Byla e2A-191-460/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir G. B. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir G. B. ieškinį atsakovei uždarjai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl 12 168,97 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai A. B. ir G. B. nuosavybės teise turi butą, adresu ( - ). Teigia, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ yra paskirta gyvenamojo namo, adresu ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratore, atsakinga už bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros organizavimą. Teigia, kad ieškovų iniciatyva 2013 liepos 26 d. atlikta ieškovų kamino ventiliacinių šachtų apžiūra, nustatyta, kad kamino konstrukcija yra specifinė, apeinanti autentišką ištisinį stogo konstrukcijos elementą – medinį balkį metalo korpuse. Nurodė, kad atsakovė 2014 m. birželio 9 d. informavo namo, esančio ( - ), gyventojus, kad bus atliekamas minėto namo ventiliacinių kanalų valymas. Pažymėjo, kad ieškovai 2014 m. birželio 10 d. pranešimu informavo atsakovę, kad trečio buto ventiliaciniai kanalai yra švarūs ir kad jokių valymo paslaugų nereikia. Nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. atsakovės darbuotojai, nepaisydami gyventojų nesutikimo atlikti kamino konstrukcijų valymą, būdami ant namo stogo, per namo mažojo kamino ventiliacinę angą, daužydami metaliniu strypu ventiliacinį kanalą, suniokojo autentišką medinę stogo konstrukciją (mazgą) bei suniokojo pačią kamino konstrukciją. Tokią veiką atsakovė įvardijo „šachtos valymu“. Teigė, kad išjudinus stogo laikančiosios konstrukcijos dalį buvo padaryta žala ieškovų butui. Nurodė, kad UAB „Klaipėdos miestprojektas“ parengė sugadinto turto atkūrimo sąmatą, pagal kurią ieškovų turtui yra padaryta 12 168,97 Eur žala.

62. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratore. Nurodė, kad vėdinimo sistema yra bendrojo naudojimo objektas, todėl namo administartorė turi pareigą prižiūrėti minėtą bendrojo naudojimo objektą. Teigė, kad, nepaisant to, kad ieškovams priklausančio 3-ojo buto, kaip teigia ieškovai, ventiliaciniai kanalai buvo švarūs ir kad jokių valymo paslaugų ieškovai neužsakė, ventiliacinius kanalus atsakovė bandė išvalyti pagal minėto namo 1-ojo buto gyventojų pranešimus. Pažymėjo, kad minėto namo pirmojo buto savininkės A. B. įgaliotas asmuo V. B. dėl neveikiančio vėdinimo kanalo pirmojo buto patalpoje defektų pašalinimo į atsakovę kreipėsi ne kartą. Teigė, kad vykdydama savo, kaip namo administratorės, funkcijas, atsakovė sudarė komisiją ir pagal gyventojų pranešimą apie neveikiantį vėdinimo kanalą 2013 m. gegužės 29 d. atliko minėto namo ventiliacijos kanalų apžiūrą, kurios metu nustatė, kad vėdinimo kanalas yra užkimštas ties trečiuoju butu, priklausančiu ieškovams A. B. ir G. B.. Nurodė, kad dėl vėdinimo kanalo užkimšimo kiti namo bendraturčiai negalėjo tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu, todėl buvo būtina jį pravalyti, o valymo darbus buvo galima atlikti tik patekus į ieškovams priklausantį 3-iąjį butą. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į ieškovus, kad šie sudarytų galimybes patekti į jų butą dėl valymo darbų atlikimo, bet ieškovai galimybių nesudarė. Teigė, kad 2014 m. birželio 12 d. atvykus atlikti vėdinimo kanalų valymo darbus, ieškovai ir vėl neįsileido atsakovės darbuotojų į savo butą, todėl vėdinimo kanalo valymą nuspręsta atlikti užlipus ant namo stogo. Nurodė, kad valymo metu vamzdis atsirėmė į plytą, kuria ieškovai buvo užmūriję ventiliacijos kanalą. Teigė, kad ieškovams neleidus atlikti valymo iš jų buto, nebuvo galimybių surinkti iš ventiliacijos kanalo iškritusių šiukšlių, todėl jos nukrito ant ieškovų virtuvės stalo bei palangės. Mano, kad iškritusios ventiliacijos grotelės bei kelios nuolaužos tikrai neparė žalos. Pažymėjo, kad jeigu ieškovai būtų įsileidę vieną iš ventiliacinių kanalų valymą atliekančių darbuotojų į savo butą, darbuotojas būtų nuėmęs ventiliacijos groteles ir surinkęs visas iš ventiliacijos kanalo krentančias nuolaužas į specialią talpą. Mano, kad visi ieškovų minimi sienų bei lubų įtrūkimai galėjo atsirasti anksčiau, nei vyko ventiliacijos kanalo valymo darbai, t. y. ieškovams atliekant buto remonto darbus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. B. atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo G. B. atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

93.1. Teismas, įvertinęs liudytojo V. B., ieškovės atstovo P. B. paaiškinimus, byloje esančius V. B. 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. rugsėjo 13 d., 2013 m. lapkričio 4 d., 2013 liepos 16 d. prašymus „Dėl neveikiančių vėdinimo kanalo defektų pašalinimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 18 d. patikrinimo aktą Nr. ATP2-331 (1 t., b. l. 158, 160–163, 165), sprendė, kad atsakovė, gavusi vieno iš namo, esančio ( - ), bendraturčių nusiskundimą dėl neveikiančio vėdinimo kanalo, turėjo teisėtą pagrindą veikti spręsdama problemą, susijusią su bendrojo naudojimo objekto priežiūra.

103.2. Teismo nuomone, ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų dėl atsakovės darbuotojų atliktų vėdinimo kanalų valymo darbų patirtą žalą. Iš UAB „Klaipėdos miestprojektas“ lokalinės sąmatos, kurioje nurodyti ventiliacijos kanalo, stogo konstrukcijų atstatymo ir defektų bute, esančiame ( - ), remonto darbai, teismas negalėjo spręsti, kad nurodytus remonto darbus būtina atlikti būtent po atsakovės darbuotojų atliktų veiksmų.

113.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovas P. B. paaiškino, kad ieškovas G. B. 2014 m. birželio 12 d., t. y. po galbūt padarytos žalos jo turtui, tvirtindamas žalos buvimo faktą, neleido atsakovės darbuotojų apžiūrėti galbūt padarytos žalos. Be to, iš atsakovės atstovo P. B. paaiškinimų nustatė, kad ieškovai jiems priklausančiame bute dar iki ventiliacijos kanalų valymo darbų atliko remonto darbus bute. Minėtą aplinkybę patvirtino ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. balandžio 4 d. Privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjai savo bute įrengė stoglangius.

123.4. Teismas sprendė, kad P. R. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės bei P. R. 2014 m. birželio 12 d. faktinis apžiūros aktas negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, nes P. R. yra ieškovės draugas.

133.5. Teismas pažymėjo, kad byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami įrodyti aplinkybes, šiuo atveju galimos žalos buvimo faktą ir galimą žalos atsiradimo datą, galėjo teikti teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo byloje (CPK 212 str.), tačiau toks prašymas byloje nebuvo pateiktas.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

154. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

164.1. Apeliantai nurodo, jog nepriklausomai nuo to, kad atsakovė turi teisę valyti ventiliacinius kanalus, ji tai turėjo atlikti atidžiai, rūpestingai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kad savo teisių įgyvendinimo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

174.2. Pažymėjo, kad 2014-06-09 skelbime buvo nurodyta, jog darbus atliks samdyta profesionali statybos darbų įmonė UAB „P. M. Group“, tačiau darbus neatsakingai ir nekvalifikuotai atliko ne nurodyta rangovė, o atsakovės darbuotojai. Akcentavo, kad turto administratorei pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, jos veiksmai negali būti laikomi teisėtais.

184.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės atstovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, jog atsakovė pripažįsta padariusi žalos dėl statybinių šiukšlių bute ir ventiliacijos grotelių, tačiau nesutinka tik su sąmatos dydžiu.

194.4. Teismas visiškai neįvertino atestuotos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertizės specialistės N. Ž. 2015-03-02 išvadų.

204.5. Teismas nevertino VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro eksperto V. L. išvadų.

214.6. Skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų, kodėl teismas nesiremia draudiko medžiaga (turto apžiūros aktu) ar- kitais paminėtais ieškovų pateiktais įrodymais.

224.7. Apeliantai teigia, kad remonto darbai ieškovų bute baigti dar 2007 m., buto sugadinimų iki įvykio nebuvo ir jų atsirado tik po įvykio.

234.8. Teismas neįvertino to, kad UAB „Paslaugos būstui“ atstovas P. B. patvirtino teismui, kad jis žinojo apie 2013 m. Kauno ekspertų atliktą ginčo ventiliacinio kanalo ekspertizę, tačiau įvykdė 2014-06-12 savavališkus veiksmus sunaikindami autentiškas šachtos konstrukcijas, padarydami žalą 3-iam butui.

245. Atsiliepime atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

255.1. Atsakovės nuomone, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad į atsakovę ne mažiau kaip 8 kartus kreipėsi ( - ) namo pirmojo buto savininkai su prašymu išvalyti prie namo bendrojo naudojimo objektų priskiriamą ventiliacinį kanalą, kuris yra užkištas ir kuriuo jie negali naudotis.

265.2. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ nesutinka su apeliantų teigimu, kad ji, vykdydama savo pareigas, t. y. atlikdama ventiliacijos kanalo valymą, darė tai neatidžiai ir nerūpestingai.

275.3. Atsakovė nesutinka su apeliantų teiginiu, kad dėl ventiliacijos kanalo valymo ji turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą), kurį savo skunde nurodo ieškovai.

285.4. Teigia, kad ieškovai 2013 m. balandžio mėnesį kartu su ( - ) namo pirmojo buto savininkais patys lipo ant namo stogo ir didžiulį, sunkiai sveriantį (daug daugiau nei ieškovų nurodytas atsakovės metalinis strypas) metalinį daiktą metė žemyn antru ventiliaciniu kanalu iki 2 aukšto ventiliacinės angos, todėl sienų įtrūkimų galėjo atsirasti ir tuo metu. Be to, atsakovų nuomone, stogo konstrukcijos galėjo būti išjudintos tada, kai ieškovai, darydami buto remontą (2007 m.), nugriovė dalį sienų, išardė perdangas bei padidino patalpų aukštį, neturėdami tam reikiamos dokumentacijos.

295.5. Atsakovė mano, kad ieškovų butui vėl reikalingas remontas, todėl jie ir norėjo pasinaudoti susidariusia palankia situacija prisiteisti iš atsakovės tiek, kiek jiems kainuotų visas viso buto remontas, nes draudimo bendrovė, kurioje ieškovai buvo apdraudę savo butą, nepripažino įvykio draudžiamuoju, todėl draudimo išmoka nebuvo išmokėta.

305.6. Atsakovės nuomone, jei patys ieškovai būtų elgęsi atsakingai ir rūpestingai bei vykdę savo, kaip bendraturčių, pareigą, nustatytą CK 4.82 straipsnio 5 d., ir įsileidę bent vieną iš ventiliacinių kanalų valymą atliekančių darbuotojų į savo butą, jokia, net minimali žala nebūtų atsiradusi.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

336. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

34Faktinės bylos aplinkybės

357. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams A. B. ir G. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ yra gyvenamojo namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratorė. UAB „Paslaugos būstui“ 2014 m. birželio 9 d. informavo namo, esančio ( - ), gyventojus, kad bus atliekamas minėto namo ventiliacijos kanalų valymas. UAB „Paslaugos būstui“ darbuotojai atliko minėto namo ventiliacijos kanalų valymą. Ieškovas G. B. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrių dėl 2014 m. birželio 12 d. UAB „Paslaugos būstui“ darbuotojų atliktų veiksmų name, adresu ( - ), nurodydamas, kad sugadinta minėtu adresu esančio namo stogo konstrukcija, sunaikinta ventiliacinė šachta bei apgadintas ieškovo G. B. butas.

36Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

378. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

389. Byloje sprendžiama dėl (ne)tinkamo statybos rangos darbų atlikimo – namo ventiliacijos kanalų valymo ir dėl to galbūt kilusios žalos.

3910. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad byloje jau nustatyta, kad ventiliacijos kanalų valymo metu nebuvo galimybių surinkti iš ventiliacinio kanalo iškrentančių įvairių šiukšlių, jos nukrito tiesiai ant virtuvinio stalo bei palangės (CPK 12, 178 straipsniai). Minėtų darbų atlikimo metu ieškovų bute iškrito ventiliacinės grotelės bei keletas statybinių nuolaužų, ieškovų tvirtinimu, dėl to buvo sugadintos ventiliacijos grotelės, buvo įdaužtas stiklo paketas. Akcentuotina, kad atsakovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pasisakė dėl atliktų darbų padarinių fakto – dėl statybinių šiukšlių bute ir ventiliacijos grotelių (nesutiko su žalos sąmatos dydžiu) (žr. teismo posėdžio įrašą, atsakovės atstovės paaiškinimus, laikas l4.30, 16.27–17.00), tačiau teismas savo sprendime nepaminėjo šių faktų ir nepateikė jokio paaiškinimo ir (ar) vertinimo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, CPK 185 straipsnis, CPK 187 straipsnis, CPK 270 straipsnio 4 dalies 2–3 punktai).

4011. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Be to, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016, kt.).

4112. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta itin daug įrodymų, susijusių su šia byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne iki galo visus įrodymus vertino, todėl galbūt padarė nepagrįstą išvadą dėl žalos (ne)buvimo. Sutiktina su apeliantais, kad teismas sprendime visiškai neįvertino atestuotos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertizės specialistės N. Ž. 2015-03-02 išvados, kurioje nurodyta, kad dėl atsakovės atliktų veiksmų yra sunaikintos 1-os ventiliacinės šachtos autentiškos konstrukcijos, esančios virš 3-ojo buto virtuvės ventiliacinės angos, ir ypač yra nukentėjusi viena šlaitinio nuolydžio atraminė konstrukcijos dalis, dėl to kaminas palaipsniui deformuojamas. Ši specialistė padarė išvadą, jog būtina skubiai sutvirtinti pažeistą kamine atraminę stogo konstrukciją, laikančią medines sijas, ir atstatyti sunaikintą autentišką ventiliacijos 1-ąją šachtą. Analogiškas išvadas pateikė VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro ekspertas V. L. 2015-02-26 rašte Nr. 15- 21 „Pirmos ventiliacinės šachtos dalies ir stogo dalies autentiškų konstrukcijų adresu: ( - ), 3-io buto zonos viršutinėje dalyje nepagrįsto išdaužymo fakto konstatavimas“. Pritartina atsakovei, kad šios bylos dalykas nėra pastato ar jo dalių / konstrukcijų autentiškumo nustatymas, tačiau minėtos specialistų išvados galbūt turi įtakos šios bylos procesiniam sprendimui. Pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino, nenurodė, kodėl teismas šiuos įrodymus galbūt atmetė. Faktas, kad įrodymai gali būti naudojami kitoje byloje, nėra tinkamas pretekstas jais nesivadovauti ir (ar) visiškai juos ignoruoti.

4213. Pirmosios instancijos teismas nustatė liudytojo P. R. santykį su ieškovais, nurodė, kad yra ieškovų draugas. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę teismas sprendė, kad P. R. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės bei P. R. 2014 m. birželio 12 d. faktinės apžiūros aktas negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai. Teisėjų kolegija su tokiu įrodymų vertinimu sutikti negali, nes teismas minėtą aktą vertino ne įrodymų visumos kontekste, o iškart konstatuodamas jo nepatikimumą. Pastebėtina, kad, apeliantų tvirtinimu, P. R. aplinkybes vertino kaip specialistas ir kaip konsultavimo sutartį turintis asmuo.

4314. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš atsakovės atstovo P. B. paaiškinimų nustatė, kad ieškovai jiems priklausančiame bute dar iki ventiliacijos kanalų valymo darbų atliko remonto darbus. Minėtą aplinkybę patvirtina ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. balandžio 4 d. Privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, jame nustatyta, kad pareiškėjai savo bute įrengė stoglangius. Teismas darė prielaidą, jog byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, kad galima žala ieškovų butui negalėjo būti padaryta dėl jų paties atliktų remonto darbų. Kolegijos nuomone, minėta padaryta teismo išvada per ankstyva, nepatvirtinta bylos duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovų bute remonto darbai buvo atlikti 2007 m. Duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad ieškovų bute sienų įtrūkimų ir kitų defektų atsirado iki atsakovės 2014-06-12 atliktų darbų, nėra užfiksuota.

4415. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

4516. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Nagrinėjamoje byloje ieškovai, prašydami atsakovų atlyginti jų patirtą žalą, jos dydį įrodinėjo atliktinų statybos darbų sąmata. Taigi laikantis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, atsakovė, teigianti, kad minėta sąmata negali būti vadovaujamasi, turi pareigą įrodyti, kad ji yra per didelė, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, kt. Kolegija mano, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, nes šią sąmatą turėjo paneigti ne teismas, be motyvų nurodydamas, kad ieškovai nepateikė žalos dydžio objektyvių įrodymų, o atsakovė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Sutiktina su apeliantais, kad atsakovė neginčijo UAB „Klaipėdos miestprojektas“ sąmatos bent jau analogiškais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos paneigti ieškovų pateiktą žalos sąmatą.

4617. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami įrodyti aplinkybes, šiuo atveju galimos žalos buvimo faktą ir galimą žalos atsiradimo datą, galėjo teikti teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo byloje (CPK 212 straipsnis), tačiau toks prašymas byloje nebuvo pateiktas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, jog ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-222/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje

47Nr. 3K-3-44/2015).

4818. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, daugelio įrodymų visiškai neįvertino, padaryti civilinio proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 329 straipsnio l dalis, 330 straipsnis).

4919. Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga iš naujo aiškintis aptartas aplinkybes, iš įrodymų visumos ypatingai svarbu nustatyti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų darbų ir ieškovų bute atsiradusių defektų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje

50Nr. 3K-3-527/2010), nes tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Nutarė

54Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Paslaugos... 6. 2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu... 9. 3.1. Teismas, įvertinęs liudytojo V. B., ieškovės atstovo P. B.... 10. 3.2. Teismo nuomone, ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie... 11. 3.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovas P. B. paaiškino, kad... 12. 3.4. Teismas sprendė, kad P. R. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės... 13. 3.5. Teismas pažymėjo, kad byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami įrodyti... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. 4. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 16. 4.1. Apeliantai nurodo, jog nepriklausomai nuo to, kad atsakovė turi teisę... 17. 4.2. Pažymėjo, kad 2014-06-09 skelbime buvo nurodyta, jog darbus atliks... 18. 4.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės atstovės... 19. 4.4. Teismas visiškai neįvertino atestuotos nekilnojamojo kultūros paveldo... 20. 4.5. Teismas nevertino VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito... 21. 4.6. Skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų, kodėl teismas nesiremia... 22. 4.7. Apeliantai teigia, kad remonto darbai ieškovų bute baigti dar 2007 m.,... 23. 4.8. Teismas neįvertino to, kad UAB „Paslaugos būstui“ atstovas P. B.... 24. 5. Atsiliepime atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.... 25. 5.1. Atsakovės nuomone, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad į atsakovę... 26. 5.2. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ nesutinka su apeliantų teigimu, kad... 27. 5.3. Atsakovė nesutinka su apeliantų teiginiu, kad dėl ventiliacijos kanalo... 28. 5.4. Teigia, kad ieškovai 2013 m. balandžio mėnesį kartu su ( - ) namo... 29. 5.5. Atsakovė mano, kad ieškovų butui vėl reikalingas remontas, todėl jie... 30. 5.6. Atsakovės nuomone, jei patys ieškovai būtų elgęsi atsakingai ir... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 32. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 33. 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir... 34. Faktinės bylos aplinkybės... 35. 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams A. B. ir G. B. nuosavybės teise... 36. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 37. 8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas... 38. 9. Byloje sprendžiama dėl (ne)tinkamo statybos rangos darbų atlikimo –... 39. 10. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas,... 40. 11. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo... 41. 12. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta itin daug įrodymų, susijusių su šia... 42. 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė liudytojo P. R. santykį su... 43. 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš... 44. 15. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo... 45. 16. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes,... 46. 17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog byloje... 47. Nr. 3K-3-44/2015).... 48. 18. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus darytina išvada, kad pirmosios... 49. 19. Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga iš naujo aiškintis... 50. Nr. 3K-3-527/2010), nes tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 52. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 54. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą...