Byla e2-86-776/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, nedalyvaujant atsakovams V. Č. ir G. Č., nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. Č. ir G. Č., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. D. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 355,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3,79 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), 2015 m. lapkričio 29 d. buvo aplietas R. D. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), kuris buvo apdraustas ieškovės pagal 2015 m. liepos 3 d. būsto draudimo sutartį TIA Nr. 252778403. Ieškovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju ir apskaičiavusi žalą, išmokėjo 355,00 Eur draudimo išmoką draudėjai R. D.. Ieškovė, įgyvendindama subrogacijos teisę, teigia, kad padaryta žala yra tiesioginis atsakovų nesugebėjimo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, rezultatas, todėl atsakovams kyla pareiga atlyginti žalą.
  2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų egzistavimo. Atsakovų teigimu, ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad R. D. priklausantis butas buvo užlietas dėl vandens tiekimo sistemų, kurios yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute, gedimo. Atsakovai nesutikdami kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina priežastinį ryšį, nurodė, kad turto sunaikinimo, sugadinimo aktas vertintinas kritiškai, nes jame nekonstatuotos lubų sudrėkimų/apliejimo priežastys, nenurodyta, kada ir dėl kokių priežasčių atsirado apliejimai. Atsakovai pabrėžė, kad nepateikti buto apžiūrą atlikusių asmenų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai bei lokalinę remonto darbų sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją bei gebėjimus vertinti bei nustatyti remontui reikalingas sąnaudas pagrindžiantys dokumentai. Atsakovai taip pat nurodė, kad nėra jokių duomenų, liudijančių apie sugadintų patalpų ir atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymo analizę ir jų sugretinimą, taip pat nėra duomenų apie namo bendrojo naudojimo objektų ir konstrukcijų būklės įvertinimą jų išsidėstymą ir galimą jų gedimo ar trūkumų įtaką buto apliejimui.
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D. nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

4Ieškinys tenkintinas visiškai.

5Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį draudiko perimta nukentėjusio asmens reikalavimo teisė (išmokėjus jam draudimo išmoką) įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005).
  2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 str. 2 d.).
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su R. D. 2015 m. liepos 3 d. sudarė būsto draudimo sutartį TIA Nr. 252778403, kuria buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ). Butas 2015 m. lapkričio 29 d. buvo užlietas iš viršuje esančio pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 355,00 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai R. D.. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikei, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir dėl to byloje ginčo nėra.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
  5. Nagrinėjamu atveju atsakovai neigia, kad draudėjai priklausančio buto užliejimas vandeniu įvyko iš jiems nuosavybės teise priklausančio buto, ir nurodo, kad buto apliejimas galėjo įvykti dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų ir konstrukcijų gedimo ar trūkumų. Su tokiais atsakovų argumentais nėra pagrindo sutikti, be to, atsakovų teiginiai apie daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų ir konstrukcijų gedimus ar trūkumus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismo vertinimu, 2015 m. gruodžio 10 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad apdrausto buto užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams (CK 6.266 str. 2 d.). Šiame akte nurodyta, kad draudėja pastebėjo, jog vanduo per lubas pradėjo bėgti vonioje, o vėliau ir koridoriuje bei virtuvėje, todėl draudėja perspėjo virš jos buto esančio buto savininkus atsakovus apie vandens išsiliejimą. Teismas, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kad tiksli vandens nutekėjimo iš atsakovų buto priežastis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimą dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo, nustačius pavojingą, gadinantį turtą poveikį iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, o ne iš kitų šaltinių, sprendžia, kad egzistuoja viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėti veiksmai, kurie iš esmės pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama atsakovų nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų, siekiant apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių, t. y. atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
  6. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas (CK 6.249 str. 1 d., CPK 12, 178 str.). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, ekspertizės išvadomis, nuotraukomis ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus.
  7. Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 12 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ieškovės darbuotojas – žalų ekspertas vertintojas – G. B., apžiūrėjęs turtą, nustatė šiuos ginčo buto sugadinimus: aplietos virtuvės ir koridoriaus lubos, kiekis 10,36 m2, aplietos sienos virtuvėje ir koridoriuje, kiekis apie 6 m2, aplietos vonios lubos, kiekis 2,93 m2, po apliejimo sugadinta akrilinė vonia. Iš ieškovės pateiktos 2015 m. gruodžio 17 d. lokalinės sąmatos matyti, kad visi atlikti remonto darbai būtent susiję su žalos pašalinimu šiems paviršiams ir objektams. Todėl teismas daro išvadą, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo būtini ir susiję su padarytos žalos pašalinimu, t. y. nenustatyta perteklinių darbų, ir laiko įrodytą 355,00 Eur žalos dydį.
  8. Kaip minėta, žala draudėjos buto koridoriaus, virtuvės ir vonios luboms, koridoriaus ir virtuvės sienoms ir akrilinei voniai buvo padaryta dėl vandens užliejimo iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, pasireiškusio nesiėmimu jokių veiksmų, siekiant apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių. Būtent nurodytas neteisėtas atsakovų neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą, todėl konstatuotina, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
  9. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalis įtvirtina griežtą atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, kaltės klausimas šioje byloje nėra įrodinėjamas. Atsakovai neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar pačios draudėjos tyčios ar didelio neatsargumo, todėl konstatuotina, kad atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovės patirtą žalą.
  10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės klausimus priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
  11. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad žala draudėjos butui dėl užliejimo iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto buvo padaryta dėl atsakovų neteisėto neveikimo, todėl atsakovai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalį ir 6.279 straipsnio 1 dalį prieš ieškovę atsako solidariai, kaip bendrai žalą padarę asmenys.
  12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė atsakovų civilinės atsakomybės dėl žalos butui, esančiam ( - ), sąlygas, o atsakovų atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo sąlygos nenustatytos, ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 355,00 Eur žalos atlyginimas.
  13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Ieškovė į atsakovą G. Č. dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. R0001663108, tačiau atsakovai žalos neatlygino. Todėl solidariai iš atsakovų ieškovei priteistinos 3,79 Eur palūkanos.

6Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

  1. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Ieškinys teisme priimtas 2016 m. birželio 15 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovų ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 358,79 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos proceso teisės normos nenustato solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti. Todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatyto dydžio (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
  3. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,96 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

Nutarė

8ieškinį tenkinti visiškai.

9Priteisti solidariai iš atsakovų V. Č., a. k. ( - ), ir G. Č., a. k. ( - ), 355,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 3,79 Eur (trijų eurų 79 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 358,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. birželio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 15,00 (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 70,08 Eur (septyniasdešimties eurų 8 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

10Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. Č., a. k. ( - ), ir G. Č., a. k. ( - ), valstybei 6,96 Eur (šešių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

11Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai