Byla 2-1519-790/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. A2-4255-864/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č. ir L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, A. G..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 21 d. UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T. sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (išsimokėtinai) Nr. 1936 nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovų G. T. ir R. T. UAB „Čelta“ sumokėtą 2 400 000 Lt žemės sklypo pirkimo kainą, įpareigojant 1 990 000 Lt kainos dalį grąžinti tiesiogiai bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – AB) bankui SNORAS, o 410 000 Lt grąžinti UAB „Čelta“, iš UAB „Čelta“ grąžinti atsakovams G. T. ir R. T. 3,6235 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis nr. 2901/0003:74 duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 17 d. UAB „Čelta“ ir AB bankas SNORAS sudarytą Kredito sutartį Nr. 031-93418 nuo jos sudarymo momento ir grąžinti iš AB banko SNORAS UAB „Čelta“ Kredito sutarties sudarymo metu kaip užstatą sumokėtus 31 774 Lt bei Kredito sutarties vykdymo metu sumokėtas 159 521,57 Lt kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas; 3) pripažinti negaliojančiomis 2008 m. balandžio 11 d. AB banko SNORAS ir Š. Č. sudarytą vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr.031-93416 bei 2008 m. balandžio 11 d. AB banko SNORAS ir A. K. Č. sudarytą Vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr.031-93416 bei taikyti restituciją – grąžinti iš UAB „Čelta“ AB bankui SNORAS 410 000 Lt, gautus restitucijos būdu iš atsakovų G. T. ir R. T.; 4) pripažinti negaliojančia A. K. Č. ir AB banko SNORAS 2008 m. balandžio 17 d. sudarytą Laidavimo sutartį Nr. 1; 5) pripažinti negaliojančia Š. Č. ir AB banko SNORAS 2008 m. balandžio 17 d. sudarytą Laidavimo sutartį Nr. 2; 6) pripažinti negaliojančiomis UAB „Taurų spalvos“ ir AB banko SNORAS sudarytas 2008 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankui SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 1-08 ir paprastąjį vekselį Nr. 2-08, 2008 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankui SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 3-08, 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankui SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 5-08 ir taikyti restituciją – grąžinti iš BUAB „Tauro spalvos“ AB bankui SNORAS 86 376,46 Lt (vekselis Nr. 1-08 buvo apmokėtas 2008 m. rugpjūčio 8 d., todėl restitucija 24 075,69 Lt sumai netaikoma); 7) pripažinti negaliojančiais 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. sausio 8 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštus, identifikavimo kodas 03/1/2008/0004975, 08/1/2008/0000630, 03/1/2008/0004973 nuo jų sudarymo momento ir panaikinti hipotekos lakštų registravimus Hipotekos registre; 8) pripažinti neteisinga ir neturinčia juridinės galios UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-07-105; 9) priteisti iš atsakovo UAB „Verslavita“ ieškovams 16 464,41 Lt dydžio nuostolių; 10) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovai nurodė, kad UAB „Čelta“ sprendimas pirkti žemės sklypą buvo grįstas įsitikinimu, jog žemės sklypo vertė yra ne mažesnė nei 3 000 000,00 Lt. Toks įsitikinimas buvo pagrįstas UAB „Verslavita“ ataskaita, kurios patikrinti UAB „Čelta“ negalėjo. Tačiau UAB „Čelta“ užsakius vertinimą, UAB „Inreal“ 2009 m. vasario 6 d. atliko žemės sklypo retrospektyvinį vertinimą ir nustatė, kad sklypo vertė 2008 m. sausio mėn. sudarė tik 699 000 Lt, t. y. buvo beveik tris kartus mažesnė už tą, kurią ieškovai sumokėjo. Taigi, sudarydama pirkimo sutartį, kredito sutartį ir kitus išvestinius sandorius, UAB „Čelta“ suklydo dėl pirkinio pardavimo kainos ir dėl jo vertės.

103.

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ieškovų ieškinį atmetė. Teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 konstatuotomis aplinkybėmis, kad ieškovai, sutikdami sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, nepasidomėjo žemės sklypu, jo būkle, nesistengė nustatyti žemės sklypo vertės, kreipėsi į turto vertintojų įmonę UAB „Inreal“ dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo tik tada, kai jiems nepasisekė parduoti įsigyto žemės sklypo. Ieškovas UAB „Čelta“, būdamas juridinis asmuo, kuriam, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarydamas 2008 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo. Analogiškai UAB „Čelta“ galėjo nuspręsti ir dėl kreditavimo sutarties sudarymo. Nepriklausomai nuo UAB ,,Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turinio, ieškovai pirkimo–pardavimo sutartį būtų sudarę. Teismas taip pat rėmėsi žemės sklypo (pirkinio) retrospektyvinės vertės ekspertizės duomenimis, kad žemės sklypo rinkos vertė sandorio sudarymo datai gali būti apie 2 170 000 Lt. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, kad būtų galima konstatuoti buvus objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris, o taip pat ir kreditavimo ir laidavimo ar hipotekos sandoriai sudaryti iš esmės suklydus, t. y. turint valios trūkumų jų sudarymo metu.

124.

13Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

145.

15Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. buvo sužinota, jog bankrutavusi AB bankas „Snoras“ suteikė UAB „Čelta“ kreditą, remdamasi 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, kurį pati suorganizavo, apie kurį UAB „Čelta“ nežinojo ir kurio pagrindu buvo nustatyta rinkos vertė „3 000 000 Lt su Pastaba“, todėl rinkos vertė nustatyta iš esmės nesilaikant įstatymu reglamentuotų turto vertinimo nuostatų. Anot pareiškėjos, egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą, kadangi padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – netaikytos sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje. Teismas, nagrinėdamas bylą vertino tik vienos šalies atidumą, tačiau nepasisakė dėl banko atsakomybės ir dėl esminių 2008 m. balandžio 17 d. sudarytos kredito sutarties sąlygų, todėl nebuvo nustatyti tikrieji sutarties šalių ketinimai, neatsižvelgta į sutarties sąlygas, nesiaiškinta dėl preliminarios vertinimo ataskaitos sąvokos, neatsižvelgta į tai, kas tokią sąlygą pasiūlė, taip pat nevertintas šalių elgesys po kredito sutarties sudarymo.

166.

17Pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti: 1) priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009 m. sausio 22 d. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 15; 2) priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009 m. sausio 21 d. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 22/2009; 3) paskolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0039/09/00239/1, Nr. 0039/09/00240/1, Nr. 0039/09/00280/1; 4) vykdymo veiksmus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 052009001268L dėl UAB „Čelta“ nekilnojamojo turto, 3,6235 ha žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 5) vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 22-3N dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto, buto, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 6) vykdymo veiksmus pagal Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. TNR(4.6)-186 dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto, 0,1631 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio ( - ), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 7) Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties vykdymą; 8) Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-460/2013 vykdymą; 9) Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-154-236/2015 vykdymą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

187.

19Pareiškėja nurodė, kad neatnaujinti proceso nėra jokio pagrindo, o atnaujinus procesą, nebus jokio pagrindo palikti tą patį sprendimą. Tačiau antstoliai jau vykdo turto pardavimą ir pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. sužinojo, kad antstolis pardavė butą, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek vykdomas priverstinis išieškojimas, tiek vykdomosios bylos pradėtos remiantis tuo, kad 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia. Bankrutavusios AB banko „Snoras“ vykdomas išieškojimas – iš ginčo sandorių kilusi pasekmė, kurios nebūtų, jei ieškinys būtų patenkintas ir ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais, išieškojimo iš ieškovų įkeisto turto procesas negalėtų būti pradėtas. Būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo rezultatas gali būti restitucijos taikymas. Tokio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas uždraudžiant disponavimą turtu, kuris yra galimos restitucijos dalykas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumo principas nebus pažeisti, nes bankrutavusi AB bankas „Snoras“ buvo nesąžininga.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

228.

23Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

249.

25Teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nesavalaikis ir nepagrįstas, kadangi toks prašymas galėtų būti paduotas ir sprendžiamas teismo, kurio žinioje būtų byla dėl ginčo esmės, jeigu procesas civilinėje byloje būtų atnaujintas. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad analogiško turinio prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo reiškiami jau ne kartą iš esmės juos grindžiant tais pačiais pagrindais, sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų spręsti apie egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Šiuo atveju neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto reikalavimo užtikrinimu.

26III.

27Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2810.

29Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė šiuos argumentus:

3010.1.

31Prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas, todėl teismo teiginys, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nesavalaikis, nėra teisingas, kadangi teismas kiekvieną bylą vertina ne formaliai, o siekdamas išspręsti ginčą teisingai.

3210.2.

33Byla, kurios procesą siekiama atnaujinti, išnagrinėta tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose nesupratus bylos esmės ir jos neatskleidus.

3410.3.

35Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir antstoliui vykdant išieškojimą pardavus areštuotą turtą, nebus galimybės taikyti restitucijos, todėl egzistuoja grėsmė būsimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

3611.

37Ieškovas A. K. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

3811.1.

39Išdėstęs aplinkybes, susijusias su šalių veiksmais, jų tarpusavio ryšius, tikslu sudaryti 2008 m. balandžio 27 d. kredito sutartį, teigia, kad neatnaujinti civilinės bylos nėra pagrindo.

4011.2.

41Pagal prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtą teismo sprendimą UAB „Čelta“ turi bankrutavusiai AB bankui „Snoras“ grąžinti 1 990 000 Lt sumą ir nevykdant teismo sprendimo antstoliai pardavinėja areštuotą turtą. Atnaujinus procesą ir pripažinus 2008 m. balandžio 27 d. kredito sutartį negaliojančia, būtų nustatyta, kad tokio sprendimo būti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė – prarandamas turtas minėtos kredito sutarties pagrindu, kai ji yra negaliojanti.

4212.

43Ieškovė A. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

4412.1.

45Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 jos nesupratęs, neatskleidęs esmės, nepasisakęs dėl esminių 2008 m. balandžio 27 d. kredito sutarties sąlygų ir jų vykdymo.

4612.2.

47Egzistuoja reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė – prarandamas turtas 2008 m. balandžio 27 d. kredito sutarties pagrindu, kai ji negali būti galiojanti. Atnaujinus civilinėje byloje procesą ir pripažinus minėtą kredito sutartį negaliojančia, laikytina, kad jokie antstolio veiksmai negalėjo būti vykdomi.

4813.

49Ieškovė L. M. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

5013.1.

51Civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 siekiama atnaujinti tikslu, kad būtų nustatytos tikrosios 2008 m. balandžio 27 d. kredito sutarties sąlygos, taip pat įvertinti bankrutavusios AB banko „Snoras“ veiksmai, o ieškovų byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad civilinės bylos neatnaujinti nėra jokio pagrindo.

5213.2.

53Pagal prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtą teismo sprendimą UAB „Čelta“ turi bankrutavusiai AB bankui „Snoras“ grąžinti 1 990 000 Lt sumą ir nevykdant teismo sprendimo antstoliai pardavinėja areštuotą turtą. Atnaujinus procesą ir pripažinus 2008 m. balandžio 27 d. kredito sutartį negaliojančia, būtų nustatyta, kad tokio sprendimo būti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė – prarandamas turtas minėtos kredito sutarties pagrindu, kai ji yra negaliojanti.

5414.

55Atsakovai R. T. ir G. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

5614.1.

57Pareiškėja nei prašyme dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, teisinių argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirajame skunde iš esmės motyvuojama dėl būtinybės atnaujinti procesą civilinėje byloje, o dėl skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo yra visiškai nepasisakyta.

5814.2.

59Pareiškėja teismo prašė sustabdyti bankrutavusios AB banko „Snoras“ vykdomą išieškojimą iš ieškovų įkeisto turto, tačiau ne visi sprendimai dėl išieškojimo iš ieškovų turto yra priimti civilinėje byloje, kurios procesą siekiama atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, atitinkamus prašymus pareiškėja turėtų teikti kitose bylose. Pareiškėjos pateiktas prašymas nėra tiesiogiai susijęs su išnagrinėta byla ir joje pareikštais reikalavimais.

6014.3.

61Pareiškėja teikia jau ne pirmą prašymą dėl proceso atnaujinimo, o taip pat ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nė vienas pareiškėjos prašymas tenkintas nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nutartys dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo peržiūrėtos instancine tvarka ir paliktos nepakeistos. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinės prielaidos jau yra įvertintos, o teikdama pakartotinį prašymą, pareiškėja nenurodė jokių naujų iki tol teismų neįvertintų aplinkybių, lemiančių poreikį stabdyti vykdomą priverstinį išieškojimą pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus.

6214.4.

63Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, argumentų dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar įvykdymo negalimumo.

64Teismas

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6715.

68Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2018 m. lapkričio 14 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumą – pateikti įrodymus, kad egzistuoja CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui duomenis, kad Š. Č. už pareiškėjos atskirąjį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja nustatytą atskirojo skundo trūkumą pašalino tinkamai.

6916.

70Apeliacinės instancijos teismui UAB „Čelta“ 2018 m. spalio 29 d. pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2018 m. lapkričio 5 d. raštą „Dėl ginčo esmės“. Šiuose raštuose pareiškėja dėsto papildomus motyvus dėl būtinybės atnaujinti procesą civilinėje byloje, aiškina įvairias aplinkybes, susijusias su ginčo esme. Taigi, šiuose raštuose pateiktais paaiškinimais pareiškėja iš esmės papildo savo atskirojo skundo argumentus. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jokie apelianto procesiniai dokumentai, kuriais keičiami ar pildomi atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo negali būti priimami. Kadangi apeliantės procesiniai dokumentai teismui pateikti jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, apeliacinės instancijos teismas šių procesinių dokumentų nepriima ir dėl juose dėstomų argumentų nepasisako.

7117.

72Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7318.

74CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

7519.

76Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Tai reiškia, kad esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau kadangi šioje proceso stadijoje byla jau yra užbaigta nagrinėti įsiteisėjusiu bei privalomu teismo sprendimu, pareiškėjas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje proceso stadijoje, turi pagrįsti ne tik grėsmę, kad nesiėmus prašomų priemonių bus apsunkinta būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybė tuo atveju, jeigu procesas bus atnaujintas, bet ir pakankamai realų tikėtinumą, jog prašymas atnaujinti procesą bus patenkintas ir byla dėl ginčo esmės bus nagrinėjama pagal prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Tokią išvadą patvirtina ir CPK 372 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas pats savaime nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymo.

7720.

78Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teisės normos taikymo klaida įvardija tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, numatytų CK 6.193 straipsnyje, kad vertino tik vienos šalies atidumą, nepasisakė dėl banko atsakomybės ir dėl esminių kredito sutarties sąlygų, todėl nenustatė tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir kt. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą peržiūrėjo apeliacine tvarka ir jį paliko nepakeistą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar pakankamai reali tikimybė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą bus patenkintas ir byla dėl ginčo esmės bus nagrinėjama pagal prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šią abejonę sustiprina duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi jo netenkino (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. A2-4255-864/2018). Nors ši pirmosios instancijos teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o atskirasis skundas dėl jos apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, šiuo aspektu aktualūs yra teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, net nepriklausomai nuo to, kad toks sprendimas, priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, kt.).

7921.

80Kita vertus, iš esmės tapačios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikomos ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015, kurios procesą pareiškėja siekia atnaujinti. Antai, ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, teismui prima facie (preliminariai) įvertinus bylos duomenis ir nusprendus, kad pagal pateiktus argumentus ir įrodymus ieškovų reikalavimų dalis dėl kredito, vartojimo paskolos ir laidavimo sutarčių, paprastųjų vekselių prikimo–pardavimo sutarčių ir hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais labiau tikėtinai yra nepagrįsta. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovų teikti pakartotiniai prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nebuvo tenkinami nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja šiuo atveju nepagrindė, kokios pasikeitusios bylos aplinkybės lemtų poreikį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti priešingai ir laikinąsias apsaugos priemones taikyti, nors jos nebuvo taikytos bylą nagrinėjant iš esmės.

8122.

82Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas. Tačiau šiuo atveju pareiškėja prašo taikyti ir tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymas niekaip nėra susijęs su būsimo galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo šioje byloje vykdymu, pvz., prašoma sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-460/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-154-236/2015 vykdymą.

8323.

84Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės prašymo argumentus ir, nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pagrįstai apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8524.

86Atsakovas G. T. prašo iš pareiškėjos priteisti išlaidas atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, dar nėra įsiteisėjusi, dėl to apeliacinės instancijos teismui šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai ir jam iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarčiai įsiteisėjus, atsakovas turės teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl išlaidų atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti paskirstymo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

87Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

88Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čelta“, Š. Č.,... 8. 2.... 9. Ieškovai nurodė, kad UAB „Čelta“ sprendimas pirkti žemės sklypą buvo... 10. 3.... 11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje... 12. 4.... 13. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta... 14. 5.... 15. Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti... 16. 6.... 17. Pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos... 18. 7.... 19. Pareiškėja nurodė, kad neatnaujinti proceso nėra jokio pagrindo, o... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 22. 8.... 23. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi prašymo dėl... 24. 9.... 25. Teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra... 26. III.... 27. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 28. 10.... 29. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 30. 10.1.... 31. Prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas, todėl teismo teiginys, kad... 32. 10.2.... 33. Byla, kurios procesą siekiama atnaujinti, išnagrinėta tiek pirmojoje, tiek... 34. 10.3.... 35. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir antstoliui vykdant... 36. 11.... 37. Ieškovas A. K. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti,... 38. 11.1.... 39. Išdėstęs aplinkybes, susijusias su šalių veiksmais, jų tarpusavio... 40. 11.2.... 41. Pagal prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtą teismo sprendimą UAB... 42. 12.... 43. Ieškovė A. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti,... 44. 12.1.... 45. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 jos nesupratęs,... 46. 12.2.... 47. Egzistuoja reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė – prarandamas turtas... 48. 13.... 49. Ieškovė L. M. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti,... 50. 13.1.... 51. Civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 siekiama atnaujinti tikslu, kad būtų... 52. 13.2.... 53. Pagal prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtą teismo sprendimą UAB... 54. 14.... 55. Atsakovai R. T. ir G. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka,... 56. 14.1.... 57. Pareiškėja nei prašyme dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos... 58. 14.2.... 59. Pareiškėja teismo prašė sustabdyti bankrutavusios AB banko „Snoras“... 60. 14.3.... 61. Pareiškėja teikia jau ne pirmą prašymą dėl proceso atnaujinimo, o taip... 62. 14.4.... 63. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, argumentų dėl būsimo... 64. Teismas... 65. IV.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 15.... 68. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjai... 69. 16.... 70. Apeliacinės instancijos teismui UAB „Čelta“ 2018 m. spalio 29 d. pateikė... 71. 17.... 72. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 73. 18.... 74. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 75. 19.... 76. Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti... 77. 20.... 78. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK... 79. 21.... 80. Kita vertus, iš esmės tapačios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo... 81. 22.... 82. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti,... 83. 23.... 84. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 85. 24.... 86. Atsakovas G. T. prašo iš pareiškėjos priteisti išlaidas atsiliepimui į... 87. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 88. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą....