Byla 2A-676-585/2015
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Almos Urbanavičienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 37 008,04 Lt nuostolių atlyginimą. Ieškovė teigia, jog šalys 2012 m. birželio 25 d. sudarė dotacijos teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė skyrė ieškovei tikslinę dotaciją. Dotacijos paskirtis – įgyti pakuočių atliekų surinkimo iš gyvenamųjų individualių namų kvartalų priemones (konteinerius). Šalys 2012 m. sausio 4 d. pasirašė susitarimo protokolą, kuriuo pratęsė dotacijos teikimo sutarties įvykdymo terminą iki 2013 m. kovo 31 d. Be to, šalys šiuo susitarimo protokolu sulygo dėl delspinigių. Šalys 2013 m. balandžio 3 d. pasirašė dar vieną susitarimo protokolą, kuriuo buvo padidinta dotacija (nuo 480 000 Lt iki 562 432,20 Lt). Pasak ieškovės, ji kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2013 m. liepos 31 d. Atsakovė nesutiko pratęsti termino ir skaičiavo ieškovei delspinigius. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė pratęsti sutarties vykdymo terminą ir kartu nepagrįstai skaičiavo delspinigius. Pasak ieškovės, sutarties vykdymo terminas praleistas dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Ieškovė pažymėjo, jog Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje bei Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 12, 30, 34, 34-3 straipsnių 8-1 skirsnio pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 8-2, 8-3, 8-4, 8-5, 8-6, 8-7, 8-8, 8-9, 8-10, skirsniais ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiuose įstatymuose nurodytos institucijos priima aktus dėl šių įstatymų įgyvendinimo iki 2012 m. liepos 1 d. Ieškovės teigimu, šie aktai nebuvo priimti nustatytu terminu. Ieškovė tik 2013 m. balandžio 9 d. raštu buvo informuota apie gamintojų importuotojų organizacijas, atitinkančias nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusių įstatymų nuostatas, o pavyzdinė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties forma buvo patvirtinta tik 2013 m. birželio 26 d. Pasak ieškovės, įmonės, kurios Šiaulių miesto teritorijoje teikia komunalinių atliekų surinkimo paslaugas, atsisakė dalyti konteinerius, kol nėra (nebuvo) aišku, kada ir kaip bus kompensuotos patirtos išlaidos. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovė įvykdė sutartį. Ieškovė raštu paaiškino atsakovei, kokios yra vėlavimo priežastys. Atsakovė, nepaisydama šių priežasčių, 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu informavo ieškovę, jog, jai uždelsus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, yra susidarę 37 008,04 Lt delspinigiai. Pasak ieškovės, ji, atsakovei iš teiktinos dotacijos išskaičiavus ginčo delspinigius, negalėjo visa apimtimi atsiskaityti su bendrove, kuri pardavė konteinerius. Ieškovė turėjo šias papildomas išlaidas įtraukti į vietinę rinkliavą, mokėtiną už komunalinių atliekų tvarkymą.

3Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė atmesti ieškovės reikalavimą. Atsakovė, be kita ko, pažymėjo, jog pati ieškovė pasiūlė dotacijos teikimo sutarties įvykdymo terminą (2013 m. kovo 31 d.). Pasak atsakovės, ieškovė, reikalaujanti kompensuoti nuostolius, nenurodo atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriais galimai būtų pažeistos dotacijos teikimo sutarties nuostatos. Ieškinys yra grindžiamas ieškovės samprotavimais, jog atsakovė turėjo pratęsti sutarties vykdymo terminą ir, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1-2 dalimis, neskaičiuoti delspinigių. Pasak atsakovės, ieškovė sutarties 5.1 punkto nustatytu terminu ir tvarka neinformavo atsakovės apie nenugalimos jėgos aplinkybes, dėl kurių sutartinių įsipareigojimų vykdymas tariamai tapo neįmanomu. Atsakovė šiame kontekste pažymėjo, jog ieškovė 2013 m. balandžio 23 d. raštu, praėjus 23 dienoms nuo sutarties įvykdymo termino pabaigos, kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti sutarties įvykdymo terminą. Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodomų teisės aktų savalaikis nepriėmimas negalėjo turėti ir neturėjo įtakos tinkamam sutarties vykdymui, nes, pasak atsakovės, kitos savivaldybės, kurioms buvo skirtos analogiškos dotacijos, laiku įvykdė prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės įsitikinimu, nesavalaikį sutarties įvykdymą nulėmė ne nenugalimos jėgos aplinkybės, o paties ieškovės veiksmai. Anot atsakovės, sutarties nustatytas delspinigių dydis nepažeidžia protingumo kriterijaus ir nėra akivaizdžiai per didelis.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog šalys 2012 m. birželio 25 d. sudarė dotacijos teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė skyrė ieškovei tikslinę dotaciją; ieškovė dotacijos teikimo sutarties 2.2.1 punktu įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 31 d. nupirkti ir pateikti 6 000 individualių namų valdų po vieną naują pakuočių atliekų surinkimo priemonę (konteinerį); ieškovės prašymu šalys 2013 m. sausio 4 d. pasirašė susitarimo protokolą, kuriuo, pirma, pratęsė dotacijos teikimo sutarties įvykdymo terminą iki 2013 m. kovo 31 d., antra, sulygo, kad ieškovė, jai nustatytu terminu neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, mokės atsakovei 0,07 procento delspinigius, skaičiuotinus už kiekvieną uždelstą dieną; šalys 2013 m. balandžio 3 d. pasirašė dar vieną susitarimo protokolą, kuriuo padidino dotaciją (nuo 480 000 Lt iki 562 432,20 Lt); ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2013 m. liepos 31 d.; atsakovė netenkino ieškovės prašymo dėl termino pratęsimo ir skaičiavo delspinigius.

5Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad sutarties įvykdymo terminas praleistas dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, tai yra nenugalimos jėgos aplinkybių. Pasak teismo, priešingai negu teigia ieškovė, Atliekų tvarkymo įstatymą bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą įgyvendinančių teisės aktų priėmimo terminas negalėjo turėti ir neturėjo įtakos tinkamam sutarties vykdymui, nes, ką patvirtina atsakovės pateikti faktiniai duomenys, kitos savivaldybės, kurioms buvo skirtos analogiškos dotacijos, laiku įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirtas savarankiškajai savivaldybių funkcijai (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas). Todėl, pasak teismo, ieškovė turi pareigą organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, o atsakovės suteikta dotacija vertintina kaip pagalba savivaldybei, vykdant įstatymu deleguotas funkcijas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, savivaldybė savo biudžeto lėšomis privalėtų vykdyti aptariamą funkciją, jeigu nebūtų kompensuojamos išlaidos, susijusios su šios funkcijos vykdymu. Taigi, ieškovė, neturėdama galimybės dotacijos lėšomis padengti konteinerių dalijimo išlaidas, privalėjo biudžeto lėšomis padengti šias išlaidas arba pasirinkti kitokius (pigesnius) konteinerių dalijimo būdus. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, pasirašydama sutartį, sutiko su jos sąlygomis ir prievolių vykdymo terminais. Bylos medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė vienašališkai nustatė sutarties sąlygas ir ieškovė negalėjo daryti įtakos sutarties sąlygoms. Priešingai, ieškovės raštas byloja, kad pati ieškovė pasiūlė sutarties vykdymo terminą. Teismo vertinimu, ieškovė privalėjo pasirinkti tokius sutarties vykdymo būdus ir metodus, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku.

6Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir atsakovės veiksmų, atsisakant pratęsti sutarties vykdymo terminą, neteisėtumo. Be to, pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovė neįrodė, kad ji patyrė nuostolius. Teismas šiame kontekste pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad ji tas išlaidas, kurių nepadengė dotacija, įskaičiavo į vietinę rinkliavą, mokėtiną už komunalinių atliekų tvarkymą.

7Be to, teismas atmetė ir tuos ieškovės argumentus, kuriais ji kvestionavo ginčo delspinigių dydį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo netesybos yra aiškiai per didelės. Teismas šiame kontekste, be kita ko, pažymėjo, jog ieškovė du kartus praleido prievolės įvykdymo terminą, tai yra, atsakovei pratęsus prievolės įvykdymo terminą ieškovės prašomam laikotarpiui, ji neįvykdė prievolės ir per atsakovės papildomai suteiktą terminą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti ginčo netesybas.

8Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį.

9Ieškovės apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisės aktų pasikeitimai nedarė įtakos vykdyti dotacijos teikimo sutartį. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje bei Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 12, 30, 34, 34-3 straipsnių 8-1 skirsnio pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 8-2, 8-3, 8-4, 8-5, 8-6, 8-7, 8-8, 8-9, 8-10, skirsniais ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiuose įstatymuose nurodytos institucijos priima aktus dėl šių įstatymų įgyvendinimo iki 2012 m. liepos 1 d. Pasak ieškovės, įgyvendinamieji teisės aktai nebuvo priimti nustatytu terminu. Ieškovė tik 2013 m. balandžio 9 d. raštu buvo informuota apie gamintojų importuotojų organizacijas, atitinkančias nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusių įstatymų nuostatas, o pavyzdinė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties forma buvo patvirtinta tik 2013 m. birželio 26 d. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog atsakovė buvo atsakinga už savalaikį atitinkamų teisės aktų priėmimą ir šis procesas nepriklausė nuo ieškovės valios. Be to, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atsakovė pripažino ieškovės nurodomų aplinkybių svarbą ir vieną kartą pratęsė terminą, o, ieškovei antrąjį kartą kreipusis dėl termino pratęsimo, nors ir nebuvo išnykusios aptariamos aplinkybės, atsisakė pratęsti terminą. Ieškovės vertinimu, ji dėl nekontroliuojamų aplinkybių negalėjo iki 2013 m. kovo 31 d. įvykdyti dotacijos teikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ji pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalį turėjo būti atleista nuo atsakomybės;
  2. pirmosios instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, jog dotacijos teikimo sutartimi nebuvo aptartas delspinigių dydis. Delspinigiai buvo numatyti papildomame protokole prie sutarties, kurį ieškovė pasirašė, neturėdama kitos išeities. Ieškovės vertinimu, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, delspinigiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, jie yra per dideli. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės argumentus, kad ji, nors ir pavėluotai, įvykdė sutartį, nesavalaikį sutarties įvykdymą nulėmė aplinkybės, nepriklausančios nuo ieškovės. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog delspinigių išskaičiavimas iš dotacijos sukėlė ieškovei daug neigiamų pasekmių. Pasak ieškovės, išskaičiavus delspinigius, ji liko skolinga uždarajai akcinei bendrovei ( - ). Todėl ieškovė savivaldybės biudžeto lėšomis turėjo dengti skolą. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog išankstinis susitarimas dėl netesybų suponuoja, kad kreditoriui nereikia įrodinėti dėl netinkamo prievolės vykdymo patirtų nuostolių dydžio. Toks argumentas prieštarauja viešojo intereso apsaugos principams.

10Atsakovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo atmesti skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

11Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia ieškovė, pagrįstai konstatavo, jog ji neįrodė priežastinio ryšio tarp nesavalaikio jos nurodomų teisės aktų priėmimo ir dotacijos teikimo sutarties vykdymo termino praleidimo. Pasak atsakovės, nesavalaikis teisės aktų priėmimas negalėjo daryti ir nedarė įtakos tinkamai vykdyti dotacijos teikimo sutartį. Atsakovė šiame kontekste pažymėjo, jog kitos savivaldybės, kurioms buvo skirtos analogiškos paskirties dotacijos, laiku įvykdė tokiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė papildomai pažymėjo, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas). Ieškovė pagal pareigas privalo organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, o atsakovės suteikta dotacija yra kaip pagalba, vykdant įstatymo nustatytas funkcijas. Atsakovė taip pat akcentuoja, jog ieškovė, šios bylos procese besiremianti nenugalimos jėgos aplinkybėmis, dotacijos teikimo sutarties nustatytu terminu ir tvarka neinformavo atsakovės apie nenugalimos jėgos aplinkybes, dėl kurių sutartinių įsipareigojimų vykdymas tariamai tapo neįmanomas. Ieškovė, tik praėjus 23 dienoms nuo sutarties įvykdymo termino pabaigos, kreipėsi į atsakovę, prašydama darkart pratęsti sutarties vykdymo terminą, ir savo prašymo negrindė nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Atsakovės vertinimu, nesavalaikį dotacijos teikimo sutarties įvykdymą nulėmė ne nenugalimos jėgos aplinkybės, o pačios ieškovės neveikimas;
  2. pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia ieškovė, pagrįstai konstatavo, jog ji neįrodė, kad ginčo netesybos yra neprotingai didelės. Pasak atsakovės, ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog išankstinis susitarimas dėl netesybų suponuoja, kad kreditoriui nereikia įrodinėti dėl netinkamo prievolės vykdymo patirtų nuostolių dydžio, yra teisiškai nepagrįstas. Šis argumentas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

12Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

14Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

15Šalys 2012 m. birželio 25 d. sudarė dotacijos teikimo sutartį. Atsakovė įsipareigojo skirti apeliantei tikslinę dotaciją, kurios suma ne didesnė negu 480 000 Lt. Apeliantė, be kita ko, įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 31 d. įgyti ir pateikti individualių namų valdoms pakuočių atliekų surinkimo priemones (konteinerius). Šalys 2012 m. sausio 4 d. pakeitė dotacijos teikimo sutartį, bendru sutarimu nustatydamos, jog apeliantė turi prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti iki 2013 m. kovo 31 d. Be to, šalys 2012 m. sausio 4 d. susitarimo protokolu papildomai sulygo, kad apeliantė, nustatytu terminu neįvykdžiusi prisiimtų įsipareigojimų, mokės atsakovei 0,07 procento delspinigius, skaičiuotinus nuo visos dotacijos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šalys 2013 m. balandžio 3 d. dar kartą pakeitė dotacijos teikimo sutartį, nustatydamos, jog apeliantei skiriamos tikslinės dotacijos suma – 562 432,20 Lt. Apeliantė 2013 m. balandžio 23 d. raštu kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad jai nustatytu terminu (iki 2013 m. kovo 31 d.) nepavyko įvykdyti dotacijos teikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir prašydama pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2013 m. liepos 31 d. Atsakovė, atsakydama į apeliantės 2013 m. balandžio 23 d. raštą, pranešė, jog nebus pratęstas sutarties vykdymo terminas ir bus skaičiuojami delspinigiai. Apeliantė 2013 m. liepos 8 d. raštu informavo atsakovę, jog 2013 m. liepos 4 d. įvykdė dotacijos teikimo sutartį. Atsakovė, nepaisydama apeliantės prašymų, dotaciją sumokėjo išskaičiavusi 37 008,04 Lt delspinigius už termino įvykdyti sutartį praleidimą.

16Apeliantė pareikštu ieškiniu siekia gauti visišką atsakovės priešpriešinės prievolės (sumokėti 562 432,20 Lt dotaciją) įvykdymą. Ji nesutinka su atsakovės sprendimu išskaičiuoti iš dotacijos sumos delspinigius, ginčija tiek delspinigių pagrindą, tiek delspinigių dydį, teigdama, kad ginčo delspinigiai yra neprotingai dideli. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės materialinį subjektinį reikalavimą, motyvuodamas tais argumentais, jog, pirma, apeliantė dėl savo pačios nepakankamo veikimo nustatytu terminu neįvykdė sutarties, todėl atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, antra, ginčo delspinigiai nėra neprotingai dideli. Apeliantė nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentų kontekste peržiūri šias pirmosios instancijos teismo išvadas.

17Apeliantė pripažįsta, kad ji nustatytu terminu neįvykdė dotacijos teikimo sutarties. Kita vertus, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji pati yra atsakinga už nesavalaikį sutarties įvykdymą. Pasak apeliantės, nenugalima jėga – teisės aktų savalaikis nepriėmimas – nulėmė pavėluotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Nesant priimtų teisės aktų, nebuvo aišku, kaip bus kompensuojamos konteinerių išdalijimo išlaidos. Todėl, anot apeliantės, konteineriai, kurių įgijimą ir išdalijimą dotuoti buvo sudaryta šalių sutartis, negalėjo būti išdalyti, nes bendrovės, Šiaulių miesto teritorijoje teikiančios tokias paslaugas, atsisakė tą daryti, kol nebus aišku, kaip bus apmokėtos jų suteiktos paslaugos.

18Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Kasacinio teismo praktika byloja, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003). Aplinkybės ar jų daugeto pripažinimo nenugalima jėga sąlygas turi įrodinėti ir įrodyti asmuo, besiremiantis tokiomis aplinkybėmis kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindu.

19Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad jos nurodomų teisės aktų savalaikis nepriėmimas objektyviai užkirto kelią laiku įvykdyti dotacijos teikimo sutartį. Visų pirma apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji kreipėsi į bendroves, Šiaulių miesto teritorijoje teikiančias konteinerių dalijimo paslaugas, ir šios atsisakė suteikti apeliantei tokias paslaugas. Antra, apeliantė neįrodinėjo ir todėl, suprantama, neįrodė, kad konteineriai, jeigu bendrovės ir atsisakė teikti jų dalijimo paslaugas, objektyviai negalėjo būti išdalyti kitais būdais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, be kitų funkcijų, priskirtinos komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimo, sąvartynų įrengimo ir eksploatavimo funkcijos (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas). Vadinasi, apeliantė turi ilgalaikės ir įvairiapusiškos patirties, diegiant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, kurią ji įgijo, pagal pareigas vykdydama šią funkciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, kuri yra kompetentinga ir kvalifikuota šios srities specialistė, turėjo bent jau ieškoti išeities (nekalbant apie apeliantės, kaip aptariamos srities profesionalės, galėjimą ir turėjimą rasti išeitį), kaip, atitinkamoms bendrovėms atsisakius suteikti konteinerių išdalijimo paslaugas, jeigu, aišku, jos atsisakė tą padaryti, dotacijos teikimo sutarties nustatytu terminu išdalyti konteinerius ir tinkamai įvykdyti sutartį. Apeliantė šios bylos procese apskritai neįrodinėjo, kad ji ieškojo alternatyvų bei bandė įgyvendinti kitas priemones, siekdama išdalyti įgytus konteinerius. Todėl šios bylos procese nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantės nurodomų teisės aktų savalaikis nepriėmimas – kliūtis, objektyviai eliminavusi galimybę tinkamai įvykdyti dotacijos teikimo sutartį.

20Apeliantei neįrodžius vienos sąlygos, kuri inter alia yra būtina aplinkybę kvalifikuoti nenugalima jėga, neturi teisinės prasmės ir tikslo vertinimas, egzistuoja ar ne kitos sąlygos.

21Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuria skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (Civilinio kodekso 6.72 straipsnis). Apeliantė pagrįstai teigia, jog pirminėje dotacijos teikimo sutarties redakcijoje nėra šalių susitarimo dėl netesybų. Kita vertus, kaip jau buvo nustatyta, šalys 2012 m. sausio 4 d. susitarimo protokolu, be kita ko, sulygo, jog apeliantė, nustatytu terminu neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, mokės atsakovei 0,07 procento delspinigius, skaičiuotinus nuo visos dotacijos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pačios šalys nutarė šį susitarimą laikyti dotacijos teikimo sutarties dalimi (susitarimo protokolo 5 punktas). Materialusis įstatymas nenustato, kad šalys sutarties sudarymo stadijoje privalo susitarti dėl netesybų. Toks susitarimas, įstatymui nedraudžiant, gali būti sudarytas ir sutarties vykdymo stadijoje. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog atsakovė, šalims sutarties sudarymo stadijoje nesulygus dėl netesybų, neturi teisinio pagrindo reikalauti netesybų.

22Apeliantė teigia, jog atsakovė, nors ir egzistavo objektyvios priežastys, nepratęsė sutarties įvykdymo termino ir taip pažeidė jai, kaip sutarties dalyvei, kylančią pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Apeliantė šias argumentais iš esmės apeliuoja į atsakovės atsisakymą pakeisti dotacijos teikimo sutartį.

23Sutarties pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 1 dalis) arba vienos šalies iniciatyva teismo sprendimu, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalis), pavyzdžiui, pakeičiant sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pasikeitus aplinkybėms (Civilinio kodekso 6.204 straipsnis). Sutarties šalis negali būti be pakankamo ir įstatyme nustatyto pagrindo verčiama akceptuoti kitos šalies inicijuotus sutarties pakeitimus. Šalis, nesutinkanti su siūlomais pakeitimais, yra laisva atsisakyti modifikuoti sutartį. Kita vertus, šalis, nepagrįstai atsisakydama keisti sutartį, prisiima neigiamų padarinių kilimo riziką, galinčią pasireikšti, priešingai sutarties šaliai inicijavus teisminį procesą, ir materializuotis, pavyzdžiui, įpareigojimu kompensuoti šios šalies dėl nepagrįsto atsisakymo modifikuoti sutartį patirtus nuostolius.

24Apeliantė šios bylos procese nereikalauja dotacijos teikimo sutarties, tiksliau – jos įvykdymo termino, modifikavimo. Be to, šios sutarties vykdymo sąlygos pakeitimas nebūtų galimas, nes sutartis jau yra įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas patikrina aptariamą aspektą tiek, kiek apeliantė įrodinėja, kad atsakovė, nesutikusi pakeisti sutarties įvykdymo termino, pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą.

25Dotacijos teikimo sutartyje yra numatytas vienas sutarties sąlygos – jos įvykdymo termino – pakeitimo atvejis. Sutarties 5.1 punkte, be kita ko, nustatyta, jog, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, sutarties vykdymo terminas pratęsiamas tiek, kiek tęsiasi šios aplinkybės. Toks sutarties vykdymo termino pratęsimas patvirtinamas šalių susitarimu.

26Šios bylos procese jau buvo konstatuota, jog apeliantė neįrodė, kad jos nurodoma aplinkybė – teisės aktų nesavalaikis priėmimas – yra nenugalima jėga. Vadinasi, ši aplinkybė negali būti kvalifikuota pagrindu pakeisti dotacijos teikimo sutarties įvykdymo terminą ir kartu atsakovės atsisakymas modifikuoti šią sutarties sąlygą negali būti pripažintas nepagrįstu. Be to, ši teisinė kvalifikacija iš esmės nekistų, jeigu apeliantės nurodoma aplinkybė ir būtų pripažinta nenugalima jėga. Dotacijos teikimo sutarties 5.1 punkte, be aukščiau įvardytų nuostatų, nustatyta, jog, esant nenumatytoms aplinkybėms (force majeure), kurios nepriklauso nuo šalių valios, abi šalys privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, apie tokias aplinkybes viena kitą informuoti raštu. Apeliantės nurodomi teisės aktai turėjo būti priimti iki 2012 m. liepos 1 d. Apeliantė, teikdama pirminį prašymą dėl sutarties įvykdymo termino pakeitimo (pratęsimo), įformintą 2012 m. gruodžio 18 d. raštu, nesirėmė jos nurodoma aplinkybe, nors jai jau buvo arba turėjo būti žinoma ši aplinkybė. Apeliantė tik antruoju kreipimusi, įformintu 2013 m. balandžio 23 d. raštu ir įgyvendintu, kai jau buvo pasibaigęs sutarties įvykdymo terminas, informavo atsakovę apie aplinkybę, kurią ji laiko nenugalima jėga. Toks informavimas neatitinka dotacijos teikimo sutarties nuostatų, todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, jeigu ji ir būtų nenugalima jėga, negalėtų būti panaudota prieš atsakovę. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste galima konstatuoti, jog atsakovė, priešingai negu teigia apeliantė, nepažeidė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis.

27Apeliantė, minėta, nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo delspinigiai nėra neprotingai dideli. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, be kitų aplinkybių, neįvertino tų aplinkybių, jog ji, nors ir pavėluotai, įvykdė sutartį, nesavalaikį sutarties įvykdymą nulėmė aplinkybės, nepriklausančios nuo apeliantės.

28Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantė, pagrįstai konstatavo, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog būtent apeliantei, teigiančiai, kad ginčo delspinigiai yra neprotingai dideli, tenka procesinė pareiga įrodyti šį teiginį.

29Susitarimas dėl netesybų – šalių bendros valios, kuri yra būtinoji ir esminė bet kokio susitarimo sąlyga (Civilinio kodekso 6.159 straipsnis), išraiška. Vadinasi, toks susitarimas, kol nėra paneigtas jo teisėtumas, turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Materialusis įstatymas, nors ir nekonkretizuoja, kokia apimtimi tas gali būti daroma, suteikia teismui galimybę mažinti šalių sulygtas netesybas (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, svarbu akcentuoti, jog teismo įsikišimas į šalių bendra valia pasiektą susitarimą dėl netesybų, kaip ir bet koks kitas įsikišimas į šalių sutartinius santykius, yra galimas tik išskirtiniais (išimtiniais) atvejais. Jeigu toks teismo įsikišimas būtų laikomas taisykle, o ne išimtimi, egzistuotų pagrindas teigti, jog taip yra visiškai paneigiamas sutarčių laisvės principas (Civilinio kodekso 6.156 straipsnis). Taigi, turint omenyje bei pripažįstant šio kertinio sutartinių santykių principo svarbą ir reikšmę, netesybos gali būti mažinamos tik tada, kai egzistuoja objektyvi būtinybė tokia priemone apginti pasyviosios sutarties šalies, privalančios mokėti netesybas, interesus.

30Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantė, pagrįstai konstatavo, kad ji neįrodė, jog ginčo delspinigiai yra neprotingai dideli. Abi šalys yra lygiavertės santykio dalyvės. Apeliantė turėjo teisę derėtis su atsakove ir reikalauti, kad būtų nustatytas mažesnis delspinigių dydis. Apeliantė teigia, jog ji, neturėdama kitos išeities, pasirašė susitarimą dėl netesybų, šiuo teiginiu lyg ir norėdama pasakyti, kad ji neturėjo galimybės derėtis su atsakove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Pirma, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji bent jau bandė derėtis su atsakove dėl mažesnio delspinigių dydžio. Antra, bylos įrodymai patvirtina, jog apeliantei derybų būdu pavyko pasiekti kitokio pobūdžio „laimėjimą“. Kaip jau buvo nustatyta, apeliantė 2012 m. gruodžio 18 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama iki 2013 m. kovo 31 d. pratęsti sutarties įvykdymo terminą. Toks terminas ir buvo nustatytas, 2012 m. sausio 4 d. modifikavus dotacijos teikimo sutartį. Vadinasi, apeliantė, priešingai negu įrodinėja, turėjo derybinę galią, kurią jai pavyko realiai panaudoti. Aptartos faktinės aplinkybės reikšmingos ir kitu aspektu. Apeliantė, teikdama pirminį prašymą dėl termino pratęsimo, įformintą 2012 m. gruodžio 18 d. raštu, jau žinojo arba turėjo žinoti, kad nėra priimti teisės aktai, kurių savalaikį nepriėmimą ji laiko nenugalima jėga, užkirtusia kelią tinkamai įvykdyti sutartį. Kita vertus, ji, žinodama ar turėdama žinoti šią aplinkybę, neprašė, kad sutarties vykdymo terminas būtų pratęstas ilgesniu laikotarpiu negu iki 2013 m. kovo 31 d. Be to, apeliantė, toliau egzistuojant jos nurodomai aplinkybei, nesikreipė į atsakovę dėl dotacijos teikimo sutarties termino pratęsimo, iki baigėsi šis terminas. Ji tik tada, kai praėjo nemažas laiko tarpas nuo termino pabaigos momento, kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti terminą. Šių faktinių aplinkybių kontekste galima konstatuoti, jog apeliantė sutarties vykdymo stadijoje nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek ji galėjo ir turėjo tokia būti. Ginčo delspinigių dydis, neįsigilinus į bylos faktines aplinkybes, atrodo esąs nemažas. Kaip jau buvo nustatyta, dotacijos teikimo sutartis buvo įvykdyta 2013 m. liepos 4 d., tai yra praleidus jos įvykdymo terminą. Apeliantė yra atsakinga už sutarties pažeidimą, pasireiškusį termino praleidimu. Dotacijos suma, kurią šalys sulygo laikyti delspinigių atskaitos tašku (suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai), yra daugiau kaip penkiolika kartų didesnė negu ginčo delspinigiai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo delspinigiai, kaip tokie, iš esmės išbalansuoja šalių interesų pusiausvyrą. Išskaičiavus ginčo delspinigius, suprantama, sumažėjo apeliantės gaunamas įvykdymas, kita vertus, šis sumažėjimas nėra esminis. Neatmestina apeliantės versija, jog ji, atsakovei išskaičiavus delspinigius, patyrė nuostolius, nes jai teko savivaldybės biudžeto lėšomis dengti įsipareigojimus. Kita vertus, būtent apeliantė pažeidė dotacijos teikimo sutartį, todėl ji ir privalo prisiimti neigiamus padarinius.

31Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, tinkamai kvalifikavo teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės ir procesinės teisės normas. Teismas teisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą aspektą, nevertina kitų apeliantės argumentų, kurie kartu su šiame procesiniame sprendime išanalizuotais argumentais yra suformuluoti jos apeliaciniame skunde.

33Šios bylos apeliaciniame procese nesusidarė bylinėjimosi išlaidos, kurias reikėtų paskirstyti šiuo procesiniu sprendimu.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

35palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 37... 3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė atmesti ieškovės reikalavimą.... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė... 5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad sutarties... 6. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir atsakovės veiksmų, atsisakant... 7. Be to, teismas atmetė ir tuos ieškovės argumentus, kuriais ji kvestionavo... 8. Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio... 9. Ieškovės apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais... 10. Atsakovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su... 11. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, be kitų argumentų, yra... 12. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo... 15. Šalys 2012 m. birželio 25 d. sudarė dotacijos teikimo sutartį. Atsakovė... 16. Apeliantė pareikštu ieškiniu siekia gauti visišką atsakovės... 17. Apeliantė pripažįsta, kad ji nustatytu terminu neįvykdė dotacijos teikimo... 18. Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog šalis... 19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad jos nurodomų teisės... 20. Apeliantei neįrodžius vienos sąlygos, kuri inter alia yra būtina aplinkybę... 21. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog netesybos – tai... 22. Apeliantė teigia, jog atsakovė, nors ir egzistavo objektyvios priežastys,... 23. Sutarties pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva... 24. Apeliantė šios bylos procese nereikalauja dotacijos teikimo sutarties,... 25. Dotacijos teikimo sutartyje yra numatytas vienas sutarties sąlygos – jos... 26. Šios bylos procese jau buvo konstatuota, jog apeliantė neįrodė, kad jos... 27. Apeliantė, minėta, nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada,... 28. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantė, pagrįstai... 29. Susitarimas dėl netesybų – šalių bendros valios, kuri yra būtinoji ir... 30. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantė, pagrįstai... 31. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas,... 32. Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame... 33. Šios bylos apeliaciniame procese nesusidarė bylinėjimosi išlaidos, kurias... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą...