Byla 2K-136/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties.

2Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Iš J. V. V. M. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmetė.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

6J. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m. spalio 9 d., apie 11.00 val., Vilkaviškyje, viešoje vietoje – Nepriklausomybės gatvėje esančios garažų savininkų bendrijos „K.“ teritorijoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu dėl asmeninių nesutarimų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – tyčia spyrė keletą kartų V. M. į kojas, krūtinę, o šiam suklupus, dar kartą spyrė į krūtinę, sukeldamas V. M. fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7Kasaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

8Kasatorius nurodo, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas, nuteisdamas jį pagal BK 284 straipsnio l dalį, neatsižvelgė į aplinkybes, galėjusias iš esmės pakeisti teismo išvadą dėl jo kaltumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias nuosprendžio surašymą “ 3.1.8 punkte yra konstatavęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendį grindė nukentėjusiojo ir liudytojų M. S., A. R. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, o kasatoriaus ir jam palankius liudytojų parodymus atmetė išgalvotais motyvais. Kasatorius taip pat teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo šališkas, tačiau teismas nuosprendį grindė būtent ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais.

9Kasatorius nurodo, kad jo santykiai su V. M. buvo įtempti, nes šis jį nuolat šmeižė ir rašė skundus. 2008 m. spalio 9 d. kasatorius stovėjo prie savo garaže įrengtų dirbtuvių ir ruošėsi išvažiuoti. Pro šalį į savo dirbtuves ėjo V. M. su M. S.. Praeinančio V. M. kasatorius paklausė, kada jis baigs jį apkalbinėti ir skųsti. Supykęs V. M. griebė jam už megztinio apykaklės ir šį perplėšė. Kasatorius jį nustūmė nuo savęs. Tada V. M. iš kišenės išsitraukė mažą atsuktuvą ir įdūrė jam į ranką bei šoną. Kasatorius jam kelis kartus spyrė, norėdamas išspirti atsuktuvą iš rankų. Jis spyrė gal tris kartus, kur pataikė, nežino. Nukentėjusysis traukėsi atbulas ir nukrito, bet nebuvo suklupęs. Kasatorius jo nukritusio nespardė, apsisukęs iš karto nuėjo į dirbtuves.

10Savo kasaciniame skunde kasatorius atkartoja liudytojų M. S. ir A. R. teismo posėdžio metu duotus parodymus. Anot kasatoriaus, M. S. parodymai yra prieštaringi ir kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais ir posėdžio metu perskaitytais šio liudytojo parodymais. Iš tiesų liudytojas jų stumdymosi nematė, nes prasidėjus jų pokalbiui su nukentėjusiuoju, jis iš karto nuėjo. Kasatoriaus teigimu, liudytojo A. R. ir nukentėjusiojo parodymai prieštarauja liudytojo M. L. parodymams, kad, V. M. nukritus, J. V. jokio smurto nenaudojo. Apylinkės teismo išvados, kad jis spardė nukentėjusįjį, nepagrįstos ir objektyviais duomenimis. Teismo medicinos specialistas kitą dieną apžiūrėjęs nukentėjusįjį V. M. jokių sužalojimų, nei paraudimų, nei mėlynių ant jo kūno nerado. Teismas kasatoriaus parodymus be jokio pagrindo vertino kritiškai, kaip neatitinkančius bylos faktinių aplinkybių ir duotus siekiant išvengti atsakomybės. Teismas pats išgalvojo motyvus, kuriais jo parodymai buvo atmesti, taip pat nepagrįstai nurodė, kad megztinis galėjo būti suplėšytas jo dar iki įvykio, nors byloje tokių duomenų nėra. Liudytojo M. L. parodymus teismas vertino kritiškai dėl to, kad jis pas kasatorių dirba. Iš tikrųjų incidento ir vykusio ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas kaip liudytojas, jis dirbo kitur – UAB „G. L.“ saugos tarnyboje. Anot kasatoriaus, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo proceso metu M. L. davė analogiškus parodymus, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas atsisakė jais tikėti.

11Kasatorius nurodo, kad, Kauno apygardos teisme nagrinėjant skundą, jis paaiškino, jog byla buvo tiriama šališkai, ikiteisminis tyrimas buvo neobjektyvus, nes nukentėjusiojo duktė ir žentas dirba policijoje, vykstant J. V. apklausai, tyrėjo kabinete sėdėjo ir gėrė kavą nukentėjusiojo duktė. Byloje yra skundas rajono l. e. Vilkaviškio policijos komisariato viršininkui dėl neobjektyvaus ikiteisminio tyrimo. Tyrėja buvo pakeista, bet liudytojų iš naujo neapklausė. Apylinkės teismo posėdyje prokuroras reikalavo, kad liudytojai (M. S.) laikytųsi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tai užfiksuota ir teismo posėdžio protokole. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi būtent balsu perskaitytais M. S. parodymais, kuriuos šis davė nušalintai tyrėjai.

12Pasak kasatoriaus, jo veiksmai, kuriais gynėsi nuo užpuolimo, negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio l dalį. Šio nusikaltimo objektyviuosius požymius sudaro veikos, jos pasekmių, priežastinio ryšio, padarymo būdo ir vietos požymiai. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti įžūliais veiksmais, veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Kasatoriaus veiksmus pripažinti įžūliais nėra jokio pagrindo. Konfliktas prasidėjo ne dėl chuliganiškų paskatų, susistumdymas vyko kasatoriui priklausančių dirbtuvių teritorijoje ir nė vienas iš konflikto dalyvių neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, aplinkinių toks elgesys nešokiravo, nes visi juos tuomet matę žmonės yra pažįstami, žino jų tarpusavio nesutarimus, suprato, kad tai tarpusavio santykių aiškinimasis. Nukentėjusysis pirmas griebė J. V. už apykaklės, mėgino kasatoriui įdurti atsuktuvu, suplėšė drabužius, todėl, jeigu jų tarpusavio konfliktas yra viešosios tvarkos pažeidimas, tai baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patrauktas V. M.. Be to, apylinkės teismas pripažino, kad konflikto metu kasatorius nukentėjo daugiau.

13Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į nuteistojo J. V. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasatorius pripažintas kaltu dėl viešoje vietoje atliktų įžūlių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį V. M.. Byloje įrodyti visi būtini nusikaltimo sudėties požymiai: įžūlūs veiksmai, jie buvo atlikti viešoje vietoje ir tai sukėlė būtinas pasekmes – buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu pripažįstamas neleistinas ir moralės požiūriu akivaizdžiai nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kasatoriaus įžūlūs veiksmai pasireiškė kaip viešas fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį.

14Anot prokurorės, kasatorius nepagrįstai teigia, kad konfliktas įvyko ne viešoje vietoje. Teismų praktikoje viešoji vieta aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, taip pat nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-670/2002). Byloje nustatyta, kad veika įvykdyta dienos metu garažų savininkų bendrijos teritorijoje, kurioje tuo metu, be J. V. ir V. M., buvo ir kitų asmenų (M. S., A. R., A. G.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę veikos aplinkybių visumą, pagrįstai konstatavo, kad J. V. pradėtas konfliktas ir po to sekę smurtiniai veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

15Pasak prokurorės, nepagrįstas yra kasaciniame skunde pateiktas teiginys, kad visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, nes įvykį stebėję asmenys suprato, kad tai tik santykių aiškinimasis. Nuteistojo J. V. veiksmai sukėlė triukšmą, ir garažuose bei dirbtuvėse buvę asmenys, nutraukę įprastą veiklą, buvo priversti stebėti smurtinį jo elgesį prieš gerokai vyresnio amžiaus nukentėjusįjį. Neabejotina, kad elementarių moralės ir elgesio normų besilaikančių visuomenės narių toks elgesys negalėjo nešokiruoti. J. V. suvokė, kad konfliktą stebi aplinkiniai, jo veiksmai sutrikdo visuomenės rimtį, ir norėjo taip veikti. Todėl žemesnių instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus veiksmuose yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis.

16Prokurorė taip pat pažymi, kad kasatoriaus skunde daug vietos skiriama įvykio aplinkybėms, pabrėžiamos kai kurios detalės ir nesutapimai tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų. Šie klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, jie buvo sprendžiami nagrinėjant bylą šių instancijų teismo posėdžiuose. Kasatoriaus nurodomi netikslumai liudytojų M. S. ir A. R. parodymuose, kuriuose jie apibūdina nuteistojo smurtinių veiksmų pobūdį, smūgių sudavimo lokalizaciją ir eiliškumą, nėra esminiai trūkumai vertinant bylos aplinkybių ištyrimo išsamumą bei įrodymų pakankamumą, nustatant nusikalstamos veikos kaltininką, nes ir pats J. V. neginčija incidento fakto. Liudytojų parodymai dėl to, kad būtent kasatorius pradėjo konfliktą ir smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs ir sutampa. Teismas šioje dalyje pagrįstai nesirėmė liudytojo M. L. parodymais, nes šis liudytojas nematė konflikto pradžios. Iš paties liudytojo M. L. parodymų matyti, kad jis buvo dirbtuvių viduje ir į lauką išėjo tik išgirdęs triukšmą.

17Byloje nėra nustatyta konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leistų įžvelgti būtinosios ginties požymius kasatoriaus veiksmuose. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad būtent J. V. pirmasis užsipuolė pro šalį su reikalais skubantį V. M., pradėjo smurtauti ir gynybos veiksmus teko naudoti būtent nukentėjusiajam.

18Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų kasatoriaus teiginius, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, o teismas, vertindamas įrodymus, pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo nuosprendis grindžiamas tik tiesiogiai ištirtais ir BPK numatytais proceso veiksmais patikrintais įrodymais. Kasatoriaus teiginiai, kad teismas negalėjo remtis liudytojo M. S. parodymais, nepagrįsti. Šis liudytojas buvo apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė neprisimenąs įvykio aplinkybių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskelbti. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė teisiamajame posėdyje balsu perskaityti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, jei tai reikalinga byloje esantiems įrodymams patikrinti. Kadangi liudytojas M. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, todėl teismas nuturėjo pagrindo abejoti parodymų patikimumu ir galėjo jais remtis.

19Kasacinis skundas netenkintinas.

20

21Dėl įrodymų vertinimo

22Kasaciniame skunde nuteistasis ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes, teigia, kad konfliktą inicijavo ne jis, bet nukentėjusysis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Bylos medžiaga rodo, kad nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes teismas nustatė remdamasis nukentėjusiojo V. M., liudytojų M. S., A. R. ir R. V., A. G., teismo medicinos specialisto išvadomis, patvirtinančiomis nukentėjusiojo ir nuteistojo patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, iš dalies M. L. teisme duotais parodymais. Nuteistojo J. V. konflikto versija įvertinta kritiškai. Teismas išsamiai paaiškino įrodymų vertinimo logiką. Kasacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ne teisme duotais liudytojų parodymais, neatitinka tikrovės. Nepagrįstas ir argumentas, kad teismas rėmėsi M. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas, apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytų teismo posėdžio metu, teisingumą. Tokią parodymų tikrinimo procedūra nustatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje, todėl teismas turėjo pagrindą remtis šiais parodymais.

23Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė remdamasis leistinais ir patikimais įrodymais, įrodymų vertinimo tvarkos nepažeidė.

24Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 284 straipsnio 1 dalį

25Nuteistasis kasaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teigdamas, kad jo veiksmai nebuvo įžūlūs, konfliktas prasidėjo ne dėl chuliganiškų paskatų, susistumdymas vyko kasatoriui priklausančių dirbtuvių teritorijoje ir nė vienas iš konflikto dalyvių neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos, aplinkinių toks elgesys nešokiravo, nes jie galėjo suprasti, kad tai tarpusavio santykių aiškinimasis.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).

27Teismas nustatė, kad J. V. smurto veiksmus atliko viešoje vietoje (atviroje kolektyvinių garažų savininkų bendrijos teritorijoje), kitų asmenų akivaizdoje, šiuo įžūliu elgesiu dėl asmeninių nesutarimų demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnis 1 dalis). Nekyla abejonių dėl to, kad smurto veiksmai atlikti viešojoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Teismas, pripažindamas konflikto vietą viešąja, visiškai pagrįstai nurodė, kad konfliktas įvyko vidury dienos, garažų savininkų bendrijos teritorijoje, kur nuolat būna nemažai žmonių, stebint pašaliniams asmenims. Konflikto inicijavimas ir po to einantis smurtas, be abejonių, atitinka įžūlaus elgesio sampratą. Nors tokio nuteistojo elgesio paskatos buvo asmeniniai nesutarimai, bet smurtaudamas jis suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendžiu J.... 3. Iš J. V. V. M. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, klausimas dėl... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego... 6. J. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m. spalio 9... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, pažeidė... 9. Kasatorius nurodo, kad jo santykiai su V. M. buvo įtempti, nes šis jį nuolat... 10. Savo kasaciniame skunde kasatorius atkartoja liudytojų M. S. ir A. R. teismo... 11. Kasatorius nurodo, kad, Kauno apygardos teisme nagrinėjant skundą, jis... 12. Pasak kasatoriaus, jo veiksmai, kuriais gynėsi nuo užpuolimo, negalėjo būti... 13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus... 14. Anot prokurorės, kasatorius nepagrįstai teigia, kad konfliktas įvyko ne... 15. Pasak prokurorės, nepagrįstas yra kasaciniame skunde pateiktas teiginys, kad... 16. Prokurorė taip pat pažymi, kad kasatoriaus skunde daug vietos skiriama... 17. Byloje nėra nustatyta konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leistų... 18. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų kasatoriaus teiginius, kad... 19. Kasacinis skundas netenkintinas.... 20. ... 21. Dėl įrodymų vertinimo... 22. Kasaciniame skunde nuteistasis ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes,... 23. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamos teismo nustatytos... 24. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 284 straipsnio 1 dalį ... 25. Nuteistasis kasaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos... 27. Teismas nustatė, kad J. V. smurto veiksmus atliko viešoje vietoje (atviroje... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 29. Nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti....