Byla e2A-1470-794/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B., V. V., Ž. K., G. P., D. D., R. B. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-884-807/2018 pagal ieškovų R. B., E. B., A. Z., E. Z., E. D., G. V., G. P., I. I. G. P., T. B., I. B., L. D., N. D., V. V., Ž. K., R. D., D. D., A. K., I. K. ir R. B., atstovaujamų advokatės S. N., ieškinį atsakovui D. P. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir servitutų nustatymo, tretieji asmenys D. B. AS Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, R. V., L. V., N. T., A. T. ir I. B..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo (pakeitimo), kuriais prašė nustatyti 24100 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). naudojimosi tvarką pagal 2016-12-05 UAB „Geo Planum“ atliktus žemės sklypo tiksliuosius matavimus ir parengtą planą, nustatant, kad - ieškovai A. Z. ir E. Z. naudosis 1003 kv. m žemės sklypu plane pažymėtu geltona spalva Nr. 1 (žemės sklypo ribos pažymėti taškais) ir 297 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu žalia spalva ir Nr. 2 ( žemės sklypo ribos pažymėti taškais 29,30,12,44,45,35,34); ieškovai E. D. ir G. V. naudosis 750 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu žydra spalva Nr.5 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 23,24,38,39); ieškovai G. P. ir I. I. G. P. naudosis 1715 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu geltona spalva Nr. 9 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 37,42,47,46,39,38) ir 505 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu raudona spalva Nr. 12 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 13,14,15, 16,17,46.47,48); ieškovas T. B. naudosis 1299 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu geltona spalva Nr. 1 (žemės sklypo ribos plane pažymėtos taškais) ir 861 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu žalia spalva Nr. 2 (žemės sklypo ribos plane pažymėtos taškais 30,29,34,35,45,44,12); ieškovė I. B. naudosis 1041 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu geltona spalva Nr. 1 (žemės sklypo ribos plane pažymėtos taškais) ir 529 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu žalia spalva Nr. 2 (žemės sklypo ribos plane pažymėtos taškais 12,44,45,35,34,29,30); ieškovai L. D. ir N. D. naudosis 1700 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu tamsiai violetine spalva Nr. 6 (žemės sklypo ribos plane pažymėtos taškais 22,23,39,40); ieškovai R. B. ir E. B. naudosis 2650 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu oranžine spalva Nr. 7 (žemės sklypo ribos plane pažymėtos taškais 21,22,40,18,19); ieškovai V. V. ir Ž. K. naudosis 955 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu šviesiai violetinė spalva Nr. 4 (žemės sklypo ribos plane pažymėtos taškais 24,25,37,38); ieškovai R. D. ir D. D. naudosis 820 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu rožinė spalva Nr. 3 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 27,28,29,34,35); ieškovai A. K. ir I. K. naudosis 820 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu rožinė spalva Nr. 3 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 27,28,29,34,35); ieškovai R. B. ir L. B. naudosis 805 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu geltona spalva Nr.1 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 31,32,33,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11) ir 885 kv. m. žemės sklypu plane pažymėtu žalia spalva Nr. 2 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 29,30,12,44,45,35,34). Ieškovai taip pat prašė nustatyti servitutą S4 – 4-ojo žemės sklypo savininkams V. V. ir Ž. K.; S3 – 3-ojo žemės sklypo savininkams R. D., D. D., A. K. ir I. K.; S2 – 2-ojo žemės sklypo savininkams I. B., A. Z., E. Z., R. B., L. B. ir T. B.; S9 – 9-ojo žemės sklypo savininkams G. P. ir M.I. G. P.; S10 – 10-ojo žemės sklypo savininkams L. V. ir R. V. – kelių ir komunikacijų tiesimui.

82.

9Nurodė, kad ieškovai, atsakovas ir tretieji asmenys yra 2.4100 ha žemės ūkio paskirties sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. Nr. ( - ) D. R. k. v., ( - ) bendrasavininkai. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir kiekvienas savininkas pirkimo-pardavimo sutartį sudarė notarinėje kontoroje pagal UAB „Adema“ detaliojo plano pagrindinį brėžinį. Remiantis šiuo detaliųjų kadastriniu planu (brėžiniu) ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kiekvienas žemės sklypo bendrasavininkas perėmė jam priklausančios nuosavybės dalį pagal žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo aktus. Kiekvieno savininko nuosavybės dalis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre šalių valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir įregistruota; ieškovų nuosavybės dalis patvirtina duomenys iš nekilnojamojo turto registro kadastro. Sutinkamai su žemės sklypo kadastriniais matavimais, UAB „Adema“ atliktu žemės sklypo pagrindiniu brėžiniu, esančiu neatskiriamo notarinių sutarčių dalimi, ieškovams nuosavybėn teise atiteko tam tikros žemės sklypo dalys. Šias aplinkybes patvirtina 2017-09-18 nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašas, UAB „ Adema“ žemės sklypo detalusis planas (pagrindinis brėžinys). 2016-12-05 UAB „ Geo Planum“ savininkų užsakymu atliko tiksliuosius geodezinius žemės sklypo matavimus ir parengė naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų žemės sklypo planą, tačiau pabaigti šios procedūros ir įregistruoti bendro žemės sklypo tiksliuosius geodezinius matavimus ir žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovai negali dėl atsakovo D. P. veiksmų, kadangi jis nemotyvuotai atsisako pasirašyti žemės sklypo planą, nors planas atitinka visų bendrasavininkų interesus, jis sudarytas remiantis teisėtais ir galiojančiais dokumentais ir nepažeidžia bendrasavininkų teisių.

103.

11Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad prie pirkimo pardavimo sutarčių pridėtas žemės sklypo padalijimo projektas, kurį 2004-10-08 parengė J. B. įmonė „Arlitanas“ nėra nustatyta tvarka patvirtintas, yra be parašų, nėra išduotos planavimo sąlygos, nėra duomenų apie projekto patvirtinimą ir t.t., dėl ko šio projekto sprendiniai yra niekiniai. Atsakovo teigimu, tai tik žemės sklypo bendraturčių susitarimas (ketinimai) naudotis bendru daiktu ateityje, kai bus įgyvendinti žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniai. Kadangi žemės sklypo padalijimo projektas nebuvo įgyvendintas, laikoma, kad nėra priimtas galutinis ir privalomas bendraturčiams sprendimas dėl žemės sklypo naudojimosi ir versti žemės sklypo bendratautį naudotis žemės sklypu pagal 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektą, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad į bylą pateiktas UAB „Adema“ detalusis planas nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas, tai yra darbinis brėžinys, jokių teisinių pasekmių atsakovui ir ieškovams jis nesukelia. Teritorijų planavimo dokumentų registre šis detalusis planas nėra registruotas. Žemės sklypo 2005-01-12 pirkimo-pardavimo sutarties 1.7 p. nurodyta, kad žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus. Žemės sklypo pirkėjai kaip ir atsakovas ketino ateityje statyti gyvenamuosius namus. Bet šiuos ketinimus iki šiol nėra galimybės įgyvendinti, nes teisės nenumato galimybės pakeisti žemės sklypo paskirtį į gyvenamąsias teritorijas. Žemės sklypo bendraturčiai ne vieną kartą ketino pakeisti žemės sklypo paskirtį į gyvenamąsias teritorijas ir padalinti žemės sklypą. NTR CDB išraše apie NTR įregistruotą turtą yra nurodyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2013-03-21, plano rengėjas UAB „Arlitanas“. Šiame žemės sklypo plane nėra nurodyta kokiomis konkrečiomis dalimis bendraturčiai naudosis, yra įvardijamos tik idealiosios valdomu žemės sklypu dalys. Taigi, šis planas yra teisėtas ir nenuginčytas nustatyta tvarka.

124.

13Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teismui pateiktas 2016-12-05 UAB „Geo Planum“ naudojimosi tvarkos planas yra nustatyta tvarka nesuderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Plane nėra išreikšta žemės sklypo bendraturčių valia, kad jie sutinka su paženklintomis sklypų ribomis. Pagal ieškovų parengtą naudojimosi tvarkos planą, atsakovui atitenka miško ūkio žemės dalis plane pažymėta indeksu 1, kurios bendras plotas 0.6188 ha. Žemės sklypu pažymėtu indeksu 1, ieškovas bendrai naudosis su kitais 3 bendraturčiais, bet šiems bendraturčiams yra taip numatytos žemės ūkio sklypo dalys, kuriose yra galimybė ateityje pakeisti žemės sklypo paskirtį ir statyti gyvenamuosius namus. Šiuo atveju, atsakovo visa turima žemės sklypo dalis priskiriama į žemės sklypo dalį, kurios paskirtis yra miško ūkio ir ši sklypo dalis ateityje nebegali būti skaidoma, todėl atsakovas siūlė nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką taikant sekančius principus: miško ūkio paskirties žemės sklypo dalimi 0,6188 ha ploto siūloma naudotis visiems bendraturčiams bendrai ir skirtas 0,6188 ha plotas bendram naudojimui turi būti apskaičiuojamas proporcingai turimoms dalims nuosavybėje. Likusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą paskirstyti plotais pagal turimas proporcijas, numatant bendrojo naudojimo kelius privažiavimui prie naudojamų žemės sklypų. Į bylą pateikė savo planą, kurį 2018-08-09 paruošė UAB „Inreal GEO“ ir pagal kurį yra numatyta sekanti naudojimosi žemės sklypu tvarka – R. B. ir E. B. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu N (plotas 1795 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; T. B. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu F (plotas 1465 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; G. P. ir I.I. G. P. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu I (plotas 1502 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; A. K., I. K., R. D. ir D. D. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu J (plotas 555 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; R. B. ir L. B. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu E (plotas 1146 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; D. P. ir R. P. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu B (plotas 1381 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; A. Z. ir E. Z. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu D (plotas 882 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; Ž. K. ir V. V. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu K (plotas 647 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; L. V. ir R. V. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu H (plotas ( - ) kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; N. D. ir L. D. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu M (plotas 1151 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; E. D. ir G. V. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu L (plotas 508 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; I. B. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu C (plotas 1063 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; A. T. teisių perėmėjai N. T. ir A. T. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu G (plotas 1050 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P; D. B. AS Lietuvos filialas atskirai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu O (plotas 366 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais A ir P.

145.

15Trečiasis asmuo D. B. A/S teismui pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad bankas žemės ūkio paskirties sklypo, esančio D. R. k. v. ( - ) bendrasavininku tapo 2017-04-07, vykdymo procese perėmęs minėto žemės sklypo 540/24100 dalį. Nei iki bankui perėmus minėto žemės sklypo dalį, nei vėliau bendrasavininkai nėra bendru sutarimu sudarę žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Be to, trečiasis asmuo taip pat nėra pritaręs 2016-12-05 UAB „Geo Planum“ parengtam naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų žemės sklypo planui. Nors ieškinyje nurodyta, kad planas atitinka visų bendrasavininkų interesus, sudarytas remiantis teisėtais ir galiojančiais dokumentais ir nepažeidžia bendrasavininkų interesų, trečiasis asmuo nesutiko su tokiais bendraieškių argumentais, kadangi 2016-12-05 UAB „Geo Planum“ parengtas naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų žemės sklypo planas pažeidžia banko interesus. Bankui skirto žemės sklypo dalis, minėtame plane pažymėta Nr. 8, yra trikampio formos (30,56 m x 36,45 m x 53,02 m) ir jo konfigūracija yra netinkama pastato statyboms, kas reiškia, kad jo reali rinkos vertė sumažėja iki simbolinės. Trečiasis asmuo sutiktų, kad, vadovaujantis lygiateisiškumo ir proporcingumo principais, jam būtų skirtas stačiakampio ar daugiakampio formos žemės sklypas, kuris savo forma būtų panašus į kitų bendrasavininkų žemės sklypus.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), tarp bendraturčių tvarką pagal 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą., likusioje dalyje ieškinį atmetė.

207.

21Teismas konstatavo, jog žemės sklypas, kuriame yra bylos šalims priklausančios dalys, yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad žemės sklypo bendrasavininkai, įsigydami sklypo dalis, ketino ateityje statyti gyvenamuosius namus. Žemės sklypo bendraturčiai ketino pakeisti žemės sklypo paskirtį į gyvenamąsias teritorijas ir padalinti žemės sklypą, ką patvirtina 2005-02-02 sutartis su UAB „Adema“ ir 2012-03-08 planavimo sąlygos rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti. Vertindamas UAB „Arlitanas“ 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektą, kuris yra minimas kaip notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių priedas, teismas padarė išvadą, kad šis planas (projektas) yra žemės sklypo bendraturčių susitarimas (ketinimai) naudotis bendru daiktu ateityje, kuomet bus įgyvendinti žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniai, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad žemės sklypo padalijimo projekto neįgyvendinus iki šiol, laikoma, kad nėra priimtas galutinis ir privalomas bendraturčiams sprendimas dėl žemės sklypo naudojimosi ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką remiantis minėtu 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektu, nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pačių ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pagal UAB „GEO Planus“ parengtą planą, neatitinka bendraturčiams notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse koordinačių taškais apibrėžtų sklypo dalių dislokacijos vietų (D. P., R. ir L. B., I. B., G. ir I.I. P., T. B., A. ir E. Z. atvejais). Be to, pagal ieškovų parengtą naudojimosi tvarkos planą, atsakovui D. P. atitenka miško ūkio žemės dalis plane pažymėta indeksu 1, kurios bendras plotas 6188 kv. m. ir šia žemės sklypo dalimi atsakovas bendrai naudosis su dar keturiais bendraturčiais – I. B., A. ir E. Z., R. ir L. B. bei T. B.. Tačiau šiems bendraturčiams ieškovų teikiamame plane taip pat yra numatytos naudotis žemės ūkio sklypo dalis, pažymėta indeksu 2, kurioje yra galimybė ateityje pakeisti žemės sklypo paskirtį ir statyti gyvenamuosius namus, tuo tarpu visa atsakovo turima žemės sklypo dalis priskiriama į žemės sklypo dalį, kurioje išimtinai auga miškas ir ši sklypo dalis ateityje nebegali būti skaidoma ir naudojama statyboms, kas teismo vertinimu, pažeidžia atsakovo D. P. interesus ir teisėtus lūkesčius. Be to, su ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka nesutinka ne tik atsakovas, bet ir trečiasis asmuo D. B. AS Lietuvos filialas, nurodydamas, kad ji iš esmės pažeidžia banko interesus, kadangi bankui siūloma naudotis dalis yra netinkamos konfigūracijos, dėl ko jos vertė iš karto sumažėja iki simbolinės, o naudojimosi tvarkos nustatymas reikalauja siekti interesų pusiausvyros ir galimų ginčų pašalinimo ateityje. Taigi įvertinus ieškovų pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, teismas konstatavo, jog nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovams ir nepagrįstai sumenkinami atsakovo bei trečiojo asmens interesai (paskiriant jiems naudotis išskirtinai miško plotu bei menkesnės konfigūracijos sklypo dalimi), ko pasekoje tai savaime objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo ir ateityje, ji pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir trečiųjų asmenų teises, todėl ji negali būti teismo patvirtinta.

228.

23Dėl ieškovų reikalavimo nustatyti servitutą teismas pažymėjo, kad bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai. Todėl ieškovų reikalavimas nustatyti aukščiau minėtus servitutus yra įstatymiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

249.

25Dėl atsakovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos teismas konstatavo, kad bendrai paskirtas kiekvienam iš bendraturčių naudotis sklypo plotas (indeksai nuo B iki N + indekso A + indekso P plotai) atitinka bendraturčių pirkimo-pardavimo sutartimis įsigytus žemės sklypo plotus. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka yra racionalesnė ir optimalesnė, kadangi atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą – visi bendraturčiai naudosis tiek atskiromis sklypo dalimis, kuriose ateityje galės įgyvendinti savo teises statant pastatus/statinius, tiek bendrai dalimi, kuri yra užsodinta mišku bei dalimi, kuri reikalinga privažiuoti/prieiti prie žemės sklypų. Būtent toks naudojimosi tvarkos nustatymo principas minimizuos ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje ir užtikrins bendraturčių interesų pusiausvyros principą. Nors minėtame plane, kaip ir plane, kuris yra pateiktas ieškovų, siūloma nustatyti naudojimosi tvarka nevisiškai atitinka bendraturčiams notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse koordinačių taškais apibrėžtų sklypo dalių dislokacijos vietas, tačiau esant pačiose sutartyse aiškiai nurodytai aplinkybei, kad žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus, teismas neturi pagrindo ir pareigos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos išimtinai sutartyse minėtų koordinačių ribose. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), tvarka turi būti nustatyta pagal 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2710.

28Ieškovai E. B., V. V., Ž. K., G. P., D. D., R. B. ir G. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2911.

30Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3111.1.

32Byloje buvo pareikštas ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką pagal 2016-12-05 UAB “Geo Planum” parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą. Atsakovas su ieškovų pateiktu planu nesutiko, tačiau priešieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką jo siūlomu variantu nepateikė. Atsakovas 2018-08-10 į bylą pateikė UAB “Inreal GEO” parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, pagal kurį pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Apeliantų teigimu, tuo teismas pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. nuostatas, nes išėjo už ieškinio ribų, o priešieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas.

3311.2.

34Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, bei padarė neteisingą išvadą, jog faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta. Apeliantų vertinimu, faktinė naudojimosi tvarka neturėtų būti suprantama tik kaip faktinis sklypo naudojimas daržui, sodui, statiniams ar pan. Nustatant faktinio naudojimosi aplinkybes reikia vertinti tai, kad visi bendraturčiai žemės sklypus įsigijo gyvenamųjų namų statybai, todėl, kol nebuvo pakeista žemės sklypo paskirtis bei išduoti leidimai statybai, sklypų naudojimas statybai ar gerbūvio sukūrimas juose negalėjo prasidėti. Šiuo konkrečiu atveju, faktinis žemės sklypo naudojimas turėtų apimti ir sklypo dalies savininko (bendraturčio) suvokimą, kuria konkrečiai žemės sklypo vieta jis turi teisę naudotis, kurią žemės sklypo dalį jis suvokia kaip savo nuosavybę. Byloje yra pateiktos visų žemės sklypo, bendraturčių pirkimo - pardavimo sutartys bei žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo aktai, iš kurių matyti, kad kiekvienam pirkėjui buvo parduota žemės sklypo idealioji nuosavybės dalis, kurios konkreti buvimo vieta buvo apibrėžta sklypo numeriu (R. B. atveju) ar vietinės koordinačių sistemos taškais (kitų bendraturčių atveju). Taigi žemės sklypų pirkimo pardavimo aplinkybės bei pirkimo pardavimo sutarties objekto apibūdinimas reiškė faktinį naudojimosi tvarkos nustatymą tarp bendraturčių jau turto įsigijimo momentu. Pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytos naudojimosi tvarkos laikymąsi patvirtina ir tolesni bendraturčių, tame tarpe ir atsakovo, veiksmai, susiję su įgyto turto valdymu, t. y. iš karto po pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, kiekvienas bendraturtis atskirai sudarė sutartis su UAB „Adema“ dėl įsigyto sklypo detalaus projekto parengimo. Vadinasi, faktinė sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta, tačiau teismas nepagrįstai notarinių pirkimo - pardavimo sutarčių priedą – UAB „Arlitanas“ 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektą -įvertino kaip susitarimą naudotis bendru daiktu ateityje, kuomet bus įgyvendinti žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniai. Tai, kad žemės sklypo padalijimo projektas iki šiol neįgyvendintas, nekeičia ir negali pakeisti notariškai patvirtintomis pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytų sąlygų.

3511.3.

36Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą UAB “Inreal GEO” parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą neatsižvelgė į tai, kokią įtaką atsakovo intereso užtikrinimas padarys kitų bendraturčių interesams, ar projektu siūloma naudojimo tvarka yra racionali ir patogi, ar nesudarys sąlygų kilti konfliktinėms situacijoms ateityje. Apeliantų teigimu, kiekvieno iš bendraturčių atskiram naudojimui paskirtas sklypas sumažėja beveik trečdaliu, lyginant su plotu, kurį kiekvienas atskiram naudojimui gavo pagal pirkimo - pardavimo sutarties perdavimo – priėmimo aktą. Dalis sklypų pagal patvirtintą naudojimosi tvarką patenka visai į kitą vietą, nei buvo perduoti pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Be to, dalis atskiram naudojimui paskirtų sklypų nesiriboja su bendram naudojimui skirtais plotais. Taigi atsakovo pateiktas naudojimosi tvarkos planas yra neracionalus ir nepatogus, neproporcingai pažeidžia kitų bendraturčių interesus, sudaro sąlygas konfliktinėms situacijoms kilti ateityje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal atsakovo planą, vertintinas kaip pažeidžiantis CK 4.75 str. 1 d. nuostatas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3711.4.

38Teismas nurodė, kad ieškovų planu trečiajam asmeniui D. B. siūloma naudotis sklypo dalis yra netinkamos konfigūracijos (trikampis), dėl ko jos vertė iš karto sumažėja iki simbolinės, tačiau atsakovo pateiktame plane, pagal kurį teismas nustatė naudojimosi tvarką, bankui tenkančio sklypo konfigūracija ta pati – trikampis, o statybos galimybės jame dar mažesnės, nes atskiram naudojimui tenka tik 366 kv. m., kai pagal ieškovų planą tektų beveik trečdaliu didesnis sklypas - 540 kv. m.

3911.5.

40Jau sudarant pirkimo - pardavimo sutartį atsakovui buvo žinoma, kokia konkrečia sklypo dalimi jis naudosis, kad ši sklypo dalis yra apaugusi mišku, ir būtent tokį sklypą jis pats pasirinko. Atsakovas, elgdamasis kaip protinga ir rūpestinga sandorio šalis, prieš pirkdamas sklypą, turėjo ir galėjo išsiaiškinti, kokias pasekmes, žemės paskirties keitimo ir statybos požiūriu, sukelia sklypo apaugimas mišku. Kadangi jis to nepadarė, tuo prisiimdamas riziką dėl pasekmių, turėtų sutikti ir su savo rizikingo elgesio pasekmėmis. Jeigu teismas ir vertintų, kad atsižvelgiant į bendraturčių interesų derinimo principą, pirkimo pardavimo sutartimis faktiškai nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų būti keičiama, toks pakeitimas turėtų būti minimalus, atitinkantis proporcingumo principą, o ne tarnaujantis išimtinai atsakovo interesų patenkinimui.

4112.

42Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimą palikti nepakeistą.

4313.

44Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4513.1.

46Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos (CK 4.75 str. 1 d.) nenustatyta, jog nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu atsakovas savo poziciją dėl naudojimosi tvarkos turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu - priešieškiniu. Be to, remiantis teismų praktika, priešieškinio pateikimas tokio tipo bylose nėra privalomas, pakanka šiuo atveju atsakovui pateikti savo naudojimosi tvarkos planą tam, kad būtų parinktas tinkamiausias naudojimosi tvarkos planas atitinkantis visų bendraturčių interesams.

4713.2.

482004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektas, kurį parengė UAB „Arlitanus“ ir kuris yra pridedamas prie pirkimo-pardavimo sutarčių, nėra nustatyta tvarka patvirtintas, yra be parašų, projektui nebuvo išduotos planavimo sąlygos, nėra duomenų apie projekto patvirtinimą ir t.t. Pardavėjas suklaidino pirkėjus, kad žemės sklypą bus galima padalinti ir pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, vertinant 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektą galima teigti, kad šis planas yra žemės sklypo bendraturčių susitarimas naudotis bendru daiktu ateityje kaip bus įgyvendinti žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniai. Kadangi žemės sklypo padalijimo projektas nebuvo įgyvendintas, laikoma, kad nėra priimtas galutinis ir privalomas bendraturčiams sprendimas dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimo.

4913.3.

50Pagal ieškovų parengtą naudojimosi tvarkos planą atsakovui atitenka miško ūkio žemės dalis plane pažymėta indeksu 1, kurios bendras plotas 0.6188 ha. Žemės sklypu pažymėtu indeksu 1 ieškovas bendrai naudosis su kitais 3 bendraturčiais, bet šiems bendraturčiams yra taip numatytos žemes ūkio sklypo dalys, kuriose yra galimybė ateityje pakeisti žemės sklypo paskirtį ir statyti gyvenamuosius namus. Tuo tarpu atsakovo visa turima žemės sklypo dalis priskiriama žemės sklypo daliai, kurios paskirtis yra miško ūkio ir šį sklypo dalis ateityje nebegali būti skaidoma.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5314.

54Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5515.

56Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

5716.

58Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovų apeliacinio skundo motyvai šiame sprendime yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

5917.

60Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

6118.

62Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. dėl šalių pasiūlyto žemės sklypo plano, kurio pagrindu būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, parinkimo.

6319.

64Byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti 24100 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ) naudojimosi tvarką pagal 2016-12-05 UAB „Geo Planum“ atliktus žemės sklypo tiksliuosius matavimus ir parengtą planą. Nurodė, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir kiekvienas savininkas pirkimo-pardavimo sutartį sudarė notarinėje kontoroje pagal UAB „Adema“ detaliojo plano pagrindinį brėžinį. Remiantis šiuo detaliųjų kadastriniu planu (brėžiniu) ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kiekvienas žemės sklypo bendrasavininkas perėmė jam priklausančios nuosavybės dalį pagal žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo aktus. 2016-12-05 UAB „ Geo Planum“ savininkų užsakymu atliko tiksliuosius geodezinius žemės sklypo matavimus ir parengė naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų žemės sklypo planą, tačiau pabaigti šios procedūros ir įregistruoti bendro žemės sklypo tiksliuosius geodezinius matavimus ir žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovai negali dėl atsakovo D. P. veiksmų, kadangi jis nemotyvuotai atsisako pasirašyti žemės sklypo planą.

6520.

66Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad prie pirkimo pardavimo sutarčių pridėtas žemės sklypo padalijimo projektas, kurį 2004-10-08 parengė J. B. įmonė „Arlitanas“ yra tik žemės sklypo bendraturčių susitarimas (ketinimai) naudotis bendru daiktu ateityje, kai bus įgyvendinti žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniai. Kadangi žemės sklypo padalijimo projektas nebuvo įgyvendintas, laikoma, kad nėra priimtas galutinis ir privalomas bendraturčiams sprendimas dėl žemės sklypo naudojimosi ir versti žemės sklypo bendraturtį naudotis žemės sklypu pagal 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektą, nėra pagrindo. Be to, žemės sklypo 2005-01-12 pirkimo-pardavimo sutarties 1.7 p. nurodyta, kad žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagal ieškovų parengtą naudojimosi tvarkos planą, atsakovo visa turima žemės sklypo dalis priskiriama į žemės sklypo dalį, kurios paskirtis yra miško ūkio ir ši sklypo dalis ateityje nebegali būti skaidoma, todėl atsakovas siūlė nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką taikant sekančius principus: miško ūkio paskirties žemės sklypo dalimi 0,6188 ha ploto siūloma naudotis visiems bendraturčiams bendrai ir skirtas 0,6188 ha plotas bendram naudojimui turi būti apskaičiuojamas proporcingai turimoms dalims nuosavybėje. Likusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą paskirstyti plotais pagal turimas proporcijas, numatant bendrojo naudojimo kelius privažiavimui prie naudojamų žemės sklypų.

6721.

68Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kurį pateikė atsakovas, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog žemės sklypas, kuriame yra bylos šalims priklausančios dalys, yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Vertindamas UAB „Arlitanas“ 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektą, kuris yra minimas kaip notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių priedas, teismas padarė išvadą, kad šis planas (projektas) yra žemės sklypo bendraturčių susitarimas (ketinimai) naudotis bendru daiktu ateityje, kuomet bus įgyvendinti žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniai, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad žemės sklypo padalijimo projekto neįgyvendinus iki šiol, laikoma, kad nėra priimtas galutinis ir privalomas bendraturčiams sprendimas dėl žemės sklypo naudojimosi ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką remiantis minėtu 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektu, nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pačių ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pagal UAB „GEO Planus“ parengtą planą, neatitinka bendraturčiams notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse koordinačių taškais apibrėžtų sklypo dalių dislokacijos vietų, o visa atsakovo turima žemės sklypo dalis priskiriama į žemės sklypo dalį, kurioje išimtinai auga miškas ir ši sklypo dalis ateityje nebegali būti skaidoma ir naudojama statyboms, kas teismo vertinimu, pažeidžia atsakovo D. P. interesus ir teisėtus lūkesčius. Taigi įvertinęs ieškovų pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, teismas konstatavo, jog nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovams ir nepagrįstai sumenkinami atsakovo bei trečiojo asmens interesai (paskiriant jiems naudotis išskirtinai miško plotu bei menkesnės konfigūracijos sklypo dalimi), todėl ji negali būti teismo patvirtinta. Dėl atsakovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos teismas konstatavo, kad tokia atsakovo tvarka yra racionalesnė ir optimalesnė, kadangi atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą – visi bendraturčiai naudosis tiek atskiromis sklypo dalimis, kuriose ateityje galės įgyvendinti savo teises statant pastatus/statinius, tiek bendrai dalimi, kuri yra užsodinta mišku bei dalimi, kuri reikalinga privažiuoti/prieiti prie žemės sklypų, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta pagal 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kurį pateikė atsakovas.

6922.

70Apeliaciniu skundu ieškovai ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Apeliantų teigimu, teismas padarė neteisingą išvadą, jog faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta. Apeliantų vertinimu, byloje yra pateiktos visų žemės sklypo, bendraturčių pirkimo - pardavimo sutartys bei žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo aktai, iš kurių matyti, kad kiekvienam pirkėjui buvo parduota žemės sklypo idealioji nuosavybės dalis, kurios konkreti buvimo vieta buvo apibrėžta sklypo numeriu (R. B. atveju) ar vietinės koordinačių sistemos taškais (kitų bendraturčių atveju). Taigi žemės sklypų pirkimo pardavimo aplinkybės bei pirkimo pardavimo sutarties objekto apibūdinimas reiškė faktinį naudojimosi tvarkos nustatymą tarp bendraturčių jau turto įsigijimo momentu. Pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytos naudojimosi tvarkos laikymąsi patvirtina ir tolesni bendraturčių, tame tarpe ir atsakovo, veiksmai, susiję su įgyto turto valdymu. Taigi faktinė sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta. Be to, teismas patvirtindamas naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą neatsižvelgė į tai, kad kiekvieno iš bendraturčių atskiram naudojimui paskirtas sklypas sumažėja beveik trečdaliu, lyginant su plotu, kurį kiekvienas atskiram naudojimui gavo pagal pirkimo - pardavimo sutarties perdavimo – priėmimo aktą, dalis sklypų pagal patvirtintą naudojimosi tvarką patenka visai į kitą vietą, nei buvo perduoti pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Be to, dalis atskiram naudojimui paskirtų sklypų nesiriboja su bendram naudojimui skirtais plotais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal atsakovo planą, vertintinas kaip pažeidžiantis CK 4.75 str. 1 d. nuostatas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kurį pateikė atsakovas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

71Dėl ieškovų siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos

7223.

73Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesta jų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantų teigimu, faktinė sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta, tačiau teismas nepagrįstai notarinių pirkimo - pardavimo sutarčių priedą – UAB „Arlitanas“ 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektą įvertino kaip susitarimą naudotis bendru daiktu ateityje, kuomet bus įgyvendinti žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniai.

7424.

75Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad tai reiškia, jog daikto turėtojas (CK 4.20 straipsnis), turėdamas absoliučią teisę į daiktą ir įgyvendindamas ją, yra ribojamas kaip nuosavybės teisių turėtojas CK 4.37 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, savininkui įstatymu gali būti nustatytos tam tikros nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos, kurios taip pat sąlygojamos kitų asmenų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).

7625.

77Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Šių institutų taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

7826.

79Pažymėtina, kad bendraturčio teisės nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

8027.

81Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

8228.

83Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

8429.

85Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

8630.

87Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su CK 1.75 straipsnio 2 dalies ir 4.81 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymu, teisėjų kolegija pažymi, jog faktinė naudojimosi tvarka neturėtų būti suprantama tik kaip faktinis sklypo naudojimas daržui, sodui, statiniams ar pan. Nustatant faktinio naudojimosi aplinkybes reikia vertinti tai, kad nagrinėjamu atveju visi bendraturčiai žemės sklypus įsigijo gyvenamųjų namų statybai, todėl, kol nebuvo pakeista žemės sklypo paskirtis bei išduoti leidimai statybai, sklypų naudojimas statybai ar gerbūvio sukūrimas juose negalėjo prasidėti. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovai, faktinis žemės sklypo naudojimas turėtų apimti ir sklypo dalies savininko (bendraturčio) suvokimą, kuria konkrečiai žemės sklypo vieta jis turi teisę naudotis, kurią žemės sklypo dalį jis suvokia kaip savo nuosavybę.

8831.

89Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu, yra žemės sklypo planas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.

9032.

91Išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenimis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra pateiktos visų žemės sklypo, esančio ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalaus Nr. ( - )) , bendraturčių pirkimo - pardavimo sutartys bei žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo aktai. Iš pirkimo-pardavimo sutarčių 1.1. p., 5.1.p, perdavimo - priėmimo aktų 1 p. matyti, kad kiekvienam pirkėjui buvo parduota žemės sklypo, kadastro Nr. 4117/0600:529, idealioji nuosavybės dalis, kurios konkreti buvimo vieta (konkretus perkamas sklypas) buvo apibrėžta sklypo numeriu (ieškovo R. B. atveju), ar vietinės koordinačių sistemos taškais (kitų bendraturčių atveju) prie sutarties pridedamame žemės sklypo padalijimo projekte. Būtent ta, numeriu ar koordinatėmis apibrėžta sklypo dalis, pagal pirkimo pardavimo sutarčių turinį suprantama kaip pirkimo pardavimo sutarties objektas (Sutarčių 1.1.p.), su jo būkle bei ribomis kiekvienas pirkėjas yra susipažinęs (Sutarčių 5.1.p.), ir būtent tas, konkretus sklypas, kiekvienam pirkėjui yra perduotas (perdavimo - priėmimo aktų 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat išklausiusi 2018-10-29 teismo posėdžio garso įrašą pastebi, jog sutarčių bei perdavimo aktų turinys atitinka byloje apklaustų ieškovų paaiškinimus, kad kiekvienas iš jų pirko atskirą žemės sklypą, tiksliai žinodamas plotą ir koordinates, sklypai vietoje buvo pažymėti (pvz. ieškovų V. V., L. D., I. K. parodymai). Be to, verta pastebėti, jog žemės sklypo, esančio ( - ) pirkimo - pardavimo sutartys ir jų sudėtine dalimi esantis ieškovams ir atsakovui parduoto UAB „Arlitanas“ 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektas, yra nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, taigi galiojantys. Taigi žemės sklypų pirkimo pardavimo aplinkybės bei pirkimo pardavimo sutarties objekto apibūdinimas reiškia ne ką kitą, kaip faktinį naudojimosi tvarkos nustatymą tarp bendraturčių jau turto įsigijimo momentu.

9233.

93Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirkimo - pardavimo sutartimis nustatytos naudojimosi tvarkos laikymąsi patvirtina ir tolesni bendraturčių, tame tarpe ir atsakovo, veiksmai, susiję su įgyto turto valdymu. Iš karto po pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, kiekvienas bendraturtis atskirai sudarė sutartis su UAB „Adema“ dėl įsigyto sklypo detalaus projekto parengimo. Byloje yra pateikta atsakovo D. P. („Užsakovas“) su UAB „Adema“ („Projektuotojas“) sudaryta Projektavimo sutartis Nr. 2,4b/010, kuria Užsakovas užsakė parengti būtent savo nupirktos žemės sklypo dalies, preliminariame plane pažymėtos posūkio taškais 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 37, detalųjį projektą. Analogiškas projektavimo sutartis su UAB „Adema“ sudarė ir visi kiti bendraturčiai. Taigi akivaizdu, jog po pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, kiekvienas bendraturtis ir toliau suvokė save kaip atskiro žemės sklypo padalijimo projekte pažymėto sklypo savininką ir naudotoją, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog faktinė sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žemės sklypo, esančio ( - ), Notarinių pirkimo - pardavimo sutarčių priedą – UAB „Arlitanas“ 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektą - įvertino kaip susitarimą naudotis bendru daiktu ateityje, kuomet bus įgyvendinti žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniai. Kaip teisingai pastebėjo apeliantai, tai, kad žemės sklypo padalijimo projektas iki šiol neįgyvendintas, nekeičia ir negali pakeisti notariškai patvirtintomis pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytų sąlygų, bei pažeisti asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą.

9434.

95Pažymėtina, kad jau sudarant pirkimo - pardavimo sutartį atsakovui buvo žinoma, kokia konkrečia žemės sklypo dalimi jis naudosis, kad ši sklypo dalis yra apaugusi mišku, ir būtent tokį sklypą jis pats pasirinko. Atsakovas, prieš pirkdamas sklypą, turėjo ir galėjo išsiaiškinti, kokias pasekmes, žemės paskirties keitimo ir statybos požiūriu, sukelia sklypo apaugimas mišku. Kadangi jis to nepadarė, tuo prisiimdamas riziką dėl pasekmių, turėtų sutikti ir su savo rizikingo elgesio pasekmėmis.

9635.

97Tačiau šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas atsisakė patvirtinti ieškovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką (2016-12-05 UAB „Geo Planum“ parengtas naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planas).

9836.

99Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (CPK 259, 260 268 straipsniai, 270 str. 5 dalies 1 punktas, LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi LAT formuojama teismine praktika, nurodo, kad CK 4.75 str. turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarką. Šis teismo atsisakymas, teisėjų kolegijos nuomone, neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

10037.

101Ieškovų teismui pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų plane, be kita ko, yra numatyti kelio servitutai S2, S3, S4, S9, S10. Tačiau įstatymai nenumato galimybės nustatyti servitutus tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

10238.

103Pažymėtina, jog bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir savininko autonomiją. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo ir atitinkamo tokio reguliavimo aiškinimo. Bendroji nuosavybė apibūdinama kaip savininkų santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai) ir kaip santykiai tarp savininkų (vidiniai santykiai). Pirmieji santykiai turi absoliutų, antrieji – santykinį pobūdį. Taigi nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypą ir naudojimo juo tvarką, nuosavybės bendrumas nesikeičia. Tai reiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemes sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), nors atrodytų, kad bendrumas išnyksta, nustačius dalis nuosavybėje ir naudojimosi jomis tvarką. Bendroji nuosavybė pasibaigia tik atidalijus dalį iš bendro daikto. Tokia bendrosios nuosavybės specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamo sklypo dalyje nustatant kitam bendraturčiui teisę naudotis ta dalimi, kadangi servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai.

10439.

105Taigi remiantis aukščiau išdėstytu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal pateiktą UAB „GEO Planum“ žemės sklypo planą su jame nustatytais servitutais, negali būti tenkinama vien dėl šios priežasties.

10640.

107Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog šio ieškinio ydingumas – servituto nustatymas tarp bendraturčių – buvo akivaizdus jau ieškinio pateikimo momentu, todėl teismas turėjo pareigą nurodyti ieškovams ieškinio, bei plano trūkumus ir nustatyti terminą jų pašalinimui, teisėjų kolegija nurodo, jog civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, neperžengiant šias nagrinėjimo ribas, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Taigi asmuo, naudodamasis savo nuožiūra civilinėmis teisėmis, turi įvertinti savo būsimo elgesio variantus ir neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

10841.

109Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir servitutų nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti pareikšto ieškinio ribose, ką jis, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir darė, o ne pats suformuluoti ir pakeisti ieškinio dalyką ar keisti faktinį pagrindą. Kaip jau aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo sprendime minėta, teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Juolab, kad Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje laiduojama asmens teisė kreiptis į teismą, bet ne teisė į ieškinio patenkinimą, kuri priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, tokių kaip ieškinio faktinio pagrindo įrodytinumas; ieškinio teisinio pagrindo įrodytinumas ir kt. Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Be to, remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, ieškovas turėjo teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Ši CPK nuostata taip pat nedraudžia ir vėlesnį ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo keitimą, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kai tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau ieškovai tokia jiems įstatymo nustatyta procesine teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 138 straipsnio reikalavimus atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

11042.

111Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovų teismui pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planas turėjo trūkumų (t. y. buvo ydingas) ir šie trūkumai negalėjo būti pašalinti nustatant servitutus S2, S3, S4, S9, S10, todėl akivaizdu, jog šie trūkumai buvo pagrindas netvirtinti ieškovų siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir ieškinį atmesti, ką iš esmės teisingai ir padarė pirmosios instancijos teismas.

11243.

113Teisėjų kolegija ieškovams išaiškina, kad ieškinio dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atmestinas, neužkerta kelio ieškovams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant naują ieškinį pagal tinkamai parengtą, atitinkantį įstatymo reikalavimus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

114Dėl atsakovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos

11544.

116Apeliantai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatyta pagal atsakovo D. P. pateiktą projektą, teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodami projekto neracionalumu ir jo netinkamu vertinimu priimant teismo sprendimą.

11745.

118Pasisakant dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018 35 punktas). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

11946.

120Nagrinėjamoje byloje šalys yra nekilnojamojo turto – žemės sklypo – bendraturtės, jos turtą valdo lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas naudojimosi turtu tvarką nustatė pagal atsakovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu variantą, kuris užfiksuotas 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ parengtame Naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane, nors atsakovas į bylą nebuvo pateikęs priešieškinio.

12147.

122Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Taigi tokiose bylose žemės sklypo planas nėra vien įrodymas; iš esmės – tai jį teikiančios šalies pozicijos išdėstymo forma, pavaizdavimas. Dėl to turi būti pripažįstama, kad patikslinti žemės sklypo planai gali būti teikiami ir kartu su šalies atsikirtimais dėl kitos šalies siūlomo naudojimosi tvarkos varianto. Atsižvelgiant į pirmiau šiame teismo sprendime aptartą teismo pareigą tokio pobūdžio bylose ieškoti racionaliausio, abiem pusėms priimtiniausio ir optimaliausio naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto, akcentuotina, kad reikšmingos bylos aplinkybės gali būti tinkamai nustatytos priimant ir svarstant abiejų ginčo šalių siūlymus dėl naudojimosi tvarkos. Dėl to laikytina, kad atsisakymas priimti šalies su atsikirtimais teikiamą žemės sklypo naudojimo tvarkos projektą yra nepateisinamas, nes susiaurina galimybes visapusiškai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes ir nustatyti tinkamiausią naudojimosi daiktu tvarką, t. y. dėl to gali nukentėti bylos aplinkybių tyrimo visapusiškumas ir išsamumas. Be to, atsisakymas priimti šalies kartu su atsikirtimais pateikiamą projektą būtų nepagrįstas šalies atsikirtimo teisės apribojimas, pažeidžiantis šalių procesinį lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012).

12348.

124Taigi aptartas kasacinio teismo išaiškinimas, viena vertus, leidžia pritarti atsakovo proceso metu užimtai pozicijai, kad CK 4.75 str. nenumatyta, jog nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu atsakovas savo nuomonę dėl naudojimosi tvarkos turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu, t. y. priešieškinio pateikimas tokio tipo bylose nėra privalomas. Tačiau išanalizavus ir įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta pagal atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. pagal atsakovo pateiktą 2018-08-09 UAB “Inreal GEO” parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, akivaizdu, jog nesant byloje pateikto priešieškinio su reikalavimu nustatyti atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, jo reikalavimas buvo visiškai patenkintas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo prašymas leisti jam pateikti savo siūlomą naudojimosi tvarkos planą bei suteikti laiko tokio plano parengimui buvo pateiktas teismui tik 2018-07-17 teismo posėdyje (o ne su atsiliepimu į ieškinį), nagrinėjant bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį atsakovo prašymą ir nustatė 14 dienų terminą plano pateikimui. 2018-08-10 teisme buvo gautas atsakovo siūlomas naudojimosi tvarkos planas, parengtas 2018-08-09 UAB “Inreal GEO”, kurį teismas 2018-08-14 rezoliucija priėmė. Taigi, nors atsakovo pateiktas planas buvo be priešieškinio, bet tokio plano pateikimo esmė – reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką pagal šį atsakovo siūlomą planą, kas iš esmės reiškia ieškinio (šiuo atveju turėtų būti priešieškinio) dalyką. CPK 143 str. numato, kad teismui priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, priešieškinio pareiškimas, išskyrus CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, nėra galimas, ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimas, išskyrus CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, taip pat nėra galimas.

12549.

126Įvertinus šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovo planą, kaip jo poziciją dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pažeidė ne tik procesinių teisės normų (CPK 143 str., 141 str.) reikalavimus, bet ir išėjo už ieškinio ribų (CPK 265 str. 2 d.). Šis procesinis pažeidimas yra esminis ir sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia patikrinti, ar atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar yra racionali, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją ateityje, ar tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

12750.

128Išanalizavęs atsakovo pateiktą 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog jame siūlomas naudojimosi sklypu tarp bendraturčių tvarkos principas yra toks, kad kiekvienam iš bendraturčių yra paskirta naudotis atskira sklypo dalis, kuri plane yra pažymėta atitinkamais indeksais (nuo B iki N) ir visiems bendraturčiams yra paskiriama bendrai naudotis sklypo dalis, pažymėta indeksu A (miško teritorija) bei sklypo dalis pažymėta indeksu P (pravažiavimo/praėjimo teritorija prie sklypo viduje esančių sklypo dalių).

12951.

130Kaip aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo sprendime minėta, ieškovai, įsigydami žemės sklypo dalis pagal pirkimo-pardavimo sutartis, išsirinko kiekvienam iš jų priimtiną žemės sklypo dalį pagal planą, kuris yra neatskiriama pirkimo - pardavimo sutarties dalis, ir kiekvienas iš ieškovų sumokėjo už perkamą žemės sklypo dalį atitinkamą pinigų sumą atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, dislokaciją ir pan. Žemės sklypo dalis ieškovai priėmė pagal žemės priėmimo - perdavimo aktus sutinkamai su jų išrinktu sklypu ir notarinės sutarties priedu - planu, po pirkimo visi dokumentai įregistruoti VĮ„ Registrų centre“. Atsakovas D. P. savo žemės sklypo dalį išsirinko pagal tokį pat planą, kuriame nurodyta žemės sklypo dislokacija, plotas ir kainą, šią savo dalį jis priėmė pagal priėmimo - perdavimo aktą, sutinkamai su juo išrinkta ir nupirkta žemės sklypo dalimi bei įregistravo VĮ „Registrų centre“. Taigi sudarant žemės sklypų dalių pirkimo - pardavimo sutartis akivaizdu, jog tiek ieškovams, tiek tretiesiems asmenims, tiek ir atsakovui buvo aiškios jų perkamų žemės sklypų dalių ribos ir dislokacija.

13152.

132Tuo tarpu vertinant atsakovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą matyti, jog kiekvieno iš bendraturčių atskiram naudojimui paskirtas sklypas sumažėja beveik trečdaliu, lyginant su plotu, kurį kiekvienas atskiram naudojimui gavo pagal žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą. Štai pavyzdžiui, ieškovų R. ir E. B. pagal 2004-12-23 pirkimo - pardavimo sutartį nupirko 2650 kv. m. žemės sklypo dalį. Tačiau atsakovo D. P. pasiūlytame ir teismo patvirtiname plane ne tik keičiama ieškovų R. B. ir E. B. žemės sklypo dalies dislokacija bet ir atskiram naudojimui tenka tik 1795 kv. m. žemės sklypo dalis. Ieškovų V. V. ir Ž. K. atskirai nuo bendraturčių naudojama sklypo dalis sumažėjo nuo 1910 kv. .m. iki 1294 kv. m. Taigi atsižvelgiant į tai, kad visi žemės sklypai buvo įgyti gyvenamųjų namų statybai, būsimos namų valdos žemės sklypo sumažinimas trečdaliu daro esminę žalą kiekvieno bendraturčio interesams ir tai yra aiškiai neproporcinga, siekiant užtikrinti atsakovo, kuris pirkdamas žemę pasirinko sau sklypo dalį, apaugusią mišku, interesus. Be to, dalis žemės sklypų, pavyzdžiui ieškovų R. ir D. D., A.ir I. K., V. V., Ž. K., E. D. ir G. V., pagal patvirtintą naudojimosi tvarką patenka visai į kitą vietą, nei buvo perduoti pagal žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks esminis vietos pakeitimas gali sukelti konfliktines situacijas ateityje, tokias kaip pavyzdžiui, jeigu paaiškėtų, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi tvarka atskiram naudojimui paskirtas žemės sklypas yra blogesnis už tą, kurį bendratautis buvo pasirinkęs pirkimo - pardavimo sandorio metu, arba yra sklypų kainų skirtumas.

13353.

134Pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu patvirtinta atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nepatogi ir ydinga dar ir tuo aspektu, jog pagal šią tvarką beveik trečdalis žemės yra skiriama bendram naudojimui. Visa bendro naudojimo žemė yra trijuose plotuose – P (priėjimas /privažiavimas), A (miško žemė, kurio vienas plotas 6000 kv. m., antras – 1200 kv. m.), kiekvienam bendraturčiui skiriama naudotis tam tikra dalis žemės tiek P plote, tiek kiekviename mišku apaugusiame plote. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra visiškai neracionalu, nes dalis atskiram naudojimui paskirtų sklypų nesiriboja su vienu ar abiem mišku apaugusiais plotais ir yra sąlyginai toli nuo abiejų. Be to, bendro naudojimo kelio (plotas P) sąskaita neturėtų būti mažinami kitų bendraturčių, kurie tuo keliu nesinaudos, atskiram naudojimui paskirti sklypai (pavyzdžiui ieškovų R.ir E. B., R. V., Ž. K., N.ir L. D. ir kt.). Pažymėtina, jog socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kurią nelieka bendrai naudojamų objekto dalių. Taigi akivaizdu, jog toks neracionalus ir nepatogus bendro naudojimosi sklypų nustatymas ne tik pažeidžia apeliantų interesus, bet ir sudaro sąlygas kilti konfliktinėms situacijoms ateityje (t. y. sprendžiant bendro naudojimo kelio įrengimo ir jo finansavimo klausimus, bendro naudojimo žemės, apaugusios mišku, priežiūros ir faktinio naudojimo klausimus ir pan.).

13554.

136Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovų kartu su ieškiniu pateiktu Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planu trečiajam asmeniui AS D. B. siūloma naudotis žemės sklypo dalis yra netinkamos konfigūracijos (t. y. trikampis), dėl ko jos vertė iš karto sumažėja iki simbolinės. Tačiau atsakovo pateiktame Naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane, pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, trečiajam asmeniui tenkančio sklypo konfigūracija ta pati – trikampis, o statybos galimybės jame dar mažesnės, kadangi atskiram naudojimui tenka tik 366 kv. m. žemės sklypo, nors trečiasis asmuo AS D. B. vykdymo procese yra perėmęs žemės sklypo dalį, kurią sudaro net 540 kv. m. Taigi tai tik dar kartą patvirtina, jog atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nepatogi ir ydinga.

13755.

138Pažymėtina, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką vadovaujamasi racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo, dalių vertingumo ir kitais kriterijais. Vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę. Ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-13/2010).

13956.

140Taikydama aukščiau nurodytus kriterijus šalių pateiktiems ginčo žemės naudojimo tvarkos nustatymo pasiūlymams įvertinti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo siūloma ir teismo patvirtina naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali ir nepatogi, neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, darnos šalių santykiams, naudojant žemės sklypą atsakovo pasiūlyta tvarka, neabejotinai neatneš ir sukels dar daugiau konfliktų bei ginčų.

14157.

142Kaip jau aukščiau minėta, teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo atidalijamo daikto projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę juos atmesti.

14358.

144Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo pateiktame 2018-08-09 UAB „Inreal Geo“ parengtame žemės sklypo plane numatyta bendraturčių naudojimosi ginčo sklypu tvarka neatitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, atsakovas taip pat nesiūlė kitokios galimos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal atsakovo pateiktą planą, vertintinas kaip pažeidžiantis CK 4.75 str. 1 d. nuostatas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo pasiūlytą (nesant pateikto priešieškinio) naudojimosi žemės sklypu tvarką (UAB „Inreal Geo“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo planas) racionalia ir teisinga, nepažeidžiančia kitų bendraturčių teisėtų lūkesčių ir protingumo principo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, priimant šioje dalyje naują sprendimą - atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką atmesti.

14559.

146Teisėjų kolegija atsakovui taip pat išaiškina, jog UAB „Inreal Geo“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo plano atmetimas, kurį pateikė atsakovas, neužkerta kelio jam kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant ieškinį (priešieškinį) pagal kitą tinkamai parengtą, atitinkantį įstatymo reikalavimus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

147Dėl bylos procesinės baigties

14860.

149Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), tarp bendraturčių tvarką pagal atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, parengtą pagal 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, bei materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Atsižvelgiant į tai, apeliantų skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), tarp bendraturčių tvarka pagal atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, parengtą pagal 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimas – atsakovo D. P. siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, parengtą pagal 2018 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Inreal Geo“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ieškovų ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (t. y. pagal 2016-12-08 UAB “Geo Planum” parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą) atmetė, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

150Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

15161.

152Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

15362.

154Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovai prašė nustatyti 24100 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )naudojimosi tvarką pagal 2016-12-05 UAB „Geo Planum“ atliktus žemės sklypo tiksliuosius matavimus ir parengtą planą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), tarp bendraturčių tvarka pagal atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką (nesant pateikto priešieškinio), parengtą pagal 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, o sprendimo dalį, kuria teismas ieškovų ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (t. y. pagal 2016-12-08 UAB “Geo Palnum” parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą) atmetė, palikus nepakeistą, aktuali CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi atsižvelgiant į šioje byloje priimtą procesinį rezultatą, spręstina, kad ieškovų ieškinys yra visiškai atmestas, todėl atsakovui iš ieškovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

15563.

156Byloje nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1300 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 42, 109).

15764.

158Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su advokatų teisine pagalba, neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos 1300 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

15965.

160Ieškovų apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 50 procentais, tarp šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

16166.

162Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 1575 EUR bylinėjimosi išlaidų (75 EUR žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1500 EUR išlaidos, advokato teisinei pagalbai apmokėti), todėl jiems iš atsakovo priteisiama suma sudarytų 787,50 EUR (1575 EUR x 50 proc.75). Tuo tarpu atsakovas už atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą turėjo 700 EUR teisinės pagalbos išlaidų, todėl jam iš ieškovų priteisiama suma sudarytų 350 EUR (700 EUR x 50 proc. ).

16367.

164Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad apeliantų ir atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos. Kadangi apeliantų ir atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl atlikus tarpusavio užskaitymą, apeliantams iš atsakovo priteisiama 437,50 EUR (787,50 EUR – 350 EUR) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

16568.

166Byloje taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas patyrė 42,88 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų valstybei priteistina 42,88 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 2,26 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo (CPK 96 str.).

16715.

168Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

169Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 98 straipsniu, 93 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

170apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

171Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje, kurioje nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), tarp bendraturčių tvarka pagal atsakovo D. P. siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, parengtą pagal 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, panaikinti ir šioje dalyje priimtini naują teismo sprendimą – atsakovo D. P. siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, parengtą pagal 2018 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Inreal Geo“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, atmesti.

172Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovų ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (t. y. pagal 2016-12-08 UAB “Geo Planum” parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą), palikti nepakeistą.

173Priteisti atsakovui D. P. iš ieškovų A. Z., E. Z., E. D., G. V., G. P., I. I. G. P., T. B., I. B., L. D., N. D., R. B., E. B., V. V., Ž. K., R. D., D. D., A. K., I. K. ir R. B. lygiomis dalimis 1.300,00 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. po 68,42 EUR (šešiasdešimt aštuonis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo.

174Priteisti ieškovams (apeliantams) E. B., V. V., Ž. K., G. P., D. D., R. B. ir G. V. iš atsakovo D. P. 437,50 EUR (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 62,50 EUR (šešiasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ieškovui (apeliantui).

175Priteisti valstybei iš ieškovų A. Z., E. Z., E. D., G. V., G. P., I. I. G. P., T. B., I. B., L. D., N. D., R. B., E. B., V. V., Ž. K., R. D., D. D., A. K., I. K. ir R. B. lygiomis dalimis 42,88 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, t. y. po 2,26 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo.

176Išaiškinti ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims, jog UAB “Geo Planum” 2016-12-08 Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plano, kurį pateikė ieškovai ir UAB „Inreal Geo“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano, kurį pateikė atsakovas, atmetimas, neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant ieškinį (priešieškinį) pagal kitą tinkamai parengtą, atitinkantį įstatymo reikalavimus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

177Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio... 8. 2.... 9. Nurodė, kad ieškovai, atsakovas ir tretieji asmenys yra 2.4100 ha žemės... 10. 3.... 11. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko... 12. 4.... 13. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teismui pateiktas 2016-12-05 UAB „Geo... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo D. B. A/S teismui pateiktuose teismui rašytiniuose... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovų... 20. 7.... 21. Teismas konstatavo, jog žemės sklypas, kuriame yra bylos šalims... 22. 8.... 23. Dėl ieškovų reikalavimo nustatyti servitutą teismas pažymėjo, kad... 24. 9.... 25. Dėl atsakovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos teismas konstatavo,... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. 10.... 28. Ieškovai E. B., V. V., Ž. K., G. P., D. D., R. B. ir G. V. apeliaciniu skundu... 29. 11.... 30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 31. 11.1.... 32. Byloje buvo pareikštas ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės... 33. 11.2.... 34. Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, bei padarė neteisingą... 35. 11.3.... 36. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas naudojimosi tvarką pagal... 37. 11.4.... 38. Teismas nurodė, kad ieškovų planu trečiajam asmeniui D. B. siūloma... 39. 11.5.... 40. Jau sudarant pirkimo - pardavimo sutartį atsakovui buvo žinoma, kokia... 41. 12.... 42. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliantų apeliacinį... 43. 13.... 44. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 45. 13.1.... 46. Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos (CK 4.75 str. 1... 47. 13.2.... 48. 2004-10-08 žemės sklypo padalijimo projektas, kurį parengė UAB... 49. 13.3.... 50. Pagal ieškovų parengtą naudojimosi tvarkos planą atsakovui atitenka miško... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 53. 14.... 54. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 55. 15.... 56. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 57. 16.... 58. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 59. 17.... 60. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 61. 18.... 62. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo... 63. 19.... 64. Byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 65. 20.... 66. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė,... 67. 21.... 68. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovų ieškinį tenkino... 69. 22.... 70. Apeliaciniu skundu ieškovai ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą... 71. Dėl ieškovų siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 72. 23.... 73. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesta... 74. 24.... 75. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija visų pirma... 76. 25.... 77. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti,... 78. 26.... 79. Pažymėtina, kad bendraturčio teisės nustatyti naudojimosi bendrosios... 80. 27.... 81. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas... 82. 28.... 83. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose... 84. 29.... 85. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp... 86. 30.... 87. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su CK 1.75 straipsnio 2... 88. 31.... 89. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žemės... 90. 32.... 91. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenimis, teisėjų kolegija atkreipia... 92. 33.... 93. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirkimo - pardavimo sutartimis... 94. 34.... 95. Pažymėtina, kad jau sudarant pirkimo - pardavimo sutartį atsakovui buvo... 96. 35.... 97. Tačiau šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės nesudaro... 98. 36.... 99. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos... 100. 37.... 101. Ieškovų teismui pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo tarp... 102. 38.... 103. Pažymėtina, jog bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo... 104. 39.... 105. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu sutiktina su pirmosios instancijos... 106. 40.... 107. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog šio ieškinio ydingumas –... 108. 41.... 109. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl žemės sklypo... 110. 42.... 111. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovų... 112. 43.... 113. Teisėjų kolegija ieškovams išaiškina, kad ieškinio dėl žemės sklypo... 114. Dėl atsakovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 115. 44.... 116. Apeliantai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies,... 117. 45.... 118. Pasisakant dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija visų... 119. 46.... 120. Nagrinėjamoje byloje šalys yra nekilnojamojo turto – žemės sklypo –... 121. 47.... 122. Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į... 123. 48.... 124. Taigi aptartas kasacinio teismo išaiškinimas, viena vertus, leidžia pritarti... 125. 49.... 126. Įvertinus šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog... 127. 50.... 128. Išanalizavęs atsakovo pateiktą 2018-08-09 UAB „Inreal GEO“ parengtą... 129. 51.... 130. Kaip aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo sprendime minėta,... 131. 52.... 132. Tuo tarpu vertinant atsakovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 133. 53.... 134. Pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu patvirtinta atsakovo siūloma... 135. 54.... 136. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skundžiame... 137. 55.... 138. Pažymėtina, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką vadovaujamasi... 139. 56.... 140. Taikydama aukščiau nurodytus kriterijus šalių pateiktiems ginčo žemės... 141. 57.... 142. Kaip jau aukščiau minėta, teismo pareiga yra spręsti, ar pagal... 143. 58.... 144. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo... 145. 59.... 146. Teisėjų kolegija atsakovui taip pat išaiškina, jog UAB „Inreal Geo“... 147. Dėl bylos procesinės baigties... 148. 60.... 149. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 150. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos... 151. 61.... 152. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos... 153. 62.... 154. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovai prašė nustatyti 24100 kv.... 155. 63.... 156. Byloje nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 157. 64.... 158. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98... 159. 65.... 160. Ieškovų apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 50 procentais, tarp... 161. 66.... 162. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 1575 EUR... 163. 67.... 164. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015... 165. 68.... 166. Byloje taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas patyrė 42,88 EUR... 167. 15.... 168. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 169. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 170. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 171. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje,... 172. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį,... 173. Priteisti atsakovui D. P. iš ieškovų A. Z., E. Z., E. D., G. V., G. P., I.... 174. Priteisti ieškovams (apeliantams) E. B., V. V., Ž. K., G. P., D. D., R. B. ir... 175. Priteisti valstybei iš ieškovų A. Z., E. Z., E. D., G. V., G. P., I. I. G.... 176. Išaiškinti ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims, jog UAB “Geo... 177. Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo...