Byla 2K-513/2010
Dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (A. D.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties.

3Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda. Civilinio ieškovo UAB „Domus Prosperus“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. D. civiliniam ieškovui priteista 4251,76 Lt turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo atlyginti žalą visiško įvykdymo.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6A. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 9 d., apie 15.50 val., šalia pastato, esančio Vilniuje, ( - ), vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkai, automobiliu „Ford Fusion“ (valst. Nr. ( - ) atsitrenkė į UAB „Domus Prosperus“ priklausančios tvoros vartus, juos sulaužė iš dalies įvažiuodamas į šiai įmonei priklausantį kiemą; išlipęs iš automobilio, rankomis laužė tvorą, po to vėl įsėdo į automobilį ir juo pavažiavęs vėl trenkėsi į vartus, kurių vertė 1673,73 Lt, ir juos sulaužė; tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

8Skunde nuteistasis nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Būtent tuo pasireiškė ir teismų šališkumas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti asmens tyčią, tačiau kasatoriaus veiksmuose jos nėra. Nuteistojo veiksmai – vartų tikrinimas ranka ir neatsargus manevravimas prie vartų įjungiant ne tą pavarą – negali būti aiškinami kaip tyčiniai. Įvykio metu kasatorius iš tiesų buvo susijaudinęs, nes iš ryto, jam išvykstant, jokių vartų nebuvo. Savo automobiliu kasatorius tyčia nesugadino vartų ir jokiu būdu negalėjo to padaryti, nes vairavo savo automobilį ir nenorėjo jo sugadinti. Kartu kasatorius pažymi, kad vaizdo įrašai negali būti tyčios ar neatsargumo įrodymas, nes jie susiję tik su fakto klausimais.

9Taip pat kasatorius kategoriškai nesutinka su priteista žala, nes jis nepadarė žalos, kuri turėtų būti atlyginta pagal baudžiamuosius įstatymus kaip nusikalstamos veiklos padarinys.

10Toliau kasatorius teigia, kad pagal BPK taisykles (91–93, 207 straipsniai) daiktiniai įrodymai turi būti pridėti prie bylos, apžiūrėti ir tinkamai įforminti. Tais atvejais, kai daiktams padaryta žala turi reikšmės kvalifikacijai, daiktai turi būti apžiūrėti nepriklausomų ekspertų, kurie įvertintų padarytą žalą objektyviai. BPK nenumato nei kaltinamajam, nei nukentėjusiajam savavališkai įrodymus naikinti ar juos taisyti ir juolab vietoje daiktinio įrodymo pateikti jo aprašymą ne BPK nustatyta tvarka, o defektinio akto forma. Jau nuo įvykio pradžios buvo aišku, kad kilo ginčas dėl to, ar vartai buvo sugadinti, ar ne, todėl, esant tokiai situacijai, kai vieni liudytojai tvirtino, jog vartai buvo sugadinti, o kiti parodė, kad ne, tik vartai, kaip daiktinis įrodymas, galėjo ir turėjo patvirtinti jų sugadinimo faktą. BPK taisyklės netoleruoja tokių veiksmų, kai kreipiamasi dėl kaltininko baudžiamosios atsakomybės, bet kartu sunaikinamas pagrindinis daiktinis įrodymas. Kasatorius įsitikinęs, kad daiktinio įrodymo – vartų – sunaikinimas buvo sąmoningas ir savo prigimtimi reiškia trukdymą teisingumui. Teismai neatsižvelgė į vienašališką žalos dydžio nustatymą, nesvarstė ieškovo UAB „Domus prosperus“ pareigos grąžinti sugadintus vartus ir pan. Tai be pagrindo padidino žalos dydį ir patvirtina teismų šališkumą.

11Dar kasatorius nesutinka su tuo, kad už tą patį įvykį jį nubaudė dviejų rūšių Lietuvos teismai. Įvertinę tuos pačius įrodymus, Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė kasatoriaus neatsargumą, o Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas konstatavo jo tyčią. Įstatymai (Konstitucija, Teismų įstatymas ir pan.) nenustato vienos rūšies teismo viršenybės prieš kitą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesvarstė apeliacinio skundo motyvų dėl dvigubos teisminės eismo įvykio interpretacijos ir taip pažeidė BPK 332 straipsnį bei kitas nuostatas. A. D. pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimas dėl administracinės atsakomybės yra jo nekaltumo pagal baudžiamąjį statymą pagrindas. Kasatorius nesutinka su apylinkės teismo argumentais dėl bylų Falkner prieš Austriją ir Ščiukina prieš Lietuvą tapatinimo su nagrinėjama situacija. Netinkamas pavyzdys ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis. Šioje kasacinėje nutartyje faktinės aplinkybės visiškai kitokios – kaltininkas vairavo transporto priemonę neblaivus, eismo įvykių metu žuvo trys žmonės, vienas buvo sužalotas. Be to, nuteistojo veiksmai buvo įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo. Niekas nenustatė, kad pareigūnai, kurie paskyrė A. D. administracinę nuobaudą, padarė klaidą ar peržengė savo įgalinimų ribas. Nei apylinkės teismas, nei apygardos teismas nenurodė, kas ir kada padarė neteisėtus veiksmus ir ar Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė aiškią įstatymo klaidą. Kasatoriaus nuomone, šis specializuotas teismas pagal savo kompetenciją būtų sugebėjęs nustatyti, kad nagrinėja ne jam priskirtiną bylą. A. D. įsitikinęs, kad vienos rūšies teismas savo sprendimu negali tvirtinti, jog kitas teismas buvo neteisus. Tiek administracinių, tiek bendrosios kompetencijos teismų įsiteisėję sprendimai turi vienodą galią.

12Apibendrindamas skundo argumentus, kasatorius tvirtina, kad dėl išvardytų priežasčių Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimai yra šališki.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. D. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

14Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą. Teismas nepasisakė dėl daiktinio įrodymo – sugadintų vartų, kurie nebuvo tinkamai apžiūrėti, kad matytųsi padaryti sugadinimai. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp civilinio ieškovo UAB „Domus Prosperus“ pateiktų dokumentų ir nuteistojo iškeltos versijos dėl vartų sugadinimo bei žalos, atsiradusios dėl sugadintų vartų, įvertinimo pašalinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jo nubaudimo administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą. Taigi, prokuroro manymu, teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, neišsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, o tai lėmė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 369 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus. Prokuroras daro išvadą, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinis ieškovas UAB „Domus Prosperus“ prašo nuteistojo A. D. kasacinį skundą atmesti.

16Nesutikdamas su nuteistojo kasacinio skundo argumentais dėl teismų šališkumo, civilinis ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kasatorius nušalinimų nereiškė, taigi klausimų dėl teismo objektyvumo jam nebuvo kilę. Be to, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad Vilniaus apygardos teismas nebuvo vienodai dėmesingas ir objektyvus visiems proceso dalyviams. Civilinio ieškovo teigimu, kasaciniame skunde nuteistasis, pasisakymas dėl įvažiavimo į vartus aplinkybių, iš esmės pateikia savo įrodymų vertinimą, taip pat teigia, kad, nustatydami padarytą žalą, teismai netinkamai vertino įrodymus. Ieškovas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina, todėl skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo nustatant kasatoriaus tyčią ir žalos civiliniam ieškovui dydį atmestini.

17Taip pat nepagrįsti nuteistojo svarstymai dėl non bis in idem principo taikymo šioje byloje. Žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino šio principo turinį ir savo išvadas pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika. Be to, kalbėdamas apie netinkamą non bis in idem principo taikymą, kasatorius pats pripažįsta, kad neturi tam reikiamos kompetencijos.

18Apibendrindamas civilinis ieškovas tvirtina, kad teismų sprendimai yra pagrįsti, priimti nepažeidžiant procesinių teisės normų ir tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą.

19Nuteistojo A. D. kasacinis skundas tenkintinas.

20Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

21BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika reiškiasi kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas. Padariniai – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais.

22Nuosprendyje apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl įvykio faktinių aplinkybių, kad 2008 m. spalio 9 d., apie 15.50 val. A. D., važiuodamas jo vairuojamu automobiliu „Ford Fusion“, Vilniuje, ( - ), automobiliu atsitrenkė į tvoros, esančios prie namo, vartus; dėl to atsidarius vienai vartų pusei, A. D. išlipo iš automobilio, judino antrąją vartų pusę, vėl įsėdo į automobilį, pavažiavo truputį atgal ir vėl įvažiavo į vartus, atidarydamas antrąją vartų pusę; po to automobilį paliko tarpuvartėje, o pats išlipo iš automobilio.

23Šios teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių konstatavimo pagrįstos bylos medžiaga ir teisme išnagrinėtais įrodymais. Tačiau tokius A. D. veiksmus teismas pripažino vandališkais, o jo elgesį – įžūliu, taip demonstruojant nepagarbą aplinkai bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Tokios teismo išvados neatitinka bylos įrodymų, prieštaringos.

24Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

25Teismai padarė išvadą, kad A. D. elgesys įvykio metu buvo įžūlus, jo veiksmai laužant svetimą turtą pasireiškė vandalizmu, savo veiksmais A. D. akivaizdžiai siekė pažeisti nustatytas elgesio normas, demonstruoti nepagarbą aplinkai. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo UAB „Domus Prosperus“ padaryta materialine žala ir tuo, kad dėl įvykio kilo didelis žmonių susibūrimas, atvyko policijos pareigūnai, vyko konfliktas. Tokiai motyvacijai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau teismo padaryta išvada prieštarauja paties teismo nustatytoms ir nepaneigtoms aplinkybėms. Teisme liudytojais apklausti namo gyventojai patvirtino, kad į įvykio vietą susirinko ne dėl automobilio atsitrenkimo į vartus garso. Beje, susirinkusieji buvo solidarūs su A. D., piktinosi kiemo užtvėrimu metaline tvora, trukdančia jiems ir specialiosioms tarnyboms privažiuoti prie namo, o apžiūrėję vartus ir automobilį vietoje pasirašinėjo A. D. paruoštą aktą, kad vartai ir automobilis nesugadinti.

26Beje, teismas, padaręs išvadą, kad A. D. po atsitrenkimo į vartus „judino antrąją vartų pusę“, toliau nuosprendyje šį veiksmą įvardijo vartų laužymu rankomis, nors byloje nėra jokių duomenų apie vartų sulaužymą rankomis. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie A. D. agresyvumą, aplinkinius šokiruojantį elgesį, kuriuo galėjo būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

27Taip pat teismai padarė klaidingą išvadą, pripažindami A. D. veiksmus vandališkais.

28Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose.

29Teismas, pripažindamas vandališkais A. D. veiksmus, neįsigilino į sąvokos prasmę ir be pagrindo pripažino šį reiškinį viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu.

30Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti.

31Pirmosios instancijos teismas A. D. tyčios turinį nustatė remdamasis dviejų liudytojų parodymais ir vaizdo stebėjimo kameros įrašu. Teismas atmetė A. D. paaiškinimą, kad į vartus jis įvažiavo atsitiktinai, tačiau pagrindė tai prieštaringa išvada, kad „A. D. į antrą vartų pusę įvažiavo tyčia, nes prieš tai bandė įvažiuoti pro atidarytą pusę, be to, prieš smūgį buvo pakeitęs automobilio judėjimo kryptį“. Šioje išvadoje daroma prielaida, kad pirmą kartą, tik išvažiavęs iš pravažiavimo arkos, A. D. netyčia atsitrenkė į vartus. Teismo nuomone, bandymas važiuoti pro atsidariusią vartų pusę irgi nebuvo nukreiptas į vartų gadinimą. Iš viso to teismas padarė išvadą, kad A. D. veiksmai automobiliu įvažiuojant į antrąją vartų pusę buvo logiška ankstesnių jo veiksmų, kai jis rankomis laužė vartus, tęsinys. Tokia teismo išvada prieštaringa, nelogiška ir todėl neteisinga.

32Teismo išvados dalis, kad kasatorius ir kiti namo gyventojai turėjo tikslą pašalinti tvorą su vartais, pagrįsta, nes tą liudija A. D. ir kitų namo gyventojų skundai valdžios institucijoms, patikrinimų ir tvoros projekto derinimo dokumentai. Tačiau teisėjų kolegija laiko netinkamu šių duomenų panaudojimą pagrindžiant kategorišką išvadą, kad A. D. bandė pašalinti vartus, tyčia juos sugadindamas. Tokia motyvacija netgi prieštarauja išvadai.

33Byloje nėra įrodymų, kuriais būtų galima paneigti kasatoriaus argumentus, kad vartus jis apgadino neatsargiai vairuodamas automobilį. Kliūtis išvažiuojant iš vartų arkos jam buvo netikėta, nes ryte, jam išvykstant į darbą, vartų dar nebuvo. Atsitrenkęs į vartus ir susinervinęs, jis neteisingai manevravo.

34Taip pat pažymėtina, kad A. D. jau yra nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka ir teismo jam skirtą baudą sumokėjo.

35Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Baudžiamoji byla jam nutrauktina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

36Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

37Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl BPK normų pažeidimų, neapžiūrint ir neišsaugant daiktinių įrodymų, dėl dvigubos atsakomybės išvengimo (non bis in idem) principo pažeidimo bei civilinio ieškinio išsprendimo paliekami nenagrinėti, nes byla nutraukiama.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

39Panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartį.

40Nutraukti bylą A. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. A. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 9... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo... 8. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 9. Taip pat kasatorius kategoriškai nesutinka su priteista žala, nes jis... 10. Toliau kasatorius teigia, kad pagal BPK taisykles (91–93, 207 straipsniai)... 11. Dar kasatorius nesutinka su tuo, kad už tą patį įvykį jį nubaudė dviejų... 12. Apibendrindamas skundo argumentus, kasatorius tvirtina, kad dėl išvardytų... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinis ieškovas UAB „Domus Prosperus“... 16. Nesutikdamas su nuteistojo kasacinio skundo argumentais dėl teismų... 17. Taip pat nepagrįsti nuteistojo svarstymai dėl non bis in idem... 18. Apibendrindamas civilinis ieškovas tvirtina, kad teismų sprendimai yra... 19. Nuteistojo A. D. kasacinis skundas tenkintinas.... 20. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 21. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji... 22. Nuosprendyje apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl įvykio... 23. Šios teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių konstatavimo pagrįstos... 24. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną,... 25. Teismai padarė išvadą, kad A. D. elgesys įvykio metu buvo įžūlus, jo... 26. Beje, teismas, padaręs išvadą, kad A. D. po atsitrenkimo į vartus „judino... 27. Taip pat teismai padarė klaidingą išvadą, pripažindami A. D. veiksmus... 28. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno... 29. Teismas, pripažindamas vandališkais A. D. veiksmus, neįsigilino į sąvokos... 30. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.... 31. Pirmosios instancijos teismas A. D. tyčios turinį nustatė remdamasis dviejų... 32. Teismo išvados dalis, kad kasatorius ir kiti namo gyventojai turėjo tikslą... 33. Byloje nėra įrodymų, kuriais būtų galima paneigti kasatoriaus argumentus,... 34. Taip pat pažymėtina, kad A. D. jau yra nubaustas už Kelių eismo taisyklių... 35. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. D. veiksmuose nėra... 36. Dėl kitų kasacinio skundo motyvų... 37. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl BPK normų pažeidimų,... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 39. Panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d.... 40. Nutraukti bylą A. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį....