Byla e2-978-541/2016
Dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovo ŽŪB „Šilagalis“ priešieškinį ieškovui UAB „Litagros prekyba“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pakeitimo pripažinimo nutraukta

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

2sekretoriaujant Rūtai Staugaitienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei E. P.,

4atsakovo atstovams direktoriui G. S., advokatui A. B.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Šilagalis“ dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovo ŽŪB „Šilagalis“ priešieškinį ieškovui UAB „Litagros prekyba“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pakeitimo pripažinimo nutraukta,

Nustatė

6ieškovas UAB „Litagros prekyba“ (buvęs UAB „Litagros grūdai“) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašo iš atsakovo ŽŪB „Šilagalis“ priteisti 11 860,81 Eur baudos, 8,05 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą grindžia 2014 m. spalio 3 d. tarp šalių sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2014/653/141003/01 bei 2014 m. lapkričio 3 d. susitarimu Nr. 1, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – iki 2014 m. lapkričio 30 d. parduoti 600 tonų salyklinio miežių Propino už 147,71 Eur/t. Atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas, remdamasis sutarties 13 punktu, pareikalavo atsakovą sumokėti baudą pagal 2015 m. gegužės 14 d. baudų sąskaitą Nr. PLF000002, tačiau atsakovas jos nesumokėjo, kitų susitarimų šalims taip pat nepavyko pasiekti, todėl ieškovas kreipiasi į teismą (1 t., e. b. l. 1-6, 79-83).

7Atsakovas pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodydamas jog, visų pirma, byloje nėra pateikto sutarties originalo, kuriame yra įrašas apie sutarties nutraukimą, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Teigia, jog šalių ginčo sutartis buvo sudaryta tikslu padengti atsakovo įsiskolinimą ieškovui grūdais, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pristatytų salyklinių miežių kokybės. Ieškovas tariamai pristatytų nekokybiškų grūdų pretekstu nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pristatytus grūdus, kuriuos kitas pirkėjas pripažino tinkamais ir nupirko. Taigi, atsakovas ginčo sutartyje nurodytą grūdų kiekį ieškovui buvo pristatęs, tačiau ieškovas, atsakovo teigimu, byloje pateiktais dokumentais neįrodė atsisakymo priimti grūdus priežasčių pagrįstumo. Atsakovas į jam teisme pareikštus reikalavimus taip pat atsikerta ieškinio senaties terminu, kuris, atsakovo nuomone, yra pasibaigęs, ir prašo jį taikyti. Be to, atsakovas laikosi pozicijos, jog šalių sudarytoje sutartyje nustatytas baudos dydis yra nepagrįstai didelis ir prašo jį sumažinti, bei teigia, jog ieškovo prašomų procesinių palūkanų teisinis pagrindas nepatenka į šalis siejančius teisinius santykius. Prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5 792,00 Eur baudą, 50 proc. baudos paskiriant atsakovui (1 t., e. b. l. 47, 94-95).

8Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, atsikirsdamas į atsakovo argumentus, papildomai paaiškino, kad ieškovo įmonėje sutarčių nutraukimas įforminimas atskiru susitarimu, be to, ieškovo darbuotojams G. S. ir R. V. nebuvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimą nutraukti sutartis bei pasirašyti sutarčių nutraukimus, taigi, teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu. Dėl atsakovo grūdų kokybės ieškovas nurodė, jog grūdai nebuvo priimti, nes juose buvo aptikti kenkėjai, o atsakovui pasiūlyta išvalyti grūdus arba priduoti juos kaip pašarinius miežius, tačiau atsakovas, palikęs savo transporto priemones pas ieškovą keltą dienų, pretenzijų elevatoriaus grūdų priėmimo punkto laboratorijai nepateikė, grūdų mėginio siuntimui į nepriklausomą laboratoriją taip pat nepaėmė ir nedėjo jokių pastangų susidariusiai situacijai išspręsti. Dėl ieškinio senaties termino ieškovas nurodė, jog ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2015 m. gegužės 15 d., t. y. baudų sąskaitos apmokėjimo terminas, kada ieškovui galutinai tapo aišku, jog jis ginčo derybų keliu neišspręs. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad senaties terminas praleistas, prašo ji atnaujinti, kadangi jis praleistas nežymiai, ieškovas visą laikotarpį siekė ginčą spręsti derybomis. Dėl netesybų dydžio ieškovas laikosi pozicijos, jog sulygtos netesybos yra suderinta šalių valia, o atsakovas, kaip verslininkas, atsako už sutartinių prievolių nevykdymą, atsakovas nenurodo argumentų, kodėl baudos dydis turėtų būti mažinamas, todėl nėra pagrindo mažinti sutartimi nustatytų netesybų. Dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovas nurodė, jog pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tokios palūkanos gali būti priteisiamos. Ieškovas taip pat laiko atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo nepagrįstu, kadangi atsakovas nepateikė argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nesąžiningumą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (1 t., e. b. l. 104-112).

9Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Litagros prekyba“, kuriuo prašo pripažinti šalių 2014 m. spalio 3 d. sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos susitarimą Nr. 1 nutrauktais 2014 m. gruodžio mėn. bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas remiasi atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis dėl sutarties buvimo nutraukta ir teigia, jog 2014 m. gruodžio mėnesį su atsakingais ieškovo darbuotojais sutarus dėl sutarties nutraukimo, atsakovas padarė atitinkamas žymas savo sutarties egzemplioriuje ir jį perdavė ieškovo darbuotojams tolesniam įforminimui, o ieškovo darbuotojai G. S. bei R. V. patvirtino atsakovui, kad sutartis yra nutraukta. Be kita ko, ieškovo atsisakymas priimti patiektus grūdus dėl neva blogos kokybės vertintinas kaip esminis ginčo sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę nutraukti atsakovui sutartį vienašališkai ir pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį. Atsakovo teigimu, ieškovams pateikti grūdai nebuvo reikalingi, kadangi ieškovas prekybos ginčo laikotarpiu nevykdė, todėl ieškovas ieškojo pretekstų atsisakyti juos priimti (1 t., e. b. l. 159-160).

10Atsiliepime į priešieškinį ieškovas su atsakovo reikalavimu pripažinti ginčo sutartį nutraukta nesutiko rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais, taip pat nurodė, jog pranešimo, kad atsakovas sutartį nutraukia vienašališkai, kaip numatyta CK, ieškovas negavo. Ieškovas pažymėjo, jog pateikė įrodymus, kad aktyviai vykdė salyklinių miežių pirkimą, pakartotinai pažymėjo, jog nepriėmė atsakovo grūdų dėl jų kokybės, o atsakovas nepaneigė, kad grūdai buvo kokybiški, nesiėmė jokių veiksmų situacijai spręsti, neįrodė, jog kitame elevatoriuje buvo pristatyti tie patys miežiai. Ieškovas prašo atsakovo priešieškinį atmesti (1 t., e. b. l. 170-175).

11Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė E. P. palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, pažymėjo, jog abiem sutarties šalims buvo nustatyta tokio paties dydžio bauda už sutarties pažeidimą. Grūdų grąžinimo aktų atsakovas neginčijo, jam, kaip verslininkui, yra žinomi miežių tiekimo ir supirkimo reikalavimai, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė miežių kokybei nustatyti, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo sutartyje numatytas netesybas. Dėl atsakovo priešieškinio pažymėjo, jog tam, kad nutraukti sutartį, būtinas papildomas susitarimas, išsprendžiant klausimus dėl atsiskaitymo, o G. S. įgaliojimo nutraukti sutartį neturėjo. Prašė tenkinti ieškinį, netaikyti ieškinio senaties termino arba terminą atnaujinti, o atsakovo priešieškinį atmesti (2 t., e. b. l. 156-158).

12Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas G. S. nesutiko su ieškiniu ir palaikė savo priešieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, jog neginčija skolos ieškovui buvimo fakto ir aplinkybės, jog sutartis buvo sudaryta siekiant padengti buvusį įsiskolinimą, tačiau teigia, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atvežtą produkciją, siekdamas grūdus priimti kaip pašarinius už mažesnę kainą. Pats atsakovo įmonės direktorius dėl ligos negalėjo iškart spręsti šito klausimo ir reikšti pretenzijų nustatyta tvarka, vėliau grūdus pridavė kitame elevatoriuje, kur laboratorija nenustatė jokių kokybės reikalavimų pažeidimų. Taigi, kilus ginčui atsakovas pareikalavo nutraukti sutartį ir G. S. pažadėjo tai padaryti. Atsakovo direktorius atsivežė originalią sutartį, padarė prierašą, kad sutartis nutraukta, ir atidavė sutarties originalą G. S., o vėliau pastarąjį sutikus, šis teigė, jog sutartis yra nutraukta, todėl atsakovo atstovas mano, kad sutartis buvo nutraukta. Pažymėjo, jog skolą ieškovui vėliau grąžino. Prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti (2 t., e. b. l. 79-80).

13Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. B. nurodė, jog nėra pagrindo atnaujinti senaties termino ieškovui, pažymėjo, jog ieškinys grindžiamas sutartimi, kurios originalo byloje nėra, o atsakovas nepripažįsta jos turinio, be to, tie patys grūdai buvo nuvežti ir priimti kitos įmonės, todėl šios aplinkybės leidžia spręsti apie sutarties nutraukimą. Taip pat, atsakovo atstovo teigimu, šioje byloje spręstinas netesybų dydžio mažinimo klausimas, kadangi jos yra neprotingai didelės, o nuostolių ieškovas neįrodinėjo. Prašė atmesti ieškinį, taikyti ieškinio senatį ir tenkinti priešieškinį (2 t., e. b. l. 156-158).

14Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

15Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d. UAB „Litagros prekyba“ (buvęs UAB „Litagros grūdai“) ir ŽŪB „Šilagalis“ sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014/653/141003/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – iki 2014 m. lapkričio 30 d. parduoti 600 tonų salyklinio miežių Propino už 147,71 Eur/t (1 t., e. b. l. 9). Taip pat 2014 m. lapkričio 3 d. šalys sudarė susitarimą Nr. 1 (1 t., e. b. l. 10). 2015 m. sausio 9 d. priminimu ieškovas kreipėsi į atsakovą, ragindamas pilnai įvykdyti sutartį (1 t., e. b. l. 11). 2015 m. vasario 11 d. paaiškinimu atsakovas nurodė aplinkybes dėl susidariusios situacijos ir sutarties nutraukimo (1 t., e. b. l. 12-13). 2015 m. vasario 27 d. atsakymu ieškovas nurodė aplinkybes dėl grūdų kokybės, pareikalavo sumokėti baudą arba sudaryti kitą sutartį bei pateikti garantijas skolos grąžinimui (1 t., e. b. l. 14-15). 2015 m kovo 12 d. elektroniniu laišku atsakovas nurodė, jog turi sveikatos problemų ir stengsis likviduoti skolą (1 t., e. b. l. 16). Ieškovas 2015 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku pasiūlė atsakovui pasirašyti kitas sutartis (1 t., b. l. 17-20). 2015 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė atsakovui 2015 m. gegužės 5 d. baudų sąskaitą Nr. PLF000002, 11 860,81 Eur sumai, su baudos skaičiavimu, kurią nurodė apmokėti iki 2015 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 21-23). 2015 m. gegužės 19 d. elektroniniu paštu ieškovas pareikalavo atsakovą apmokėti baudą arba spręsti klausimą dėl tarpusavio prievolių įskaitymo (1 t., e. b. l. 24). Atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas pagal sutarties 13 punktą pareikalavo atsakovą sumokėti baudą pagal 2015 m. gegužės 14 d. baudų sąskaitą Nr. PLF000002, (b. l. 11-14, 43, 44, 75). 2015 m. birželio 1 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas susipažinti su sutarties originalu (1 t., e. b. l. 48). 2016 m. gegužės 9 d. pareiškimu atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo (2 t., e. b. l. 122).

16Byloje taip pat nustatyta, jog 2014 d. lapkričio 4 d. grūdų grąžinimo aktais Nr. 247, Nr. 248, Nr. 249 ir Nr. 250 ieškovo laborantė nustatė, kad atsakovo atvežti miežiai negali būti priimti (e. b. l. 122-125) pagal Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos standartus ir grąžino produkciją (1 t., e. b. l. 126-156). Iš ieškovo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. svėrimo žurnalo išrašo matyti, jog ieškovas vykdė salyklinių miežių supirkimus 2014 m. spalio-lapkričio mėnesiais (1 t., e. b. l. 158). Ieškovas savo teiginiams, jog jo darbuotojams G. S. ir R. V. nebuvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimą nutraukti sutartis bei pasirašyti sutarčių nutraukimus, pateikė darbo sutartis su šiais asmenimis ir ieškovo išduotus įgaliojimus (1 t., e. b. l. 114-121).

17Liudytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, jog yra UAB „Litagros prekyba“ kokybės vadovas, vadovauja visoms laboratorijoms, su atsakovu teko bendrauti. Dėl kilusio ginčo nurodė, jog 2014-11-04 d. kalbėjo su grūdų supirkimo vadove D. M., paaiškėjus, jog atsakovo grūdai neatitiko kokybės. Vėliau tą pačią dieną kalbėjo su G. S., kuriam buvo nurodyta, kad galės priimti jo grūdus po keleto dienų kaip pašarinius miežius. Tą dieną negalėjo priimti grūdų ir patys išvalyti, nes buvo valomos kitos kultūros. Pažymėjo, jog atsakovas tą dieną neginčijo grūdų kokybės, mėginiai buvo laikomi apie dvi savaites. Paaiškino, jog ieškovo priemonėmis atliekamas produkcijos valymas galimas esant atskiram susitarimui su pardavėju, bet tai nėra ieškovo pareiga. G. S. ir D. M. nepavykus sutarti dėl kainos, grūdai buvo grąžinti atsakovui. Grąžinant užtenka dviejų asmenų, t. y. ieškovo ir pardavėjo atstovų parašų, pardavėjui parodoma, kas nustatyta negerai, šiuo atveju negali atsakyti, ar buvo rodoma. Paprastai vabaliukai matomi plika akimis, įranga po kiekvieno tyrimo išvaloma, galutinį sprendimą dėl grūdų priėmimo galimybių priima jis (2 t., e. b. l. 79, 81).

18Liudytoja I. M. teismo posėdyje nurodė, jog nuo 2003 metų dirba ieškovo įmonėje klientų aptarnavimo vadybininke, žino atsakovo įmonės vadovą. Nurodė, jog yra mačiusi sutarties originalą, jai į Panevėžio skyrių G. S. atvežė sutartį, ją nuskanavo ir išsiuntė į Kėdainių skyrių, vėliau sutarties originalą pasiėmė G. S., liudytoja nėra atsakinga už sutarčių saugojimą. Pati su G. S. dėl sutarties nebendravo. Nežino, kaip vyksta sutarčių nutraukimai, ji tokių dalykų nesprendžia. Dėl kilusio ginčo liudytoja žino tiek, kad sutartis buvo neįvykdyta, taip jai sakė G. S. Žino, kad G. S. G. S. prašė grūdų pavyzdžių, bet nežino, ką šiuo klausimu nutarė G. S. (2 t., e. b. l. 79, 82).

19Liudytojas G. A. teismo posėdyje nurodė, jog dirba ŽŪB „Šilagalis“, buvo vienos iš mašinų vairuotoju, kurie 2014 metais vežė atsakovo įmonės grūdus priduoti ieškovo įmonei. Paaiškino, jog vežė grūdus į Kėdainių elevatorių ir laborantė, paėmusi mėginius, pasakė, jog visose keturiose mašinose rado vabaliukų. Padarė antrą mėginį, tada vėl teigė, jog atrado kelis vabaliukus, pačių mėginių su rastais vabaliukais vairuotojams nerodė. Tada padavė jiems pasirašyti aktus, vairuotojai apie situaciją pranešė viršininkui, kuris liepė palikti mašinas ir kitas vairuotojas juos parvežė namo. Po keleto dienų jie nuvyko pasiimti mašinų ir iš karto nuvežė grūdus į Šeduvos elevatorių. Ten atlikus tyrimus nerasta nei vieno vabaliuko ir grūdai buvo priimti. Teigė, jog grūdus vežė į Kėdainių elevatorių ne vieną kartą, ėmė grūdus iš tos pačios sandėlio vietos, jokių vabalų nematė, iš tos pačios krūvos vežant į kitus elevatorius irgi jokių vabaliukų nebuvo rasta. Kėdainių elevatoriuje atliktame laboratoriniame tyrime nedalyvavo, vairuotojai to neprašė. Teigė, jog, be kita ko, 2015 m. vasario mėn. vyko su atsakovo įmonės direktoriumi į ieškovo įmonės patalpas Vilniuje gauti originalios sutarties, tačiau ji pateikta nebuvo, taip pat nebuvo gautas originalas ir Kėdainiuose (2 t., e. b. l. 79, 83).

20Liudytojas R. V. teismo posėdyje nurodė, jog dirbo UAB „Litagros prekyba“ marketingo ir pardavimų skyriaus vadovu, jau metus nedirba. Atsakovo bendrovė jam žinoma, teko keletą kartų bendrauti, kai metų pabaigoje susidarė skola ir buvo sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, turėjusi padengti skolą. Su G. S. buvo susitikęs 2-3 kartus, buvo kalbama apie skolos dengimą. Liudytojo žiniomis, tarp ginčo šalių buvo kilusi konfliktinė situacija, nes buvo nepriimti atsakovo atvežti grūdai, kaip netinkamos kokybės. Liudytojas pats dalyvavo tik santykiuose dėl skolos dengimo klausimo. Negalėjo pasakyti, kas sudarė sutartį, ar tai buvo G. S. Jam jokios ginčo sutarties nutraukimo aplinkybės nežinomos, sutarčių sudarymo ir nutraukimo jis nekuravo ir tokio pavedimo nebuvo gavęs, nežino, kieno kompetencija buvo nutraukti sutartis, jis tokių įgaliojimų neturėjo, dėl sutarčių spręsdavo ieškovo įmonės administracija, kuri galėjo duoti G. S. pavedimą nutraukti sutartis (2 t., e. b. l. 156-158, 166).

21Liudytoja S. U. teismo posėdyje nurodė, jog dirbo UAB „Litagros prekyba“ vindikacijos skyriaus vadove iki 2015 m. liepos mėn., apie ginčo sutartį žino tiek, kad ji buvo sudaryta. Ji dirbo su neįvykdytomis sutartimis, šiuo atveju ginčo sutartis nebuvo įvykdyta, siuntė laiškus dėl vykdymo ir kontaktavo su atsakovo bendrove. Nurodė, jog buvo atvykęs atsakovo atstovas, kuris minėjo, jog sutarties nevykdys. Liudytojos žiniomis, po paskutinių derybų nebuvo prieita susitarimo, todėl kreiptasi į teismą. Teigė, jog sutarčių originalai būna pas vadybininką, nes jos pasirašomos vadybininkų, ir vėliau perduodamos administracijai. Pažymėjo, jog jos skyriaus kompetencija buvo skolų išieškojimas ir kreditavimas, įgaliojimus dėl grūdų sutarčių nutraukimo turi direktorius, atskirais atvejais išduodami įgaliojimai kitiems darbuotojams. Liudytoja negalėjo atsakyti, kodėl Kėdainių skyriuje nebuvo ginčo sutarties originalo, pažymėjo, jog A. A. dirbo personalo skyriuje, viena iš jos funkcijų buvo tvirtinti dokumentus. Sutartis paprastai nutraukdavo abi šalys bendru sutarimu, ieškovą atstovaudavo direktorius, negalėjo pasakyti, ar jis dėl sutarčių nutraukimo įgaliodavo kitus asmenis. Kai sutartis nutraukiama, vadybininkai siunčia jų skyriui tai patvirtinančius dokumentus, tokie nutraukimai yra įforminami atskiru susitarimu, šiuo atveju tokio susitarimo negavo (2 t., e. b. l. 156-158, 166).

22Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2014 m. spalio 3 d. sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014/653/141003/01. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

23Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad byloje nėra pateikto 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2014/653/141003/01 originalo, šiuo atveju nesudaro pagrindo netikėti sutarties kopijos tikrumu ir vertinti, kad sutartiniai santykiai tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę, nes šalių paaiškinimai, jų susirašinėjimas leidžia teismui spręsti, kad tarp šalių buvo sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagrįsti minėtos rašytinės 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis (CPK 202 straipsnis).

24Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2014 m. spalio 3 d. šalių sudarytos grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2014/653/141003/01 13 punktu, kuriuo šalys susitarė, kad jei bet kuri iš šalių pažeisdama šią sutartį šioje sutartyje nustatytais terminais nepristatys/nepriims produkcijos, tai kaltoji šalis sumokės kitai šaliai 25 proc. nepristatytos/nepriimtos produkcijos kainos dydžio baudą (jei kaina sutarties 1 punkte nenurodyta, tai bauda bus apskaičiuojama imant paskutinės sutarties galiojimo dienos kainoraštį). Šalys susitaria ir pareiškia, kad šioje sutartyje nurodytos netesybos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais ir neginčijamais nuostoliais ir negali būti mažinamos (1 t., e. b. l. 9).

25Atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudaro jo nurodomos aplinkybės, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pristatytus grūdus, nutraukė sutartį, todėl atsakovui nekyla prievolė mokėti ieškovui sutartyje nustatytas netesybas.

26Pažymėtina, jog Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 nutartis Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010).

27Šiuo atveju byloje esantys įrodymai, t. y. 2014 d. lapkričio 4 d. grūdų grąžinimo aktai Nr. 247, Nr. 248, Nr. 249 ir Nr. 250 bei jų turinys patvirtina, kad atsakovo atvežti miežiai neatitiko Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos standartų (1 t., e. b. l. 122-156). Šią aplinkybę konstatavo kompetentingas asmuo - ieškovo įmonės laborantė. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ir patvirtinančių, jog jo ieškovui pateikta produkcija atitiko keliamus reikalavimus. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad būtent tuos pačius grūdus priėmė kitas pirkėjas, nepagrįsta jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais.

28Pažymėtina, jog sutarties 2 punktas numato, kad perkama produkcija turi atitikti LST kokybės standartų bei techninių sąlygų reikalavimus, keliamus konkrečios rūšies produkcijai. Produkcijos kokybės klasė bus nustatyta priėmimo-perdavimo metu elevatoriuje grūdų priėmimo punkto laboratorijoje, vadovaujantis galiojančiais LST kokybės standartais ir užfiksuota Produkcijos priėmimo kvite. [...] Neatitinkantys LST kokybės standartų bei techninių sąlygų reikalavimų grūdai grąžinami pardavėjui arba perkami su nuoskaitomis, paskelbtomis kainyne produkcijos priėmimo-perdavimo dieną ar perkami atskirai šalių raštu sutartomis išlygomis. Prieštaravimus, reikalavimus ar pretenzijas dėl produkcijos kokybės tyrimo ir jo rezultatų pardavėjas gali reikšti tik Elevatoriaus grūdų priėmimo punkto laboratorijai. Pirkėjas už produkcijos kokybės tyrimų rezultatus neatsako. Be to, LST kokybės standartų 5.4. punkte numatyta, jog jeigu pirkėjas ir pardavėjas nesutaria dėl superkamų salyklinių miežių kokybės įvertinimo tyrimai kartojami dalyvaujant pardavėjui. Kai pardavėjui nepriimtini kartotinių tyrimų rezultatai, pardavėjas per parą, laiką skaičiuojant nuo kitos paros 0.00 h., salyklinių miežių laboratorinį esminį pateikia Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ar kitai vyriausybės įgaliotai institucijai.

29Taigi, šalių sudaryta sutartis bei LST kokybės standartai suteikė pardavėjui, t. y. atsakovui, teisę reikšti prieštaravimus, reikalavimus ar pretenzijas dėl produkcijos kokybės tyrimo ir jo rezultatų, tačiau atsakovas tokia teise nesinaudojo, paimti pakartotinių mėginių ar suformuoti mėginį siuntimui į nepriklausomą laboratoriją atsakovas neatvyko, o atsakovo įmonės direktoriaus nurodoma aplinkybė, kad jis sirgo, nepaneigia atsakovo pareigos rūpintis (pavyzdžiui, įgalioti kitus asmenis) tinkamu sutarties vykdymu ir nustatyta tvarka ginti galimai pažeistas savo teises. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas nesiėmė jokių priemonių, numatytų sutartyje bei LST kokybės standarte, kad įrodytų pristatytos produkcijos kokybiškumą, o bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat neįrodė, jog tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. pristatė atsakovui tinkamos kokybės produkciją. Pažymėtina, jog vien liudytojo G. A., kuris buvo atsakovo įmonės vairuotojas, parodymai, kad jis nematė vabaliukų miežių mėginiuose, negali patvirtinti aplinkybės, kad pateikta produkcija atitiko keliamus reikalavimus. Atsakovas, be kita ko, neįrodė savo teigiamų aplinkybių, jog ieškovas buvo nesąžiningas ir sąmoningai atsisakė priimti atsakovo pristatytus grūdus.

30Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog atsakovas, nepristatydamas sutartyje sulygto kiekio produkcijos, atitinkančios LST kokybės standartų bei techninių sąlygų reikalavimus, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. 2015 m. vasario 11 d. rašytiniame paaiškinime atsakovas pats pripažino, kad pilnai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovui (1 t., e. b. l. 12-13). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

31Pasak atsakovo, ginčo šalių sutartis ir susitarimas buvo nutraukti 2014 m. gruodžio mėn., todėl jam negali kilti pareiga mokėti Sutartyje numatytą baudą ir priešieškiniu prašo pripažinti šalių 2014 m. spalio 3 d. sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos susitarimą Nr. 1 nutrauktais 2014 m. gruodžio mėn. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

32Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi nenumatė konkrečios sutarties nutraukimo tvarkos. Pažymėtina, jog sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymą ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Ieškovo atstovė, taip pat ieškovo įmonėje dirbę asmenys, dalyvavę bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai, R. V., S. U. nurodė, jog paprastai ieškovo įmonėje sutarties nutraukimas forminamas abiejų šalių susitarimu. Šiuo atveju byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sutartis buvo nutraukta. Ieškovo teiginiai, jog nutraukimas buvo įformintas atitinkamu įrašu sutarties originale, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog atsakovas turi pareigą saugoti savo sutarties originalų egzempliorių, todėl logiška, jog atsakovas būtų reikalavęs įrašo apie sutarties nutraukimą ant savo sutarties egzemplioriaus. Atsakovas teigia, jog sutartį buvus nutrauktą jam patvirtino ieškovo darbuotojai G. S. bei R. V., tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šie asmenys ieškovo nebuvo įgalinti nutraukti sutarties su atsakovu (1 t., e. b. l. 114-121). Liudytoja I. M. taip pat jokių aplinkybių apie sutarties nutraukimą patvirtinti negalėjo, teigė, jog pati sutarčių nutraukimo klausimų nesprendžia (2 t., e. b. l. 79, 82). Taigi, visų šių teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti šalių 2014 m. spalio 3 d. sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos susitarimą Nr. 1 nutrauktais 2014 m. gruodžio mėn., kaip nurodo atsakovas.

33CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

34Teismui konstatavus, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas, nepriimdamas dalies atsakovo pateiktos produkcijos, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas atliko esminį sutarties pažeidimą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, siekdamas vienašališkai nutraukti sutartį, apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešė ieškovui, todėl ir šiuo pagrindu teismas negali pripažinti sutarties nutraukta. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas nereikalavo likusio sutartyje numatyto kiekio grūdų iš atsakovo, nepatvirtina, kad sutartį abi šalys laikė nutraukta. Pažymėtina, jog pagal sutartį aktyvius veiksmus, t. y. priduoti atitinkamą kiekį produkcijos, turėjo atlikti atsakovas, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad sutarties nutraukimą įrodo ir tolesni šalių veiksmai.

35Teismas, ištyręs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio ir pripažinti šalių 2014 m. spalio 3 d. sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos susitarimą Nr. 1 nutrauktais 2014 m. gruodžio mėn., todėl atsakovo priešieškinis atmestinas.

36Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, tarp jų ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat yra laikomos viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymo nustatytas netesybas) santykio bei taip konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus.

37Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, taip pat praleido prievolės įvykdymo terminą pagal 2015 m. gegužės 14 d. baudų sąskaitą Nr. PLF000002, bei teismui konstatavus, jog atsakovo priešieškiniu reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 11 860,81 Eur baudą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.72 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis).

38Teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti baudos dydžio, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-10-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.).

39Šiuo atveju abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, veikiantys kaip verslininkai, todėl sutarčių laisvės principas leidžia jiems susitarti dėl netesybų dydžio. Pažymėtina, jog baudos dydis nustatytas vienodas abiems šalims, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas įsipareigojo mokėti nurodyto dydžio netesybas bei patvirtino, jog sutartyje nurodytos netesybos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais ir neginčijamais nuostoliais ir negali būti mažinamos (1 t., e. b. l. 9). Taigi, atsakovo nurodoma aplinkybė, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių, neeliminuoja atsakovo pareigos mokėti sulygto dydžio baudą. Kita vertus, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas prieina prie išvados, jog nėra teisinio pagrindo mažinti laisva šalių valia sulygtų netesybų dydžio.

40Atsakovas šioje civilinėje byloje taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, jog ieškovas praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl netesybų. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

41Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

42Teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovo sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina 2015 m. gegužės 15 d., t. y. ieškovo išrašytoje baudų sąskaitoje nurodytas jos apmokėjimo terminas, kada ieškovas faktiškai suvokė, kad atsakovas gera valia nesumokės baudos ir kad buvo pažeistas jo interesas. Teismo vertinimu, ieškovas per visą šalių susirašinėjimo laikotarpį pagrįstai tikėjo, jog šalims pavyks pasiekti susitarimą ir sutartis bus toliau vykdoma arba, atsakovui nusprendus toliau nebetiekti grūdų, jis gera valia sumokės ieškovo paskaičiuotą baudą, tačiau 2015 m. gegužės 15 d. atsakovui neįvykdžius ieškovo reikalavimų, ieškovui tapo aišku apie jo teisės į netesybas pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad 2015-06-15 d. pareiškiant ieškinį teisme, senaties terminas nepraleistas ir šiuo pagrindu ieškinys negali būti atmestinas.

43Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo procesines 8,05 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Pažymėtina, jog minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindo remtis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Kita vertus, LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas nustato pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, todėl šiame įstatyme numatytų palūkanų norma gali būti taikoma ginčo šalims. Pažymėtina, jog pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnį, skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog pavyzdinė sutartis nenumato ieškovo nurodyto norminio akto (LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas) taikymo ir prašomų palūkanų dydžio neeliminuoja atsakovo įstatyminės pareigos mokėti ieškovui procesines palūkanas dėl ieškovo kreipimosi į teismą pagal LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 860,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnio 1 dalis).

44Atsakovas bylos nagrinėjimo metu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti ieškovui 5 792,00 Eur baudą, 50 proc. baudos paskiriant atsakovui, kadangi mano, jog ieškovo ieškinio pateikimas teismui yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

45CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, kt.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

46Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai teismo pripažinti pagrįstais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar kad jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį ir kad jo elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl atsakovo prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.

47Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 267,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų už pateiktą ieškinį (1 t., e. b. l. 7, 33) bei 2 020,33 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 t., e. b. l. 25-26, 85-87, 110-103, 184-187; 2 t., e. b. l. 70-77, 108-112, 151-155, 159-163), kurias prašė priteisti iš atsakovo.

48Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 2 020,33 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – byla nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai - mano, kad yra pagrindas ieškovo prašomą priteisti 2 020,33 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažinti iki 1 500,00 Eur, kuri yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 767,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (267,00 Eur + 1 500,00 Eur).

49Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 16,94 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).

50Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 220,00 Eur dydžio užstatą liudytojų išlaidoms padengti (1 t., e. b. l. 180). Įvertinus tai, kad atsakovo prašyti kviesti liudytojai teismui nepateikė duomenų apie jų patirtas išlaidas, ieškovui grąžintinas 220,00 Eur dydžio jo sumokėtas nepanaudotas užstatas (CPK 101 straipsnis).

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 140, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

52ieškinį tenkinti visiškai.

53Priteisti ieškovui UAB „Litagros prekyba“, į. k. 122012020, iš atsakovo ŽŪB „Šilagalis“, į. k. 268565360, 11 860,81 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų 81 ct) baudą, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 860,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 767,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

54Atsakovo priešieškinį atmesti.

55Atsakovo prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo netenkinti.

56Priteisti iš atsakovo ŽŪB „Šilagalis“, į. k. 268565360, Lietuvos Respublikos valstybei 16,94 Eur (šešiolika eurų 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

57Grąžinti atsakovui ŽŪB „Šilagalis“, į. k. 268565360, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos klientų lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) užstato.

58Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,... 2. sekretoriaujant Rūtai Staugaitienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei E. P.,... 4. atsakovo atstovams direktoriui G. S., advokatui A. B.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 6. ieškovas UAB „Litagros prekyba“ (buvęs UAB „Litagros grūdai“)... 7. Atsakovas pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį su... 8. Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, atsikirsdamas į atsakovo... 9. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Litagros... 10. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas su atsakovo reikalavimu pripažinti... 11. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė E. P. palaikė ieškinį... 12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas G. S. nesutiko su ieškiniu ir... 13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. B. nurodė, jog nėra... 14. Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas. ... 15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d.... 16. Byloje taip pat nustatyta, jog 2014 d. lapkričio 4 d. grūdų grąžinimo... 17. Liudytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, jog yra UAB „Litagros prekyba“... 18. Liudytoja I. M. teismo posėdyje nurodė, jog nuo 2003 metų dirba ieškovo... 19. Liudytojas G. A. teismo posėdyje nurodė, jog dirba ŽŪB „Šilagalis“,... 20. Liudytojas R. V. teismo posėdyje nurodė, jog dirbo UAB „Litagros prekyba“... 21. Liudytoja S. U. teismo posėdyje nurodė, jog dirbo UAB „Litagros prekyba“... 22. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl šalių sutartinių... 23. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad byloje nėra pateikto 2014 m. spalio 3 d.... 24. Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2014 m. spalio 3 d. šalių sudarytos... 25. Atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudaro jo nurodomos aplinkybės,... 26. Pažymėtina, jog Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese... 27. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai, t. y. 2014 d. lapkričio 4 d. grūdų... 28. Pažymėtina, jog sutarties 2 punktas numato, kad perkama produkcija turi... 29. Taigi, šalių sudaryta sutartis bei LST kokybės standartai suteikė... 30. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog atsakovas,... 31. Pasak atsakovo, ginčo šalių sutartis ir susitarimas buvo nutraukti 2014 m.... 32. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi nenumatė konkrečios sutarties nutraukimo... 33. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį,... 34. Teismui konstatavus, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas, nepriimdamas... 35. Teismas, ištyręs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra... 36. Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, tarp jų ir dėl jų... 37. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius... 38. Teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti baudos dydžio, vadovaujantis CK 6.73... 39. Šiuo atveju abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, veikiantys kaip... 40. Atsakovas šioje civilinėje byloje taip pat prašo taikyti ieškinio senatį,... 41. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės... 42. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovo sužinojimo apie teisės... 43. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo procesines 8,05 procentų dydžio... 44. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 45. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu... 46. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai teismo pripažinti pagrįstais,... 47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 48. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 2 020,33 Eur teisinės... 49. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos... 50. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 140,... 52. ieškinį tenkinti visiškai.... 53. Priteisti ieškovui UAB „Litagros prekyba“, į. k. 122012020, iš atsakovo... 54. Atsakovo priešieškinį atmesti.... 55. Atsakovo prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo netenkinti.... 56. Priteisti iš atsakovo ŽŪB „Šilagalis“, į. k. 268565360, Lietuvos... 57. Grąžinti atsakovui ŽŪB „Šilagalis“, į. k. 268565360, iš Vilniaus... 58. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas...