Byla e2A-649-436/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. M. ir A. A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-520-944/2017 pagal ieškovų M. V. ir E. L. ieškinį atsakovams J. M. ir A. A. M., tretiesiems asmenims A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Dujotiekis“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovai M. V. ir E. L. kreipėsi į teismą prašydami: 1) priteisti M. V. solidariai iš atsakovų J. M. ir A. A. M. 516,39 Eur nuostolių atlyginimo ir 14,71 Eur palūkanų, iš viso 531,10 Eur, bei procesines palūkanas už priteistą 531,10 Eur sumą, skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti ieškovui E. L. solidariai iš atsakovų 516,39 Eur nuostolių atlyginimo ir 14,02 Eur palūkanų, iš viso 530,41 Eur, bei procesines palūkanas už priteistą 530,41 Eur sumą, skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartimis įsigijo butus iš atsakovų. Ieškovų nuomone, jie įsigijo dujofikuotą namą, kuriame jau buvo dujų įvadas, kaip perkamų butų sudedamoji dalis. Abiejose sutartyse nėra nurodoma, kad už iki jų sudarymo atliktus dviejų butų statybos, įrengimo ar komunikacijų montavimo darbus yra neatsiskaityta ir, kad tokias skolas įsipareigoja sumokėti butų pirkėjai (ieškovai). Sutartyse aiškiai aptariami atsakovų kreditoriniai įsipareigojimai, jei tokių būtų, ir atsakovų įsipareigojimas juos įvykdyti. Ieškovai teigė, kad atsakovai nesumokėjo UAB „Dujotiekis“ už gamtinių dujų dujotiekio įvado per ieškovams parduotą žemės sklypą iki namo pamato montavimo darbus, todėl esant įsiskolinimui, šis įvadas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, o be šio pripažinimo nebuvo galima tęsti tolimesnių, butų šildymo įrengimui būtinų vidaus dujofikavimo darbų. Atsakovai ir juos atstovaujantis trečiasis asmuo atsisakė apmokėti įsiskolinimą, todėl artėjant šildymo sezono pradžiai ieškovai apmokėjo įsiskolinimą UAB „Dujotiekis“. Po skolos apmokėjimo gavo visus reikiamus dokumentus bei galėjo tęsti butų vidaus dujofikavimo procedūras. Atsakovai geruoju neįvykdė pirkimo –pardavimo sutartyse numatytų nuostolių atlyginimo prievolių ieškovams, todėl šie nuostoliai turi būti priteisti teisminiu būdu. Atsakovai J. M. ir A. A. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad trečiasis asmuo pagal atsakovų įgaliojimą kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Dujotiekis“ dėl mažo slėgio dujotiekio įvado projekto parengimo, bet ne dėl statybos darbų atlikimo, t. y. ne dėl mažo slėgio laiko dujotiekio įvado montavimo. Kadangi atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Dujotiekis“ nesiejo sutartiniai santykiai dėl dujotiekio įvado montavimo darbų, todėl jiems nekilo pareiga mokėti už šiuos darbus. Atsakovai mano, kad jie pirkimo pardavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė. Trečiojo asmens UAB „Dujotiekis“ PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta po sutarčių sudarymo, joje nepagrįstai nurodytas atsakovo vardas ir pavardė, todėl prievolė pagal šią sąskaitą kilo ieškovams. Trečiasis asmuo A. M. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Dujotiekis“ sąskaita išrašyta po pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo, todėl jose nepagrįstai nurodyta atsakovo pavardė. Sutarčių pasirašymo metu jokių skolininkių įsipareigojimų nebuvo. Buvo užsakyti tik mažo slėgio dujotiekio įvado projekto parengimo, bet ne statybos darbų atlikimo montavimo darbai. Teigia, kad atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Dujotiekis“ nesiejo sutartiniai santykiai, todėl atsakovams nekyla pareiga apmokėti už atliktus darbus. Be to, trečiojo asmens nuomone UAB „Dujotiekis“ įrengdami dujotiekį sklype veikė vienašališkai, nesant atsakovų prašymo ar sutikimo neaptarus sutarties objekto, terminų, kainos už darbus. Trečiasis asmuo UAB „Dujotiekis“ ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui M. V. solidariai iš atsakovų J. M. ir A. A. M. 416,39 Eur įsiskolinimo, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą 416,39 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui E. L. solidariai iš atsakovų J. M. ir A. A. M. 416,39 Eur, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą 416,39 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinį kitoje dalyje atmetė; priteisė ieškovui M. V. iš atsakovų po 4,85 Eur žyminio mokesčio, 351,62 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 50 Eur ikiteisiminių išlaidų; priteisė ieškovui E. L. iš atsakovų 4,85 Eur žyminio mokesčio, 351,62 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 50 Eur ikiteisiminių išlaidų; grąžino ieškovams po 2 Eur žyminio mokesčio permoką, priteisė iš atsakovų po 7,23 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais: Trečiasis asmuo A. M., atsakovų naudai pardavinėdamas nekilnojamąjį turtą, perdavė ir UAB „Dujotiekis“ atliktus dujų vamzdžio montavimo darbus, kaip neatskiriamą turto dalį. Fotonuotraukos, kadastro bylos duomenys, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, kad minėti darbai buvo atlikti iki nekilnojamojo turto pardavimo ieškovams ir šie darbai buvo perleisti kartu su nekilnojamuoju daiktu naujiesiems savininkams. Tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl dujotiekio montavimo darbų per žemės sklypą. Tokia situacija yra teisiškai ydinga, tačiau tuo nepaneigiama pareiga apmokėti už darbus, kurie vėliau yra perduodami kaip neatskiriama turto dalis. Topografinis planas, statybos techninis pasas buvo sudaryti tuo metu, kai darbai turėjo būti priduodami kompetentingoms institucijoms, o nekilnojamojo turto savininkais jau buvo ieškovai, todėl nesvarbu, kad PVM sąskaita buvo išrašyta vėliau. Ieškovams įvykdžius prievolę už atsakovus trečiajam asmeniui UAB „Dujotiekis“, jie įgijo teisę regreso tvarka reikalauti to, ką apmokėjo. Ieškovų reikalavimus patekinus pagal regreso nuostatas reglamentuojančias teisės normas, sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės nėra taikytinos, todėl ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

9Atsakovai A. A. M. ir J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad statybos montavimo darbai buvo atlikti iki nekilnojamojo turto pardavimo: Teismas nevertino AB „Lietuvos dujos“ registruotu paštu adresuoto laiško atsakovui J. M., kuris buvo gautas 2015 m. rugsėjo 5 d. ir kuriame AB „Lietuvos dujos“ nurodė, kad „<...> „Lietuvos dujos“ nutiesė dujotiekį iki Jūsų sklypo ribos ir Jūs turite galimybę šildyti savo namus, <...>. Jums tereikia įsirengti dujų sistema Jūsų sklype ir name. <...>“. Atsakovai per atstovą parduodami nekilnojamąjį turtą ieškovams pardavimo dieną notarine tvarka sudarant nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, nurodė, kad yra parengta lauko ir vidaus mažo slėgio dujotiekio projektinė dokumentacija, su kuria susipažino ieškovai, taip pat yra gautas statybą leidžiantis dokumentas ir šių dokumentų pagrindu ieškovai turės teisę užsakyti statybos montavimo darbus ir įsirengti gyvenamuosiuose namuose šildymą. Dujotiekis buvo įrengtas galimai UAB „Lietuvos dujos“, su kuria atsakovai yra visiškai atsiskaitę. Šias aplinkybes patvirtina 2015 m. dujotiekio įvado, montuojamo mažo slėgio dujotiekio įvadas ( - ), statybos techninis pasas Nr. 15-1432, AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas eksploatavimo tarnybos Dujų sistemų įrengimo registravimo žurnalas, kuris pradėtas pildyti 2015 m. sausio 5 d. ir iš kurio matoma, kad statybos montavimo darbai registracijos žurnale yra registruoti 2015 m. gegužės 16 d., topografinis planas M 1:500, kuris parengtas 2015 m. gruodžio mėnesį. Teismas be pagrindo sprendė, kad trečiasis asmuo A. M., veikdamas pagal įgaliojimą atsakovo J. M. vardu ir turėdamas AB „Lietuvos dujos“ parengtas 2013 m. lapkričio 4 d. Prisijungimo sąlygas Nr. 13-36231, į trečiąjį asmenį UAB „Dujotiekis“ kreipėsi 2014 metais lapkričio mėnesį ne tik dėl mažo slėgio dujotiekio įvado projekto parengimo, bet ir dėl statybos darbų atlikimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai – buvo kreiptasi tik dėl dokumentacijos parengimo ir už šiuos darbus buvo pilnai atsiskaityta. Todėl atsakovams negali kilti pareiga regreso tvarka atlyginti už darbus, kurie nebuvo užsakyti ir kurie buvo atlikti po nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo. Su trečiuoju asmeniu UAB „Dujotiekis“ atsakovai niekada nebuvo sudarę nei žodinės, nei rašytinės statybos rangos sutarties, todėl trečiasis asmuo UAB „Dujotiekis“, veikdamas savo iniciatyva, po nekilnojamojo turto pardavimo, nesant atsakovų prašymo ar sutikimo, pažeisdamas jų teises, atliko statybos darbus žemės sklype, todėl neturi teisės reikalauti apmokėjimo už tokius darbus. Trečiojo asmens UAB „Dujotiekis“ statybos montavimo darbai buvo atlikti nesant statybą leidžiančio dokumento, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija rašytinį pritarimą statinio projektui išdavė tik 2014 m. gruodžio 11 d. Nr. RPP-21-141211-01219, todėl dujotiekio montavimo darbai galėjo ir buvo atlikti tik 2015 metais. Tą patvirtina Statybos techninis pasas Nr. 15-1432: statybos darbus atliko UAB „Dujotiekis“, statyba pradėta 2015 m. gruodžio 16 d., statyba užbaigta 2015 m. gruodžio 18 d. Tai reiškia, kad dujotiekio įvado montavimo darbai buvo atlikti jau atsakovams pardavus jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovai M. V., E. L. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą nesutinka su jame išdėstytais motyvais, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad: Teismas teisingai nustatė, kad sklypas buvo dujofikuotas atsakovų valia ir užsakymu. Apeliantų abejonės ir nurodyti įrodymai nepaneigia teismo nustatyto akivaizdaus fakto, kad lauko dujotiekį trečiasis asmuo sumontavo gerokai iki atsakovams parduodant ginčo sklypą ieškovams. Be to, ieškovų su atsakovais 2015 m. sudarytose 2 nekilnojamojo turto pardavimo sutartyse numatytos ieškinyje yra nurodytos aiškios sąlygos, kurių pagrindu atsakovams ir atsirado pareiga apmokėti „tretiesiems asmenims (kreditoriams)“ „visus kitus mokesčius, kuriuos privalo sumokėti Pardavėjai už parduodamą turtą iki šios sutarties pasirašymo dienos“ bei atsakovų įsipareigojimas „pažeidus trečiųjų asmenų teises, jiems pareiškus pretenzijas, atsakyti civiline tvarka ir atlyginti jiems ir Pirkėjui padarytus nuostolius iš savo lėšų“. Sutarčių sudarymo metu jau buvo užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto registre nuo 2015 m. sausio 29 d. įregistruoti bei į abi sutartis perrašyti 2014 m. lapkričio 20 d. nustatyti abiejų butų kadastro duomenys apie tai, kad name esančiuose 2 butuose yra gamtinės dujos; Šildymas: nėra. Prieš perkant butus, buvo matyti, kad gamtinių dujų vamzdis yra išvestas prie bendro namo, kuriame yra ieškovų įsigyjami butai, pamatų, o kieme išklotos trinkelės. Akivaizdu, kad ieškovai įsigijo dujofikuotą namą, prie kurio pamatų jau buvo dujų įvadas, kaip perkamų butų sudedamoji dalis. Abiejose sutartyse nėra nurodoma, kad už iki jų sudarymo atliktus 2 butų statybos, įrengimo ar komunikacijų montavimo darbus yra neatsiskaityta ir kad tokias skolas įsipareigoja sumokėti butų pirkėjai (ieškovai). Priešingai, sutartyse aiškiai aptariami atsakovų kreditoriniai įsipareigojimai, jei tokių būtų, ir atsakovų pasižadėjimas juos padengti (kompensuoti, atlyginti). Apeliantų argumentus paneigia iki turto pardavimo ieškovams sukurti oficialūs dokumentai ir vieši duomenys: 2014 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų 2 bylos ir nuo 2015 m. vasario 4 d. Nekilnojamojo turto registro skelbiami ginčo turto duomenys. Gamtinių dujų įvado šalia ginčo namo pamatų egzistavimo aplinkybę patvirtina ir nuo 2015 m. vasario 4 d. registre įregistruotoje kadastrinių matavimų byloje esančios spalvotos „Statinio nuotraukos“ su 2014 m. lapkričio 20 d. data: fasadinėje įėjimo į namą pusėje, įėjimo nišoje prie žemės matyti šviesios spalvos vamzdis su sklende. Šalys neneigia, kad būtent prie minėto vamzdžio ieškovai vėliau prijungė namo vidaus dujotiekio sistemas ir ėmė šildytis savo butus dujomis, prieš tai sumokėję trečiajam asmeniui UAB „Dujotiekis“. Kadastrinėje byloje taip pat matyti, jog sklypas prie įėjimo į namą yra išklotas betoninėmis trinkelėmis. Tai svarbi aplinkybė žinant, kad atliekant lauko dujofikavimo darbus, sklype buvo iškasamas griovys. Šalys neneigia, kad lauko trinkelių (po jų suklojimo iki 2014 m. lapkričio 20 d.) niekas nebeardė, sklype griovių nebekasė. Apeliantai teigia, kad vamzdis galėjo būti įrengtas AB „Lietuvos dujos“ įmonės, o vėliau nurodo, kad atsakovų sūnus kreipėsi ne į vieną įmonę su tikslu gauti darbų atlikimo sąmatą pagal esamą projektą, tačiau nei su viena įmone sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovai į bylą nėra pateikę jokių įrodymų, kad jei kada nors kreipėsi į „kreipėsi ne į vieną įmonę su tikslu gauti darbų atlikimo sąmatą pagal esamą projektą, tačiau nei su viena įmone sutartis nebuvo sudaryta“, ir kodėl jokia sutartis nebuvo sudaryta. Nustačius, kad lauko dujotiekis faktiškai buvo sumontuotas iki 2014 m. lapkričio 20 d. dienos, atsakovai ar jų atstovas neturėjo jokio intereso ieškoti kitų įmonių, kurios tai atliktų dar kartą. Faktą, kad ginčo montavimo darbus „pagal projektą Nr.2014-317-TDP-D“ atliko būtent UAB „Dujotiekis“, patvirtina ir 2016 m. vasario 10 d. Valstybinės Energetikos Inspekcijos prie ūkio ministerijos pažyma. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atliktų ginčo darbų įforminimo procedūros buvo atliekamos vėliau, nei patys darbai buvo atlikti. Darbai buvo atliekami netgi prieš jų projekto parengimą, nors tai ir nėra dažnas atvejis. Tą neginčijamai patvirtina nuotraukos, viešojo registro išrašai, liudytojų parodymai, IĮ Zorotopa savininko 2017 m. lapkričio 28 d. atsakymas į teismo paklausimą apie matavimų datą (2013 m. spalio 31 d.). Atsakovai jokių kitų įmonių atlikti tuos pačius darbus nei ieškojo, nei samdė, nei kas nors tuos pačius darbus atliko. 2015 metų pabaigoje buvo užregistruotas statybos pasas, 2016 m. vasario 10 d. Valstybinės Energetikos Inspekcijos prie Ūkio ministerijos pažyma patvirtinta, kad ginčo lauko dujotiekį projektavo ir sumontavo UAB „Dujotiekis“.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinys dėl apmokėjimo už atliktus dujotiekio įvedimo į namą darbus priteisimo iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantai (atsakovai) su teismo sprendimu nesutinka dėl procesinės teisės normų pažeidimo, t. y. netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), teigdami, kad teismas netinkamai nustatė dujotiekio įrengimo laiką. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir toliau nutartyje pasisako tik dėl nurodytų argumentų pagrįstumo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalis siejančio teisinio santykio pobūdis (nekilnojamojo turto pirkimas pardavimas) bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari prieš Suomiją, 2001 m. rugsėjo 27 d., no. 4968/99, par. 30). Kita vertus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., R. T. prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., no. 18390/91, par. 29; V. de H. prieš Olandiją, 1994 m. balandžio 19 d., no. 288, p. 20, par. 61). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti. T. y., ginčo šalis siejo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo santykiai: 2015 m. kovo 5 d. atsakovai J. M., A. A. M. ir ieškovas M. V. bei D. M. sudarė buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1, el. b. l. 17-26). 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovai J. M., A. A. M. ir ieškovas E. L. sudarė buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1, el. b. l. 27 37). Sutartimis buvo parduodami nekilnojamojo turto objektai – butai su žeme. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, kad nurodytų objektų ( - ) g. ( - ) ir ( - ) kadastriniai duomenys buvo suformuoti 2014 m. lapkričio 20 d. (t. 1, el., b. l. 57-59, 65-67, 68-72), nurodant ir esančias (įvestas) gamtines dujas. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, adresas ( - ), parengta 2014 m. lapkričio 23 d., taip pat patvirtina, kad į namą yra įvestos gamtinės dujos (t. 1, el. b. l. 6-16). Sutarčių sudarymo metu dujų išnaudojimas nebuvo nurodytas (Apskaitos prietaisų suderinimo aktai, t. 1, el. b. l. 138-139). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirkėjai (ieškovai), įsigydami turtą, pagrįstai tikėjosi, jog turtą perka su įrengtu gamtinių dujų įvadu, kuris dar nėra pradėtas eksploatuoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. vasario 23 d. UAB „Dujotiekis“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 416,39 Eur sumai J. M. už dujotiekio įvedimą (t. 1, el. b. l. 39), kurią 2016 m. vasario 23 d. apmokėjo ieškovas E. L. (t. 1, el. b. l. 40). Atitinkamai UAB „Dujotiekis“ 2016 m. vasario 19 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 416,39 Eur sumai (t. 1, el. b. l. 85), kurią apmokėjo ieškovas M. V.. Kaip nurodė ieškovai, jie apmokėjo pateiktas sąskaitas, šias apmokėti atsisakius pardavėjams, siekdami šaltojo sezono metu kuo greičiau pradėti naudoti dujas ir šildyti patalpas. Ieškovai manė, kad pareiga apmokėti už dujotiekio įvado įrengimą tenka šias paslaugas užsakiusiems asmenims (t. y. pardavėjams – atsakovams), kurie pirkimo pardavimo sutartimis patvirtino, jog įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus ir kitų mokėjimų nėra. Jei iki sutarties sudarymo dienos atsiradę mokėjimai už objektą paaiškėtų vėliau, juos pardavėjai įsipareigojo atlyginti (2015 m. kovo 5 d. sutarties 12.5, 12.7 punktai; 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutarties 7.1 punktas). Sprendžiant dėl aplinkybės, ar įsiskolinimas už dujų įvadą susidarė iki pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, įvertintini byloje surinkti duomenys. Byloje nustatyta, kad 2012 m. balandžio 4 d. J. M. pateikė prašymą dėl naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos (t. 1, el. b. l. 157). AB „Lietuvos dujos“ 2012 m. balandžio 12 d. raštu informavo, kad vartotojas dujų tiekimo sistemą projektuoja ir montuoja savo lėšomis (t. 1, el. b. l. 158). 2012 m. balandžio 13 d. pasirašyta naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. PRB2012-161 tarp AB „Lietuvos dujos“ ir atsakovo J. M., kurioje numatyta, kad naujas buitinis vartotojas įsipareigoja iki 2013 m. spalio 1 d. savo lėšomis suprojektuoti ir įsirengti vartotojo sistemą: vartotojo sistemos projektą derinti su Dujų įmone; Vartotojo sistema turi apimti lauko dujotiekį vartotojo žemės sklypo ribose ir vidaus dujotiekį; Vartotojas taip pat įsipareigoja pristatyti Dujų įmonei STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatytais atvejais vartotojo sistemos (statinio) Deklaraciją ir/arba Energetikos inspekcijos aktą pažymą dėl dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo (sutarties 17.2 punktas, t. 1, el. b. l. 151-156). AB „Lietuvos dujos“ 2013 m. rugsėjo 28 d. avansinė sąskaita Nr. 498, PVM sąskaita faktūra serija LD, Nr. 067474 išrašyta J. M. (t. 1, el. b. l. 140 - 141). 2013 m. spalio 28 d. buvo pasirašyta naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. PRB2013-498 tarp AB „Lietuvos dujos“ ir atsakovo J. M. (t. 1, el. b. l. 142-147), kurios 19.2 punkte numatyti naujo vartotojo įsipareigojimai, t. y. pagal Dujų įmonės išduotas prisijungimo sąlygas iki 2014 m. gruodžio 30 d. savo lėšomis nustatyta tvarka suprojektuoti ir įsirengti vartotojo sistemą: vartotojo sistemos projektą derinti su Dujų įmone (tikslu nustatyti, ar projektas atitinka Dujų įmonės išduotas prisijungimo sąlygas); Vartotojo sistema turi apimti lauko dujotiekį vartotojo žemes sklypo ribose ir pastato dujų sistemą; Vartotojas taip pat įsipareigoja pristatyti Dujų įmonei Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą pažymą apie vartotojo energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą. 2013 m. spalio 31 d. buvo atlikti lauko dujotiekio matavimo darbai (IĮ Zorotopa 2017 m. lapkričio 28 d. pateikta informacija). 2014 m. lapkričio 17 d. buvo pasirašytas projektinės dokumentacijos aktas tarp UAB „Dujotiekis“ ir J. M. (t. 1, el. b. l. 51). Byloje pateiktas UAB „Dujotiekis“ 2014 m. kovo 17 d. parengtas ir suderintas projektas „Gyvenamojo namo Dujofikavimas ( - ) (mažo slėgio lauko dujotiekis)“ (t. 1, el. b. l. 73). Tai, kad dujotiekį ( - ) įrengė trečiasis asmuo UAB „Dujotiekis“ patvirtina 2016 m. kovo 24 d. pažyma, kurioje nurodoma, jog dujų įvadą įrengė UAB „Dujotiekis“ nesant rašytinės sutarties (t. 1, el. b. l. 45). Šias aplinkybes patvirtinta ir trečiojo asmens UAB „Dujotiekis“ 2013 m. sausio 1 d. lokalinė sąmata (t. 3, el. b. l. 15), gautų darbų užsakymų registracijos žurnalo kopija (nurodoma darbų pradžia – 2013 m. spalio 31 d.). Pažymėtina, kad AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo pateiktas dujų sistemų įrengimo registravimo žurnalas už 2015 metus, kurio 9 lape matyti, kad adresu ( - ) užsakovo J. M. užsakymu įrengtas dujotiekis registruotas 2015 m. gruodžio 16 d., įrengęs asmuo – UAB „Dujotiekis“, darbų vadovas – A. G., nepaneigia nurodytų aplinkybių, kadangi šiame žurnale yra fiksuota tik jau įrengto dujotiekio registracijos data, siekiant pradėti dujų tiekimą. Šių aplinkybių atitinkamai nepaneigia ir atsakovų pateiktas AB „Lietuvos dujos“ J. M. 2015 m. rugsėjo 5 d. standartinės formos raštas, kuriuo sutartį su AB „Lietuvos dujos“ dėl dujų tiekimo ( - ) esančiam statiniui, sudariusiam asmeniui primenama, kad iki šiol nėra baigtos procedūros dėl dujų tiekimo. Kartu nurodytina, kad tas aplinkybes, jog darbus atliko būtent UAB „Dujotiekis“ patvirtina ir patys apeliantai, skunde nurodydami argumentus, kad darbai buvo atlikti nesant rašytinės sutarties. Apeliaciniame skunde be kita ko patvirtinamos aplinkybės ir apie tai, kad trečiojo asmens UAB „Dujotiekis“ statybos montavimo darbai buvo atlikti dar iki sutarčių sudarymo, apeliantams tvirtinant, jog dujų įvadą įrengusi bendrovė veikė nesant statybą leidžiančio dokumento, kuris buvo išduotas tik 2014 m. gruodžio 11 d. Visa tai neabejotinai patvirtina teismo padarytų išvadų pagrįstumą šias aplinkybes vertinant kaip atsakovų siekį išvengti apmokėjimo už atliktus darbus. Taigi, aptarti duomenys neginčijamai patvirtina tai, kad dujų įvadą įrengė trečiasis asmuo UAB „Dujotiekis“, tą jis atliko dar iki dokumentacijos sutvarkymo ir atitinkamai pirkimo pardavimo sutarčių su ieškovais pasirašymo, kas reiškia, jog pareiga apmokėti už tokius darbus pagal sutartis kilo būtent atsakovams. Tuo tarpu ieškovai, tą padarę už juos, įgijo teisę susigrąžinti sumokėtas sumas CK 6.50 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo šių taisyklių aiškinimo kasacinio teismo praktikoje, skundžiamu sprendimu pagal įrodymų visumą padarė pagrįstas ir teisingas išvadas (CPK 185 straipsnis). Apeliantų argumentai apie tai, kad UAB „Dujotiekis“ veikė be rašytinės sutarties, neturėjo statybą leidžiančio dokumento laikytini kaip nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi byloje nebuvo ginčijama darbų kokybė, priešingai – byloje neneigiama, kad dujos objektui ( - ) buvo pajungtos ir tiekiamos būtent nuo to įvado, kuris, kaip jau aptarta, buvo įrengtas trečiojo asmens UAB „Dujotiekis“ darbu ir pastangomis. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kaip neviršijančios Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. redakcija Nr. 2015-03968).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti ieškovui M. V., asmens kodas ( - ) iš atsakovo J. M., asmens kodas ( - ) ir atsakovės A. A. M., asmens kodas ( - ) po 125 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

16Priteisti ieškovui E. L., asmens kodas ( - ) iš atsakovo J. M., asmens kodas ( - ) ir atsakovės A. A. M., asmens kodas ( - ) po 125 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai