Byla 2K-187-693/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, nuteistajam V. M. (V. M.) ir jo gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui, nuteistojo M. Š. gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir M. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalis dėl M. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. T., K. T. turto iššvaistymo) ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl V. J. didelės vertės turto iššvaistymo) bei dėl V. M. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (organizavus A. T., K. T. turto iššvaistymą) ir 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (organizavus V. J. didelės vertės turto iššvaistymą) ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

2V. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl organizavimo apgaule užvaldyti A. T. ir K. T. turtą) laisvės atėmimu trejiems metams ir 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl organizavimo apgaule užvaldyti V. J. didelės vertės turtą) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4M. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule užvaldyto A. T. ir K. T. turto) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule užvaldyto V. J. didelės vertės turto) laisvės atėmimu trejiems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant M. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir pradėti dirbti arba tęsti darbą.

7Iš nuteistųjų M. Š. ir V. M. solidariai priteista nukentėjusiesiems A. T. ir K. T. 10 136,70 Eur turtinei bei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai V. J. 43 440,09 Eur turtinei bei 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nepakeista.

9Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu M. Š. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. T. ir K. T. turto iššvaistymo) ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl V. J. turto iššvaistymo) buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10Baudžiamoji byla M. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukta, esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 9 d. nuosprendžiui dėl to paties kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2011.

11V. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (organizavus A. T., K. T. turto iššvaistymą) ir 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (organizavus V. J. turto iššvaistymą) buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12Nukentėjusiųjų A. T., K. T. ir V. J. civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti.

13Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, nuteistojo V. M. ir jo gynėjo, nuteistojo M. Š. gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

141. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu (kuriuo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. Š. ir V. M. išteisinimo dėl dviejų nusikalstamų veikų, atitinkamai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį) V. M. ir M. Š. pagal prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymu pakeistą kaltinimą į sukčiavimą, padarytą analogiškomis aplinkybėmis, nuteisti už tai, kad veikdami bendrai – V. M. kaip nusikalstamos veikos organizatorius ir vadovas, o M. Š. kaip vykdytojas – apgaule įgijo didelės vertės svetimą – A. T. bei K. T. (35 000 Lt) ir V. J. (149 98,96 Lt) – turtą ir padarė jiems turtinę žalą. Šias nusikalstamas veikas V. M. ir M. Š. padarė tokiomis aplinkybėmis:

15V. M., nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. neoficialiai kontroliuodamas UAB „L.“, veikdamas kaip formalus šios bendrovės akcininkas, ir M. Š., nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. būdamas UAB „L.“ direktoriumi, veikdami kartu apgaule ir vieninga tyčia, žinodami, kad UAB ,,L.“ dėl objekto ( - ), įgijimo turi neįvykdytų įsipareigojimų ir neturi teisės perleisti turto tretiesiems asmenims, kol neatsiskaityta pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „L.“ ir T. Š. gamybinės-komercinės įmonės „V.“, iš anksto žinodami, kad UAB „L.“ įsipareigojimo pastatyti ir perduoti užsakovui nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą ( - ), neįvykdys, V. M. nurodžius, UAB ,,L.“ direktorius M. Š. sudarė:

161) 2009 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį Nr. 20090217-1 su A. T. ir K. T. dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, pagal kurią UAB „L.“ (statytojas) įsipareigoja žemės sklype ( - ), pagal parengtą ir patvirtintą gyvenamojo namo projektą pastatyti ir perduoti A. T. ir K. T. nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą iki 2010 m. sausio 1 d., o A. T. ir K. T. (užsakovas) įsipareigoja finansuoti objekto (buto) statybą, sumokėdami 230 000 Lt; pirmas mokėjimas–avansas 35 000 Lt sumokamas iki 2009 m. vasario 18 d., o likusius pinigus įsipareigojo sumokėti per 10 dienų po pirkimo–pardavimo sutarties ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Statytojas (UAB „L.“) įsipareigojo gautus pinigus naudoti tik statybos darbams finansuoti, tačiau įsipareigojimų neįvykdė ir pagal UAB „L.“ išrašytą K. T. 2009 m. vasario 13 d. kasos pajamų orderį LKA Nr. 48, kuriame už pinigų gavimą pasirašė M. Š., bei 2009 m. vasario 18 d. du mokestinius nurodymus sumokėtų pinigų – 35 000 Lt – nepanaudojo pagal paskirtį, A. T. ir K. T. pinigų negrąžino;

172) 2009 m. vasario 23 d. preliminariąją sutartį Nr. 20090223-1 su V. J. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, pagal kurią UAB „L.“ (statytojas) įsipareigoja žemės sklype ( - ), pagal parengtą ir patvirtintą gyvenamojo namo projektą pastatyti ir perduoti V. J. nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą iki 2010 m. sausio 1 d., o V. J. (užsakovas) įsipareigoja finansuoti objekto (buto) statybą, sumokėdama 225 000 Lt, pirmas mokėjimas–avansas 120 000 Lt sumokamas per 10 d. po šios sutarties pasirašymo, o likusius pinigus įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. balandžio 2 d. Statytojas (UAB „L.“) įsipareigojo gautus pinigus naudoti tik statybos darbams finansuoti, tačiau įsipareigojimų neįvykdė ir pagal V. J. 2009 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 03060638 bei 2009 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 04020830 ir trišalio susitarimo pagrindu sumokėtų pinigų 149 998,96 Lt nepanaudojo pagal paskirtį, V. J. pinigų negrąžino.

18Taip M. Š. ir V. M., veikdami bendrai, apgaule suklaidino A. T. ir K. T. bei V. J., V. M. nurodė sudaryti M. Š. preliminariąsias sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo su A. T. ir K. T. bei V. J., o M. Š. tokias preliminariąsias sutartis su A. T. ir K. T. bei V. J. sudarė, iš anksto žinodami, kad sutarčių įsipareigojimų neįvykdys, apgaule įgijo didelės vertės svetimą – A. T. ir K. T. (35 000 Lt) bei V. J. (149 998,96 Lt) – turtą ir padarė jiems minėtą turtinę žalą, t. y. taip M. Š. ir V. M. kiekvienas padarė po dvi nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

19Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. Š. dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o V. M. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, buvo išteisinti jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. M. Š. ir V. M. buvo kaltinami tuo, kad analogiškomis aplinkybėmis, kurias nustatė apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, iššvaistė A. T., K. T. ir V. J. turtą. Pirmosios instancijos teismas išteisinamuoju nuosprendžiu konstatavo, kad tarp A. T., K. T., V. J. ir UAB „L.“ direktoriaus M. Š. bei UAB „V. t.“ direktoriaus V. M., kurie sudarė preliminariąsias sutartis dėl butų įsigijimo, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

20Taip pat šiuo nuosprendžiu M. Š. baudžiamoji byla pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukta, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 9 d. nuosprendžiui dėl to paties kaltinimo, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

212. Kasaciniu skundu nuteistieji V. M. ir M. Š. pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti arba 2) perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, arba 3) jei bus nuspręsta palikti galioti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, V. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

22Kasatorių nuomone, byloje nesant pakankamų faktinių pagrindų ir įrodymų apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas M. Š. ir V. M. veiksmus, susijusius, anot kasatorių, su civiliniais santykiais, kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 ir 24 straipsnius. Be to, teismo paskirta V. M. reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

23Nuteistųjų manymu, neatitinka tikrovės skundžiamo nuosprendžio išvada, kad preliminariųjų sutarčių sudarymo metu esą jau buvo žinoma, jog UAB „L.“ nesugebės šių sutarčių įvykdyti. Nurodydami šių sutarčių sudarymo datas ir koks nekilnojamas turtas jų sudarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB „L.“, skundo autoriai teigia, kad dalį šio turto (( - ) ir ( - )) buvo planuojama kapitališkai suremontuoti, juose įrengti gyvenamąsias patalpas ir jas parduoti. Dėl minėtų patalpų pardavimo net buvo sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutartys su nekilnojamojo turto agentūra. Kasatoriai teigia, kad pagal jų skaičiavimus jie prognozavo, jog iš gautų pardavimo pajamų bus visiškai padengti įsiskolinimai tiek UAB „M.“, tiek A. ir S. K. bei T. Š. įmonei. Nuteistųjų skaičiavimu, būsimų pirkėjų 30 procentų avansinių įmokų turėjo pakakti užbaigti statybas ir, gavus kreditorių UAB „M.“, A. ir S. K. bei T. Š. įmonės sutikimus, buvo realu parduoti įrengtas gyvenamąsias patalpas ir taip atsiskaityti su kreditoriaus bei uždirbti pelną. Be to, UAB „L.“ finansinį stabilumą garantavo ir kitas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ( - )), kurį buvo planuota parduoti, jeigu būtų sutrikęs finansavimas iš avansinių mokėjimų už būsimas gyvenamąsias patalpas ( - ) ir ( - ). Anot kasatorių, šie ekonominiai skaičiavimai patvirtina, kad planuojamos įplaukos viršijo kaštus (išlaidas), todėl šis jų sumanymas buvo visiškai realus įgyvendinti, jei būtų pavykę subalansuoti avansinius pinigų srautus iš būsimų pirkėjų. Kasaciniame skunde nurodoma ir tokio plano sutrikimo priežastis (dėl praleistų statybos darbų terminų objekte ( - ), dalis pirkėjų pareikalavo grąžinti įmokėtus avansus), dėl kurios UAB „L.“ įplaukas turėjo skirstyti taip, kad patenkintų reikalavimus pirkėjų, pareikalavusių grąžinti avansus, ir kontrahentų (asmenų ar įstaigų, prisiėmusių įsipareigojimus pagal sutartis), dėl to avansai už patalpas ( - ), buvo gauti pagal preliminariąsias sutartis ir negalėjo būti panaudoti statyboms. Tačiau nuteistieji teigia, kad visgi egzistavo reali galimybė suderinti pinigų srautus (net iki M. Š. suėmimo), nes, nuteistųjų skaičiavimu, pajamos turėjo viršyti išlaidas, t. y. egzistavo reali galimybė iki 2009 m. gruodžio 31 d. užbaigti objektą ( - ), jį parduoti ir atsiskaityti su vienu iš kreditorių (T. Š. įmone). Skunde nurodomos ir aplinkybės, patvirtinančios, kad M. Š. realiai siekė įgyvendinti ir iš dalies įgyvendino aptartą verslo planą, t. y. sudarytos sutartys (rangos, statybos rangos, dujų tiekimo ir kt.) ir susitarimas dėl statybos darbų defektų pašalinimo. Be to, M. Š. asmeniškai laidavo UAB „M.“ už gautos paskolos, skirtos atsiskaityti su A. ir S. K., grąžinimą, o UAB „L.“ stengėsi nukelti atsiskaitymų su kreditoriais terminus tam, kad užbaigtų ir parduotų gyvenamąsias patalpas; konstruktyviai išspręsti ginčus su pirkėjais, kurie nutarė atsiimti įmokėtus avansus; gauti UAB „M.“ sutikimą parduoti gyvenamąsias patalpas. Kasatorių manymu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad preliminariųjų sutarčių sudarymo metu ir iki M. Š. suėmimo jis aktyviai siekė įgyvendinti kasatorių planą bei jų skaičiavimus ir paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadą, jog minėtų sutarčių sudarymo metu M. Š. suvokė, jog jos nebus įvykdytos.

24Skunde teigiama, kad yra nekorektiškas skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog M. Š. užvaldė pinigines lėšas, apsunkindamas nukentėjusiųjų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Nuteistieji pažymi, kad į nuosprendyje nurodytą sumą (6 087 678,59 Lt) yra įtraukti ne tik įsipareigojimai, bet ir būsimų pirkėjų avansai (nurodyti specialisto išvados lentelės eilutėse Nr. 19–30 ir 32–39), kurie, įvykdžius preliminariąsias sutartis, būtų įskaityti kaip pajamos, o ne skola. Taip pat į šią sumą yra klaidingai įtraukta 800 000 Lt suma (specialisto išvados lentelės eilutė Nr. 31 – L. P.). Kasatoriai pažymi, kad pirkimo–pardavimo 2009 m. sausio 12 d. sutartyje nurodyta, jog UAB „L.“ gavo iš pirkėjos L. P. 800 000 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir namą). Anot kasatorių, tai reiškia, kad nuosprendyje nurodytų preliminariųjų sutarčių įgyvendinimas buvo realus.

25Kasatoriai pažymi, kad nukentėjusysis A. T., nutraukęs preliminariąją sutartį, įgijo teisę reikalauti grąžinti avansą ir tokio reikalavimo patenkinimas visiškai nepriklauso nuo jam išrašyto vekselio datos. Dėl to nuteistieji teigia, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog toks vekselis apsunkino šio nukentėjusiojo galimybes ginti savo interesus, neatitinka tikrovės.

26Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta klaidinga aplinkybė, kad M. Š. nekreipė dėmesio į tai, jog UAB „L.“, įgydama žemės sklypą ir pastatą ( - ), nebuvo visiškai atsiskaičiusi su pardavėju ir negalėjo šio turto perleisti. Kasatoriai teigia, kad šio objekto perleidimas buvo planuojamas tik po atitinkamo jo remonto ir tik gavus T. Š. sutikimą, ir tokia praktika, kai preliminariosios sutartys yra sudaromos pardavėjui esant skolingam (pvz., bankui), o nekilnojamasis turtas (pvz., butai) parduodamas su pardavėjo kreditoriaus sutikimu, yra normali.

27Skunde teigiama, kad informacijos atskleidimu gyvenamųjų patalpų pirkėjams ex officio (pagal pareigas) rūpinosi nekilnojamojo turto agentūra, su kuria buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis. Be to, informacija apie įsiskolinimą buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, t. y. viešai prieinama, o preliminariosiose sutartyse yra nurodyta, kad Užsakovas (pirkėjas) iš anksto sutinka su turto įkeitimu ir Statytojas (UAB „L.“) įsipareigoja atlaisvinti nuo bet kokių suvaržymų parduodamą turtą pastačius gyvenamąjį namą. Kasatorių nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad pirkėjams nebuvo svarbus objekto ( - ), apsunkinimas įsiskolinimu. Dėl to nuteistieji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad nukentėjusiųjų interesus pažeidė preliminariosiose sutartyse nenurodyti duomenys, kad UAB „L.“ visiškai neatsiskaitė su žemės sklypo ir namo ( - ) ankstesniu savininku, ir tai, kad dalis šio namo nuo 2009 m. vasario 18 d. buvo areštuota. Be to, M. Š. nuolat informuodavo nukentėjusiuosius apie statybos eigą šiame name.

28Kasatoriams nesuprantamas nuosprendžio teiginys, kad, svarstant ketinimą pirkti butus, pirkėjų apsisprendimui įtakos turėjo M. Š. patikinimas, jog namas, kuriame jie ketino įsigyti butus, priklauso UAB „L.“.

29Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, UAB „L.“ pagal preliminariąsias sutartis gautų avansų neįsipareigojo panaudoti tik šiose sutartyse numatyto objekto statybai.

30Kasatoriai teigia ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog preliminariosios sutarys tariamai buvo suplanuotos kaip būsimos apgaulės dalis, nuteistasis M. Š. esą sąmoningai sudarė situaciją, kad šios sutartys nebūtų vykdomos, ir jis tariamai klaidino būsimus pirkėjus dėl sutarčių turinio, t. y. jų veiksmuose nėra objektyviųjų apgaulės požymių. Dėl to skunde teigiama, kad UAB „L.“ ir nukentėjusiuosius siejo civiliniai santykiai, nes nukentėję asmenys įsipareigojo nupirkti UAB „L.“ gyvenamąsias patalpas, įrenginėjamas ( - ), o „L.“ įsipareigojo jas parduoti. Kartu kasatoriai mano, kad BK 182 straipsnio sudėtyje yra numatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, t. y. žala atsiranda tuoj pat, kai veiksmas (turto ar turtinės teisės perdavimas) yra užbaigtas. Tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusieji žalą patyrė ne tada, kai sumokėjo avansus (sumokėję avansus jie mainais įgijo teises pagal preliminarias sutartis), žala atsirado vėliau dėl kitos priežasties, t. y. dėl kliūčių, kilusių suėmus M. Š.. Todėl nuteistieji teigia, kad šiuo atveju nėra nustatytas priežastinis ryšis tarp M. Š. veiksmų (sudarant ir vykdant preliminariąsias sutartis) ir nukentėjusiųjų patirtos žalos (juolab kad tai nepanaikina UAB „L.“ civilinės atsakomybės prieš nukentėjusiuosius).

31Skundo autoriai teigia ir tai, kad byloje nenustatytas ir kitas būtinas sukčiavimo sudėties subjektyvusis požymis – tyčia, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog M. Š., sudarydamas preliminariąsias sutartis, nenorėjo jų įvykdyti ar norėjo išvengti jų vykdymo. Nuteistieji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad M. Š. tyčią įrodo nukentėjusiuosius klaidinančių aplinkybių darymas, pradėti objekte minimalūs darbai ir panaudojimas pinigų, gautų kaip avansas už butus. Kasatoriai tvirtina, kad M. Š. nenuslėpė jokios reikšmingos pirkėjams informacijos, jo veiksmai atitiko protingą ūkinę riziką ir buvo ekonomiškai pagrįsti. Tai, kad buvo atlikti realūs, objekto statybai reikalingi darbai, pagal savo prasmę negali būti tyčios požymis. Anot kasatorių, toks požymis nuteistojo M. Š. veiksmuose egzistuotų, jei neatlikti darbai, dokumentuose (darbų aktuose) būtų forminami kaip atlikti darbai. Be to, viena iš ūkio subjekto kompetencijų yra avansų panaudojimas, todėl aplinkybė, kad gautos apyvartinės lėšos buvo panaudotos einamiesiems poreikiams, taip pat nėra tyčios pasisavinti svetimą turtą–avansus požymis. Juolab kad tokios lėšos buvo skirstomos taip, kad eliminuotų kliūtis, kurios galėtų kilti objekto ( - ), statybai; šį objektą parduoti ir gautas įplaukas bei avansus iš pretendentų į statomas gyvenamąsias patalpas ( - ), panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais ir užbaigti objekto ( - ), darbus.

32Kasatorių nuomone, skundžiamo nuosprendžio išvada, kad civiliniai santykiai transformavosi į kriminalinius, yra prieštaringa, nes vienu atveju teismas teigia, kad M. Š. apgaulės būdu sudarė preliminariąsias sutartis, tačiau kitu atveju teismas teigia, kad civiliniai santykiai transformavosi į kriminalinius. Kasatoriams nesuprantama, kaip ir kada prasidėjo tokia transformacija ir kokios aplinkybės įrodo tokios transformacijos egzistavimą. Dėl to kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko pareigos neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2005), ir neteisingai kvalifikavo abiejų nuteistųjų veiksmus, susijusius su preliminariųjų sutarčių sudarymu ir vykdymu, kaip sukčiavimą.

33Anot skundo autorių, tai, kad nuteistųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, reiškia, kad jiems nėra baudžiamosios atsakomybės ir pagal BK 24 straipsnį. Be to, tai, kad būtent V. M. pasiūlė UAB „L.“ įgyvendinti projektus, susijusius su paieška tokių namų valdų, kurias galima mažomis sąnaudomis (palyginus su naujų butų statybomis) pertvarkyti taip, kad namų valdose įrengti gyvenamąsias patalpas, skirtas kelioms šeimoms, ir po atitinkamų statybos remonto darbų pelningai tokias patalpas parduoti; jis pretendavo į atitinkamą atlygį, kuris būtų jam išmokėtas, jeigu UAB „L.“ sėkmingai įgyvendintų tokį sumanymą; dėl šios priežasties (jo tiesioginio suinteresuotumo projektų pelningumu) svarbiausi namų valdų įgijimo, jų pertvarkymo ir gyvenamųjų patalpų pardavimo klausimai buvo derinami su juo, ir tai patvirtina, jog tokie veiksmai pagal teisinę prigimtį yra civiliniai, o ne kriminaliniai.

34Kasatorius V. M. skunde teigia, kad, jei vis dėl to bus pripažinta, jog jis yra kaltas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, tai jam paskirta bausmė yra neproporcinga ir neindividualizuota. Teismas neįsigilino į V. M. konkrečią situaciją, nepagrįstai jam netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir neatidėjo bausmės vykdymo. Anot kasatoriaus nustatytos byloje aplinkybės leidžia jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. nuo nusikaltimo padarymo praėjęs didelis laikotarpis (beveik septyneri metai), per kurį jis nepažeidė įstatymų; atliko pusę ankstesniu teismo sprendimu paskirtos laisvės atėmimo bausmės; lygtinai paleistas iš pataisos namų, kuriuose jis visiškai įvykdė rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo ir daug kartų skatintas; nutartyje dėl lygtinio paleidimo yra konstatuota, kad pakartotinio nusikaltimo rizika yra vidutinė. Be to, jis jau suvokė, kad veikė rizikingai, dėl to gailisi, vien baudžiamosios atsakomybės grėsmė yra pakankamas pagrindas šį nuteistąjį susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo; vykstantis baudžiamasis persekiojimas jau jį paveikė – jis laikysis įstatymų ir nedarys teisės pažeidimų. Padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimai, kurie nesusiję su itin pavojingais visuomenei veiksmais (nebuvo klastojami dokumentai). Šiuo atveju yra komplikuota situacija ir dėl nuteistojo mažamečių vaikų, kurių tarpusavio santykiai su tėvu yra labai artimi, jie yra labai jautrūs ir emocingi, vienas iš jų yra neįgalus ir dėl jų amžiaus kyla didelis pavojus, jog jų tėvo įkalinimas itin neigiamai paveiks jų psichinę būklę. Dėl to kasatorius mano, kad teisingas atpildas už tokį elgesį turėtų būti bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Be to, jis atkreipia dėmesį į savo amžių, teigia, kad, atlikus paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę, labai sumažėtų jo galimybės dirbti dėl amžiaus (sukaks 56 metai), t. y. taptų labai sudėtinga šio nuteistojo resocializacija ir toks bausmės aspektas nesuderinamas su teisingumo principu. Jo veiksmų pavojingumas yra daug mažesnis nei preziumuojama pagal teismų pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, o susidariusi unikali socialinė situacija patvirtina, kad nagrinėjamu atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taigi šioje byloje nuteistajam V. M. galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio pagrindu – BK 75 straipsnio nuostatas. Juolab kad paskirta laisvės atėmimo bausmė tik formaliai atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau iš esmės yra betikslė, t. y. nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, dėl to V. M. nubaudimas tokioje situacijoje būtų per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas.

353. Nuteistųjų V. M. ir M. Š. kasacinis skundas atmestinas.

36Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir BK 182 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 4 dalies taikymo

374. Kasaciniame skunde abu nuteistieji ginčija baudžiamojo įstatymo – BK 182 straipsnio 2 dalies, o dėl V. M. – ir BK 24 straipsnio 4 dalies – taikymą, teigdami, kad jų padarytos veikos neatitinka nusikalstamos veikos – sukčiavimo – sudėties požymių, nes nukentėjusieji jiems perdavė pinigus kaip avansą pagal preliminariąsias nekilnojamojo turto (gyvenamųjų patalpų–butų ir atitinkamos dalies žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sutartis. Kasatorių teigimu, šių sutarčių įgyvendinimas buvo realus, jose nebuvo nurodytas konkretus įpareigojimas gautus iš nukentėjusiųjų pinigus panaudoti tik sutartyse numatyto objekto statybai ir apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų susiklosčiusius civilinio pobūdžio teisinius santykius. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti ir atmestini.

38Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuoseklioje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015). Dėl to kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atskirų įrodymų – preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių, specialisto išvados dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos – vertinimo; argumentai dėl neįvertintos kitų asmenų (nekilnojamojo turto agentūros, kuriai buvo pavesta ieškoti nagrinėjamoje byloje aptariamo turto pirkėjų) atsakomybės ir neatsižvelgtų kasaciniame skunde išdėstytų ekonominių apskaičiavimų, anot skundo autorių, pagrindžiančių jų sugalvoto verslo plano ir kartu aptariamų sutarčių įgyvendinimo realumą; pateikta kasatorių nuomonė, kad šiuos duomenis reikia vertinti kitaip ir daryti kitokias išvadas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir jie paliekami nenagrinėti.

39BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

40Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-274/2011).

41Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

42Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį, ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų negalimas arba iš esmės pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės pasislėpė, tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-133/2010).

43Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji M. Š. ir V. M. sąmoningai (tyčia) nuo nukentėjusiųjų A. ir K. T. bei V. J. nuslėpė esminę informaciją apie jų (nuteistųjų) vadovaujamos UAB „L.“ jau turimas finansines problemas (įsiskolinimai ir turto areštas), dėl kurių jie negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė dėl nuslėptos minėtos esminės informacijos nuo visų nukentėjusiųjų ir šių suklaidinimu dėl abiejų nuteistųjų galimybių ir ketinimų (tikslo). Tyčia panaudoti apgaulę ir taip neteisėtai įgyti nukentėjusiųjų didelės vertės turtą (pinigus) kasatoriams kilo dar prieš pasirašant su nukentėjusiaisiais preliminariąsias nekilnojamo turto (butų) pirkimo–pardavimo sutartis, nes Nekilnojamojo turto registre šiam turtui net nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., t. y. nuo jo perregistravimo UAB „L.“ vardu momento, buvo įregistruoti dideli įsiskolinimai už jį ir apribojimai juo disponuoti (neperleisti trečiajam asmeniui).

44Tai, kad apie tokius įsiskolinimus ir įpareigojimus žinojo abu nuteistieji, patvirtino tiek pats V. M., suradęs ir organizavęs aptariamo nekilnojamojo turto pirkimą–pardavimą iš pirmųjų savininkų, tiek liudytojai A. B. ir T. Š.. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2009 m. vasario 18 d. šiam turtui buvo uždėtas areštas, t. y. po to, kai 2009 m. vasario 17 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis su nukentėjusiaisiais A. ir K. T., tačiau tą pačią arešto dieną paimta didžiausias avanso dalis (30 000 Lt iš 35 000 Lt), o su nukentėjusiąja V. J. tokia sutartis pasirašyta 2009 m. vasario 23 d., kuri pinigus pervedė atitinkamomis dalimis 2009 m. kovo 6 d. ir 2009 m. balandžio 2 d., t. y. kai šis turtas jau buvo areštuotas. Be to, nukentėjusiesiems A. ir K. T., derantis dėl buto kainos ir kasatoriams pristatant statybos darbų eigą, buvo pasakyta, kad kuo didesnė buto kainos dalis bus sumokėta grynaisiais, tuo didesnė nuolaida bus daroma, t. y. anot nukentėjusiųjų, taip jiems buvo daromas spaudimas ir skubinimas greičiau apsispręsti. Nuteistasis M. Š. jiems tvirtino, kad jokių įsiskolinimų nėra, įtikinėjo pirmajam įnašui paimti paskolą iš banko, siūlėsi padėti surasti tokį banką, iš kurio galima gauti tokią paskolą, o pasirašius preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, A. T. net išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį UAB „L.“ vardu. Vėliau nukentėjusiesiems pamačius, kad per pakankamai ilgą laikotarpį atlikti tik visiškai minimalūs statybos darbai, ir pradėjus ieškoti nuteistųjų, šie į skambučius ir laiškus neatsiliepė, o dar vėliau pranešė, kad nukentėjusiųjų sumokėto avanso nebėra, nes jis panaudotas kitiems reikalams, tačiau nuteistasis V. M. siūlė kaip alternatyvą pirkti kitus butus kitoje vietoje. Nuteistasis M. Š. nukentėjusiajai V. J. taip pat nepranešė esminės aplinkybės, dėl kurios ši nukentėjusioji buvo suklaidinta, t. y. apie jau areštuotą turtą, dėl kurio būtent ir buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis su šia nukentėjusiąja ir dėl jo statybos darbų V. J. pervedė avansą (149 998,96 Lt) į M. Š. nurodytas sąskaitas. Be to, minėtos aplinkybės – nukentėjusiųjų domėjimasis įmonės finansine būkle, A. T. išrašytas vekselis – patvirtina, kad nukentėjusieji, pasirašydami preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis ir už jose nurodyto nekilnojamojo turto pirkimą pervesdami su kasatoriais sutarto dydžio pinigų sumas (avansus), veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai.

45Taigi, nuteistieji prieš visus nukentėjusiuosius panaudojo pasyviąją apgaulės rūšį, kuri pasireiškė labai svarbios ir reikšmingos (esminės) informacijos nutylėjimu (nepateikimu), t. y. kasatoriai iš esmės suklaidino A. ir K. T. bei V. J. dėl savo realių galimybių įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nes jie nukentėjusiųjų neinformavo apie jau turimas labai dideles skolas kitiems asmenims (iš kurių vien tik T. Š. įmonei nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. nuteistieji yra skolingi 1 790 000 Lt) ir kad dėl tokių įsiskolinimų A. ir K. T. bei V. J. parduodamas turtas jau yra areštuotas.

46Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog paprastasis vekselis gali būti sukčiavimo priemonė, jei nustatoma, kad, surašant vekselį, jo gavėjo (nagrinėjamoje byloje – M. Š. ir V. M.) tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o paprastasis vekselis panaudotas kaip nukentėjusiojo suklaidinimo priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-301/2011, 2K-642/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. išrašytas ir UAB „L.“ vardu M. Š. pasirašytas paprastasis vekselis yra būtent tokiai pačiai kaip ir sumokėtas avansas – 35 000 Lt – sumai, kurios sumokėjimo terminas yra 2010 m. sausio 25 d. Tačiau nukentėjusieji apie kasatorių nevykdomus įsipareigojimus sužinojo daug anksčiau, dar nesuėjus šiam terminui, todėl nukentėjusieji šiuo vertybiniu popieriumi negalėjo pasinaudoti apginant savo pažeistas teises. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Š., veikdamas kartu su V. M., užvaldė nukentėjusiųjų A. ir K. T. bei V. J. didelės vertės turtą ne tik juos esmingai suklaidindami, bet, UAB „L.“ vardu išrašant A. T. paprastąjį vekselį, dar buvo pasunkintos ir suvaržytos šio nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės galimybės pažeistus interesus atkurti civilinės teisės priemonėmis.

47Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad visi nukentėjusiųjų A. ir K. T. perduoti ir pervesti pinigai į UAB „L.“ sąskaitą bei V. J. pervesti pinigai į M. Š. nurodytas sąskaitas, iš jų tuoj pat buvo paimti grynaisiais, kurių didžioji dalis išmokėta M. Š. (10 000 Lt ir 118 000 Lt), ir perduoti V. M., o iš likusios dalies atlikti kiti įvairūs mokėjimai, nesusiję su preliminariose pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytomis kasatorių pareigomis. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad aptariamų sutarčių 4.1 punkte yra nurodyta, jog užsakovai (nukentėjusieji A. ir K. T. bei V. J.) įsipareigoja finansuoti objektų, nurodytų sutarčių 2.1 punkte, statybą, sumokėdami sutarčių 3.2 punkte sutartas kainas ir pervesdami lėšas į statytojo (UAB „L.“) sąskaitą (t. 4, b. l. 68, 84). Šie duomenys paneigia kasatorių teiginius tiek dėl preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse nenustatytos pinigų paskirties (nes šiuose nukentėjusiųjų ir nuteistojo M. Š. pasirašytuose dokumentuose yra labai aiškiai nurodyta, kam turi būti panaudojami nukentėjusiųjų kasatoriams sumokėti pinigai), tiek dėl neva nenustatyto priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje patikimai nustatyta, jog nukentėjusiesiems didelė turtinė žala padaryta būtent nuteistųjų nusikalstamais veiksmais, t. y. nukentėjusieji, būdami V. M. ir M. Š. esmingai suklaidinti, pervedė jiems savo pinigus, kuriuos jie tuoj pat apgaule užvaldė.

48Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiais veiksmais nuteistieji M. Š. ir V. M. sąmoningai sudarė situaciją, kuria buvo esmingai pasunkintas nukentėjusiųjų A. ir K. T. bei V. J. pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, kasatorių padarytos nusikalstamos veikos peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamoji atsakomybė jiems taikyta pagrįstai.

49Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes teisingai įvertintas ir V. M. vaidmuo organizuojant ir vadovaujant M. Š., šiam įvykdant organizatoriaus parengtas nusikalstamas veikas – apgaule užvaldant didelės vertės nukentėjusiųjų A. ir K. T. bei V. J. turtą. Byloje nustatyta, kad V. M. turėjo suinteresuotumą dėl minėtų preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo su nukentėjusiaisiais A. ir K. T. bei V. J., nes jis, kaip UAB „V. t.“ direktorius, buvo sudaręs statybos rangos sutartį su UAB „L.“ direktoriumi M. Š. dėl statybos darbų atlikimo kaip tik tame pačiame objekte – ( - ) – dėl kurio ir pasirašytos minėtos preliminariosios sutartys bei sumokėti nukentėjusiųjų pinigai. Iš liudytojų A. B. ir T. Š. parodymų matyti, kad būtent V. M. surado šį nekilnojamąjį turtą, organizavo jo pirkimą (derino pirkimo–pardavimo sąlygas, sutarė dėl avanso ir turto perregistravimo UAB „L.“ vardu) ir įsipareigojo jame atlikti statybos bei rekonstrukcijos darbus ir kad būtent jis iš esmės kontroliavo bei vadovavo UAB „L.“ visai veiklai. Minėta ir tai, kad nukentėjusieji A. ir K. T. dėl iškilusių preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo problemų bendravo su abiem nuteistaisiais ir būtent V. M. jiems siūlė įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą kitame rajone. Skundžiamame nuosprendyje teismas, atsižvelgdamas į „Sodros“ duomenis apie V. M. darbo laikotarpius UAB „V. t.“, pagrįstai konstatavo, kad jis (V. M.) net neketino vykdyti jokių įsipareigojimų, duotų UAB „L.“ dėl statybos ir rekonstrukcijos darbų nagrinėjamoje byloje minimame objekte. Be to, ir nuteistasis M. Š. patvirtino vykdęs V. M. nurodymus išgryninti nukentėjusiųjų pervestus pinigus (avansus) ir perduoti jam – V. M.. Esant tokioms apeliacinės instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti dėl nuteistojo V. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

50Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes V. M. ir M. Š. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį.

51Dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės

525. Kasatorius V. M. teigia, kad jam paskirta neproporcinga ir neindividualizuota laisvės atėmimo bausmė ir prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėti šios bausmės vykdymą.

53BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi individualizuojant bausmę ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo padarymo motyvus, kaltės rūšį, kaltininko asmenybę ir kt.).

54BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

55BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taikyti ar ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Pagal teismų praktiką teisingumo principo įgyvendinimas, paskiriant bausmę kaltininkui, yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Be to, neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

56Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro, nukentėjusiųjų A. ir K. T. bei nukentėjusiosios V. J. atstovo skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. M. nuteisė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai) laisvės atėmimu ketveriems metams. Šis teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl V. M. skiriamos bausmės, t. y. teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumą (padaryti sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikė tiesiogine tyčia), apgaule užvaldyto turto dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis), į jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (buvo organizatorius), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas už nusikalstamų veikų, tarp jų ir analogiškų, padarymą), apeliacinio proceso trukmę ir paskyrė bausmę, mažesnę nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia šio teismo išvada teisinga ir nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios duotų teisinį pagrindą V. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas.

57Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, V. M. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, nes BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

58Keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimą, kai nusikaltimai padaryti iki pirmojo nuosprendžio, turi spręsti nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas BPK 361, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

59Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistųjų kasacinis skundas atmestinas.

606. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

61Atmesti nuteistųjų V. M. ir M. Š. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. V. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio... 4. M. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule užvaldyto A. T.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės... 7. Iš nuteistųjų M. Š. ir V. M. solidariai priteista nukentėjusiesiems A. T.... 8. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nepakeista.... 9. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu M. Š. dėl... 10. Baudžiamoji byla M. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukta, esant... 11. V. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį... 12. Nukentėjusiųjų A. T., K. T. ir V. J. civiliniai ieškiniai buvo palikti... 13. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu (kuriuo panaikinta pirmosios... 15. V. M., nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. neoficialiai... 16. 1) 2009 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį Nr. 20090217-1 su A. T. ir... 17. 2) 2009 m. vasario 23 d. preliminariąją sutartį Nr. 20090223-1 su V. J. dėl... 18. Taip M. Š. ir V. M., veikdami bendrai, apgaule suklaidino A. T. ir K. T. bei... 19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. Š. dėl kaltinimų pagal BK 184... 20. Taip pat šiuo nuosprendžiu M. Š. baudžiamoji byla pagal BK 223 straipsnio 1... 21. 2. Kasaciniu skundu nuteistieji V. M. ir M. Š. pateikia alternatyvius... 22. Kasatorių nuomone, byloje nesant pakankamų faktinių pagrindų ir įrodymų... 23. Nuteistųjų manymu, neatitinka tikrovės skundžiamo nuosprendžio išvada,... 24. Skunde teigiama, kad yra nekorektiškas skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog... 25. Kasatoriai pažymi, kad nukentėjusysis A. T., nutraukęs preliminariąją... 26. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta klaidinga aplinkybė, kad M. Š.... 27. Skunde teigiama, kad informacijos atskleidimu gyvenamųjų patalpų pirkėjams... 28. Kasatoriams nesuprantamas nuosprendžio teiginys, kad, svarstant ketinimą... 29. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, UAB „L.“ pagal... 30. Kasatoriai teigia ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog... 31. Skundo autoriai teigia ir tai, kad byloje nenustatytas ir kitas būtinas... 32. Kasatorių nuomone, skundžiamo nuosprendžio išvada, kad civiliniai santykiai... 33. Anot skundo autorių, tai, kad nuteistųjų veiksmuose nėra nusikaltimo,... 34. Kasatorius V. M. skunde teigia, kad, jei vis dėl to bus pripažinta, jog jis... 35. 3. Nuteistųjų V. M. ir M. Š. kasacinis skundas atmestinas.... 36. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir BK 182 straipsnio 2 dalies, 24... 37. 4. Kasaciniame skunde abu nuteistieji ginčija baudžiamojo įstatymo – BK... 38. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 39. BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule... 40. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį... 41. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis... 42. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo... 43. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo... 44. Tai, kad apie tokius įsiskolinimus ir įpareigojimus žinojo abu nuteistieji,... 45. Taigi, nuteistieji prieš visus nukentėjusiuosius panaudojo pasyviąją... 46. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama,... 47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad visi nukentėjusiųjų A. ir K. T.... 48. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiais... 49. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pagal apeliacinės... 50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų... 51. Dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės... 52. 5. Kasatorius V. M. teigia, kad jam paskirta neproporcinga ir... 53. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 54. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę... 55. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 56. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro,... 57. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 58. Keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimą, kai nusikaltimai... 59. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo... 60. 6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. Atmesti nuteistųjų V. M. ir M. Š. kasacinį skundą....