Byla 2-923/2012
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilnius apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui ir Vilniaus apygardos teismui dėl teismų atsisakymo išnagrinėti skundus ir ieškinius, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui ir Vilniaus apygardos teismui, prašydamas: pripažinti, kad teismai pažeidė ieškovo teises ir vykdė ieškovo atžvilgiu diskriminaciją, trukdydami ir suvaržydami ieškovo teisę į gynybą baudžiamosios bylos Nr. I-15-831/2009 nagrinėjimo metu; įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką pašalinti padarytus ieškovo teisių pažeidimus; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 350 396 Lt žalos atlyginimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi paskyrė ieškovui A. B. 5 000 Lt baudą, atsisakė priimti ieškinį dėl teismų atsisakymo išnagrinėti skundus ir ieškinius, atlyginimo priteisimo už ieškovo teisių pažeidimus, nustatė terminą ieškinio reikalavimo dėl bylos neišnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad reikalavimą apginti pažeistas teises ieškovas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant atskiruosius skundus dėl žemesnės instancijos teismų nutarčių, neteisėtumu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, neteisėtumu. Reikalavimą priteisti žalos atlyginimą ieškovas grindžia teismų priimtose nutartyse padarytų išvadų neteisėtumu. Be to, ieškovas nurodė, kad jo skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau nenurodė, ar prašo pripažinti šiuos teismo veiksmus pažeidusiais ieškovo teises, ar prašo dėl šių teismo veiksmų žalos atlyginimo.

7Dėl ieškinio Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, grindžiamą tuo pačiu pagrindu, kaip šioje byloje, todėl šioje dalyje ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

8Dėl ieškinio Lietuvos apeliaciniam teismui ir Vilniaus apygardos teismui teismas nurodė, kad kadangi ieškovas, reikšdamas naują reikalavimą, o ne teikdamas kasacinį skundą ar prašymą dėl proceso atnaujinimo siekia, kad žemesnės instancijos teismas pripažintų neteisėtu ir nepagrįstu Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį, toks reikalavimas pripažintinas nenagrinėtinu pirmosios instancijos teisme. Dėl šio reikalavimo analogiška yra byla, išnagrinėta pagal ieškovo atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniame teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1569/2011), kurioje ieškovas A. B. reiškia ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

9Dėl reikalavimo dėl žalos atlyginio teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio dalyku nurodo žalos atlyginimą, o ieškinio pagrindu – kitą reikalavimą, t. y. pripažinti jo teisių pažeidimą. Nenagrinėtinu teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu pripažinus reikalavimą dėl ieškovo teisių pripažinimo pažeistomis, taip pat reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus, kaip susijusį su pirmuoju, nenagrinėtinu teisme, reikalavimu, tokiu pačiu reikalavimu pripažintinas ir ieškinys dėl žalos atlyginimo.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 21, 66-99 straipsnius ir Konvencijos 6 straipsnį, nes skundžiamą nutartį priėmė tas pats teismas, dėl kurio tyčiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pateiktas ieškinys šioje byloje.

132. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 ir 5 dalis, 138 straipsnį, nes nenurodė, į kurią instituciją reikia kreiptis. Teismas uždelsė išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Be to, teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškinį išskyrė į atskiras dalis. Ši aplinkybės patvirtina, kad teismas nesuprato ieškinio dalyko ir pagrindo, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvadą atsisakyti priimti ieškinį. Teismas nenurodė motyvų, kurie pagrįstų padarytą išvadą, kad ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, nepagrįstai ir neteisėtai taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nenustatė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai ar aplinkybės ir faktai jau yra nustatyti įsiteisėjusiose teismo 2011 m. kovo 21 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. 2-1569/2011.

143. Teismas pažeidė CPK 3 straipsnį ir Konvencijos 13 ir 14 straipsnius, nes nustatė, kad ieškovas reikalavimą pripažinti pažeistas teises baudžiamosios bylos Nr. I-15-831/2009 nagrinėjimo metu ir priteisti žalos atlyginimą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties neteisėtumu. Ieškovas ieškiniu įrodinėja aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos minėtose teismo nutartyse.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), o CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį.

17Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. B. ieškinį dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiksmų pripažinimo neteisėtais, trukdant ir sudarant nepatogumus ieškovui gintis baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009, t. y. dėl dvigubų standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo, ir žalos atlyginimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos padaryta išvada.

18Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą, teigdamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikė ieškovui dvigubus standartus ir vykdė diskriminaciją trukdant ir sudarant nepatogumus ieškovui gintis baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009. Teismas ieškovo ieškinį pripažino nenagrinėtinu teisme, nes ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų konstatavimas teismo sprendimu reikštu konstatavimą kad administracinėje byloje procesiniai veiksmai buvo atlikti ir procesiniai sprendimai buvo priimti neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovo skundas dėl teismo nutarties atsisakyti priimti ieškinį buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo ir teismo nutartis palikta nepakeista, motyvuojant tuo, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi teisės revizuoti aukščiausios teisminės institucijos specializuotų teismų grandyje priimtų sprendimų (civilinė byla Nr. 2-1569/2011). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą ieškovo reikalavimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

19Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo veiksmų pripažinimo neteisėtais, trukdant ir sudarant nepatogumus ieškovui gintis baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009, t. y. dėl dvigubų standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo, ir žalos atlyginimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

20Reikšdamas šį reikalavimą ieškovas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo atliktais procesiniais veiksmais minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1569/2011. Ieškovo teigimu, Vilniaus apygardos teismas neteisėtai atsisakė išnagrinėti ieškovo reikalavimus, o Lietuvos apeliacinis teismas neteisėtai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes nenustatė, kad ginčas ar teisiniai santykiai ir faktai jau yra išnagrinėti ir nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje. Ieškovas ieškinį reiškia dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų (neveikimo) nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo (CK 6.272 straipsnio 2 dalis) ir ieškiniu ginčija priimtus teismų procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad šiuo atveju valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei, kuri turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovas, reikšdamas naują reikalavimą, o ne teikdamas kasacinį skundą ar prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekia, kad žemesnės instancijos teismas pripažintų neteisėtų ir nepagrįstu Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį, todėl toks reikalavimas pripažintinas nenagrinėtinu teisme.

21Ieškovas šioje byloje atsakovais be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, taip pat patraukė Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Vilniaus apygardos teismą ir Lietuvos apeliacinį teismą. Atsižvelgdama į naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi paskyrė ieškovui A.... 7. Dėl ieškinio Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 8. Dėl ieškinio Lietuvos apeliaciniam teismui ir Vilniaus apygardos teismui... 9. Dėl reikalavimo dėl žalos atlyginio teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. 1. Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 21, 66-99 straipsnius ir Konvencijos 6... 13. 2. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 ir 5 dalis, 138 straipsnį, nes... 14. 3. Teismas pažeidė CPK 3 straipsnį ir Konvencijos 13 ir 14 straipsnius, nes... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 17. Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. B. ieškinį dėl Lietuvos... 18. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas jau buvo... 19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl Vilniaus apygardos teismo... 20. Reikšdamas šį reikalavimą ieškovas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo... 21. Ieškovas šioje byloje atsakovais be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą....