 pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovui UAB „Tikrojo vaivorykštė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2

3

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (1–3 b. l.), prašydamas iš atsakovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ priteisti 1329,83 Lt skolą, 65,50 Lt delspinigius, 7,75 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad UAB ,,Corpus A“ yra daugiabučio namo Vilniuje, Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1, administratorius. Atsakovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ priklauso patalpos Vilniuje, Gedimino pr. 20-8. Atsakovas nėra pilnai sumokėjęs ieškovui už paslaugas, suteiktas 2011 m. rugsėjo ir spalio bei 2012 m. sausio–gegužės mėnesiais ir yra skolingas ieškovui 1329,83 Lt. Pagal Administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. 211111 5.7 punktą, atsakovas privalo mokėti 0,04 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl atsakovas yra įsiskolinęs 67,50 Lt delspinigių. Pagal LR CK 6.37 straipsnį ir LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, atsakovas taip pat turi mokėti 7,75 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 40–49 b. l.) atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas 2550 Lt bylinėjimosi išlaidas, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iš ieškovo priteisti 10 000 Lt baudą. Nurodė, kad ieškovas, pateikdamas 2011-09-30 sąskaitą faktūrą Nr. 37105 ir reikalaudamas apmokėti už 2011 m. rugsėjo mėnesį atliktus papildomus darbus ir medžiagas, kurių vertė su PVM yra 215,70 Lt, šių išlaidų nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, pažeidė kooperavimosi principus, nesąžiningai nutylėjo aplinkybes dėl ko atsirado ginčas, pareiškė nepagrįstą ieškinį, pats būdamas skolingas atsakovui, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis , todėl teismas turi atsiakyti ginti jo teises ir netenkinti ieškinio bei skirti 10 000 lt baudą, pusę jos sumos sumokant atsakovui..nurodė, kad atsakovas yra atlikęs įskaitymus, todėl atsakovo prievolės pagal PVM sąskaitas faktūras PUV Nr. 52270, PUV Nr. 55605, PUV Nr.58115, PUV Nr.62069 yra pasibaigusios. Reikalavimas priteisti iš atsakovo sutartines netesybas yra nepagrįstas, kadangi šalys jokios sutarties nėra pasirašiusios, atsakovui priklausantis butas yra gyvenamosios paskirties ir nesusijęs su verslu, todėl nagrinėjamu atveju, skaičiuojant palūkanas, negali būti taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu (1t., 179–183 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Corpus A“ iš atsakovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ 1295,45 Lt skolą, 65,02 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 1360,47 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1928,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad ieškovas UAB ,,Corpus A“ yra prekybos ir maitinimo pastato su gyvenamosiomis patalpomis Vilniuje, Gedimino pr. 20, bendrojo naudojimo patalpų administratorius 2011-04-27 Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. 211111 pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, Gedimino pr. 20-8. Už bendrojo naudojimo įrenginių priežiūrą ir aptarnavimą atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: už 2011 m. rugsėjo mėnesį PVM sąskaita-faktūra Nr. PUV-37105 353,28 Lt sumai, už 2011 m. spalio mėnesį PVM sąskaita-faktūra Nr. PUV-42354 334,83 Lt sumai, už 2012 m. sausio mėnesį PVM sąskaita-faktūra Nr. PUV-49828 357,88 Lt sumai, už 2012 m. vasario mėnesį PVM sąskaita-faktūra Nr. PUV-52270 208,17 Lt sumai, už 2012 m. kovo mėnesį PVM sąskaita-faktūra Nr. PUV-55605 254,79 Lt sumai, už 2012 m. balandžio mėnesį PVM sąskaita-faktūra Nr. PUV-58115 144,78 Lt sumai, už 2012m. gegužės mėnesį PVM sąskaita-faktūra Nr. PUV-62069 163,73 Lt sumai.

11Teismas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį atsakovui priklausančiame bute buvo pakeista elektros rozetė ir atsakovas už šiuos darbus sumokėjo, todėl ginčas kilo dėl kitų papildomų darbų – sienų atstatomojo remonto, evakuacinių ženklų apšvietimo atstatymo, gaisrinių žarnų keitimo, oro kompresoriaus keitimo gesinimo stotyje – atlikimo ir šių darbų apmokėjimo.

12Atsakovas iki bylos iškėlimo ne kartą kreipėsi į administratorių su prašymu paaiškinti apie papildomus darbus, kuriuos administratorius atliko 2011 m. rugsėjo mėnesį, prašė pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas, tačiau atsakymo negavo, tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas konstatavo, kad susidariusio įsiskolinimo ieškovas nepagrindė ir 34,38 Lt nesumokėtos sąskaitos dalies nepriteisė. Nurodė, kad dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr. PUV Nr,42354, Nr. PUV 49829 apmokėjimo atsakovas nereiškė prieštaravimų.

13Teismas konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisės atlikti įskaitymą pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras PUV Nr. 52270, PUV Nr. 55605, PUV Nr.58115, PUV Nr.62069, tam nebuvo sąlygų, nes ieškovo prievolė sumokėti 1331,45 Lt žalą už lubų remontą dėl jų apliejimo nebuvo galiojanti, o negaliojantis reikalavimas negali būti pripažintas vykdytinu. Prievolė negali pasibaigti negaliojančio ir nevykdytino reikalavimo įskaitymu,

14Teismo nuomone, bendrijos sprendimas sudaryti administravimo sutartį galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai, todėl reikalavimą mokėti delspinigius teismas laikė pagrįstu. Teismas priteisė CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu CK 6.210 straipsnyje numatytas 6 procentų metines procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1928,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

16Atsakovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ apeliaciniu skundu (2 t., 1–13 b. l.) prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškinys, panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 2550 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Įskaitymas yra vienašalis sandoris ir kita šalis negali jo ginčyti motyvuodama tuo, kad ji nėra davusi sutikimo. Taigi, nuo kitos šalies valios galimybė pasinaudoti įskaitymu nepriklauso, tačiau kita šalis turi teisę teisme ginčyti įskaitymo pagrįstumą. Iš teismo posėdžio protokolų, matyti, kad ieškovo atstovas paties įskaitymo pagrįstumo visiškai neginčijo, o taip pat neprieštaravo atsakovo argumentams.

182. Ieškovas iš esmės pripažino bei patvirtino šį nuginčijamą sandorį, todėl neteko ir galimybės jį ginčyti, nes apeliantui atlikus net 4 įskaitymus ir ieškovui pateikus sąskaitą 1.331,45 Lt sumai, - ieškovas šios sąskaitos negrąžino, ją įtraukė į buhalterinę apskaitą ir joje numatytą pridėtinės vertės mokestį įsitraukė į savo apskaitą. Todėl preziumuojama, kad ieškovas sandorį patvirtino po to, kai įgijo galimybę jį nuginčyti. Ieškovas 2012-03-19, 2012-05-16, 2012-06-26 raštu dėl įskaitymo buvo informuotas, kad ieškovo reikalavimai yra įskaitomi kaip priešpriešinio atsakovo reikalavimo padengimas, tačiau jokių prieštaravimų ieškovas dėl to nepateikė.

193. Apeliantui žala atsirado tiek iš delikto, t. y. ieškovui netinkamai prižiūrint jam patikėtus viso pastato inžinerinius tinklus (keletą kartų buvo aplietos apelianto buto patalpos), tiek ir iš 2011 m. balandžio 27 d. Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. 211111. Beje, šio fakto, kad buvo aplietos apelianto buto lubos - ieškovas net neginčijo. Akivaizdu, kad atsiradusi žala turi ir deliktinės ir sutartinės prievolės požymių, t. y. mišri. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolių atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali būti atsiradusi iš delikto, o kitos iš sutarties ir tai reikšmės įskaitymo pagrįstumui neturi.

204. Ieškovas pripažino, jog vanduo į apelianto patalpas išbėgo iš virš apelianto buto bendro naudojimo patalpose esančio vandens kolektoriaus mazgo. Ieškovas į teismo posėdį pateikė 2012 m. sausio 20 d. apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad buvo apžiūrėti vamzdynai ir vandens nuotėkio nerasta. Ši aplinkybė taip pat patvirtina tiek ieškovo pareigą prižiūrėti minėtus kolektorius, tiek aplinkybę, kad apelianto butas aplietas iš bendro naudojimo patalpose esančių inžinerinių tinklų.

215. Teismo išvada, kad nebuvo galima daryti įskaitymo, nes, neva, tai nėra galiojančios prievolės, aiškiai prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Išskirtina viena iš kasacinio teismo nutarčių (2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011, UAB „Metaloidas" v. UAB „Šiaulių lyra"), kuria taip pat buvo nagrinėtas įskaitymo pagrįstumo klausimas. Minėtoje byloje įskaitymas taip pat buvo atliktas dėl kitos šalies padarytos žalos atlyginimo ir šios žalos pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, vadinasi iš esmės buvo visiškai analogiška situacija kaip ir šioje byloje.

226. Ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nutylėjo teismui aplinkybes dėl ko ginčas atsirado, nesiekė su atsakovu išspręsti ginčą taikiai, neteikė jam dokumentų, kurių pagrindu prašė apmokėti pinigus, ir pareiškė ieškinį, kai pats yra skolingas atsakovui. Pripažintina, kad ieškovas pažeidė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus. CK 1.137 str. 3 d. numato, kad jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pirmos instancijos teismas, matydamas, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, turėjo netenkinti ieškovo ieškinio apskritai.

237. Teismo sprendimo dalis, kuria iš apelianto priteisti 65,02 Lt delspinigiai taip pat yra visiškai nepagrįsta, kadangi šalys tarpusavyje jokios sutarties nebuvo sudarę, todėl netesybos negalėjo būti ne tik, kad skaičiuojamos, bet ir priteistos. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad tokiai sutarčiai būtų pritaręs butų ir kitų patalpų savininkų visuotinis akcininkų susirinkimas.

248. Ieškovui pasirinkus teisę prašyti palūkanų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, ir teismui atmetus šį reikalavimą, teismas negalėjo ex officio nuspręsti ir priteisti iš apelianto 6 proc. metines palūkanas, tuo teismas peržengė ieškinio ribas.

259. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ieškovo naudai priteisdamas beveik 97 proc. visų išlaidų. Teismas iš viso tenkino 63,6 proc. visų ieškinio reikalavimų, o ne 97 proc. (kaip tai klaidingai vertinama sprendime), tokiu būdu netinkamai išnagrinėjo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažeidė paskirstymo proporcingumą.

2610. Teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, byloje nebuvo nuodugniai ištirti apelianto teisiniai argumentai. Kai teismo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Teismo sprendime nebuvo atskleista bylos esmė.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 19–21 b. l.) ieškovas UAB „Corpus A“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas savo prievolės atlikti įskaitymu negalėjo. Ieškovui nesutinkant su reikalavimu, o atsakovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas laikytinas nepagrįstu, o įskaitymas neteisėtu. Bendrijos sudaryta administravimo sutartis galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir bendrijos nariais nesantiems bendrijos nariams, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 65,02 Lt delspinigių. Teismo sprendimas dėl palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pagrįstas, nes teismas pritaikė tinkamą teisės normą ir pagrįstai priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

29teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis) apeliacinio skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pagal bylos duomenis spręstina, kad nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka.

31Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Corpus A“ yra prekybos ir maitinimo pastato su gyvenamosiomis patalpomis Vilniuje, Gedimino pr. 20, bendrojo naudojimo patalpų administratorius 2011-04-27 Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. 211111 pagrindu (6, 152 b. l.). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, Gedimino pr. 20-8 (15 b. l.). Atsakovas nėra Gyvenamojo namo savininkų bendrijos narys. Už bendrojo naudojimo įrenginių priežiūrą ir aptarnavimą atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 gegužės mėn. 31 d., kurių šis neapmokėjo (21-35 b. l.). Ieškovas teigia, kad pagal teismui pateiktas sąskaitas – faktūras atsakovas nėra pilnai atsiskaitęs ir yra skolingas ieškovui 1 329,83 Lt (19–20 b. l.).Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jis įskaitė ieškovo reikalavimus 1 331,45 Lt sumai už atsakovui padarytą žalą dėl buto apliejimo, nesutiko dėl papildomų darbų atlikimo 2011 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

32Apeliantas atsakovas UAB „Vaivorykštė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-12-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti (kaip nepagrįstą); priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33Atsakovas yra daugiabučio namo, kuriame yra jo butas, bendro naudojimo patalpų ir bendrų namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bendraturtis. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, jis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m birželio 15 d. nutarimu Nr.852 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto, 1, 3 ir 4 pastraipų,10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, konstatavo, kad savininkas gali nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi atsakovas yra patalpos, esančios Gedimino pr. 20-8, Vilniaus m., savininkas, turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas (CK 4.83 str. 3 d., 4.82 str.3 d.). Ieškovas byloje pateikė duomenis apie paskaičiuotus mokesčius, pateiktas ieškovui apmokėti sąskaitas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas iš dalies pripažįsta esantis skolingas atsakovui.

34Dėl ieškovo ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

35Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas, kurios matosi iš CK 6.130 straipsnio nuostatų, t.y. prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų – skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-407/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis bylos Nr. 3K-3- 522/2010; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-360/2009, 2011 birželio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-301/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010); tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); šaliai ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009); kitai šaliai ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atlikęs įskaitymą privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010). Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai pripažino, kad abiejų šalių reikalavimai yra vienarūšiai, t.y. pareikšti dėl to paties objekto- piniginių sumų įskaitymo. Dėl vienarūšių reikalavimų kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sąvoka „vienarūšiai“´yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl nėra kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties ir nesutartinės prievolės (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-699/2002). Atsakovas laikėsi įstatymo nustatytų reikalavimų dėl įskaitymo, išsiųsdamas rašytinius pranešimus, kurie buvo įteikti ieškovui (65–85 b. l. ). Tačiau šiuo atveju turi būti tiriamos ir kitos įskaitymo sąlygos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepripažino atsakomybės dėl atsakovui atsiradusios žalos, iš kurios atsakovas kildina atsakovo prievolę. Tai atsakovas nurodė rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., 111–115 b. l.) bei teismo posėdyje (1t.,176–177 b. l.), ką patvirtino ir atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t.,19-21 b. l.). Reikalavimas įvykdyti prievolę teisme pateikiant ieškinį, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis).

36Konstatuotina, kad ieškinio pareiškimo metu nebuvo visų CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų sąlygų įskaitymui atlikti, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas tuo metu dar neturėjo galiojančio, vykdytino bei apibrėžto reikalavimo ieškovui. Nors atsakovas pateikė įrodymus apie žalos dydį, tačiau nėra nustatyta, kad prievolę atlyginti žalą privalo ieškovas, nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Pats atsakovas ją kildina arba iš delikto, arba iš administravimo sutarties. Šioje sutartyje 3.1.7 p. administratoriaus atsakomybė nėra konkrečiai apibrėžta. Pirmiausia šalis turi sieti abipusė prievolė, kurios dalykas privalo būti apibrėžtas. Tai reiškia, kad prievolė galioja, jeigu įmanoma nustatyti, ką skolininkas privalo duoti, padaryti ar nedaryti. Jeigu nėra galimybės nustatyti prievolės dalyko, nėra ir pačios prievolės. Žalos atlyginimo pareiga atsiranda, esant atitinkamoms sąlygoms, kurios turi būti nustatytos (CK 6.246–249str.). Negalima pripažinti, kad įskaitymo metu atsirado priešpriešiniai reikalavimai, nes nebuvo konstatuota ieškovo kaltė dėl žalos, t.y. dėl kieno veiksmų -ieškovo veiksmų, ar jo neveikimo, ar kito asmens veiksmų atsakovui atsirado žala, ką nurodydavo ir pats atsakovas savo pranešimuose, siųstuose ieškovui. Atsakovas juose prašė nustatyti, ar dėl ieškovo, ar dėl kitų asmenų atsirado pratekėjimai ( 1 t., 57,58,59,61 b. l.). Todėl negalima teigti, kad abi šalys įskaitymo metu buvo viena kitos atžvilgiu kreditoriumi ir skolininku viena kitai. Prievolė gali atsirasti iš juridinio fakto, šalių susitarimo, skolininko įsipareigojimo ją įvykdyti. Žalos atlyginimo prievolė teisės doktrinoje pripažįstama kaip galima, būsima prievolė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neesant galiojančio atsakovo reikalavimo, jis nėra vykdytinas. Prievolė negali pasibaigti negaliojančio ir nevykdytino reikalavimo įskaitymu, todėl atsakovas savo prievolės įskaitymu atlikti negalėjo, kadangi tam nebuvo įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų. Tai konstatavus pripažintinas nepagrįstas apelianto argumentas dėl atlikto įskaitymo teisėtumo, kurį ieškovas ginčija teisme.

37Tai konstatavus pripažintini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje įskaitymas įvyko ir kartu atsakovo prievolė buvo įvykdyta. Nesant teisinio pagrindo taikyti tarpusavio skolų įskaitymą, teismas sprendimu pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 1 295,45 Lt skolą pagal neapmokėtas 2011 spalio mėn. - 2012 gegužės mėn. PVM sąskaitas-faktūras, kurio dydžio atsakovas neginčijo.

38Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008, tačiau bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, kurių pagrindu buvo suformuluotos atitinkamos taisyklės dėl įskaitymo. Nurodytoje byloje įskaitomi reikalavimai buvo aiškūs, apibrėžti, juos lėmė šalių tarpusavio sutartyje numatytos atsakomybės už sutarties termino pažeidimą sąlygos.

39Dėl ieškinio ribų peržengimo

40Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, priteisdamas 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareikšdamas ieškinį, ieškovas nurodė, kad palūkanas prašo priteisti remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jų dydį grindė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu (2 b. l.). Esant ieškinio reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismas sprendė šį klausimą, procesinių palūkanų dydį nustatė, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalies normomis. Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartį bylos Nr.3K-3-29/2009;2005 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005, kt.).

41Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko nepagrįstais apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl ieškinio ribų peržengimo. Kadangi ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.), teismas pritaikė tinkamą teisės normą ir pagrįstai priteisė ieškovo naudai CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio - 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

42Dėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų pažeidimo

43Apelianto nurodyti argumentai dėl šalių nebendradarbiavimo, piktnaudžiavimo procesu siejami su papildomų darbų įtraukimų į sąskaitas, su įskaitymu bei su nepakankamu ieškovo procesiniu aktyvumu.

44Apeliantas mano, kad įvertinęs šį ieškovo elgesį, teismas neturėjo ginti ieškovo subjektinių teisių. Atsiliepime į ieškinį prašė skirti ieškovui baudą. Nagrinėjamos bylos duomenys nepatvirtina apelianto argumentų dėl visiško nebendradarbiavimo. Ieškovas paaiškinime patvirtino, kad bendradarbiavo su atsakovu, 2011-12-06 teikė ieškovui detalizuotą paaiškinimą apie 2011 rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atliktus name papildomus darbus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovo darbuotojai bei ieškovo įmonė teikė rašytinius paaiškinimus dėl atskirų darbų pobūdžio, dydžio, pats ieškovas patvirtino, kad ieškovo darbuotojai teikė ir žodinę informaciją (1 t., 52,55 b. l.). Ieškovo nesutikimą su atliktu įskaitymu, atsakovui atlikus vienašalį sandorį, patvirtina teismui pateiktas ieškovo ieškinys, kuris buvo iš dalies patenkintas. Ieškovo nepakankamą procesinių pareigų vykdymą dėl įrodymų nepateikimo pripažino teismas, sumažindamas priteistiną sumą. Tačiau ne bet koks pareigos naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymas sudaro pagrindą traktuoti atitinkamą veiką kaip teisei priešingą. Šiuo atveju nebuvo suvaržytos atsakovo teisės, nagrinėjamu atveju ieškovui įgyvendinant procesines teises tai vyko tokiu būdu, kuris neprieštaravo procesinės teisės paskirčiai, nebuvo suvaržytos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas. Negalima konstatuoti ieškovo veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesu, tai yra atlikus neteisėtus veiksmus. Be to, atsakovas ir teismo proceso metu turėjo galimybę pasinaudoti teise sudaryti taikos sutartį ir baigti procesą, siekiant išvengti didesnių bylinėjimosi išlaidų.

45Ieškovas pasinaudojo įstatymų nustatyta teise reikšti ieškinį, nesutinkant su įskaitymu, kas nelaikytina proceso piktnaudžiavimu. Teismas gali paskirti baudą byloje dalyvaujančiam asmeniui, jei yra nustatyta, kad šis nesąžiningai pareiškė ieškinį ir apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis), ko teismas nenustatė.

46Dėl delspinigių priteisimo

47Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė delspinigius. Delspinigių dydį reglamentuoja Administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties 5.7 punktas. Ši sutartis galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų, patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai. Administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis su ieškovu turi būti laikoma teisėta, nes ši sutartis nėra įstatymų nustatyta tvarka nei nuginčyta, nei pripažinta negaliojančia. Iš atsakovo procesinių dokumentų matyti, kad jis neginčijo šios sutarties nuostatų taikymo, galiojimo, netgi ja vadovavosi, argumentuodamas ieškovo pareigas dėl žalos atlyginimo.

48Esant nenuginčytai Administravimo sutarčiai, kuri taikoma ir atsakovui, teismas pagrįstai priteisė nuo priteistinos atsakovo įsiskolinimo sumos 65,02 Lt dydžio delspinigius.

49

50Dėl sprendimo nemotyvavimo

51Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

52Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių teismo sprendimo motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2011m gegužės 05 d. nutartis bylos Nr.3K-3-226/2011 ir kt.).

53Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau turi būti sprendžiama, ar padarytas proceso teisės normų pažeidimas nėra esminis. Šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

54Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimas nelaikytinas nemotyvuotu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes jame glaustai išdėstyti šalių prašymai, paaiškinimai, nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, pateikiamas įrodymų vertinimas, daromos išvados dėl ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų, išdėstyti teisiniai priimamo sprendimo argumentai, nurodytos taikytinos teisės normos. Apeliantas proceso metu ginčijo ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už 2011 rugpjūčio-rugsėjo mėnesį pagrįstumą, ką teismas ir analizavo, vertino ieškinio ribose. Taip pat teismas vertino atsakovo nurodytą prievolės pasibaigimą įskaitymu, dėl to pakankamai plačiai motyvuodamas. Kartu sprendime glaustai pasisakyta ir dėl atsakovo argumento dėl kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos nevykdymo (1 t., 181 b. l.). Sprendimo turinio visuma leidžia daryti išvadą, kad teismas sprendimą priėmė byloje surinktų įrodymų pagrindu iš dalies pripažinęs ieškovo reikalavimus bei iš dalies laikydamas atsakovo atsikirtimus pagrįstais, t. y. iš teismo sprendimo visumos yra aiškūs jo priėmimo motyvai. Apeliantas argumentuose nurodo, kad dėl nepakankamo motyvavimo buvo neatskleista bylos esmė, tačiau apeliaciniame skunde ieškovo pareikštas reikalavimas panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti, paneigia, kad nebuvo atskleista bylos esmė, nes atsakovas suprato teismo padarytas išvadas. LR CPK 270 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos reikalauja, kad sprendime tiek aprašomoji, tiek motyvuojanti dalis būtų išdėstomos glausta forma, pateikiama tik esmė, kad sprendimas nebūtų perkrautas pašalinėmis aplinkybėmis, perpasakojimu šalių paaiškinimų ir pan. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, tai, kad apeliantas pateikdamas skundą, pasinaudojo teise į apeliaciją, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti apelianto teiginius dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų esminių trūkumų pagrįstais. Įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį ir skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

55Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, sprendimas yra pakankamai motyvuotas, aiškios išvados bei tai, kuo remiantis padarė šias išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Nenustatyta ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl bylinėjimosi išlaidų

56Apeliantas nesutinka su priteistų iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų dydžiu, jų apskaičiavimo principu. Argumentuodamas šioje dalyje skundą, remiasi to paties teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2a-120-368/2012. Tačiau atitinkamos atskiros nutarties priėmimas nereiškia, kad šiuo klausimu yra suformuota teismo praktika.

57Nepagrįstas apelianto bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, jas skaičiuojant nuo kiekvieno reikalavimo. Teismų praktikoje paskirstant bylinėjimosi išlaidas yra vertinama suminė reikalavimų išraiška, o ne jų skaičius. Ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą dėl 1 397,33 Lt priteisimo, kurį teismas tenkino 1 360,47 Lt sumai. Ieškinio patenkinimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju sudarė 97 procentus ieškovo naudai, nuo ko ir buvo paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos.

58Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 726 Lt bylinėjimosi išlaidų dalį už rašytinius paaiškinimus, kurie nėra privalomi, todėl šios išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, yra priteisiamos išlaidos ne didesnės, kaip nurodyti Rekomendacijose maksimalūs dydžiai (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Galimos išimtys, kai, pavyzdžiui, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje, sprendžiami specialių žinių reikalaujantys ar nauji ir sudėtingi teisės klausimai, ir, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas priteisti daugiau teisinės pagalbos išlaidų, negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs šių išlaidų dydžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-212/2009; kt.). Šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji, sudėtingi klausimai. Ieškovas pateiktame teisinių išlaidų detalizuotame apskaičiavime nurodė, kad už rašytinius paaiškinimus teismui priskaičiuoja 726 Lt (be PVM-600 Lt ) teisinių išlaidų (1t., 123 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad šios išlaidos nebuvo būtinos, nes teismas 2012-10-18 d. nutartimi pareikalavo iš ieškovo pateikti papildomus įrodymus, kuriuos teikiant ieškovas pasinaudodamas teise teikti paaiškinimus raštu, pateikė ir papildomą paaiškinimą, rinko papildomus įrodymus. Tačiau šios rūšies išlaidos atsižvelgiant į šios rūšies išlaidų Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, yra pernelyg didelės, viršija Rekomendacijų 8.16 p., 8.17 p. numatytus dydžius ir pripažintina, kad šiuo atveju pagrįstomis gali būti pripažintinos 126 Lt dydžio išlaidos (skaičiuojant su PVM). Sumažinus šioje dalyje ieškovui priteistinas išlaidas, ieškovo naudai priteistina 1467,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (71+907,50+126+363), nuo kurių proporcingai skaičiuotinos šalims tenkančios išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškovo išlaidos pripažintinos pernelyg dideliu išlaidavimu.

59Atlikus įskaitymą, pirmosios instancijos teisme priteistinos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1346,98 Lt (1423,48-76,50 ).

60Nors apeliantas nurodo į pernelyg dideles ieškovo išlaidas, tačiau atsižvelgtina, kad atsakovas patyrė dar didesnes išlaidas, nors ir nebuvo atstovaujamas advokato. Nuo šių bylinėjimosi išlaidų buvo proporcingai skaičiuojama ieškovui tenkanti dalis. Todėl atsižvelgiant į proporcingumo, sąžiningumo principą, ieškovo patirtos išlaidos daugiau nemažintinos, nesant ieškovo apeliacinio skundo ir nebloginant apelianto padėties.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

62Apeliantas prašo priteisti 3 000 Lt už apeliacinio skundo paruošimą bei 72 Lt žyminio mokesčio, ieškovas prašo priteisti 1452 Lt už atsiliepimo į šį skundą paruošimą išlaidų (2 t., 14-17,26-29 b.l.). Teismas pažymi, kad nors tenkinus dalį apeliacinio skundo keičiama pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo atsakovo naudai, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog iš esmės nekeičiamas teismo sprendimas patenkinti ieškinio reikalavimus, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013).

63Atsižvelgiant į bylos pobūdį, spręstus byloje klausimus, advokato teiktų atsakovui teisinių paslaugų pastovumą, įvertinus atsiliepimo apimtį, t.y. tai, kad byloje nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo ieškovo naudai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinas atlyginimas mažintinas iki 700 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas

Nutarė

64Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Corpus A“( į. k. 125167563), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ (į. k. 145573817) naudai priteista 1 928,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ (į. k. 145573817) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“(į. k. 125167563) naudai priteisti 1 346,98 (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt šešis litus ir 98 ct.) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

65Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

66Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ ( į. k. 145573817) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“( į. k. 125167563) naudai 700 (septynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 2. ... 3. ... 4. I. Ginčo esmė ... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (1–3 b. l.), prašydamas iš... 6. Ieškovas nurodė, kad UAB ,,Corpus A“ yra daugiabučio namo Vilniuje,... 7. Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 40–49 b. l.) atsakovas prašė ieškinį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu (1t.,... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB ,,Corpus A“ yra prekybos ir maitinimo... 11. Teismas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį atsakovui priklausančiame bute... 12. Atsakovas iki bylos iškėlimo ne kartą kreipėsi į administratorių su... 13. Teismas konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisės atlikti įskaitymą pagal... 14. Teismo nuomone, bendrijos sprendimas sudaryti administravimo sutartį galioja... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 16. Atsakovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ apeliaciniu skundu (2 t., 1–13 b.... 17. 1. Įskaitymas yra vienašalis sandoris ir kita šalis negali jo ginčyti... 18. 2. Ieškovas iš esmės pripažino bei patvirtino šį nuginčijamą sandorį,... 19. 3. Apeliantui žala atsirado tiek iš delikto, t. y. ieškovui netinkamai... 20. 4. Ieškovas pripažino, jog vanduo į apelianto patalpas išbėgo iš virš... 21. 5. Teismo išvada, kad nebuvo galima daryti įskaitymo, nes, neva, tai nėra... 22. 6. Ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nutylėjo teismui... 23. 7. Teismo sprendimo dalis, kuria iš apelianto priteisti 65,02 Lt delspinigiai... 24. 8. Ieškovui pasirinkus teisę prašyti palūkanų pagal LR Mokėjimų,... 25. 9. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ieškovo naudai... 26. 10. Teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, byloje nebuvo nuodugniai... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 19–21 b. l.) ieškovas UAB... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 29. teisiniai argumentai ir išvados... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Corpus A“ yra prekybos ir... 32. Apeliantas atsakovas UAB „Vaivorykštė“ apeliaciniu skundu prašo... 33. Atsakovas yra daugiabučio namo, kuriame yra jo butas, bendro naudojimo... 34. Dėl ieškovo ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo... 35. Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130... 36. Konstatuotina, kad ieškinio pareiškimo metu nebuvo visų CK 6.130 straipsnyje... 37. Tai konstatavus pripažintini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad... 38. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d.... 39. Dėl ieškinio ribų peržengimo... 40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad... 41. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko nepagrįstais apeliaciniame skunde... 42. Dėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų pažeidimo ... 43. Apelianto nurodyti argumentai dėl šalių nebendradarbiavimo, piktnaudžiavimo... 44. Apeliantas mano, kad įvertinęs šį ieškovo elgesį, teismas neturėjo ginti... 45. Ieškovas pasinaudojo įstatymų nustatyta teise reikšti ieškinį,... 46. Dėl delspinigių priteisimo... 47. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė... 48. Esant nenuginčytai Administravimo sutarčiai, kuri taikoma ir atsakovui,... 49. ... 50. Dėl sprendimo nemotyvavimo... 51. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti... 52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 53. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas... 54. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimas nelaikytinas... 55. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 56. Apeliantas nesutinka su priteistų iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi... 57. Nepagrįstas apelianto bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, jas... 58. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 726 Lt... 59. Atlikus įskaitymą, pirmosios instancijos teisme priteistinos ieškovo naudai... 60. Nors apeliantas nurodo į pernelyg dideles ieškovo išlaidas, tačiau... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ... 62. Apeliantas prašo priteisti 3 000 Lt už apeliacinio skundo paruošimą bei 72... 63. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, spręstus byloje klausimus, advokato teiktų... 64. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį,... 65. Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo... 66. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji...