Byla e2YT-8631-294/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai A. F.,

4suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei E. B.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos O. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Nustatė

6Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti, kad jos darbo užmokestis nuo 1991 m. kovo mėn. iki 1995 m. rugpjūčio mėn. sudarė pareiškime nurodytas sumas , dirbdama įmonėje UAB „Floralita“ prezidente. Pažymėjo, kad per atstovą kreipusis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, ji gavusi neigiamą sprendimą, kuriame pensiją atsisakyta skirti kaip pareiškėjai neturint minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (trūksta 2 mėnesių ir 2 dienų). Pareiškėja mano, kad valstybės registruose nebuvo fiksuotas darbo stažas UAB „Floralita“ nuo 1991 metų. Ši įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau pareiškėjos teikiamais rašytiniais dokumentais prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjos senatvės pensijai apskaičiuoti.

7Pareiškėja prašė nustatyti, kad jos darbo užmokestis UAB „Floralita“ buvo: nuo 1991-03-01 iki 1991-08-31 500 rublių; nuo 1991-09-01 iki 1991-09-30 – 1000 rublių; nuo 1991-10-01 iki 1991-11-30 – 1400 rublių; nuo 1991-12-01 iki 1991-12-31 1700 rublių; nuo 1992-01-01 iki 1992-01-31 2210 rublių; nuo 1992-02-01 iki 1992-02-28 – 2870 rublių; nuo 1992-03-01 iki 1993-01-31 – 3730 rublių; nuo 1993-02-01 iki 1993-02-28 – 4500 talonų; nuo 1993-03-01 iki 1993-03-31 – 10000 talonų; nuo 1993-04-01 iki 1993-06-30 11 500 talonų; nuo 1993-07-01 iki 1993-09-30 – 140 litų; nuo 1993-10-01 iki 1995-08-01 – 160 litų; pateikė šių sumų paskaičiavimus.

8Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė jį tenkinti.

9Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį pareiškėja grindžia iš esmės savo pasirašytais įsakymais, kurie nėra registruoti. Mano, kad nepakanka duomenų, kokiu pagrindu dirbo pareiškėja. Pažymėjo, kad stažas ir draudžiamosios pajamos po 1994 m. sausio 1 d. yra išsaugoti ir įrašyti į registrą. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo laikotarpiu nuo 1991 m. kovo mėn. iki 1992 m. gruodžio 31 d. Pareiškimo dalį dėl pareiškėjos stažo bei gautų pajamų už 1993 metus prašė spręsti teismo nuožiūra pagal pateiktus dokumentus.

10Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja L. Č.-Č.

11Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

12Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

13Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – VSDPĮ) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991-06-01, buvę šie laikotarpiai – visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas (VSDPĮ 54 str. 1 d. 1 p.). Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991-06-01, įtraukiama: visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai (VSDPĮ 55 str. 1 d. 1 p.).

14Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 55 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas, o į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1995 m. sausio 1 d. įtraukiamas asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos.

15Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156 patvirtintų „Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų” (toliau – Nuostatų) 24 p., jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti valstybinio socialinio pensijų draudimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993-12-31, dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Tačiau toks faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu asmuo gavo draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo ar turėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

16Draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų - nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau - Apdraustųjų registras) esančiais duomenimis.

17Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje – stažas) iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Minėto straipsnio 5 d. nustatyta, kad jeigu asmuo neturi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių metų, tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. (toliau šioje dalyje – nurodytas laikotarpis) turėjo stažo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu laikotarpiu turėjo stažo per penkerius ne paeiliui einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu stažo turėjo mažiau kaip per penkerius paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius metus arba nurodytu laikotarpiu iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas iki penkerių metų stažo trūkstamus metus imant iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai.

18Iš aptartų Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatų matyti, kad asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai už stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuojami vertinant palankiausius kalendorinius stažo metus, buvusius laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., o ankstesniais laikotarpiais dirbti metai į šiuos skaičiavimus gali būti įtraukiami tik esant Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėm, t. y. jei asmuo nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo mažesnė kaip penkerių metų stažą, ar jo iš viso neturėjo.

19Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 1991 metų kovo mėn. dirbo UAB „Floralita“.

20Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – darbo užmokesčio dydžio nustatymo laikotarpiu nuo 1991 m. kovo mėn. iki 1992 m. gruodžio 31 d. Į bylą teikti duomenys: darbo užmokesčio žiniaraščiai, bendrųjų talonų išdavimo žiniaraščiai bei pašalpų už vaikus žiniaraščiai patvirtina atlyginimų paskaičiavimus nurodytu laikotarpiu įrodo pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą.

21Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2008).

22Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teismo posėdžio metu teiktus pareiškėjos atstovės bei liudytojos paaiškinimus, daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą iš dalies, tai yra, iš aukščiau išdėstyto teismas konstatuoja, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti pažymos apie jos draudžiamąsias pajamas aptariamu laikotarpiu (nuo 1991 m. kovo mėn. iki 1992 m. gruodžio 31 d.), todėl jos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – draudžiamųjų pajamų dydį yra pagrįstas ir tenkintinas šioje dalyje visiškai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

23Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

24Vis dėlto, iš byloje pateiktų įrodymų negalima nustatyti pareiškėjos gauto darbo užmokesčio dydžio už 1993 metus.

25Pažymėtina, kad pareiškėjos paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. pareiškėjo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

26Byloje prašomas nustatyti juridinis faktas dėl 1993 m. pareiškėjos gauto darbo užmokesčio grindžiamas tik pačios pareiškėjos pareiškimu bei pačios pareiškėjos pasirašytu (neregistruotu) įsakymu dėl naujų atlyginimų nustatymo. Jokių kitų dokumentų, įrodančių pareiškime prašomo nustatyti gauto darbo užmokesčio realumą, teismui nepateikta. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja taip pat negalėjo pagrįsti pareiškėjos gauto darbo užmokesčio už 1993 metus. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjos reikalavimus dėl darbo stažo ir gauto užmokesčio nustatymo už 1993 metus atmeta kaip nepagrįstus įrodymais.

27Pažymėtina, kad darbo stažas bei gautas užmokestis nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pareiškime prašomos nustatyti 1995 m. rugpjūčio 1 d. yra viešuose registruose, todėl šių reikalavimų teismas nenagrinėja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tvarka. Jeigu pareiškėja nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimais duomenimis, ji turi teisę tokį valdybos sprendimą skųsti administracine tvarka.

28Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl pareiškėjos senatvės pensijos minimalaus stažo bei dydžio nustatymo.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 307,442-448 straipsniais teismas

Nutarė

30O. N. pareiškimą tenkinti iš dalies.

31Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. N., asmens kodas ( - ) laikotarpiu nuo 1991 m. kovo mėn. iki 1992 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „Floralita“ ir jos darbo užmokestis buvo toks: nuo 1991-03-01 iki 1991-08-31 – 500 rublių; nuo 1991-09-01 iki 1991-09-30 – 1000 rublių; nuo 1991-10-01 iki 1991-11-30 – 1400 rublių; nuo 1991-12-01 iki 1991-12-31 1700 rublių; nuo 1992-01-01 iki 1992-01-31 2210 rublių; nuo 1992-02-01 iki 1992-02-28 – 2870 rublių; nuo 1992-03-01 iki 1992-12-31 – 3730 rublių.

32Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos O. N., asmens kodas ( - ) valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti.

33Kitoje dalyje (dėl pareiškėjos reikalavimo dėl darbo stažo ir gauto darbo užmokesčio už 1993 metus atmesti, o reikalavimo dėl pareiškėjos darbo stažo ir gauto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 1994-01-01 iki 1995-08-01 nenagrinėti, kadangi šiuos duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turi).

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai A. F.,... 4. suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos... 6. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę... 7. Pareiškėja prašė nustatyti, kad jos darbo užmokestis UAB „Floralita“... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimo... 9. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 10. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja L. Č.-Č.... 11. Pareiškimas tenkintinas iš dalies.... 12. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių... 13. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja... 14. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 55 straipsnio 2 dalies 1... 15. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156... 16. Draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55... 17. Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems... 18. Iš aptartų Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatų matyti,... 19. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 1991 metų kovo mėn. dirbo UAB... 20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos... 21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo... 22. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teismo posėdžio metu teiktus... 23. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 24. Vis dėlto, iš byloje pateiktų įrodymų negalima nustatyti pareiškėjos... 25. Pažymėtina, kad pareiškėjos paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 26. Byloje prašomas nustatyti juridinis faktas dėl 1993 m. pareiškėjos gauto... 27. Pažymėtina, kad darbo stažas bei gautas užmokestis nuo 1994 m. sausio 1 d.... 28. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl pareiškėjos senatvės... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270,... 30. O. N. pareiškimą tenkinti iš dalies.... 31. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. N., asmens kodas ( - )... 32. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos O. N., asmens... 33. Kitoje dalyje (dėl pareiškėjos reikalavimo dėl darbo stažo ir gauto darbo... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...