Byla 2A-2250-611/2013
Dėl darbo santykių

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui UAB Avalda dėl darbo santykių.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011-03-31 papeikimą, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2011-03-31 LR DK 128 str. 1 d. pagrindu; panaikinti 2011-02-04 įsakymą Nr. 17 dėl nemokamų atostogų suteikimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti iš atsakovo neišmokėtą 14040 Lt darbo užmokestį, priteisti iš atsakovo 6000 Lt darbo užmokesčio priedą bei 4882,49 Lt delspinigius; priteisti 8819 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priteisti 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžių išeitinę išmoką – 4000 Lt; priteisti 8000 Lt kompensaciją darbo sutarties vykdymo sustabdymo laikotarpiu, t.y. 2011 m. kovo mėn.; priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pas atsakovą pradėjo dirbti nuo 2008-01-28 pagal neterminuotą darbo sutartį, kurioje susitarė dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio. Priedas yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, nes buvo nuolat mokamas, tik nebuvo raštu įtvirtintas priedo dydis darbo sutartyje. Darbdavys vėlavo atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškovas turėjo teisę sustabdyti darbo sutarties vykdymą. Ieškovui paskirtas papeikimas yra neteisėtas. Be to, pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Ieškovas darbo santykius su atsakovu buvo nutraukęs 2011-03-31, todėl jokių paaiškinimų neturėjo teikti.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas mokėjo ieškovui 2008-2009 m. laikotarpiu ne tik sulygtą darbo užmokestį, bet ir priedą, atsižvelgiant į stabilią bendrovės finansinė padėtį. Kadangi ieškovo darbus 2009 m. teko koreguoti dėl padarytų klaidų kitiems darbuotojams, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo finansinė padėtis tapo sudėtinga, ieškovui buvo mokamas 800 Lt fiksuotas atlyginimas ir nedidelės skatinamosios premijos. Nuo 2010 m. pradžios iki 2011-05-21 ieškovas atsakovui nereiškė jokių pretenzijų. 2011-02-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad stabdo darbo sutarties vykdymą, negavus jam priklausančio darbo užmokesčio, prašė išmokėti priedą bei delspinigius. 2011-03-24 pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2011-03-30. 2011-03-31 atsakovas pareikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl darbo funkcijų tiesioginio nevykdymo ir neatvykimo į darbą. Ieškovas atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus, todėl jam buvo paskirta drausminė nuobauda. 2011-04-28 ieškovas buvo informuotas apie atsisakymą atleisti ieškovą iš darbo ir jis buvo informuotas apie pravaikštų forminimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį dalyje dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo teisėtumo, dėl papeikimo panaikinimo, dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovo prašymu, dėl įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo naikinimo, dėl priedo kaip darbo užmokesčio dalies mokėjimo, dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dėl priedo, dėl kompensacijos už darbo sutarties vykdymo sustabdymą, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, o ieškovo reikalavimus dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinės išmokos priteisimo paliko nenagrinėtais. Teismas, įvertinęs atsakovo sudarytą pažymą bei pridėtus mokėjimus, konstatavo, jog šiuo atveju ieškovas neturėjo teisės stabdyti darbų vykdymo, kadangi nebuvo įstatyme įtvirtintos būtinosios sąlygos, t.y. viso darbo užmokesčio nemokėjimo ilgiau kaip du mėnesius iš eilės.

8Teismas, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą, pripažino, jog atsakovas, raštu nepareikalavęs iš ieškovo pasiaiškinimų bei skirdamas drausminę nuobaudą, formaliai pažeidė šias DK 240 str. 1 d. nuostatas, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepagrįstai sustabdė darbo sutarties vykdymą, nebendradarbiavo su atsakovu ir pažeidė darbuotojo pareigas, atsižvelgdamas į pažeidimo sunkumą ir konstatavęs tik formalų nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimą, padarė išvadą, kad nuobaudos sunkumas atitinka ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą ir ji laikytina tinkama bei galiojančia. Teismas nenustatė kitų nuobaudos skyrimo negaliojimo pagrindų.

9Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepagrįstai sustabdė darbo sutarties vykdymą, teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovui iš eilės daugiau kaip du mėnesius nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, konstatavo, jog DK 128 str. 1 d. pagrindu nutraukti darbo sutartį atsakovas turėjo atsisakymo teisę. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neprašė kitais pagrindais nutraukti darbo sutartį. Teismas konstatavo, jog ieškovas pažeidė savo įsipareigojimus tinkamai dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.

10Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pats ieškovas surašė prašymą suteikti nemokamas atostogas nuo 2011-02-07 iki 2011-02-19, nenustatyta, kad darbdavys būtų vertęs ieškovą eiti nemokamų atostogų, o tokios priežastys kaip paties ieškovo suklydimas, persigalvojimas dėl atostogų rūšies atostogoms pasibaigus nelaikytinos pagrindu naikinti teisėtą, pagrįstą ir įstatymą atitinkantį darbdavio įsakymą, todėl reikalavimas atmestinas.

11Teismas konstatavo, jog pateiktoje sutartyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 800 litų per mėnesį ir priedą už atliktus darbus, mokant iki kito mėnesio 10 dienos. Vienintelis darbo sutarties pakeitimas atliktas 2008-05-06, pakeičiant darbo trukmę, tačiau jokių pakeitimų ar papildymų dėl nustatyto darbo užmokesčio nebuvo. Teismas pažymėjo, jog darbo sutartyje nėra padaryta nuoroda į įmonės nuostatus ar kitus vidaus administravimo teisės aktus, kuriuose būtų nustatyta priedo skaičiavimo tvarka. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad šalims nesutarus dėl konkretaus mokėtino priedo už ieškovo atliktą darbą, ieškovui per visą įmonėje dirbtą laikotarpį nesikreipus į atsakovą dėl šios sąlygos sukonkretinimo (t.y. konkretaus priedo dydžio nustatymo), atsakovas pagal savo finansinę būklę bei vertindamas ieškovo atliktų darbų kokybę, turėjo teisę mokėti kintamo dydžio priedą (arba iš viso jo nemokėti), todėl ieškovo reikalavimas pripažinti priedą už atliktus darbus ieškovo nurodytu dydžiu atmestinas kaip nepagrįstas.

12Atsižvelgęs į tai, kad 2010 m. atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai nepripažinti suklastotais, todėl jie laikytini įmonės buhalteriniais dokumentais, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 2010 m. ieškovui nebuvo mokamas darbo užmokestis, todėl reikalavimą priteisti 14040 Lt sumą atmetė, bei padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti DK 141 str. 3 d. ir 207 str. 1 d. nuostatas.

13Teismas iš SODROS duomenų nustatęs, kad ieškovas nėra atleistas, konstatavo, jog reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo negali būti sprendžiamas ir nagrinėjamas (t.y. neužkertamas kelias ieškovui pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba atleidimo iš darbo dieną prašant išmokėti jam priklausančią kompensaciją), todėl šį reikalavimą paliko nenagrinėtu. Taip pat dėl tos pačios priežasties paliko nenagrinėtu ir reikalavimą priteisti išeitinę išmoką. Kadangi ieškovas iš įmonės nėra sprendimo priėmimo dieną atleistas iš užimamų pareigų, DK 141 str. 3 d. įtvirtinta garantija jam netaikoma, todėl šį reikalavimą teismas atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nekonstatuotas įmonės pradelsimas atsiskaityti su ieškovu, padarė išvadą, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neišreikalavus bylai reikšmingų įrodymų, neištyrus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, vadovaujantis tikrovės neatitinkančiais atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, sprendimo motyvai yra abstraktūs ir lakoniški, jų (motyvų) išdėstymas yra nepakankamas vienokiai ar kitokiai išvadai pagrįsti. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos darbo ginčų bylose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  2. Nors darbo sutartyje priedo dydis nėra nurodytas, tačiau dėl 40 proc. dydžio priedo buvo susitarta žodžiu ir atsakovas visą laiką, išskyrus ginčijamus laikotarpius, mokėjo tokio dydžio priedą. Šiuo atveju kintama atlyginimo dalis buvo mokama ne kaip skatinamoji išmoka, o kaip atlyginimas už atliktą darbą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas neatliko jam pavesto darbo. Aplinkybė, kad įmonėje nebuvo patvirtinta darbuotojų darbo užmokesčio priedų skaičiavimo ir premijavimo tvarka, taip pat, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra nuorodos į darbdavio administracinius aktus, apsprendžiančius priedų ir/arba premijų skyrimo tvarką, nedaro šios darbo sutarties sąlygos negaliojančia, juolab, kad atsakovas, net ir nesant darbo sutartyje nuorodos į minėtus įmonės aktus (kurių iki 2011-04-11 ir nebuvo), nuo 2008 m. ieškovui mokėjo atlyginimą (fiksuotą ir kintamą dalis) už atliktą darbą. Atlyginimas buvo mokamas kaip visuma (neišskiriant jo dalių), ir atsakovas to neneigė, priešingai, VDI paaiškinimuose ir netgi atsiliepime į ieškinį teigė, kad visą laiką mokėjo priedą. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje pateikti įrodymai, o priedo kaip dalies atlyginimo mokėjimą jis pradėjo neigti tik iškilus ginčui teisme ir tai atsispindi tiek pažymoje apie darbo užmokestį, tiek ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose. Minėtos aplinkybės paneigia teismo sprendimo argumentus, kad darbo sutartyje dėl darbo užmokesčio sąlygų (konkrečiai priedo) nebuvo susitarta, todėl atsakovas turėjo teisę jo nemokėti.
  3. Teismo argumentas, kad darbo sutartis buvo sustabdyta nesant įstatyme nustatytų būtinųjų sąlygų, yra nepagrįstas. Šiuo atveju netgi fiksuota atlyginimo dalis nebuvo mokama visa ir sutartyje nustatytais terminais: nuo 2011 m. gegužės mėn. darbo užmokestis nei karto nebuvo sumokėtas laiku, t. y. iki mėnesio 10 dienos, o už 2010 m. lapkričio mėn. atlyginimo dalis buvo sumokėta tik 2011-02-03 pavedimu, už 2010 m. gruodžio mėn. - 2011-02-25 pavedimu ir t. t.
  4. Teismas, priimdamas sprendimą, neanalizavo kokia tvarka ir terminais, kokio dydžio atlyginimas buvo mokamas, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, nenurodė motyvų ir argumentų, dėl ko atsakovas turėjo atsisakymo teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d. Ieškovo nuomone, egzistavo visos sąlygos nutraukti darbo sutartį pagal minėtą straipsnį. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo, šis pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t. y. nuo 2010-07-01 iki šiol ieškovui nėra sumokėjęs viso jam priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Be to, nors ieškovas įmonėje nebedirba du metus, atleidimas nėra įformintas.
  5. Kadangi darbo sutartis buvo sustabdyta teisėtai ir pagrįstai, atsakovui nevykdant darbo sutartyje nustatytų įsipareigojimų mokėti darbo užmokestį iki kiekvieno mėnesio 10 d. ir nemokant viso priklausančio atlyginimo ilgiau kaip du mėnesius iš eilės, atsakovas neturėjo pagrindo skirti ieškovui drausminės nuobaudos dėl to, kad nuo 2011-03-01 iki 2011-03-30 ieškovas nevyko į darbą. Be to, drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 str. 1 d. nuostatas, t.y. nesilaikant drausminėms nuobaudoms skirti nustatytos privalomos tvarkos, todėl vien dėl procedūrinio pažeidimo ji turėjo būti panaikinta.
  6. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovui pirminis prašymas buvo pateiktas dėl kasmetinių atostogų, tik vėliau įmonės direktorės reikalavimu prašymas buvo perrašytas. Atsakovo įsakyme nenurodytas nemokamų atostogų suteikimo pagrindas, prašyme ieškovas taip pat nenurodė pagrindo, byloje pateikti du skirtingų datų įsakymai dėl nemokamų atostogų suteikimo. Ieškovo nuomone, atsakovas neturėjo teisės suteikti nemokamų atostogų, kadangi ieškovas turėjo 86 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų.
  7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl priedo už atliktus darbus pagal UAB „Rekreacinė statyba“ užsakymą. Parengiamieji darbai pagal šį užsakymą buvo pradėti 2009 m. balandžio mėn. ir baigti 2009 m. birželio mėn. Aplinkybė, kad pati sutartis dėl atliktų darbų buvo įforminta tik 2009-05-14 nepaneigia fakto, jog darbai pagal šią sutartį buvo atlikti. Už atliktą darbą ieškovui nebuvo sumokėta. Teismas šiuo atveju netenkino ieškovo prašymo išreikalauti duomenis apie pagal minėtą sutartį atliktų darbų vertę.
  8. Atsakovas nepateikė į bylą kitų įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad už 2010 m. balandžio mėn. ieškovui darbo užmokestis nebuvo sumokėtas.
  9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog darbo sutarties vykdymas buvo sustabdytas neteisėtai, dėl to nebuvo pagrindo mokėti kompensaciją jos sustabdymo laikotarpiu.
  10. Ieškovo nuomone, darbo sutarties neįforminimas savaime jos galiojimo nepratęsia, darbo sutartis faktiškai nutrūkusi nuo 2011-03-31, todėl atsakovas privalo išmokėti ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 4000 Lt (laikant, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 2000 Lt).
  11. Kadangi ieškovas su atsakovu darbo sutartį nutraukė nuo 2011-03-31, o visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos nėra sumokėtos iki šiol ne dėl ieškovo kaltės, atsakovas privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
  12. Ieškovo paskaičiavimu nepanaudota kasmetinių atostogų dalis yra 88,19 dienos, todėl laikant, kad vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 100 Lt, iš atsakovo turėtų būti priteista 8819 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
  13. Kadangi visas darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2010-07-01, atsakovas privalo sumokėti delspinigius iki darbo sutarties nutraukimo dienos, t.y. iki 2011-03-31.
  14. Iš atsakovo turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.
  15. Teismo išvada, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nuolat vėluojamo mokėti darbo užmokesčio, o nuo 2010-07-01 iki 2011-02-25 nemokant viso priklausančio atlyginimo, nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, grasinančių raštų siuntimo, atsisakymo išduoti pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį, galiausiai iki šiol neįforminant teisėtai nutrauktos darbo sutarties bei neišmokant priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų, po darbo sutarties nutraukimo ilgą laiką neteisėtai įmonės veikloje naudojant ieškovo vardą, pavardę, kvalifikacinį pažymėjimą ir kt.) ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, moralinį nepasitenkinimą buvo pažemintas ir apgautas, patyrė nepatogumų.
  16. Atsakovas pažymoje neteisingai apskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį.
  17. Nagrinėjant bylą pažeistos CPK normos, įpareigojančios teismą būti aktyviam renkant bylai reikšmingus įrodymus, darbo byla buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgai. Be to, kilęs ginčas iš esmės liko neišspręstas.

16Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje paliekamas nepakeistu, dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, bei dalyje naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Dėl įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo naikinimo

21Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į specialisto išvadą (II tomas, b.l. 123) pagrįstai konstatavo, jog pats ieškovas surašė prašymą suteikti nemokamas atostogas nuo 2011-02-07 iki 2011-02-19 (II tomas, b.l. 94) ir šio prašymo pagrindu atsakovas priėmė teisėtą, pagrįstą ir DK atitinkantį įsakymą dėl nemokamų atostogų suteikimo (II tomas, b.l. 95). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad darbdavys būtų vertęs ieškovą eiti nemokamų atostogų. Tokių duomenų nėra pateikta ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo 86 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, nesudaro pagrindo panaikinti įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo, kadangi darbuotojas, teikdamas darbdaviui prašymą dėl atostogų suteikimo, turi teisę pasirinkti kokios rūšies: kasmetinėmis ar tikslinėmis (tame tarpe nemokamomis) atostogomis jis nori pasinaudoti. Pažymėtina, jog darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, jeigu įmonėje nėra darbo ar sumažėja darbo krūvis, ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės interesai, kaip ir neturi teisės versti darbuotoją eiti nemokamų atostogų vietoj kasmetinių atostogų. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl nurodytų motyvų ieškovas neįrodė, kad atsakovas jį vertė eiti nemokamų atostogų bei kad toks ieškovo prašymas neatitinka jo valios. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

22Dėl papeikimo panaikinimo

23Apeliacinis skundas dalyje dėl 2011-03-31 papeikimo, skirto už darbo drausmės pažeidimą, panaikinimo yra pagrįstas ir tenkintinas, o teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

24Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str. 1 d.). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-245/20012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas raštu nepareikalavo iš ieškovo pasiaiškinimų, tokiu būdu, skirdamas drausminę nuobaudą, pažeidė DK 240 str. 1 d. nuostatas, tačiau teismas, pripažinęs šį pažeidimą formaliu, nesudarančiu pagrindo panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog buvo atliekamas tyrimas dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pažeidė ir DK 240 str. 3 d., pagal kurią drausminės nuobaudos skyrimą darbdavys privalo įforminti įsakymu (nurodymu) ir su juo pasirašytinai supažindinti darbuotoją. Byloje esantis ieškovui išsiųstas 2011-03-31 raštas – papeikimas (I t., b.l. 16), nelaikytinas tinkamu administracijos aktu, įforminančiu paskirtą drausminę nuobaudą. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas su aktu, kuriuo skirta drausminė nuobauda, buvo supažindintas pasirašytinai. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą – papeikimą, nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir šios tvarkos pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti 2011-03-13 ieškovui skirtą papeikimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl teismo sprendimas dalyje, kurioje netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 2011-03-31 papeikimo, skirto už darbo drausmės pažeidimą, panaikinimo, naikintinas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – panaikinti 2011 m. kovo 31 d. papeikimą.

25Dėl priedo kaip darbo užmokesčio dalies mokėjimo

26DK 186 str. nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Aptariamas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008).

27Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar tinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios darbuotojui pagal darbo sutartį mokamo darbo užmokesčio ir papildomų priedų skaičiavimo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog tinkamai būtų taikomos šios materialinės teisės normos, byloje turi būti nustatyta aplinkybė, ar apeliantui mokėtas priedas buvo sudėtinė darbo užmokesčio dalis ar ne.

28Byloje nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2008 m. sausio 28 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis antraeilėms inžinieriaus geodezininko pareigoms užimti. Darbo sutarties 3 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 800 Lt per mėnesį darbo užmokestį ir priedą už atliktus darbus, mokant iki kito mėnesio 10 d. (I t., b.l. 11). Vienintelis darbo sutarties pakeitimas atliktas 2008-05-06, pakeičiant darbo trukmę, tačiau jokių pakeitimų ar papildymų dėl nustatyto darbo užmokesčio nebuvo (I t., b. l. 12). Taigi, šalys darbo sutartimi susitarė, kad priedas yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis, kuri turi būti privalomai mokama ir jo mokėjimas susietas su ieškovo atliktais darbais. Nors ginčo šalys darbo sutartyje nedetalizavo priedo skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos bei nepadarė nuorodos į įmonės nuostatus ar kitus vidaus administravimo teisės aktus, kuriuose būtų nustatyta priedo skaičiavimo tvarka, tačiau tai nepanaikina priedo, kaip sudėtinės darbo užmokesčio dalies, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra silpnesnioji ginčo šalis, negalinti įtakoti atsakovo vidaus teisės aktų tvirtinimo ir priedų mokėjimų tvarkos nustatymo. Pagal DK 99 str. 3 d. už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir įforminimą atsako darbdavys, todėl vien aplinkybė, kad darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 800 Lt mėnesio algą ir mokėtino priedo dydis konkrečiai sutartyje nenustatytas, neduoda pagrindo spręsti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl priedo, kaip darbo užmokesčio dalies, mokėjimo. Be to, dėl nurodytų motyvų aplinkybė, kad atsakovas jokiu vidaus teisės aktu neįtvirtino priedų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nepanaikina ieškovo teisės į juos.

29Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalims nesutarus dėl konkretaus mokėtino priedo už ieškovo atliktą darbą, ieškovui per visą įmonėje dirbtą laikotarpį nesikreipus į atsakovą dėl šios sąlygos sukonkretinimo, atsakovas turėjo teisę mokėti kintamo dydžio priedą arba iš viso jo nemokėti. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties aiškinimą. Darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK 9 str.2 d. reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir šalių teisinių santykių specifiką. Šioje byloje tokie ypatumai – su darbo teisiniais santykiais susiję sutarties šalių bruožai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

30Nagrinėjamu atveju nustačius, jog darbo sutartyje buvo susitarta, kad ieškovui bus mokamas 800 Lt per mėnesį darbo užmokestis ir priedas už atliktus darbus, susiejant jį su atliktais darbais, tačiau nenustačius konkrečios priedo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties sudarymo bei susiklosčiusią šalių darbo teisinių santykių praktiką. Iš į bylą atsakovo pateiktų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių (I t., b.l. 75-82), taip pat ieškovo banko sąskaitų išrašų (I t., b.l.22) matyti, jog ilgą laiko tarpą ieškovui mokėtas darbo užmokestis, viršijantis nustatytą nekintamą 800 Lt darbo užmokesčio dalį. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovui buvo mokamas priedas kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, priklausomai nuo ieškovo atlikto darbo. Tokiu būdu, konstatavus, jog darbo sutartimi buvo susitarta dėl priedo, kaip darbo užmokesčio dalies, mokėjimo, spręstinas klausimas dėl šalių susitarto priedo dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kokio dydžio priedas, kaip darbo užmokesčio dalis, buvo mokamas ieškovui, su kokiais darbais ir kokia apimtimi buvo susietas priedas, todėl priedo dydis liko nenustatytas, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir CPK 414 str., galėjo ir turėjo savo iniciatyva pareikalauti iš šalių įrodymus, leidžiančius nustatyti šalių praktiką dėl priedo mokėjimo, tačiau to nepagrįstai neatliko. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą konstatuoja, jog pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės įvertinti ir nustatyti priedo dydį apeliacinės instancijos teisme, kadangi yra būtina rinkti daug naujų ir papildomų įrodymų. Tokiu būdu šioje dalyje teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Priešingu atveju būtų pažeista įstatyme įtvirtinta viena esminių asmens teisių, kad apeliacine tvarka būtų patikrintas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t.y. pasinaudoti teise į apeliacinį procesą (CPK 301 str., CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

31Dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo teisėtumo ir dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovo prašymu

32DK 1231 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. Taikant DK 9 str. 1 d. analogiją, pažymėtina, jog teismų praktikoje dėl 128 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, <…> jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga), išaiškinta, jog ši norma reiškia, kad darbuotojui darbo užmokestis (mėnesinė alga) turi būti mokama reguliariai, nes jis yra atlyginimas už darbą (DK 186 str. 1 d.). Jis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Taigi, jeigu darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka darbo užmokesčio, ši aplinkybė yra juridinis pagrindas, nustatantis darbuotojui teisę nustatantis darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 str. 1 d. (šiuo atveju sustabdyti darbo sutarties vykdymą remiantis LR DK 1231 str. 1 d.). Ši teisė išlieka, jeigu darbo užmokestis buvo mokamas ne visas, o dalimis, arba jeigu už paskutinį mėnesį jis ir buvo išmokėtas visas. Dviejų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo atlyginimo mokėjimo datos, nustatytos toje organizacijoje.

33Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į nustatytą aplinkybę, kad ieškovui be 800 Lt darbo užmokesčio buvo mokamas ir priedas, kaip darbo užmokesčio sudėtinė dalis, ir nesant galimybių apeliacinės instancijos teisme nustatyti turėto mokėti priedo dydžio, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra galimybės nustatyti ar ieškovas turėjo teisinį pagrindą stabdyti darbo sutarties vykdymą, vadovaujantis DK 1231 str., bei ar turėjo pagrindą nutraukti darbo sutartį, vadovaujantis DK 128 str. 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo teisėtumo ir dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovo prašymu naikintinas ir šiose dalyse byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, priedo, delspinigių, išeitinės išmokos bei kompensacijos už darbo sutarties vykdymo sustabdymą ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo

35Ieškovas byloje prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, kompensaciją už darbo sutarties vykdymo sustabdymą, delspinigius ir kt. Apskaičiuojant mokėtinus dydžius svarbu visų pirma nustatyti vidutinį darbo užmokestį, įskaitant ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku kokio dydžio priedas, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis turėjo būti mokamas ieškovui, nėra galimybės nustatyti vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir dėl šios priežasties nėra galimybės pasisakyti dėl minėtų su darbo užmokesčiu susijusių reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimu, o pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje naikina ir bylą šioje dalyje grąžina nagrinėti iš naujo.

36Dėl neturtinės žalos atlyginimo

37Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 250 str.).

38Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl aukščiau minėtų aplinkybių nėra galimybės vertinti atsakovo teisėtų ar neteisėtų veiksmų visoje apimtyje, todėl nėra galimybės išspręsti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nevertinami apeliacinio skundo argumentai dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, konstatavus, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

39Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neišnagrinėjo ginčo iš esmės, todėl esant tokioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas tenkinas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimas dalyje dėl priedo kaip darbo užmokesčio dalies mokėjimo, darbo sutarties vykdymo sustabdymo teisėtumo, darbo sutarties nutraukimo ieškovo prašymu, neišmokėto darbo užmokesčio, priedo, delspinigių, išeitinės išmokos bei kompensacijos už darbo sutarties vykdymo sustabdymą ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas ieškovo D. V. ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovo UAB „Avalda“ 2011-02-04 įsakymą Nr.17 dėl nemokamų atostogų suteikimo, palikti nepakeistą.

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas reikalavimas panaikinti 2011 m. kovo 31 d. papeikimą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo UAB „Avalda“ 2011 m. kovo 31 d. papeikimą ieškovui D. V..

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą likusioje dalyje panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011-03-31 papeikimą,... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas mokėjo ieškovui... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovo... 8. Teismas, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą, pripažino, jog atsakovas,... 9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepagrįstai sustabdė darbo... 10. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pats... 11. Teismas konstatavo, jog pateiktoje sutartyje numatyta, kad darbdavys... 12. Atsižvelgęs į tai, kad 2010 m. atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai... 13. Teismas iš SODROS duomenų nustatęs, kad ieškovas nėra atleistas,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto... 16. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 20. Dėl įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo naikinimo... 21. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į... 22. Dėl papeikimo panaikinimo... 23. Apeliacinis skundas dalyje dėl 2011-03-31 papeikimo, skirto už darbo... 24. Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą,... 25. Dėl priedo kaip darbo užmokesčio dalies mokėjimo... 26. DK 186 str. nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą,... 27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar tinkamai buvo taikytos... 28. Byloje nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2008 m. sausio 28 d. buvo... 29. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalims nesutarus... 30. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog darbo sutartyje buvo susitarta, kad... 31. Dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo teisėtumo ir dėl darbo sutarties... 32. DK 1231 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų... 33. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į nustatytą aplinkybę, kad... 34. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, priedo, delspinigių, išeitinės... 35. Ieškovas byloje prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas,... 36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 37. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 38. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl aukščiau minėtų aplinkybių nėra... 39. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kuria... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kuria... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą likusioje...