Byla I-510-283/2016
Dėl darbo užmokesčio dalių priteisimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui

1Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei, sekretoriaujant Danei Gvildienei, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir V. L. skundą dėl darbo užmokesčio dalių priteisimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjos A. S. ir V. L. (toliau – ir pareiškėjos) 2014 m. vasario 11 d. pateiktu skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) priteisti A. S. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., o V. L. – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai) neišmokėtas darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjos nurodė, kad nurodytais ginčo laikotarpiais joms, kaip valstybės tarnautojoms, VSDFV Utenos skyrius mokėjo darbo užmokestį ir kitas su valstybės tarnybos santykiais susijusias išmokas. Pagal 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, buvo sumažinti 11-os ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o pagal šio įstatymo 1 ir 2 straipsnius - ir priedų už kvalifikacines klases procentinė dalis. Dėl šio įstatymo taikymo ginčo laikotarpiu pareiškėjoms buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Remdamosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) išvadomis, pareiškėjos teigė, kad dalies darbo užmokesčio negavo nepagrįstai (b. l. 2-4).

4Atsakovas ir Lietuvos valstybei atstovaujantis VSDFV Utenos skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų reikalavimus, taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senatį, o sprendimo vykdymą atidėti. VSDFV Utenos skyrius nurodė, kad pareiškėjoms darbo užmokestis ginčo laikotarpiais buvo apskaičiuojamas ir mokamas pagal tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus. VSDFV Utenos skyrius pabrėžė, kad jis privalėjo vykdyti galiojančių teisės įstatymų nuostatas ir neturėjo teisės ar pareigos spręsti dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). VSDFV Utenos skyrius teigė, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo išvadas, yra įpareigotas priimti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimą reglamentuojantį įstatymą (b. l. 14-19).

5Skundas atmetamas.

6Byloje nustatyta, kad pareiškėjos dirbo VSDFV Utenos skyriuje ir ėjo valstybės tarnautojų pareigas. A. S. vykdytai pareigybei nuo 2006 m. kovo 7 d. buvo nustatytas B lygis,

75 kategorija, nuo 2007 m. vasario 1 d. – B lygis, 6 kategorija, pareiškėjai nuo 2006 m. kovo 7 d. suteikta trečia, nuo 2008 m. sausio 22 d. - antra kvalifikacinės klasės. V. L. vykdytai pareigybei nuo 2002 m. liepos 1 d. buvo nustatytas A lygis, 11 kategorija, nuo 2005 m. gegužės 3 d. – A lygis, 10 kategorija, pareiškėjai nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. suteikta trečia, o nuo 2006 m. liepos 1 d. - antra kvalifikacinės klasės (b. l. 20). VSDFV Utenos skyriaus parengtų Pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį duomenimis, buvo neišmokėta: V. L. – 2 471,47 Eur

8(8 533,48 Lt), A. S. – 1 709,20 Eur (5 901,52 Lt) darbo užmokesčio (b. l. 6-7, 9-10).

9Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

10Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymas (toliau - Valstybės tarybos įstatymas). Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Įstatymų leidėjas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11-os ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsniais pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (įsigaliojo atitinkamai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d.), joje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo taikoma papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.

11Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

12Nagrinėjamoje byloje VSDFV Utenos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiais pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, negavo dalies darbo užmokesčio. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjos patirti praradimai.

13Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsižvelgęs į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginčą, taikomos teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016. Šiuose sprendimuose pateikto teisės aiškinimo nuosekliai laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio bylose (2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.). Pareiškėjų teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, yra iš esmės panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

14Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).

15Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), reglamentuojantį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo bei išmokėtinų sumų finansavimo tvarką. Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai).

16Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Atsižvelgus į nurodytą išaiškinimą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Grąžinimo įstatymą, būtent ir nustatė konkretų mechanizmą, skirtą kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, VSDFV Utenos skyrius, kuriame dirbo pareiškėjos, turi pareigą dėl jų patirtų darbo užmokesčio praradimų kompensavimo spręsti Grąžinimo įstatymo įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka.

17Nustačius, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas Grąžinimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu.

18Teismas, spręsdamas dėl VSDFV Utenos skyriaus prašymo taikyti senaties terminą, pažymi, kad teisės norma, įtvirtina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje yra bendroji. Atsižvelgus į tai, jog įstatymo leidėjas nustatė neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmą ir jį įtvirtino specialiajame teisės akte, t. y. Grąžinimo įstatyme, taikomos pastarojo teisės akto normos. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas taikyti 3 metų senaties terminą netenkinamas.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Nutarė

20pareiškėjų A. S. ir V. L. skundą atmesti.

21Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai... 2. Teismas... 3. pareiškėjos A. S. ir V. L. (toliau – ir pareiškėjos) 2014 m. vasario 11... 4. Atsakovas ir Lietuvos valstybei atstovaujantis VSDFV Utenos skyrius atsiliepimu... 5. Skundas atmetamas.... 6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos dirbo VSDFV Utenos skyriuje ir ėjo... 7. 5 kategorija, nuo 2007 m. vasario 1 d. – B lygis, 6 kategorija, pareiškėjai... 8. (8 533,48 Lt), A. S. – 1 709,20 Eur (5 901,52 Lt) darbo užmokesčio (b. l.... 9. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio,... 10. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja... 11. Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos... 12. Nagrinėjamoje byloje VSDFV Utenos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad... 13. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog... 14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 15. Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos... 16. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d.... 17. Nustačius, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo... 18. Teismas, spręsdamas dėl VSDFV Utenos skyriaus prašymo taikyti senaties... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 20. pareiškėjų A. S. ir V. L. skundą atmesti.... 21. Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali...