Byla 2A-777-544/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. T., atsakovui V. T.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-718-847/2010 pagal ieškovo UAB „Žemės vystymo fondas 12“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 16691,15 Lt nuomos mokesčio skolos, susidariusios pagal tarp šalių 2007-06-13 sudarytas privačios žemės nuomos sutartis Nr. 14-ŽNS-040, Nr. 14-ŽNS-041, Nr. 14-ŽNS-042, Nr. 14-ŽNS-043, Nr. 14-ŽNS-044, Nr. 14-ŽNS-045, Nr. 14-ŽNS-046, Nr. 14-ŽNS-047, Nr. 14-ŽNS-048 ir 2008-02-28 PVM sąskaitas-faktūras Nr. ZVF 1400053, 2008-12-29 Nr. ZVF 1400083, 2009-10-19 Nr. ŽVFD 140007, 552,03 Lt žemės mokesčio, 6207,54 Lt delspinigių, 12,7% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo 12 641,15 Lt skolos, todėl ieškovas nuo šios ieškinio dalies atsisakė. Atsakovas liko skolingas 4050 Lt žemės nuomos mokesčio, 552,03 Lt žemės mokesčio, 6207,54 Lt delspinigių, 12,7% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šias sumas ieškovas prašė priteisti iš atsakovo (b. l. 81-85, 119).

6Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priimė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovui dalyje dėl 12 641,15 Lt skolos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškinį dalyje dėl likusios skolos dalies, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. T. likusią dalį žemės nuomos skolos - 4050 Lt, 552,03 Lt žemės mokesčio, 3103,77 Lt delspinigių, 12,7% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 258 Lt žyminio mokesčio, 1210 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovui UAB “Žemės vystymo fondas 14”. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių 2007-06-13 buvo sudarytos privačios žemės nuomos sutartys: 14-ŽNS-040, Nr. 14-ŽNS-041, Nr. 14-ŽNS-042, Nr. 14-ŽNS-043, Nr. 14-ŽNS-044, Nr. 14-ŽNS-045, Nr. 14-ŽNS-046, Nr. 14-ŽNS-047, Nr. 14-ŽNS-048. Minėtų sutarčių 4.1-4.2 p. nurodyta, kad šalys susitarė, jog nuomos mokestis už žemės sklypo vieną žemės ūkio naudmenų hektarą yra nuo 100 iki 240 Lt (priklausomai nuo sklypo) bei kad nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius metus turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d. (b. l. 6-41). Teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros 2008-02-28 Nr. ZVF 1400053, 2008-12-29 Nr. ZVF 1400083, 2009-10-19 Nr. ŽVFD 140007 patvirtino atsakovo turėtą įsiskolinimą (1 t., b. l. 42-44), kurio jis sutartyse nurodytais terminais nepamokėjo. 2009-01-16 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas-paraginimas susimokėti skolą (b. l. 46). Iš šalių paaiškinimų posėdyje ir pridėtų rašytinių įrodymų (b. l. 157) nustatyta, jog atsakovas dalį skolos – 12641,15 Lt - ieškovui sumokėjo, todėl ieškovas atsisakė nuo šios ieškinio dalies. Kadangi šis atsisakymas įstatymui neprieštaravo, jį teismas priimė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl žemės nuomos sutarties Nr. 14-ŽNS-045 (b. l. 26-29), kurioje, atsakovo nuomone, klaidingai nurodytas jo nuomojamos žemės plotas. Atsakovas nurodė, kad, patikrinęs žemės matavimo prietaisu, pats nustatė, kad jis realiai dirbo apie 13 ha mažesnį žemės ūkio naudmenų plotą. Mažesnį sklypo plotą jis deklaravo Nacionalinei mokėjimų agentūrai išmokoms gauti (2.8 p.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šalys sudarė nuomos sutartį dėl 29 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 3454-0002-0244, esančio Naujonių k., Anykščių r., nuomos (sutarties 2.8 p., b. l. 26-29, 87-89). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas dirbo ne visą sutartimi išsinuomotą žemės plotą ir mažesnį plotą deklaravo išmokoms gauti, nėra pagrindas nevykdyti sutarties. Atsakovas sutartyje nurodytų duomenų nenuginčijo, savo teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl likusios atsakovo neapmokėtos skolos dalies – 4050 Lt skolos pagal sutartį ir 552,03 Lt žemės mokesčio skolos patenkino pilnai. Dėl ieškinio netesybų dalyje teismas nurodė, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), ir tai vertinama kaip teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių sudarytose žemės nuomos sutartyse numatyti 0,2 proc. delspinigiai (1 t., b.l. 8, 12, 16, 20, 24, 28, 32, 36, 40), ir iš viso jų pagal teismui pateiktą paskaičiavimą atsakovui priskaičiuota 6207,54 Lt (1 t., b.l. 124). Teismas padarė išvadą, kad tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, prieštarauja CK nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai šiuo klausimu. Ieškovas neįrodė, kad dėl nesumokėtų prievolių patyrė nuostolius. Įvertinęs tai, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, teismas pripažino, kad netesybų dydis mažintinas iki 0,1 procento, jos priteistinos už 182 dienas ir sudaro 3103,77 Lt (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys: 2003-11-05 civ. b. Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-06-06 civ. b. Nr. 3K-3-316/2005; 2007-03-05 civ. b. Nr. 3K-3-85/2007; 2007-10-12 civ. b. Nr. 3K-7-304/2007; 2007-11-19 civ. b. Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.). LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 ir 4 d. pagrindu teismas priteisė iš atsakovo 12,7% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

7Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-09-03 sprendimą ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovui priteista 4050 Lt nuomos mokesčio ir 552,03 Lt skolos už žemės mokestį, nes, nors pagal sutartį Nr. 14-ŽNS-045 jam išnuomota 29 ha žemės sklypas, tačiau sutartyje nepaminėtas faktas, kad 13 ha iš šio sklypo yra netinkami žemės ūkio veiklai, jis šios sklypo dalies nedirbo, deklaravo mažesnį sklypo plotą, o ieškovas šią aplinkybę žinojo. Todėl buvo pažeisti CK 6.197 str. reikalavimai. Teismas pagrįstai sumažino delspinigius nuo 0,2 procento iki 0,1 procento, tačiau ir šio dydžio delspinigiai yra per dideli ir neatitinka teismo cituojamos teismų praktikos. Aplinkybės apie tai, kad pagrindinė skola sumokėta bei kad kreditorius nepatyrė nuostolių, yra pagrindas mažinti neprotingai dideles netesybas, kurios savo pobūdžiu yra baudinės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje tinkamo dydžio netesybomis laiko 0,02 procento dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną, o pirmosios instancijos teismas nuo šios praktikos nukrypo ir pažeidė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., nes per mažai sumažino netesybas. Taip pat teismas iš jo priteisė per dideles 12,7 procento procesines palūkanas pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Mano, jog šioje byloje minėtas įstatymas neturėjo būti taikomas, nes jis nėra ūkio subjektas minėto įstatymo prasme. Mano, jog turėjo būti taikomos CK 6.210 str. numatytos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos. Nustatydamas ir priteisdamas bylinėjimos išlaidas teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d., nes jis pateikė dokumentus, kad advokato pagalbai apmokėti turėjo 1210 išlaidų. Nors teismas ieškinį tenkino iš dalies, jis ieškovui priteisė visas turėtas bylinėjimos išlaidas, o ne jų dalį proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Todėl mano, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, padarė esminių materialinės irprocesinės teisės normų pažeidimų, dėl ko priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas ir bylą grąžinta iš naujo nagrinėti.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tai, jog atsakovas dirbo ne visą išsinuomotą žemės sklypą, mažesnį plotą deklaravo ir gavo mažesnes išmokas, nesudaro pagrindo nevykdyti žemės nuomos sutarties įsipareigojimų. Atsakovui išnuomotas viešame registre įregistruotas 29 ha žemės sklypas, todėl reikalavimas priteisti nuomą ir mokestį už šią sklypo dalį teismo buvo patenkintas teisėtai ir pagrįstai. Nors atsakovas teigė, kad yra žymių neatitikimų tarp faktinių ir išnuomotų jam žemės sklypų plotų, kad kreipėsi dėl sklypų išmatavimo į geodezijos specialistus, tačiau savo argumentų neįrodė ir viešųjų registrų oficialių duomenų dėl įregistruotų sklypų plotų nenuginčijo (CPK 177, 178 str.). Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybas, todėl dar labiau mažinti netesybų dydžio nėra pagrindo. Nurodė, kad sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į sutarties lasivės principą, apimantį ir šalių teisę nustatyti sutarties sąlygas (CK 6.156 str. 1 d., 6.71 str.). Besąlyginis netesybų mažinimas paneigtų pačių netesybų, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, prasmę. 0,02 procentai netesybų dydis nėra vienintelis galimas teisingas delspinigių dydis, nes atskirose bylose protingu ir leidžiamu buvo pripažintas ir 0,1 procento, ir 0,2 procentų delspingių dydžaiai. Atsakovas proceso metu piktnaudživo savo procesinėmis teisėmis, elgėsi nesąžiningai, vilkino bylsos nagrinėjimą, pažeidinėjo proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, nemokamai naudojosi didele ieškovo pinigų suma ir nekilnojamuoju turtu. Mano, kad teismas tinakmai pritaikė LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, o atsakovo argumentai apie šio įstatymo jo atžvilgiu netaikymą nepagrįsti. Vadovaujantis Ūkininko ūkio įstaymo 2 str. 2 d., ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Todėl ūkininkas yra asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, ir tai patenka į minėto įstatymo 2 str. numatytą įstatymo taikymo sritį. Palūkanos apskaičiuotos teisingai pagal įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d. reikalavimus. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo visas 1210 Lt ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes advokatas ruošė procesinius dokumentus, teikė konsultacijas. Kadangi atsakovas dalį ieškovo reikalavimų patenkino gera valia ir dalį skolos sumokėjo, teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 94 str. 1 d. nuostatas, o išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisė neviršydamas Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (b. l. 185-192).

9Apeliacinis skundas atmestinas, o Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

10Byloje nustatyta, jog tarp šalių 2007-06-13 buvo sudarytos privačios žemės nuomos sutartys Nr. 14-ŽNS-040, Nr. 14-ŽNS-041, Nr. 14-ŽNS-042, Nr. 14-ŽNS-043, Nr. 14-ŽNS-044, Nr. 14-ŽNS-045, Nr. 14-ŽNS-046, Nr. 14-ŽNS-047, Nr. 14-ŽNS-048 (b. l. 10-41). Šių sutarčių pagrindu atsakovui 2008-02-28 buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. ZVF1400053 dėl 16 691,15 Lt privačios žemės nuomos mokesčio sumokėjimo iki 2008-12-01 (b. l. 12), 2008-12-29 pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. ZVF1400083 dėl 552,03 Lt žemės mokesčio sumokėjimo iki 2009-01-31 (b. l. 43) bei 2009-10-19 pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. ŽVFD140007 dėl 6207,54 Lt delspinigių už laiku nesmokėtą žemės nuomą (b. l. 44). Nors šalys susitarė, kad nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius metus turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d., tačiau atsakovas sutartyse ir minėtuose dokumentuose nurodytais terminais įsiskolinimų neapmokėjo. Iš mokėjimo nurodymų ir ieškovės patvirtinimo matyti, kad pagal šį ieškinį atsakovas 2010-03-05 sumokėjo ieškovui 12 641,15 Lt (b. l. 116, 117, 119), po ko ieškovas šios ieškinio atsisakė, teismas atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje bylą nutraukė, dėl ko ginčo nėra (b. l. 119, 169-172, CP 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Todėl liko nesumokėta skolos dalis – 4050 Lt skolos pagal žemės nuomos sutartį Nr. 14-ŽNS-045 (b. l. 26-29) ir 552,03 Lt žemės mokesčio skolos, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo.

11Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisė 3103,77 Lt delspinigių, nes teismas delspinigų dydį sumažino nuo 0,2 procentų, šalių nustatytų pagal sutartį, iki 0,1 procento atsižvelgęs į tai, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, į šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia tuo, kad ieškovo naudai iš jo pritesti ir sumažinto 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra per dideli ir neatitinka teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu. Teisėjų koelgija su šiais skundo argeumntais nesutinka. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1, 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių ir netesybų pritesti nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo laikomasi nuomonės, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“ Nr. 3K-3-12/2009 ir kt.). Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad tik 0,02 procentų dydžio netesybų dydis yra teisingas ir pagrįstas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas ir sprendime konstatuotas aplinkybes, šalių sutartimi nustatytų netesybų dydį sumažino iki 0,1 procento. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, argumentais ir motyvais šioje dalyje ir jiems pritaria. Apeliantas nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dienos skola buvo sumokėta. Tačiau skundžiamame sprendime teismas šią aplinkybę ir pripažino kaip faktinį pagrindą sumažinti šalių sutartimi sulygtą netesybų dydį, t. y. šią aplinkybę įvertino. Apeliaciniame skunde nenurodyta ir byloje nensutatyta aplinkybių, kurių pagrindu delspinigių dydį būtų pagrindas mažinti kitu dydžiu ar kitu principu negu tai padarė pirmosios instancijos teismas.

12Apeliantas dalies ieškinio sumos nepripažįsta todėl, kad pagal šalių sudarytą žemės nuomos sutartį Nr. 14-ŽNS-045 (b. l. 26-29) jis faktiška iišsinuomavo ir realiai pagal paskirtį žemės ūkio veiklai naudoja ne 29 ha žemės, bet apie 13 ha mažesnį žemės sklypą. Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš 2007-06-13 minėtos žemės nuomos sutarties, Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šalys sudarė nuomos sutartį dėl 29 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos pagal žemės sklypo planą ir schemą, kurie yra sutarties dalis, sklypo unikalus Nr. 3454-0002-0244, adresas Naujonių k., Anykščių r. (sutarties 2.8 p., b. l. 26-29, 87-89). Turto registre nurodyta, kad atsakovui buvo išnuomota 29 ha žemės ūkio naudmenų, kurių paskirtis – žemės ūkio. Kaip teisėtai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Nors atsakovas teigė, jog patikrinęs žemės matavimo prietaisu pats nustatė, kad jis realiai dirbo apie 13 ha mažesnį žemės ūkio naudmenų plotą, kad dėl to kreipėsi pas specialistus, tačiau savo argumentams pagrįsti byloje nepateikė jokių obejktyvių ir patikimų įrodymų. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, savo argumentus turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai, kokio dydžio sklypą deklaruoti Nacionalinei mokėjimų agentūrai išmokoms gauti, yra atsakovo pasirinkimas, ir tai niekaip neįtakoja šalių sudarytos žemės nuomos sutarties vykdymo. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CK 6.197 str., kuris numato, kad, jeigu sutarties dalyko kokybė nei sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už visutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Apeliantas konkrečiai nenurodo, kuo pasireiškė minėto straipsnio nuostatų pažeidimai ir kodėl bei kokiu būdu 29 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kaip nuomos sutarties dalykas, neatitinka kokybės reikalavimų. Todėl apelianto argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.

13Nėra pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo priteisti 12,70 % dydžio procesines palūkanas. Šių palūkanų dydis ieškovės nustatytas vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d. nuostata, pagal kurią palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą atsiskaityti, dydis apskaičiuojamas, taikant vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, padidintą 7 procentiniais punktais. Įstatymas numato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (procesinės palūkanos), kurios skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti (CK 6.37 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas Įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str. nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Šalys galėjo susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį, tačiau šiuo atveju jos nėra dėl to susitarusios. Byloje nustatyta, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d., ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste. Atsakovo ūkis yra registruotas Ūkininkų ūkių registre nustatyta tvarka, todėl atsakovas verčiasi ūkine komercine veikla iš žemės ūkio, ir tai patenka į minėto Įstatymo 2 str. numatytą įstatymo taikymo sritį. Todėl nustačius, kad sandoriai, iš kurių kilo skolos, atitinka minėto Įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, teismas turi taikyti šiame įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų - ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Minėtas įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 1 d., 2 str. 7 d.).

14Nepagrįstais vertinti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau teismo sprendimas ieškinį tenkinti dėl visų savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų, tame tarpe – ir dėl delspinigų priteisimo, yra priimtas ieškovo naudai. Todėl teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti laiku, turėtų išlaidų dydis atitiko CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, bylos apimtį, sudėtingumą (yra mažesnis už maksimalius dydžius, CPK 93 str. 2 d.). Pagal CPK 94 str. 1 d., jeigu dalies ieškinio reikalavimų atsisakoma dėl to, kad po kreipimosi į teismą atsakovas geruoju juos patenkino, tai teismas priteisia ieškovui iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje teisėjų kolegija taip pat vertina nepagrįstais.

15Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b. l. 184, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš V. T. (a. k. ( - ) 3 (tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai