Byla 2K-134-693/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. Z. ir jos gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo užvaldyti T. D. didelės vertės turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo užvaldyti T. Dz.–S. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. U. turto užvaldymo) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo užvaldyti R. S. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. T. turto užvaldymo) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. I. turto užvaldymo) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

2S. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

3Iš S. Z. priteista nukentėjusiesiems: N. U. – 4120 Lt turtinei žalai atlyginti, R. S. – 500 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. T. – 3600 Lt turtinei žalai atlyginti, T. Dz.–S. – 2000 Lt advokato išlaidoms atlyginti, T. D. – 4000 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

4Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria nuteistosios S. Z. ir jos gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos apeliaciniai skundai atmesti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6S. Z. nuteista už šių nusikaltimų padarymą:

7nuo 1998 m. iki 2003 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įvairiomis sumomis nukentėjusiajai T. D. neterminuotam laikotarpiui su 5 procentų mėnesinių palūkanų iš viso paskolino 28 000 Lt ir 2003 m. liepos 15 d. iš nukentėjusiosios gavo šiuos sandorius patvirtinantį paskolos raštelį, o 2003 m. rugsėjo mėn. nukentėjusiajai melagingai nurodė, kad paskolos raštelį išmetė, nors jį išsaugojo ir pareikalavo nukentėjusiosios T. D. pasirašyti 28 000 Lt negrąžintos sumos vekselį. Nukentėjusioji T. D. nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2008 m. gegužės 28 d. įvairiomis sumomis ir įvairiose vietose grąžino 28 000 Lt, o nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. rugsėjo mėn. įvairiomis sumomis ir įvairiose vietose sumokėjo 12 500 Lt palūkanų. S. Z., gavusi pinigus, atsisakė grąžinti pakvitavimą ir vekselį bei raštiškai patvirtinti skolos grąžinimą. Po to 2011 m. liepos 27 d. nukentėjusioji T. D. gavo S. Z. priminimą pagal 2003 m. liepos 15 d. paskolos raštelį ir 2003 m. rugsėjo 16 d. vekselį dėl neva negrąžintos 56 000 Lt paskolos iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. susimokėti 56 000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji T. D. kreipėsi į policiją; taip S. Z. pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės T. D. turtą – 56 000 Lt;

82006 m. liepos 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nukentėjusiajai T. Dz.–S. neterminuotam laikotarpiui su 5 procentais mėnesinių palūkanų paskolino 4700 Lt ir iš nukentėjusiosios gavo tai patvirtinantį pakvitavimą. 2006 m. lapkričio mėnesį bare „K.“, esančiame ( - ), T. Dz.–S. grąžinus 4700 Lt paskolą ir 1038 Lt palūkanų, S. Z., gavusi pinigus, pakvitavimo nukentėjusiajai negrąžino melagingai nurodydama, kad pakvitavimą sunaikino, nors jį išsaugojo. Po to ji tyčia 2011 m. gegužės 11 d. Klaipėdos m. apylinkės teismui, esančiam Klaipėdoje, S. Daukanto g. 8, pateikė ieškinį dėl neva negrąžintos 4700 Lt paskolos ir 1038 Lt palūkanų už visą naudojimosi paskolinėmis lėšomis laiką nuo 2006 m. liepos 11 d., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes bylos nagrinėjimas yra sustabdytas; taip S. Z. pasikėsino apgaule įgyti T. Dz.–S. turtą – 5738 Lt;

92000 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto 6-ajame notarų biure, esančiame Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, sudarė paskolos sutartį, pagal kurią nukentėjusiajai N. U. metams su 100 Lt mėnesinių palūkanų paskolino 4000 Lt ir paskolos sutartį pasiliko sau. Nukentėjusioji N. U. 2006 m. birželio 6 d. grąžino 4000 Lt paskolą ir palūkanas, o S. Z., gavusi pinigus, notaro sutarties nukentėjusiajai negrąžino, melagingai parodydama, kad sutartį ji seniai sunaikino, nors ją išsaugojo. Po to ji tyčia 2009 m. pabaigoje Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam Klaipėdoje, S. Daukanto g. 8, pateikė ieškinį dėl neva negrąžintos 4000 Lt paskolos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą išieškoti 4000 Lt skolos ir 120 Lt bylinėjimosi išlaidų S. Z. naudai, šio sprendimo pagrindu N. U. sumokėjo S. Z. priteistą 4000 Lt sumą, taip ši apgaule įgijo N. U. turtą – 4000 Lt;

102003 m. liepos 11 d. pareikalavo jos individualioje įmonėje ( - ) dirbusio R. S. parašyti 550 Lt paskolos sutartį, o 2003 m. rugpjūčio 3 d. parašyti dar vieną 590 Lt paskolos sutartį dėl R. S. įsiskolinimo jai už mikroautobuso eksploataciją. Po to S. Z. pareikalavo R. S. parašyti dar vieną paskolos sutartį, kad jis skolingas jai iš viso 1140 Lt be palūkanų; S. Z., gavusi pinigus, nukentėjusiajam grąžino paskutinę bendros sumos paskolos sutartį, o dvi pirmąsias paskolos sutartis išsaugojo. Ji 2007 m. balandžio 26 d. tyčia Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam Klaipėdoje, S. Daukanto g. 8, pateikė ieškinį dėl neva negrąžintos 1140 Lt paskolos, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Ji 2009 m. vasario 23 d. pakartotinai dėl tos pačios 1140 Lt skolos pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį paliko nenagrinėtą; taip S. Z. pasikėsino apgaule įgyti R. S. turtą – 1140 Lt;

112000 m. vasario 6 d. bute, esančiame ( - ), nukentėjusiajai A. T. neterminuotam laikotarpiui su 200 Lt mėnesinių palūkanų paskolino 3600 Lt ir iš nukentėjusiosios gavo tai patvirtinantį pakvitavimą. Nukentėjusioji kiekvieną mėnesį mokėjo 200 Lt palūkanų, o 2004 m. S. Z. pasiūlė nukentėjusiajai už negrąžintos skolos sumą lizingo būdu įsigyti jos naudai daiktus ir juos perduoti jai. Nukentėjusioji A. T., vykdydama susitarimą, 2004 m. spalio 14 d. su UAB „Ū.“ sudarė sutartį, nurodydama S. Z. adresą, kad prekės būtų nuvežtos jai. Nukentėjusiajai sumokėjus už prekes su palūkanomis 3164,86 Lt, S. Z. patvirtino, kad A. T. jai nieko neskolinga, tačiau pakvitavimo nukentėjusiajai negrąžino, melagingai nurodydama, kad pakvitavimą sunaikino, nors jį išsaugojo. Po to ji tyčia Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam Klaipėdoje, S. Daukanto g. 8, pateikė ieškinį dėl neva negrąžintos 3600 Lt paskolos ir 900 Lt palūkanų už visą naudojimosi paskolinėmis lėšomis laiką nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. ir 135 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą išieškoti S. Z., šio sprendimo pagrindu A. T. sumokėjo S. Z. priteistą 3600 Lt sumą bei 673,48 Lt palūkanų, taip ši apgaule įgijo A. T. turtą – 4273,48 Lt;

122000 m. vasario 5 d. bute, esančiame ( - ), nukentėjusiajai N. I. neterminuotam laikotarpiui paskolino 4000 Lt su 5 procentų mėnesinių palūkanų ir iš nukentėjusiosios gavo tai patvirtinantį pakvitavimą. Praėjus kuriam laikui tame pačiame bute ji N. I. paskolino dar 1200 Lt su 5 procentų mėnesinių palūkanų dviejų savaičių laikotarpiui ir iš nukentėjusiosios gavo tai patvirtinantį pakvitavimą. Nukentėjusioji N. I. už 4000 Lt paskolą kiekvieną mėnesį mokėjo 200 Lt palūkanų ir paskolą grąžino nuo pasiskolinimo praėjus maždaug dvejiems metams. S. Z., gavusi pinigus, raštiškai patvirtino 4000 Lt paskolos grąžinimą, o gavusi 1200 Lt sumą pakvitavimo nukentėjusiajai negrąžino ir jį išsaugojo. Po to ji tyčia Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam Klaipėdoje, S. Daukanto g. 8, pateikė ieškinį dėl neva negrąžintos 1200 Lt paskolos ir 540 Lt palūkanų už visą naudojimosi paskolinėmis lėšomis laiką. Klaipėdos m. apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą S. Z. naudai išieškoti 1200 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 223,5 Lt ir 52,5 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip S. Z. apgaule įgijo N. I. turtą – 1476 Lt.

13Kasaciniu skundu nuteistoji S. Z. ir jos gynėja advokatė N. Fočenkova prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimų dalį dėl nuteistajai paskirtos bausmės, nes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

14Kasatorių nuomone, nuteistajai paskirta per griežta bausmė, o pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai nepatvirtina išvados, kad byloje nustatytos ir tinkamai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Juolab kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir nekokybiškai, o pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Anot kasatorių, teisėsaugos įsikišimas į civilinius santykius, neištyrus kiekvienu atveju paskolintų pinigų grąžinimo ar negrąžinimo faktų bei kitų aplinkybių, daro žalą civilinių santykių stabilumui, sukelia konfliktą tarp civilinio ir baudžiamojo procesų doktrinoje suformuotų įrodinėjimo pagrindų. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta apie nepašalintus prieštaravimus, susiaurintas įrodinėjimo ribas ir nepaneigtus nuteistosios teiginius dėl įrodymų nepakankamumo. Kartu kasatorės pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas jų apeliacinių skundų argumentus ir apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą patikrino labai formaliai, ignoruodamas aplinkybes, davusias pagrindą pakeisti nuteistajai priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir (ar) išteisinti bent dėl dalies kaltinimų arba neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Kasatorių nuomone, įrodymų, pagrindžiančių nuteistosios kaltę, nepakankamumas ir šių klausimų ignoravimas apeliaciniame procese yra nuteistosios teisių ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimas, dėl to byloje priimti neteisingi sprendimai.

15Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pakartodamas pirmosios instancijos teismo teiginius ir darydamas išvadą, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog, nukentėjusiesiems grąžinus skolas ir palūkanas, nuteistoji negražindavo paskolos raštelių, nepagrįstai rėmėsi tik šių nukentėjusiųjų, t. y. suinteresuotų ir naudos siekusių asmenų, parodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino ir nepasisakė dėl nukentėjusiosios T. Dz.–S. artimų santykių su nuteistąja ir šiai suteiktą teisę atstovauti nukentėjusiosios prekybos įmonei; abejotinus ir nenuoseklius šios nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, T. Dz.–S. turtinius įsipareigojimus kitiems asmenims, užstatytą nekilnojamąjį turtą (butą) ir melagingus liudytojos A. K. parodymus; neapklaustus liudytojus V. K. bei V. B. ir kt. Dėl to kasatorės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo šioje dalyje padarytų klaidų, motyvuotai nepasisakė dėl įrodymų vertinimo, taip, anot kasatorių, tik siekdamas pagrįsti nuteistosios kaltumą ir paskirtos bausmės teisėtumą. Taip apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad visų nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs ir patikimi, tačiau netikrindamas ir neaptardamas apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, neatliko savo funkcijų ir pažeidė nuteistosios teisę į teisingą nuosprendį ir nutartį.

16Kasatorės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog teismas rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų, bet ir bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymais. Kasatorės nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nedalyvavo nė vienas asmuo, kuris gali būti laikomas nesuinteresuotu bylos baigtimi, nes liudytoja J. L. yra nukentėjusiosios T. D. dukra, o liudytoja V. J. yra negrąžinusi nuteistajai skolos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepatikrino tokių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir nemotyvuotai pripažino V. J. nesuinteresuotumą bei rėmėsi jos parodymais, nors kiekvienas skolos grąžinimo faktas grindžiamas išimtinai tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys. Tokių duomenų, anot kasatorių, byloje net nebuvo bandoma surinkti, nors kiekvienas protingas ir atidus asmuo turi ne vieną būdą gauti pinigų perdavimo faktą patvirtinantį įrodymą. Dėl to kasatorės teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nenurodyti argumentai, kodėl besąlygiškai tikima tik žodiniais nukentėjusiųjų parodymais ir ignoruojami nuteistosios parodymai. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai patikrino bylos medžiagą, nes skundžiamoje nutartyje visiškai neaptarta veika dėl nukentėjusiojo R. S.. Be to, šis teismas savo nuomonę grindė tik surinktais byloje duomenimis, tačiau motyvuotai nepasisakė, kokią įtaką apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumui turėjo visos faktinės aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, kurios nebuvo ištirtos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose. Dėl to kasatorės teigia, kad nuteistosios veiksmuose yra nustatyti tik BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai, bet ne nusikaltimo sudėtis, nes teismai vadovavosi tik nukentėjusiųjų parodymais, jiems suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę. Kasatorės nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bylai reikšmingų duomenų, gautų atnaujinus ikiteisminį tyrimą, nes jos mano, kad duomenys, neginčijamai patvirtinantys nuteistosios tyčia daromus nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais nebuvo surinkti. Be to, apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atidžiai patikrintos, o apeliacinės instancijos teismas nepaneigė nuteistosios paaiškinimo, kad tokie duomenys galėjo būti gauti ir civilinių procesų metu, jei nukentėjusieji būtų tinkamai pasirūpinę įrodymų rinkimu civiliniame procese, siekdami atkurti galbūt pažeistas jų teises.

17Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia teisinių išvadų pagrįstumas, bet ne įrodinėjimo apimtis, o civilinio proceso tvarka nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados neturi prejudicinės (išankstinės) galios baudžiamajame procese. Kasatorių nuomone, šių teorinių teisinių doktrinų nuostatų taikymas ir inkriminavimas nuteistajai veiksmų, susijusių su jos reikalavimais skolininkams grąžinti paskolintus pinigus, kurie buvo keliami anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose, patvirtina pareigą ir nagrinėjamoje byloje įrodyti baudžiamojo proceso priemonėmis šias faktines aplinkybes ir nuteistosios nusikalstamus veiksmus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, teigdamas apie tokių nuostatų taikymą, visiškai nepasisakė apie pareigą įrodinėti skolos grąžinimo nuteistajai faktą kiekvienu atveju, dėl kurių civilinėse bylose jau yra priimti nenuginčyti ir nepanaikinti teismo sprendimai.

18Kasatorės nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ne vienas atskiras epizodas, o visi, ir tik tada akivaizdžiai atsiskleidė nuteistosios veiksmuose sukčiavimo mechanizmas. Anot kasatorių, panašių įvykių didelis skaičius nepašalina pareigos įrodinėti pagrindines aplinkybes, tiesiogiai įeinančias į įrodinėjimo dalyką inkriminuojamuose nusikaltimuose. Apibendrindamos kasatorės teigia, kad teismai, kvalifikuodami nuteistosios veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiųjų N. U., A. T. ir N. I. turto užvaldymo, netinkamai pritaikė įstatymą, nes neišsamiai ištyrė aplinkybes, savo išvadas grindė tik parodymais nukentėjusiųjų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, ir konfliktavo su nuteistąja. Be to, nuteistosios veiksmus kvalifikuojant pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl pasikėsinimo užvaldyti nukentėjusiųjų T. Dz.–S., R. S. ir T. D. turtą, taip pat netinkamai pritaikytas įstatymas, nes šių įvykių aplinkybės nebuvo išsamiai ir tinkamai ištirtos, o nukentėjusiesiems nepadaryta jokia reali žala. Nuteistoji, turėdama paskolos raštelį ir vekselį, reikalaudama iš nukentėjusiosios T. D. grąžinti pinigus bei teikdama ieškinį teismui, nepadarė jokių baudžiamuoju įstatymu uždraustų veiksmų nukentėjusiajai, nes veikė įstatymų nustatyta tvarka ir neatėmė galimybės nukentėjusiajai gintis nuo tokios veikos.

19Kasatorės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog nuteistoji nepripažino savo kaltės, atsisakė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skunde pažymima, kad šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nereikalaujama būtinai nustatyti išimtines aplinkybes, nes tokių išimtinių aplinkybių konstatavimas yra faktų ir aplinkybių vertinimo klausimas. Kasatorės teigia, kad ne išimtinių aplinkybių buvimas suteikia teisę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, o teismui suteikta išskirtinė teisė paskirti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir stadiją. Dėl to kasatorės mano, kad nuteistajai nepagrįstai nepritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui. Abiejų instancijų teismai visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistosios sveikatos būklę (serga sunkiomis ligomis – mišria nuolatine astma ir tuberkulioze, šiomis ligomis susirgo bylos nagrinėjimo metu dėl patiriamos įtampos nusilpus organizmui, išgyvendama dėl nukentėjusiųjų nesąžiningumo), kuri gali dar pablogėti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nesant atitinkamų gyvenimo bei higienos sąlygų ir pastovaus gydymo. Be to, nuteistajai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, pažeidžiami ir nukentėjusiųjų interesai (netekusi darbo, neturės galimybės atlyginti jiems priteistą žalą; bausmės atlikimo metu bus išlaikoma iš valstybės biudžeto; grįžus iš laisvės atėmimo vietos jai bus sunku rasti darbą). Kasatorės mano, kad tokioje situacijoje kaltės pripažinimo ar nepripažinimo faktas negali būti būtina sąlyga, nustatant galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Skunde teigiama ir tai, kad nuteistoji niekada nebandė klaidinti teismo, jai tik buvo sunku įrodyti savo nekaltumą, nes buvo sudėtinga priešintis grupei agresyviai nusiteikusių skolininkų. Kasatorių nuomone, teisingumas nuteistajai nėra įvykdytas, nes ji dėl savo teisinio neišprusimo ir neefektyvios gynybos ikiteisminio tyrimo metu, nesugebėjo įrodyti savo nekaltumo, o gerai organizuotų jos skolininkių pozicija byloje nedavė galimybės nustatyti objektyvią tiesą. Apibendrindamos kasatorės teigia, kad visų faktinių aplinkybių visuma ir kompleksinė visų baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą ir jos tikslingumą, analizė, pati nuteistosios situacija patvirtina aplinkybes, kurios gali būti pripažintos išimtinėmis, leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nors ir griežtą, bet nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bausmę, nes bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis) jau yra pasiekta. Be to, nuteistosios asmenybės neatitinkanti laisvės atėmimo bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą.

20Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti.

21Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai yra tik pasirinkta gynybinė taktika, nes juos abiejų instancijų teismai išnagrinėjo, įvertino ir pateikė atitinkamas išvadas. Atsiliepime prokuroras aptaria sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, rezultatą, padarymo būdą (tiesioginė tyčia), esminį požymį – apgaulę, skiriantį tokią veiką nuo civilinio delikto ir darantį turto užvaldymą neteisėtą, ir teigia, kad viena iš apgaulės, kaip sukčiavimo veikos būdo, formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. piktavališkas suklaidinimas dėl savo ketinimų, kuris pasireiškia kaip pažadai, kurių jau iš anksto nesiruošiama vykdyti. Kartu prokuroras pažymi, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas, neleidžia teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas. Juolab kad ir teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamasis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas.

22Prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pagrįstai nustatė, jog S. Z., pavartodama apgaulę prieš turto savininkus, nuslėpdama faktą, jog kiekvienu atveju jai atidavus skolą ji išsaugojo paskolos dokumentus, vėliau kreipdamasi į teismą su civiliniais ieškiniais dėl skolos priteisimo, nutylėdama bei iškraipydama esmines aplinkybes ir faktus – teigdama, jog skolos pagal šiuos dokumentus negrąžintos, numatė, kad taip veikdama suklaidins nukentėjusiuosius bei teismą, ir taip norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Priešingai nei teigia kasatorės, teismai nustatė visus būtinus BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius ir tai padarė laikydamiesi BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių. Tai, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados neatitiko nuteistosios ir jos gynėjos lūkesčių, nedaro teismų išvadų neteisėtomis ar nepagrįstomis. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nurodė, jog nuteistoji sąmoningai kūrė situacijas, kuriose nukentėjusiesiems iš esmės būtų apsunkintos galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises, ir, pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių, nenukrypo nuo teismų praktikos bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji įvykdė sukčiavimą bei kėsinosi jį įvykdyti.

23Prokuroras atsiliepime nesutinka ir su kasatorių teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinių skundų argumentų taip, kaip to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Jo nuomone, tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsiliepime pažymimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkto nuostatos ir teigiama, kad skundžiama nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus, o kasatorių nuoroda į galimus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, iš esmės atsakė į visus juose keltus klausimus ir BPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, nors kasaciniame skunde ir bandoma įtikinti teismą, kad šiuo atveju derėjo analizuoti ir įvertinti kiekvieną S. Z. inkriminuotą nusikalstamą veiką atskirai nuo kitų ir tik tada daryti atitinkamas išvadas.

24Kartu prokuroras teigia, kad kasaciniame skunde išdėstytas faktinių bylos aplinkybių ir bylos įrodymų vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, juolab kad tokius argumentus išsamiai išnagrinėjo ir apsvarstė apeliacinės instancijos teismas, panašiais motyvais nagrinėdamas bylą pagal nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinius skundus.

25Prokuroras teigia ir tai, kad nuteistajai paskirta bausmė nėra per griežta ir jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, veikos stadiją, jos asmenybę (savo kaltės nepripažino, dirba, anksčiau neteista) ir byloje nenustatytas S. Z. atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Be to, atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, gerokai mažesnę nei BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir pagrįstai konstatavo, kad S. Z. bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir yra proporcinga padarytiems nusikaltimams. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami ar keičiami teismų sprendimai, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

26Nuteistosios S. Z. ir jos gynėjos advokatės N. Fočenkovos kasacinis skundas atmestinas.

27Dėl S. Z. veikų kvalifikavimo

28Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas tikrinamas pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes.

29Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo padarant nusikalstamą veiką apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tokių veiksmų tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-493/2012).

30Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tyčia panaudoti apgaulę ir tokiu būdu įgyti nukentėjusiųjų turtą S. Z. kilo prieš nukentėjusiesiems grąžinant jai skolas, nes nukentėjusiesiems grąžinus skolas, ji vekselio ir paskolos raštelių jiems apgaule negražino, o vėliau šiuos dokumentus panaudojo. Tokią S. Z. tyčią patvirtina jos aktyvūs veiksmai ir šios nustatytos bylos aplinkybės: S. Z., žinodama, kad visi nukentėjusieji, t. y. T. D., T. Dz.–S., N. U., R. S., A. T. ir N. I., grąžino jai visus pinigus (kartu ir su mėnesinėmis palūkanomis), pasiskolintus iš jos įvairiomis sumomis skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytais laikotarpiais, jiems (nukentėjusiesiems) paaiškino, kad vekselio ir paskolos raštelių neišsaugojo, dėl to šių dokumentų negrąžino, nors juos išsaugojo ir vėliau pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui inicijuodama minėtiems nukentėjusiesiems (išskyrus T. D.) civilinius procesus dėl neva negrąžintų paskolintų pinigų pagal tuos pačius paskolos raštelius. Teismui priėmus sprendimus išieškoti iš N. U., A. T. ir N. I. atitinkamas pinigų sumas su palūkanomis ir šiems asmenims priteistas sumas sumokėjus, S. Z. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: iš N. U. – 4000 Lt, iš A. T. – 4273,48 Lt ir iš N. I. – 1476 Lt. Be to, dėl T. Dz.–S. pareikšto ieškinio (5738 Lt) teismui sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą ir ieškinį, pareikštą R. S. (dėl 1140 Lt išieškojimo), palikus nenagrinėtą, o nukentėjusiajai T. D. dėl neva negrąžintų 56 000 Lt kreipusis į policiją, S. Z. pasikėsino apgaule įgyti šių nukentėjusiųjų turtą. Šie faktai patvirtina, kad S. Z. žinojo, jog nukentėjusieji, t. y. T. D., T. Dz.–S., N. U., R. S., A. T. ir N. I., grąžino jai visus pinigus (kartu ir su mėnesinėmis palūkanomis), tačiau ji apgavo nukentėjusiuosius pamelavusi jiems, kad skolos dokumentų neišsaugojo, nors juos iš tiesų turėjo ir vėliau jais pasinaudojo nusiųsdama T. D. priminimą grąžinti neva negrąžintą 56 000 Lt skolą, tiek kreipdamasi į teismą su civiliniais ieškiniais dėl skolų priteisimo iš kitų nukentėjusiųjų pagal tuos pačius paskolos raštelius, pagal kuriuos skolos (kartu ir su mėnesinėmis palūkanomis) S. Z. jau buvo grąžintos. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistosios S. Z. neteisėti veiksmai dėl N. U., A. T. ir N. I. turto įgijimo teisingai kvalifikuoti (dėl kiekvieno minėto asmens) pagal BK 182 straipsnio 1 dalis, dėl kėsinimosi įgyti T. D. turtą teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės), dėl kėsinimosi įgyti T. Dz.–S. ir R. S. turtą teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalis.

31Taigi baudžiamasis įstatymas nuteistajai pritaikytas tinkamai.

32Dėl paskirtos bausmės

33BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi individualizuojant bausmę ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, šiuo atveju turima galvoje visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

34BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio“.

35Pirmosios instancijos teismas, S. Z. už padarytus nusikaltimus skirdamas bausmes, įvertino nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo laisvės atėmimo bausmių paskyrimą už padarytus nusikaltimus, iš kurių vienas – sunkus, o realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą lėmė sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymas (BK 11 straipsnio 5 dalis).

36Ar kaltininkui paskirta teisinga bausmė, patikrina apeliacinės instancijos teismas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta.

37Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios ir jos gynėjos skundus patikrinęs paskirtų bausmių teisingumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas S. Z. paskyrė tinkamas bausmes ir tai išsamiai argumentavo. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo nurodė, kad pagal teismų praktiką jos taikytinos tik nustačius išimtines aplinkybes, kurių šioje byloje nenustatyta.

38Kasatorės teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes šio įstatymo dispozicijoje nenurodyta, jog būtina nustatyti išimtines aplinkybes.

39BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį, kad taikyti ar ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Pagal teismų praktiką teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nei vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006).

40Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai ir argumentuotai pasisakė, kad šioje byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios duotų teisinį pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi šio teismo išvada teisinga ir atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2008, 2K-93/2013, 2K-261/2013, 2K-130/2014 ir kt.). Tai reiškia, kad kasatorės nepagrįstai teigia, jog žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, S. Z. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nes BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

41 Dėl kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

42Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pažeisti.

43Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai – kaltinamosios parodymai. Teismas išsamiai išanalizavo surinktus duomenis ir įvertinęs bylos įrodymų visumą padarė motyvuotas išvadas dėl S. Z. kaltės padarius jai inkriminuotus nusikaltimus.

44Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu nuteistoji ir jos gynėja teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis ir patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Atkreiptinas kasatorių dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

45Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistoji S. Z. pagrįstai pripažinta kalta padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

46BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtoje nutartyje į esminius apeliančių – nuteistosios ir jos gynėjos argumentus – dėl procesinių pažeidimų, įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir nuteistosios kaltės bei jai paskirtos bausmės – yra atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir žemesnės instancijos teismai nagrinėdami šią bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

47Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

48Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį ir į tai, kad jų skunde yra argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl to kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

50Nuteistosios S. Z. ir jos gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. S. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika,... 3. Iš S. Z. priteista nukentėjusiesiems: N. U. – 4120 Lt turtinei žalai... 4. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. S. Z. nuteista už šių nusikaltimų padarymą:... 7. nuo 1998 m. iki 2003 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje,... 8. 2006 m. liepos 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje... 9. 2000 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto 6-ajame notarų biure, esančiame... 10. 2003 m. liepos 11 d. pareikalavo jos individualioje įmonėje ( - ) dirbusio R.... 11. 2000 m. vasario 6 d. bute, esančiame ( - ), nukentėjusiajai A. T.... 12. 2000 m. vasario 5 d. bute, esančiame ( - ), nukentėjusiajai N. I.... 13. Kasaciniu skundu nuteistoji S. Z. ir jos gynėja advokatė N. Fočenkova prašo... 14. Kasatorių nuomone, nuteistajai paskirta per griežta bausmė, o pirmosios... 15. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pakartodamas pirmosios instancijos... 16. Kasatorės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą... 17. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teisingą teismo baigiamojo akto... 18. Kasatorės nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje... 19. Kasatorės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog... 20. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 21. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai yra tik pasirinkta gynybinė... 22. Prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai... 23. Prokuroras atsiliepime nesutinka ir su kasatorių teiginiu, kad apeliacinės... 24. Kartu prokuroras teigia, kad kasaciniame skunde išdėstytas faktinių bylos... 25. Prokuroras teigia ir tai, kad nuteistajai paskirta bausmė nėra per griežta... 26. Nuteistosios S. Z. ir jos gynėjos advokatės N. Fočenkovos kasacinis skundas... 27. Dėl S. Z. veikų kvalifikavimo... 28. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 29. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria... 30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės leidžia... 31. Taigi baudžiamasis įstatymas nuteistajai pritaikytas tinkamai.... 32. Dėl paskirtos bausmės... 33. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 34. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Teismas, įvertinęs atsakomybę... 35. Pirmosios instancijos teismas, S. Z. už padarytus nusikaltimus skirdamas... 36. Ar kaltininkui paskirta teisinga bausmė, patikrina apeliacinės instancijos... 37. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios ir jos gynėjos skundus... 38. Kasatorės teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies... 39. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 40. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai ir argumentuotai... 41. Dėl kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų... 42. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje... 43. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindė... 44. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir... 45. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 46. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 47. Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų... 48. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį ir į tai, kad jų skunde yra... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Nuteistosios S. Z. ir jos gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos kasacinį...