Byla 1A-567-365/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, ekspertui J. M. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, V. S. paskirtas draudimas – visą bausmės vykdymo laikotarpį jam uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju V. Z., peržengti jo sodo sklypo, esančio ( - ), ribas, bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, jis įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

4Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

71.

8V. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m., birželio 3 d., 20.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie namo, esančio ( - ), matant G. V. M. ir dar vienam tyrimo nenustatytam asmeniui, garsiai šūkavo ir grasino V. Z. susidorojimu, po ko kumščiu sudavė V. Z. dešinio skruosto ir dešinės akies sritį, padarydamas dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto srities poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

9Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

102.

11Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų sisteminę analizę, vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus dėl nagrinėjamos situacijos, liudytojų parodymus, taip pat specialisto išvadą bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinime V. S. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos sutrikdymas, darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad buvo padarytas BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas. Apylinkės teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju V. S. veiksmus nulėmė ne staiga atsiradęs noras pademonstruoti savo jėgą prieš nukentėjusįjį, jo viešnias ar kitus sodo kaimynus, pastarojo priešiškumas nukentėjusiajam buvo nulemtas ankstesnių įvykių, susijusių su V. Z. duotais apkaltinančiais parodymais kitoje byloje. Teismas vertino, kad šioje byloje V. S. veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į nukentėjusiojo asmenį, siekį pažeisti jo sveikatą, o ne sutrikdyti viešąją tvarką, dėl ko darė išvadą, kad V. S. veiksmai iš BK 284 straipsnio perkvalifikuotini į BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ši nusikalstama veika įrodyta, baigta, padaryta veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia. Žemesnės instancijos teismas, nustatęs, kad kaltinime įvardinto asmens – N. M. tyrimo metu nustatyti bei apklausti teisme nepavyko, patikslino kaltinimą ir nurodė, kad nusikalstama veika padaryta matant tyrimo nenustatytam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir nustatydamas dydį, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. S. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, skiriant BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą draudimą – uždraudžiant kaltinamajam bendrauti su nukentėjusiuoju, peržengti jo sodo sklypo, esančio ( - ) ribas, bei BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

12II.

13Apeliacinio skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

143.

15Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo 2018-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nesant V. S. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Mano, jog nagrinėjamu atveju tiek rašytinė byloje surinkta medžiaga, tiek ir kiti duomenys, akivaizdžiai rodo, jog kaltu jis buvo pripažintas visiškai nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, interpretuojant atsiradusių prieštaravimų galimas priežastis, kaltinimą grindžiant prielaidomis. Apelianto vertinimu teismo išvados ir argumentai dėl tarp proceso dalyvių susiklosčiusių tarpusavio santykių, patvirtina, kad bylą nagrinėjusiam teismui kilo daug abejonių, kurių nepašalinus, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas. Teismo sprendimas remtis akivaizdžiai abejones keliančiais duomenimis, yra nepagrįstas.

164.

17Apeliantas vertindamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pažymi, kad byloje iš esmės objektyviai buvo nustatytos dvi — nukentėjusiojo ir jo (V. S.) pozicijos, kurios akivaizdžiai prieštaravo viena kitai ir šie prieštaravimai nebuvo pašalinti. Mano, jog nukentėjusysis, turėdamas suinteresuotumą jį apkaltinti, laikėsi pozicijos, jog tai V. S. jam sudavė ir, kad tokiais V. S. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, kuris įvertintas mediciniškai. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi išsamiai neištyrė visų šios nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančių aplinkybių (požymių). Apelianto kaltės klausimą teismas vertino paviršutiniškai, iš esmės remiantis nukentėjusiojo ir suinteresuotų asmenų, davusių nukentėjusiajam palankius parodymus pateikta pozicija, tuo tarpu nevertinant jokių kitų aplinkybių: konkrečių duomenų apie tai, kas matė įvykį, smurto vartojimą, kaip jį apibūdino ir pan.

185.

19Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje apskritai buvo pareikštas kaltinimas dėl kitos, BK 284 str. numatytos veikos padarymo ir tik priimant skundžiamą nuosprendį, teismo savarankišku vertinimu, veiksmai buvo perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Apelianto vertinimu, galimai dėl šių priežasčių, visą bylos nagrinėjimo laiką, teismas net nevertino atskirų BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos veikos sudėties požymių, bylos nagrinėjimas net nebuvo nukreiptas ta linkme, ir tik paskutinėje proceso stadijoje, priimant nuosprendį, nusprendė, jog apelianto tariamus veiksmus prieš nukentėjusįjį nulėmė ne staiga atsiradęs noras pademonstruoti savo jėgą, bet priešiškumas nulemtas ankstesnių įvykių, susijusių su V. Z. liudijimu prieš apeliantą. Dėl tos pačios priežasties, teismas veiką perkvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Akcentuoja, jog bylos nagrinėjimo metu, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, dėl šiame straipsnyje nurodytos veikos apeliantas savo teisės į gynybą nerealizavo ir savarankiško vertinimo nenurodė. Pabrėžia, jog aptariamu atveju, netgi objektyviai ir patikimais įrodymais nenustačius nei konkretaus smurto naudojimo fakto, nei jo pobūdžio (byloje esantiems įrodymams šiuo klausimu prieštaraujant tarpusavyje), nustačius, kad apelianto ir nukentėjusiojo, o taip pat liudytojo byloje apklausto A. M. tarpusavio santykiai yra priešiški, pastarosios aplinkybės nesutrukdė teismui priimti apkaltinamąją nuosprendį, net nesprendžiant klausimo, jog pareikštas kaltinimas galimai galėjo būti nulemtas subjektyvių aplinkybių, o ne realiai susiklosčiusių faktų.

206.

21Skunde nurodoma, kad esminiais V. S. kaltės įrodymais teismas laikė nukentėjusiojo V. Z., liudytojų V. G. M. ir A. M. parodymus, taip pat specialisto išvadą, kurie, kaip teismas įvardijo, yra objektyvus duomuo, rodantis, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas. Teismas taip pat nurodė, kad nors asmens, įvardinto N. M. vardu, tyrimo metu nustatyti nepavyko, tai, kad be G. V. M. buvo dar viena moteris, yra pilnai nustatyta ir tokia aplinkybė abejonių nekelia. Nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis apeliantas tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra realių ir patikimų įrodymų, kuriais vienareikšmiškai būtų patvirtinta jo kaltė. Pats teismas akivaizdžiai suabejojo nukentėjusiojo V. Z. ir liudytojo A. M. parodymais, nurodydamas, kad kitos liudytoja apklaustos G. V. M. parodymai prieštarauja paties nukentėjusiojo parodymams. Negana to, nepaneigta, kad minėta liudytoja taip pat galimai yra suinteresuota pasakyti tai, kas naudinga V. Z., kadangi pastaruosius sieja draugiški santykiai, tariamo įvykio dieną nurodyta liudytoja svečiavosi pas nukentėjusįjį. Asmuo, įvardintas kaip N. M. nebuvo nustatyta, kas kelia pagrįstų abejonių, kad toks asmuo apskritai egzistuoja ir nėra išgalvotas vien siekiant sustiprinti nukentėjusiojo poziciją. Pasak apelianto visų apklaustų liudytojų parodymai skiriasi, jų parodymuose gausu prieštaravimų. Todėl mano, kad situacija buvo prasimanyta, o detalės tarpusavyje nebuvo galutinai suderintos.

227.

23Apeliantas pažymi, kad aplinkybės, jog jis nenurodė kur tiksliai buvo tariamo įvykio dieną, taip pat, jog nenustatytas konkretus V. Z. suinteresuotumas apkaltinti apeliantą, negalėjo būti įvertinta kaip nukentėjusiojo parodymus ir tuo pačiu kaltę įrodantys faktai. Pažymima, kad apeliantas ne tik neatsimena, kur buvo tariamo įvykio dieną, bet ir daugelį kitų dienų, nes neveda jokios konkrečios savo dienos laiko apskaitos, remiantis kuria tiksliai galėtų įvardyti, kur buvo konkrečią dieną ar valandą, ypatingai, jeigu kalbama apie įprastas dienas. Atkreipia dėmesį, jog byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad tiek nukentėjusįjį, tiek liudytoją A. M. ir jį (V. S.) jau kurį laiką sieja priešiški santykiai, dėl kurių ne vienerius metus šie aiškinasi santykius teismuose. Todėl mano, kad teismo nuosprendyje pateiktas argumentas, jog neva jokio konkretaus V. Z. suinteresuotumo apkaltinti apeliantą nenustatyta, yra neteisingas ir netikslus.

248.

25Apeliantas, cituodamas nukentėjusiojo V. Z., liudytojų G.V. M., A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ir kitą bylos medžiagą vertino selektyviai, paviršutiniškai ir fragmentiškai, ignoruodamas bet kokias tokių įrodymų priešpriešas, iškeltas abejones jų nepašalindamas. Galutines išvadas teismas darė visiškai patikėdamas kaltinimo pateikta versija, pateikdamas dėl jos savo subjektyvų vertinimą, kuris prieštarauja surinktų įrodymų visumai. Teismas visiškai nepagrįstai, nesiaiškindamas liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų priežasčių, neapklausdamas liudytojų, t. y. nepaprašydamas jų paaiškinti prieštaravimų priežastis, nuosprendyje pateikė išimtinai paties teismo subjektyviu požiūriu tokių atsiradusių prieštaravimų galimas priežastis ir vertinimą „kas galėjo lemti“ atitinkamus liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimus, o tai akivaizdžiai nesiderina su paties teismo kaip teisingumą vykdančios institucijos, nešališko ir nepriklausomo arbitro byloje statusu.

269.

27Skunde taip pat nurodoma, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, jog specialisto išvadą vertina kaip objektyvius duomenis, patvirtinančius, jog sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas, tokia teismo išvada, pasak apelianto, negali būti vertinama ir tapatinama su išvada, jog sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas konkrečiais apelianto veiksmais. Akcentuoja, jog specialisto tyrimas ir jo rezultate pateiktos išvados gali būti vertinamos tik kaip vienas iš galimų įrodymų, nesuteikiant pastarajam jokios išskirtinės (didesnės) įrodomosios reikšmės. Tokia išvada byloje vertinama kaip rašytinis įrodymas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o apelianto vertinimu šiuo atveju specialisto išvada yra tik tikėtina galimybė, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai galėjo būti patirti jo nurodytomis aplinkybėmis. Tvirtina, jog šioje byloje nesiaiškinta (specialistas net neapklaustas) kokius veiksmus — ar nukentėjusiojo nurodytą vieną smūgį, ar liudytojos nurodytus daugybinius smūgius į galvą ir veidą, specialistas vertino kaip galimą sužalojimų priežastį, parengdamas savo išvadas. Pažymi, kad nukentėjusysis į medikus kreipėsi tik 2017-06-05, kadangi pasijautė blogai ir jau vien tai, rodo, kad galimos prastos savijautos, o tuo pačiu ir sužalojimų priežastys galimai įvyko ne 2017-06-03, o sekančiomis dienomis. Pareiškime nukentėjusysis nenurodė jautęs skausmą įvyko dieną. Specialisto išvada nebuvo vertinama aplinkybė, ar skausmas galėjo pasireikšti po keletos dienų, ar tokio pobūdžio sužalojimams apskritai būdingas ir pan. Taip pat, nors nuosprendyje nurodyta, jog teismas neturi pagrindo teigti ir nebuvo nustatyta, jog sužalojimą nukentėjusiajam galėjo padaryti koks nors kitas asmuo, tokia išvada taip pat nėra pagrįsta. Niekaip objektyviai byloje nebuvo paneigta, jog sužalojimo, vertinant jo pobūdį, per dviejų dienų laikotarpį nuo tariamo įvykio, nukentėjusysis negalėjo pasidaryti ir pats (pvz. dirbdamas sode ir pan.).

2810.

29Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas mano, kad nesant byloje patikimų ir nekeliančių abejonių dėl jo kaltės įrodymų, kaip ir duomenų apie tai, kad 2017-06-03 V. S. atliko konkrečius BK 140 straipsnyje numatytus veiksmus prieš nukentėjusįjį, nenustačius jokių nei tiesioginės nei netiesioginės tyčios požymių, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, o jis (V. S.), išteisintas. Pasak apelianto, byloje surinkti įrodymai, kuriais teismas esmingai rėmėsi nepašalinus nukentėjusiojo ir liudytojų priešpriešų, negali būti laikomi tinkamais ir pakankamais kaltės įrodymais.

307. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

3111.

32Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. S. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

33III.

34Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

35Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

3612.

37Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

3813.

39Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. tvirtina, kad teismas, perkvalifikuodamas jo veiką iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį apribojo nuteistojo V. S. galimybę gintis nuo kaltinimo, taip pat kelia įrodymų vertinimo klausimus. Nurodo, kad teismas nuteisdamas V. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, aplinkybės įvertintos formaliai, o nuosprendis pagrįstas prielaidomis, nepašalinus nukentėjusiojo ir liudytojų priešpriešų. Akcentuojama, jog byloje neapklausus specialisto, nesiaiškinta kokius veiksmus — ar nukentėjusiojo nurodytą vieną smūgį, ar liudytojos nurodytus daugybinius smūgius į galvą ir veidą, specialistas vertino kaip galimą sužalojimų priežastį.

4014.

41Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, atlikusi įrodymų tyrimą (BPK 324 str. 6 d.) bei apklaususi ekspertą J. M. P., konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai V. S. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

42Dėl BPK 255 straipsnio 1 dalies ir 256 straipsnio 1 dalies taikymo

4315.

44Apeliaciniu skundu nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas, priimant skundžiamą nuosprendį, savarankišku vertinimu perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį, apribojo nuteistajam teisę į gynybą dėl ko apeliantas negalėjo ir nurodyti savarankiško vertinimo. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo argumentais.

4516.

46BPK 255 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis; šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės; teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams; išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir tą veiką nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek iš esmės, tiek ne iš esmės skirtingais, nagrinėjant bylą instancine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai būtų pranešta jam suprantama kalba apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

4717.

48Kaip liudija baudžiamosios bylos medžiaga, faktinės veikos, kuri buvo inkriminuota V. S., aplinkybės bei V. S. pavartotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį V. Z., suduodant šiam kumščiu į veido sritį, nekito viso proceso metu ir buvo grindžiamas ne naujomis, o tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas 2018-06-04 teisiamojo posėdžio metu, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, įspėjo proceso dalyvius, tarp jų ir kaltinamąjį V. S., apie galimybę keisti veikos kvalifikavimą. Nuteistasis neprieštaravo kaltinimo pakeitimui, patvirtino, kad tokia galimybė jam aiški ir suprantama. Nuteistasis V. S. neprašė paskelbti pertraukos ir pasiruošti gynybai, tiek baigiamosiose kalbose, tiek kaltinamojo paskutinio žodžio metu jis išsakė savo poziciją dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo (T.1, b.l. 184-186). Taigi, teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, ir gintis nuo tokio kaltinimo nebuvo pažeistos, nuteistojo procesinė padėtis nepablogėjo – jo veika perkvalifikuota į lengvesnę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, perkvalifikuodamas nuteistajam pagal kaltinimą pareikštą nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio į 140 straipsnio 1 dalį, nepažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies ir 256 straipsnio 1 dalies nuostatų. Dėl V. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

4918.

50BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

5119.

52Kaltinime V. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos sutrikdymas.

5320.

54BK 284 straipsnio norma numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė BK 284 straipsnyje nurodytus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-141-507/2015, 2K-3-489/2018). Pažymėtina, kad tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015).

5521.

56Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu įspėjus nuteistąjį apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę, nuosprendžiu V. S. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio į 140 straipsnio 1 dalį.

5722.

58Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013).

5923.

60Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su viešosios tvarkos sutrikdymo nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis, jog nuteistasis savo veiksmais nesiekė sutrikdyti viešąją tvarką. Tokią išvadą leidžia daryti nuteistojo V. S., nukentėjusiojo V. Z., liudytojo A. M., kurie yra kaimynai, parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai, kuriais neginčijamai nustatyta, kad dar iki aptariamo įvykio tarp abiejų šalių (nuteistojo V. S. ir nukentėjusiojo V. Z.) buvo susiklostę konfliktiški santykiai (to neneigė nei nuteistasis, nei nukentėjusysis), V. S. veiksmus iššaukė ankstesni su apeliantu bei nukentėjusiuoju susiję įvykiai, t.y. su V. Z. duotais apkaltinančiais parodymais kitoje byloje, kurie ir tapo kaltinamojo atėjimo į V. Z. sklypą priežastimi, V. S. veiksmai vyko neilgą laiko tarpą. Nors konfliktą matę G. V. M. ir dar vienas tyrimo nenustatytas asmuo akivaizdžiai patyrė neigiamas emocijas, nenustatyta, kad dėl įvykio jie būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar buvo sutrukdytas jų poilsis, kas liudija, jog V. S. veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į nukentėjusiojo asmenį, o ne sutrikdyti viešąją tvarką, dėl ko nuteistojo V. S. veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą.

6124.

62Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su byloje atliktu įrodymu vertinimu pripažįstant jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus, nuosprendį grindė tik prielaidomis, medžiagą vertino selektyviai, paviršutiniškai ir fragmentiškai, ignoruodamas bet kokias tokių įrodymų priešpriešas, nepašalindamas iškeltų abejonių dėl liudytojų parodymų. Tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pakako ištirtų ir įvertintų įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmę išvadą, kad V. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Z., suduodamas šiam kumščiu į veido sritį. Nuosprendis, priešingai nei tvirtina apeliantas, yra pagrįstas įrodymų visuma: nukentėjusiojo V. Z.; liudytojų G. V. M., A. M. parodymais duotais ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu; nukentėjusiojo V. Z. 2017-06-07 pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2017-06-03, apie 20 val., kilusiu įvykiu, kurio metu V. S. kumščiu sudavė į dešinio skruosto ir dešinės akies sritį (b. l. 8-9); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, kuomet liudytoja V. G. M. atpažino V. S. kaip asmenį, smurtavusį prieš V. Z. (b. l. 65-67); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) (b. l. 24) bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

6325.

64Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis V. S. neigia kaltę, viso proceso metu jis laikėsi pozicijos, kad kaltinime nurodytą dieną (t.y. 2017-06-03) jis nebuvo sode, kur tą dieną buvo, V. S. nurodyti negalėjo (tvirtindamas, jog neatsimena), teigė, kad yra melagingai apkaltintas, nes jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko. Akcentavo, jog V. Z. kartu su A. M. nuolat rašo įvairius melagingus skundus, praneša apie nebūtus sumušimus. Tokias aplinkybes apeliantas pažymėjo ir apeliaciniame skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo parodymus vertina tik kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, nes tokie nuteistojo parodymai jokiais baudžiamosios bylos duomenimis nepatvirtinti.

6526.

66Tuo tarpu nukentėjusysis V. Z. viso proceso metu nuosekliai dėstė priešingas aplinkybes ir nurodė, kad jam kartu su dviem pažįstamomis būnant jo sodo namelio verandoje, netikėtai atėjo kaimynas V. S., kuris ėmė grasinti, kad sumuš, užmuš, po ko kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę veido sritį (skruostą bei akies sritį). Norėjo dar trenkti, bet moterys pradėjo šaukti. Dėl suduoto smūgio V. Z. nekraujavo, tačiau atsirado kraujosruva. Nukentėjusysis V. Z. pabrėžė, kad iš kaltinamojo nuolat sulaukia įvairių grasinimų, yra buvę ir smurto iš pastarojo pusės. Nukentėjusiojo įsitikinimu, taip kaltinamasis elgiasi kerštaudamas už jo (V. Z.) kitoje byloje duotus kaltinamajam nepalankius parodymus (b. l. 27, 43-44, 57, 169-176).

6727.

68Nukentėjusiojo V. Z. parodymus apie smūgio sudavimą apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytoja V. G. M., kuri iki įvykio nuteistojo V. S. nebuvo mačiusi. Ji nurodė, kad būnant svečiuose pas V. Z. su pažįstama moterimi Nina (kuri tuo metu buvo pas ją laikinai apsistojusi dėl to liudytoja nurodė nežinanti, kur ši gyvena; su Nina buvo susipažinusi dienos centre, gali būti, kad ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos), visiems trims besėdint lauke ant suoliuko, iš sodo pusės atėjo nuteistasis V. S., kuris pradėjo mušti V. Z.. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis abiem rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą ir veidą, kiek tų smūgių buvo iš viso, nurodė negali pasakyti, neskaičiavo, tačiau, anot jos, ne vienas. Nors liudytoja V. G. M., duodama parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė buvus daugiau nei vieną smūgį, kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde, bei neatitinka paties nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių (nukentėjusysis nurodė, jog V. S. kumščiu jam sudavė vieną kartą į dešinę veido sritį), visgi pritartina žemesnės instancijos teismo argumentams, kad tokia aplinkybė savaime neleidžia teigti, jog liudytoja nurodė melagingus duomenis, įvertinus jos pakankamai garbų amžių, aplinkybes, jog tokioje situacijoje paprastai asmenys būdami susijaudinę, išsigandę, sutrikę susiklosčiusias aplinkybes kiekvienas vertina subjektyviai. Todėl net ir nustačius aplinkybę, kad liudytoja V. G. M. neteisingai nurodė suduotų smūgių skaičių, tai nėra pakankamas pagrindas vertinti visus jos parodymus kaip nepatikimus ar melagingus ir konstatuoti, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neturėjo jais remtis. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus (kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam V. Z. daugiau nei vieną smūgį), tokius parodymus atmetė, tačiau ir šios aplinkybės paties smūgio sudavimo fakto nukentėjusiajam ir šio smūgio pasekmių nešalina, juolab, jog ir kaltinimas V. S. buvo pareikštas tik dėl vieno smūgio sudavimo.

6928.

70Be to, nukentėjusiojo V. Z. sumušimo faktą patvirtina ir kiti bylos duomenys. Liudytojas A. M. apklausiamas tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad būdamas savo sode, jis pamatė, kaip V. S. per kitą savo sklypo pusę išėjo iš sklypo ir nuėjo link V. Z. sklypo. Kas konkrečiai vyko nukentėjusiojo valdose, liudytojas nurodė tiesiogiai nematęs, tačiau tvirtino išgirdęs iš V. Z. sodo sklypo teritorijos sklindantį triukšmą, po ko nuėjęs rado V. Z., susiėmusį už žando, kuris buvo raudonas, taip pat paraudęs buvo ir dešinės akies obuolys. Nukentėjusysis jam trumpai tarstelėjo, kad jį „vėl primušė“, o kartu su nukentėjusiuoju buvusios moterys papasakojo, kad atėjęs vyras tampė V. Z. ir tvojo šiam ranka, sakė, kad „už tai, ką man padarė“ (b. l. 69, 180-186). Nors minėtas liudytojas tiesiogiai ir nematė, kaip V. S. sudavė V. Z., tačiau jo parodymai patvirtina, jog iš tiesų V. S. kaltinime nurodytu laiku (t.y.2017-06-03) buvo V. Z. sklype, tarp jų vyko konfliktas, kas netiesiogiai įrodo smurto panaudojimo faktą, nes po V. S. išėjimo liudytojas V. Z. matė nukentėjusįjį susiėmusį už žando, kuris buvo raudonas, taip pat paraudęs buvo ir dešinės akies obuolys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog A. M. parodymai buvo reikšmingi nustatant aptariamo įvykio aplinkybes, šios aplinkybės buvo svarbios ne tik nustatant aptariamo įvykio aplinkybes, bet ir sprendžiant nuteistojo bei nukentėjusiojo ir liudytojos G. V. M. parodymų patikimumo klausimą.

7129.

72Nors apeliantas mano, jog nėra pagrindo vadovautis šių liudytojų parodymais, nes neva šie liudytojai yra suinteresuoti pasakyti tai, kas naudinga V. Z., o pastaruosius sieja draugiški santykiai, pažymėtina, kad asmens suinteresuotumas bylos baigtimi negali būti absoliučiu pagrindu nesivadovauti jų duotais parodymais – tokių asmenų, parodymai gali būti vertinami tiek, kiek jie gauti teisėtu būdu ir kiek juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys. Kaip liudija bylos medžiaga liudytojai G. V. M. ir A. M. davė parodymus būdami įspėti už melagingų parodymų davimą, šių liudytojų parodymai apie komentuojamo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismo įvertinti itin atidžiai, tikint tik ta parodymų dalimi, kurią patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Apylinkės teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojo A. M. parodymus vertino atsižvelgiant į tarp V. S. ir A. M. vykusius teisinius procesus bei dėl to susiklosčiusius pakankamai konfliktiškus santykius. Parodymai buvo vertinami bendrame nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, atsižvelgiant į tai, jog šių proceso dalyvių parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje konstatuota, kad V. Z. nustatytos dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto srities poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017-06-03), o sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).

7330.

74Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių apeliantui teigiant, jog teismas nepagrįstai pripažino įrodymu specialisto išvadą Nr. ( - ), kuri neva nepatvirtina, jog sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas konkrečiais apelianto veiksmais, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas J. M. P..

7531.

76Apeliacinės instancijos teisme ekspertas J. M. P., patvirtindamas eksperto O. D. teiktą specialisto išvadą (eksperto O. D. apklausti teisme nebuvo galimybės dėl jo darbo santykių nutraukimo Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje), papildomai paaiškindamas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo sužalojimu, nurodė, kad apžiūra buvo atlikta asmeniškai prašant nukentėjusiajam, todėl joje nurodytos aplinkybės yra surašytos iš nukentėjusiojo žodžių, pažymėdamas, jog pats ekspertas negali sugalvoti jokių kitų aplinkybių. Taip pat paaiškino, jog laikas užfiksuotas specialisto išvadoje tikrai neprieštarauja sužalojimams, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku, nes tai priklauso nuo to, kaip giliai yra kraujosruva, kuri po antros paros gali prasidėti pakraščių spalvos pasikeitimu į žalsvą, gelsvą, neatmesdamas galimybės, jog tas pats gali būti ir po trijų parų. Ekspertas, įvertinęs specialisto išvadoje nurodytus apžiūros duomenis, kad nukentėjusiajam buvo padaryta dešiniajame skruoste skruostikaulio kūno projekcijoje viena kraujosruva, kita kraujosruva toje pačioje dešinėje veido pusėje apatiniame voke, paaiškino, kad tos kūno veido sritys yra viena šalia kitos, todėl ši vieta gali būti apimta vienu daiktu, kumščiu. Ekspertas nurodė negalintis paneigti, kad buvo du smūgiai šalia, tačiau tvirtino, jog smūgio būta ne mažiau vieno. Apeliantui tvirtinant, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, ekspertas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju susižalojimo galimybė atsitrenkiant į plokščią paviršių nepavyktų, o jei į kampą, tai tikėtina, jog būtų užfiksuoti grubesni sužalojimai.

7732.

78Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris pats savaime neturi pranašumo prieš kitus byloje surinktus duomenis. Tačiau atsižvelgiant į specialisto išvadoje Nr. ( - ) nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, į eksperto J. M. P. paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, sugretinus aptartus nukentėjusiojo bei liudytojos V. G. M. parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nukentėjusiojo ir liudytojos V. G. M. parodymai yra pakankamai informatyvūs, jie yra patvirtinti eksperto, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi specialisto išvada, nes aptartų įrodymų visumą patvirtina, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti būtent nuteistojo V. S. veiksmais nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitų asmenų ar susižaloti pats kitokioje situacijoje.

7933.

80Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusysis į medicinos įstaigą kreipėsi ne iš karto, šiuo atveju toks argumentas neturi esminės reikšmės sprendžiant 2017-06-03 įvykio aplinkybes, dėl kurio V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nepaneigia fakto, kad kaltinime nurodytu laiku vyko konfliktas, kurio metu apeliantas smūgiuodamas nukentėjusiajam, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės taip pat nėra pagrindas vertinti, kad specialisto išvada ir nukentėjusiojo parodymai, yra prieštaringi ar melagingi, nes specialisto išvada, kaip ir kiti aptarti įrodymai, siejasi vienas su kitu logiška grandine ir patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl nuteistojo smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl ir šiuo atveju abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, kuriuos patvirtino liudytojai, nėra pagrindo.

8134.

82Teismo išvadų pagrįstumui dėl nusikalstamos veikos padarymo esminės reikšmės neturi ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nebuvo nustatytas kaip galimas liudytojas ir proceso dalyvių įvardintas asmuo – N. M.. Pažymėtina, kad asmens, įvardinto N. M. vardu, šio tyrimo metu nustatyti, juo labiau, apklausti teisme nepavyko, nes byloje nėra patikimų duomenų, kad asmuo identifikuotinas būtent tokiu vardu ir pavarde. Pažymėtina, jog įrodinėjimas negali būti begalinis ir tam neprivalo būti išnaudojamos visos įmanomos priemonės ir surenkami visi įmanomi įrodymai, juolab, kad byloje yra pakankamai surinktų ir ištirtų įrodymų, leidžiančių daryti neginčytinas išvadas dėl įvykio aplinkybių bei nuteistojo V. S. kaltės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neginčytinai nustatytą aplinkybę, jog be G. V. M. konflikto metu buvo dar viena moteris, patikslino kaltinimą, konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta matant tyrimo nenustatytam asmeniui. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

8335.

84Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl V. S. kaltės, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendį naikinti ir nuteistąjį išteisinti, kaip to yra prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, todėl nuteistojo V. S. apeliacinis skundas yra atmetamas. Teisėjų kolegijai sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, spręstina, kad nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei skirti draudimai ir įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte bei šio straipsnio 6 dalies 5 punkte, individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimą, sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis įstatymu. Kartu su bausme skirti draudimas ir įpareigojimas yra proporcingos ir adekvačios kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai.

85Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

86nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

87Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, V. S. paskirtas draudimas –... 4. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. I.... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 1.... 8. V. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m., birželio 3 d., 20.00 val.,... 9. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140... 10. 2.... 11. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje surinktų ir teismo posėdyje... 12. II.... 13. Apeliacinio skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 14. 3.... 15. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo 2018-06-20 Vilniaus miesto... 16. 4.... 17. Apeliantas vertindamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1... 18. 5.... 19. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje apskritai buvo pareikštas kaltinimas... 20. 6.... 21. Skunde nurodoma, kad esminiais V. S. kaltės įrodymais teismas laikė... 22. 7.... 23. Apeliantas pažymi, kad aplinkybės, jog jis nenurodė kur tiksliai buvo... 24. 8.... 25. Apeliantas, cituodamas nukentėjusiojo V. Z., liudytojų G.V. M., A. M.... 26. 9.... 27. Skunde taip pat nurodoma, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, jog... 28. 10.... 29. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas mano, kad nesant byloje patikimų... 30. 7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 31. 11.... 32. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti,... 33. III.... 34. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 35. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.... 36. 12.... 37. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 38. 13.... 39. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. tvirtina, kad teismas,... 40. 14.... 41. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų... 42. Dėl BPK 255 straipsnio 1 dalies ir 256 straipsnio 1 dalies taikymo... 43. 15.... 44. Apeliaciniu skundu nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas, priimant... 45. 16.... 46. BPK 255 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik... 47. 17.... 48. Kaip liudija baudžiamosios bylos medžiaga, faktinės veikos, kuri buvo... 49. 18.... 50. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 51. 19.... 52. Kaltinime V. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kaip... 53. 20.... 54. BK 284 straipsnio norma numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą... 55. 21.... 56. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 4 d. Vilniaus... 57. 22.... 58. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 59. 23.... 60. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su viešosios... 61. 24.... 62. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su byloje atliktu įrodymu vertinimu... 63. 25.... 64. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis V. S. neigia... 65. 26.... 66. Tuo tarpu nukentėjusysis V. Z. viso proceso metu nuosekliai dėstė... 67. 27.... 68. Nukentėjusiojo V. Z. parodymus apie smūgio sudavimą apklausta pirmosios... 69. 28.... 70. Be to, nukentėjusiojo V. Z. sumušimo faktą patvirtina ir kiti bylos... 71. 29.... 72. Nors apeliantas mano, jog nėra pagrindo vadovautis šių liudytojų... 73. 30.... 74. Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių... 75. 31.... 76. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas J. M. P., patvirtindamas eksperto O.... 77. 32.... 78. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad specialisto išvada yra tik... 79. 33.... 80. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusysis į medicinos... 81. 34.... 82. Teismo išvadų pagrįstumui dėl nusikalstamos veikos padarymo esminės... 83. 35.... 84. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 85. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 86. nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.... 87. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....