Byla 2-1685-330/2015

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Primtela“ bankroto administratoriaus pareiškimas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Primtela“ bankrotą tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3711-275/2015. Suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kasmanta“, V. B., J. J., H. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Primtela“ bankroto administratoriaus pareiškimas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Primtela“ bankrotą tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3711-275/2015. Suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kasmanta“, V. B., J. J., H. K..

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas BUAB „Primtela“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Primtela“ bankroto bylą, jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“.

6Pareiškėjas BUAB „Primtela“ bankroto administratoriaus kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama pripažinti atsakovės BUAB „Primtela“ (toliau tekste – Bendrovė) bankrotą tyčiniu.

7Nurodė, kad buvęs Bendrovės vadovas H. K. jokių dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, piktybiškai vengia bendrauti. Ankstesnis Bendrovės vadovas J. J. nurodė, kad jokių dokumentų ir turto jis neturi, nes viską perdavė paskesniam vadovui H. K.. Pareiškėjo teigimu, neperdavus Bendrovės bankroto administratoriui visų jos buhalterinės apskaitos ir kitų su Bendrovės veikla susijusių dokumentų, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Primtela“ bankrotą tyčiniu remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 20 str. 2 d. 5 p. Pareiškėjas nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovės patalpose (adresu Geležinio Vilko g. 25-111, Vilnius) veiklą vykdė advokatas V. B., kuris Bendrovei teikė ne tik teisines, bet ir Bendrovės lėšų deponavimo specialioje banko sąskaitoje paslaugas. Bendrovė, veikdama per advokatą V. B., žinodama apie sudėtingą finansinę ir turtinę situaciją, tuomet, kai teisme jau buvo priimtas kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir buvo areštuotas turtas, atsiskaitinėjo su pavieniais kreditoriais, taip pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, visų likusių kreditorių teises ir teisėtus interesus, kas taip pat sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. Pareiškėjo teigimu, bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu ir ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. pagrindu, kadangi didžioji dalis BUAB „Primtela“ veiklos (klientai, darbuotojai, turtas ir kt.) iki Bendrovės akcijų bei vadovavimo Bendrovei perleidimo H. K., buvo perkelta į UAB „Progresyvi statyba“ (susiję valdymo organai ir dalyviai (akcininkai). UAB „Progresyvi statyba“ buvo perduotas turtas (krovininis automobilis, santvarų gamybos staklės, kiti įrengimai, medžiagų likučiai ir kt.), į ją perkelti darbuotojai (jų dalis), UAB „Progresyvi statyba“ užsiima ta pačia veikla, kaip ir BUAB „Primtela“ (skydinių karkasinių namų projektavimas, gamyba, montavimas; medinių santvarų - konstrukcijų gamyba ir montavimas; šlaitinių ir plokščių stogų įrengimas, remontas, apšiltinimas ir kt.).

8Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Suinteresuotas asmuo J. J. nurodė, kad Bendrovės akcijas jis perleido dar prieš keturis mėnesius iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Nebūdamas Bendrovės vadovu bankroto bylos iškėlimo metu, tvarkingai perdavęs visus buhalterinės apskaitos dokumentus naujajam direktoriui, jis neturi pareigos bei objektyviai negali pateikti bankroto administratoriui jo reikalaujamų dokumentų. Be to, Bendrovės buhalterinę apskaitą iki pat bankroto bylos iškėlimo tvarkė UAB „Nokanas“, todėl pareiškėjas taip pat turėjo galimybę kreiptis į šį juridinį asmenį siekiant gauti aktualius buhalterinės apskaitos dokumentus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo nurodytais mokėjimais buvo siekiama atstatyti Bendrovės finansinę padėtį, jos mokumą, visais tais mokėjimais buvo dengiamos realios ir egzistuojančios Bendrovės skolos bei atsiskaitoma su kreditoriais, todėl Bendrovei žala nebuvo padaryta. J. J. aiškinimu, aplinkybę, jog jis veikė Bendrovės bei jos kreditorių interesais, patvirtina tai, jog laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta Bendrovės skola kreditoriams. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo pareiškime tik deklaratyviai nurodoma, jog į UAB „Progresyvi statyba“ perėjo dalis Bendrovės darbuotojų bei tai, jog buvo perduotas Bendrovės turtas, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog UAB „Progresyvi statyba“ perėmė Bendrovės klientus ar kokias nors reikalavimo teises pagal sutartis. UAB „Progresyvi statyba“ dirba 10 buvusių Bendrovės darbuotojų, kurie į UAB „Progresyvi statyba“ perėjo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. birželio mėnesio. Kaip nurodė atsiliepime suinteresuotas asmuo J. J., Bendrovėje iki bankroto bylos iškėlimo liko dirbti 13 darbuotojų, todėl jos veikla nebuvo nutraukta ir perkelta į UAB „Progresyvi statyba“.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi tenkino pareiškimą ir pripažino UAB „Primtela“ bankrotą tyčiniu.

12Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė vengė mokėti mokesčius, kas sudaro pagrindą Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Iš gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, jog Bendrovė nuo 2013 m. vasario mėn. nemokėjo deklaruotų mokesčių valstybės biudžetui, dėl ko 2013 m. birželio mėn. buvo areštuotas Bendrovės turtas, o nuo 2013 m. liepos mėn. ji nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Duomenų, kad nurodyti mokesčiai būtų sumokėti, suinteresuoti asmenys nepateikė. Taip pat byloje nepaneigta aplinkybė, jog Bendrovė, veikdama per advokatą V. B., atsiskaitinėjo su pavieniais kreditoriais, kai teisme jau buvo priimtas kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Suinteresuoto asmens J. J., kaip buvusio bendrovės vadovo, padaryti pažeidimai atsiskaitant su valstybės biudžetu, konstatuoti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutarime, kuriuo jam paskirta 2 500 Lt bauda už neteisėtą pirmenybės suteikimą paskesnės eilės kreditoriams vykdant atsiskaitymus. Vilniaus apygardos teismo 2014-03-05 nutartyje, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, konstatuota, kad įmonė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodytos pareiškime nurodytos aplinkybės, jog didžioji dalis UAB „Primtela“ veiklos (klientai, darbuotojai, turtas ir kt.) iki bankroto bylos iškėlimo ir akcijų bei vadovavimo perleidimo suinteresuotam asmeniui H. K., buvo perkelta į UAB „Progresyvi statyba“. Buvęs Bendrovės vadovas suinteresuotas asmuo J. J. šiuo metu taip pat dirba UAB „Progresyvi statyba“.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Suinteresuotas asmuo J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog Bendrovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko teismas padarė neteisingą išvadą, kad Bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Vilniaus apygardos teismo 2014-03-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1317-275/2014 nurodyta, kad VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 metus, o paskutiniai pateikti duomenys yra už 2012 metus. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 24 ir 58 straipsniais iki pirmiau nurodytos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1317-275/2014 priėmimo dienos (2014-03-05) Bendrovė neturėjo pareigos VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2013 metus. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien faktas, jog įmonės vadovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui ar po įmonės bankroto bylos iškėlimo neperdavė šių dokumentų bankroto administratoriui, savaime neįrodo apgaulingos ar aplaidžios apskaitos vedimo, kuris galėtų būti laikomas tyčinio bankroto požymiu.
2. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai pareiškėjui apskritai nebuvo perduoti. Pareiškėjo atstovas 2015-05-28 teismo posėdžio šioje byloje metu patvirtino, kad H. K. perdavė daug Bendrovės dokumentų, tačiau pareiškėjas atsisakė pasirašyti dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Apelianto atstovams nuvykus į Bendrovės buveinę susipažinti su buhalterinės apskaitos dokumentais už 2013 metus, Bendrovės veiklos dokumentai buvo rasti buveinėje. Nors Bendrovės dokumentai atskiru priėmimo-perdavimo aktu pareiškėjui perduoti nebuvo, faktiškai visi dokumentai buvo palikti Bendrovėje ir yra pareiškėjo žinioje.
3. Baigęs eiti Bendrovės vadovo pareigas, apeliantas visus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė naujam direktoriui H. K.. VMI nuo 2014-01-07 atlikusi Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymo už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2013-12-31 bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežasčių patikrinimą, nenustatė, jog Bendrovės buhalterinė apskaita būtų vedama apgaulingai ir (arba) netinkamai. Be to, nei Bendrovės bankroto administratorius, nei teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, nepareikalavo iš VMI pateikti operatyvaus patikrinimo medžiagos, kuri leistų daryti išvadas, ar Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai. Bendrovės bankroto administratorius taip pat nesikreipė į UAB „Nokanas“, kuri iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą.
4. Byloje analizuoti Bendrovės bei apelianto veiksmai rodo siekį pagal Bendrovės finansines galimybes atsiskaitinėti su visais Bendrovės kreditoriais, įskaitant ir VMI. Be to, Bendrovės ir apelianto veiksmai taip pat rodo, jog nebuvo tyčia vengiama mokėti PVM ar kitus mokesčius. Teismo teiginys, jog Bendrovė vengė mokėti mokesčius, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bendrovės PVM nepriemoka 2013-02-04 buvo padengta Bendrovei gavus apmokėjimą už suteiktas statybos rangos darbų paslaugas. Bendrovė atitinkamu laikotarpiu deklaravo 522 667,06 Lt mokėtino PVM bei tuo pačiu laikotarpiu sumokėjo į valstybės biudžetą 511 321,87 Lt PVM. Bendrovė laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-12-31 taip pat sumažino gyventojų pajamų mokesčio skolą. Bendrovė 2013-05-20 kreipėsi į VMI, prašydama pratęsti mokėjimo terminą pagal 2012-01-23 sudarytą mokestinės paskolos sutartį bei atidėti naujai susidariusios PVM mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą, tačiau VMI prašymo netenkino. Tokie Bendrovės bei apelianto veiksmai rodo siekį pagal Bendrovės finansines galimybes atsiskaitinėti su visais Bendrovės kreditoriais, o ne tyčia vengti mokėti PVM ar kitus mokesčius.
5. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, Bendrovė, nesilaikydama mokėjimų eiliškumo tvarkos, siekė atstatyti Bendrovės finansinę padėtį, o ne mažinti mokumą, iššvaistyti turtą ar išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Bendrovė atliko mokėjimus, susijusius su medžiagų ir paslaugų įsigijimu tam, kad galėtų įvykdyti statybos darbų rangos sutartis. Tik įsigijus reikiamas medžiagas bei paslaugas, Bendrovė galėjo tęsti savo veiklą bei gauti pajamų. Bendrovė laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-12-31 iš klientų už atliktus darbus gavo 2 563 765,33 Lt pajamų. Didžioji dalis šių pinigų buvo panaudota darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti bei atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais, įskaitant ir VMI. Šios aplinkybės patvirtina, kad mokėjimai Bendrovės kreditoriams nepablogino Bendrovės finansinės padėties, nesukėlė jos nemokumo, nepadarė žalos, todėl negali būti pripažinti lėmusiais bankrotą.
6. Nors J. J., kaip Bendrovės vadovo, padaryti pažeidimai atsiskaitant su valstybės biudžetu, buvo konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutarimu, kuriuo paskirta 2 500 Lt bauda, tačiau J. J. 2014-01-02 ir 2014-01-10 perduodamas Bendrovės naujajam direktoriui H. K. visą Bendrovės turtą, nežinojo, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, iškėlus Bendrovei bankroto bylą faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo. Jis pagrįstai tikėjosi, jog pagal 2013-12-31 preliminaraus balanso duomenis Bendrovės turimo turto ir gautinų pajamų, vykdant tolimesnę veiklą, užteks atsiskaityti su visais Bendrovės kreditoriais.
7. Vien tik mokėjimų eilės tvarkos eiliškumo nesilaikymas, kai yra mažinama skola kreditoriams, negali būti laikoma žalos Bendrovei darymu bei pripažinta Bendrovės nemokumo priežastimi. Nei teismas, nei pareiškėjas nenurodė nei vieno Bendrovės nepagrįsto mokėjimo fakto.
8. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad didžioji dalis Bendrovės veiklos iki bankroto bylos iškėlimo ir UAB „Primtela“ akcijų bei vadovavimo perleidimo H. K., buvo perkelta į UAB „Progresyvi statyba“. Bendrovės darbo įrankiai ir medžiagų likučiai nebuvo ir negalėjo būti perleisti UAB „Progresyvi statyba“, kadangi Bendrovės ūkinė komercinė veikla buvo tęsiama, Bendrovė vykdė savo įsipareigojimus pagal statybos darbų rangos sutartis bei gavo pajamų. Šioje byloje suinteresuotas asmuo V. B. nepagrįstai tvirtino, jog UAB „Progresyvi statyba“ perėmė nebaigtą vykdyti statybos rangos sutartį objekte, esančiame Algirdo g., Vilniuje. Teismas nevertino toks aplinkybės, jog UAB „Progresyvi statyba“ neperėmė Bendrovės nebaigtos vykdyti sutarties, kadangi užsakovas savo iniciatyva nutraukė statybos rangos sutartį, sudarytą su Bendrove.
9. Bendrovės veiklos perkėlimas galėtų būti pripažįstamas tik tada, kai perleidžiama Bendrovės veikla kaip visuma materialaus ir nematerialaus turto, su tuo turtu susiję įsipareigojimai, teisės ir pareigos (su veikla susijęs ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, intelektinė nuosavybė, ryšiai su veiklos tiekėjais bei klientais (rinka), intelektinė nuosavybė, įvairūs leidimai, licencijos, technologijos, reputacija), o ne pavienio materialaus turto perleidimas. Kai Bendrovę valdė J. J., UAB „Progresyvi statyba“ rinkos kainomis buvo parduotas Bendrovės automobilis Mercedes Benz 711 bei skydų gamybos staklės, už turtą buvo atsiskaityta. Nėra pagrindo teigti, kad tokie sandoriai pažeidė Bendrovės ir jos kreditorių interesus, ar sumažino Bendrovės mokumą. Bendrovės veiklos tęstinumas pats savaime nesuponuoja tyčinio bankroto prezumpcijos, ir yra būtina įrodyti, jog UAB „Progresyvi statyba“ buvo perleistas visas Bendrovės turtas, reikalavimo teisės, neįvykdytos sutartys, o Bendrovėje liko tik skolos bei įsipareigojimai.
10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iki bankroto bylos iškėlimo ir UAB „Primtela“ akcijų bei vadovavimo perleidimo H. K. į UAB „Progresyvi statyba“ iš Bendrovės buvo perkelti darbuotojai (jų dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki UAB „Primtela“ akcijų bei vadovavimo perleidimo H. K. į UAB „Progresyvi statyba“ buvo priimta dirbti tik labai maža dalis (t. y. 5) iš buvusių 30 Bendrovės darbuotojų. Dar 5 buvę Bendrovės darbuotojai įsidarbino UAB „Progresyvi statyba“ jau po to, kai apeliantas perleido Bendrovės akcijas bei vadovavimą H. K.. Bendrovės veikla nebuvo nutraukta ir perkelta į UAB „Progresyvi statyba“, ji toliau, nors mažesne apimtimi, vykdė darbus bei savo įsipareigojimus pagal sudarytas statybos darbų rangos sutartis. Apeliantas neatliko jokių veiksmų dėl Bendrovės darbuotojų perėjimo dirbti į UAB „Progresyvi statyba“.
11. Nutartyje nurodyta, kad suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, nors bankroto procese teismas turi pareigą būti aktyvus. Teismas galėjo įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus dėl UAB „Nokanas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo (Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų išreikalavimo) bei išreikalauti iš VMI 2014 m. sausio mėnesį atlikto Bendrovės operatyvaus patikrinimo medžiagą, kuriais remdamasis turėtų daugiau pagrįstų duomenų įvertinti, ar yra pagrindas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismas atmetė prašymą iškviesti į teismo posėdį UAB „Progresyvi statyba“ direktorių M. V., kuris galėtų teismui nurodyti reikšmingas teisingam klausimo išsprendimui faktines aplinkybes
12. Teismas neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių dėl Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl mokėjimų eiliškumo tvarkos nesilaikymo bei kitų skundžiamoje nutartyje nurodytų dalykų, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Kasmanta“ skundą prašo atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, vadovaudamasis surinktais rašytiniais įrodymais, proceso dalyvių paaiškinimais, turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas BUAB „Primtela“ bankroto administratorius atskirąjį skundą prašo atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Bendrovės administracinėse patalpose buvo rasta keletas segtuvų su pavieniais, eilės tvarka nesusegtais, nesunumeruotais Bendrovės dokumentais, tačiau iš jų negalima nustatyto viso Bendrovės turto, kreditorinių ir debitorinių prievolių ir t. t.
2. Nors apeliantas nurodo, kad VMI disponavo atitinkamais Bendrovės finansiniais dokumentais už 2013 m. laikotarpį, kuriuos jis pateikė teismui su atsiliepimu į pareiškimą, tačiau šie dokumentai niekieno nepasirašyti, todėl kyla abejonių dėl juose nurodytų duomenų tikrumo.
3. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad neturėjo pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m. Nutartis, kuria Bendrovei iškeltas bankrotas, įsiteisėjo 2014-05-15, o finansinės atskaitomybės dokumentai turėjo būti pateikti iki 2014-05-30, parengti – dar anksčiau. Be to, teismas akcentavo ne atsakingus už nepateiktus dokumentus asmenis, o patį nepateikimo faktą.
4. Atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl mokesčių nemokėjimo bei atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo grindžiami tik prielaidomis bei subjektyviais paaiškinimais, o ne įrodymais.
5. Teismas pagrįstai pripažino bankrotą tyčiniu remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutarimu skirti baudą J. J. už mokesčių įstatymų ir nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimus, kuris šioje byloje pripažintinas prejudicinę reikšmę turinčiu faktu.
6. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad jis, būdamas Bendrovės vadovu, veikė sąžiningai. Nors Bendrovės turtas nuo 2013 m. birželio mėnesio buvo areštuotas ir vykdomas išieškojimas VMI naudai, Bendrovei galimai esant jau nemokiai, ji laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio iki 2013 m. gruodžio atsiskaitinėjo su pavieniais kreditoriais per advokato V. B. vardu atidarytą banko sąskaitą. Atskirojo skundo teiginiai, kad Bendrovė po 2013-12-31 turėjo gauti 400 000 Lt pajamų, nepagrįsti jokiais įrodymais. J. J. su atskiruoju skundu pateikė sąskaitas už atliktus darbus, išrašytas 2014-02-28 ir 2014-03-20, t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą, kurios esą turėtų patvirtinti, kad Bendrovė vykdė veiklą. Neaišku už kokius atliktus darbus sąskaitos išrašytos, jos nepasirašytos, be to, išrašytos per buhalterinę programą, kuria naudojasi tik buhalteris, nors H. K. teisme nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu buhalteris nebuvo samdomas.
7. Aplinkybę, kad apeliantas siekė išvengti atsakomybės Bendrovei bankrutuojant, pagrindžia faktas, jog nepraėjus dviem mėnesiams po Bendrovės pardavimo buvo iškeltas jos bankrotas, jog Bendrovė parduota už 1 Lt. Nors apeliantas teigia, kad Bendrovė turėjo finansinių sunkumų, pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo nuomone, porą mėnesių Bendrovei vadovavusio H. K. veiksmai negalėjo sukelti bankroto situacijos, palyginus su tuo, kad J. J. Bendrovei vadovavo daugiau nei dešimt metų.
8. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog neįrodytas Bendrovės veiklos perkėlimo į kitą įmonę faktas. Teismas pagrįstai nustatė, kad Bendrovės veikla buvo perkelta. Nuo 2010-07-28 iki 2013 m. gruodžio mėnesio Bendrovės akcijos priklausė J. J. ir darbuotojui M. V., nuo 2009-10-23 UAB „Progresyvi statyba“ akcijos priklauso M. V. ir M. J., o nuo 2010-06-17 UAB „Progresyvi statyba“ vadovo pareigas užima M. V.. Nuo 2011-09-25 UAB „Progresyvi statyba“ turėjo tik vieną darbuotoją, o prieš pat bankroto bylos iškėlimą, t. y. laikotarpiu nuo 2013-12-03 iki 2014-03-04, į UAB „Progresyvi statyba“ perėjo dirbti 9 Bendrovės darbuotojai. Atskirojo skundo argumentus, jog UAB „Progresyvi statyba“ neperėmė Bendrovės įsipareigojimų ar veiklos, savo paaiškinimais paneigė buvęs Bendrovės darbuotojas V. B..
9. Kaip akcentavo teismas, abi nurodytos bendrovės užsiima ta pačia veikla. Bendrovė gamino medinių santvarų konstrukcijas su sertifikuota santvarų gamybos linija, t. y. staklėmis, kurios nebuvo perduotos bankroto administratoriui (nebuvo rastos), nes galbūt perleistos UAB „Progresyvi statyba“.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. B. atskirąjį skundą prašo atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, vadovaudamasis surinktais rašytiniais įrodymais, proceso dalyvių paaiškinimais, turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Primtela“ (tekste taip pat – BUAB „Primtela“, Bendrovė) bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

20Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Iki 2013-10-01 galiojusioje ĮBĮ redakcijoje nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013-10-01 įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto apibrėžimu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas apibrėžė bankroto kilimo požymius, kurių esant bent vienam, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius, yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje apibrėžtų tyčinio bankroto požymių. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta prezumpcija, kada bankrotas laikomas tyčiniu.

21Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

22Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Primtela“ bankrotą tyčiniu

23ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustatoma, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

24Pirmosios instancijos teismas BUAB „Primtela“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nustatęs, kad Bendrovė vengė mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą.

25Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, VMI 2014-12-15 rašte nurodė, kad po operatyvaus patikrinimo už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2013-12-31 siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių bendrovė nevykdo mokestinių prievolių biudžetui, nustatyta, jog Bendrovė, būdama skolinga valstybei, sumokėjo tiekėjams 1 300 635,73 Lt. Suinteresuotas asmuo J. J. tiek atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek atskirajame skunde aiškino, kad Bendrovė atliko mokėjimus, susijusius su medžiagų ir paslaugų įsigijimu, tam, kad galėtų įvykdyti statybos darbų rangos sutartis, siekė pagal Bendrovės finansines galimybes atsiskaitinėti su visais Bendrovės kreditoriais, įskaitant ir VMI, o ne tyčia vengė mokėti PVM ar kitus mokesčius. J. J. taip pat nurodė, kad kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, vėliau – dėl PVM mokestinės nepriemokos mokėjimo termino atidėjimo.

26Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos bylos duomenis, suinteresuoto asmens J. J. paaiškinimus, akcentuoja, kad šio asmens nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigia fakto, kad jis, žinodamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, Bendrovės gautas pajamas sąmoningai skyrė ne atsiskaitymui su valstybės biudžetu, kuriam Bendrovė buvo įsiskolinusi, o pasirinktinai su kitais kreditoriais – kai kuriais tiekėjais, advokatu. Šiame kontekste pažymėtina, kad J. J., būdamas Bendrovės direktoriumi, nesiekė susitarti su užsakovais dėl skolinių mokėjimų atidėjimo ar išdėstymo, nedėjo pastangų vykdyti atsiskaitymus įstatyme nustatyta eiliškumo tvarka, tačiau atsirinko nemokėti tokiam kreditoriui, kuris tiesiogiai iš karto netrikdo bendrovės veiklos šiai nevykdant mokėjimų. Nors apeliantas teigia, kad tyčia nesiekė vengti mokėti PVM ar kitus mokesčius, šiuos teiginius paneigia kiti byloje esantys duomenys.

27Iš VMI 2014-01-29 operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad nuo 2013-01-24 VMI pradėjo vykdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą ir iš Bendrovės banko sąskaitos buvo išieškota bei pervesta VMI 229 046,02 Lt. Tuo metu, kai VMI vykdė priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą ir lėšų nurašymą iš Bendrovės banko sąskaitų, Bendrovė su advokatu V. B. sudarė 2013-11-04 priedą Nr. 17 prie 2008-05-15 sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. A-81, pagal kurį buvo susitarta, jog advokatas gaus į savo specialiąją depozitinę sąskaitą banke Bendrovei iš trečiųjų asmenų priteistas pinigų sumas, iš kurių advokatas turės teisę pervesti į savo sąskaitą honorarą pagal esamus ir būsimus susitarimus, o kitas lėšas laikyti sąskaitoje iki Bendrovės raštiško nurodymo pervesti Bendrovės lėšas kitur.

28V. B. pateiktas specialios depozitinės sąskaitos išrašas įrodo, kad laikotarpiu, kai buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės, į minėtą specialiąją depozitinę sąskaitą pervedus Bendrovei lėšas (iš viso 81 869,33 Lt), šios iš karto buvo pervedamos UAB „Progresyvi statyba“ (2 821,43 Lt), advokatui V. B. (41 788,21 Lt), UAB „Šiltinimo sistemos“ (37 252,63). Apeliacinis teismas papildomai pažymi, kad UAB „Progresyvi statyba“ akcijos minėtų lėšų pervedimo metu priklausė M. V. ir M. J., o M. V. vadovavo UAB „Progresyvi statyba“. Šie asmenys buvo tiesiogiai susiję ir su Bendrove, t. y. dirbo joje.

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad yra pagrindas teigti, jog aukščiau analizuotais veiksmais Bendrovės vadovas J. J. siekė išvengti mokesčių mokėjimo, susidariusios mokestinės nepriemokos išieškojimo iš Bendrovės sąskaitų, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė mokesčių mokėjimo vengimą ir šią aplinkybę vertino kaip pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.

30Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, jog Bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma. Teismas nustatė, kad Bendrovė neteikė institucijoms finansinės atskaitomybės.

31Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1317-275/2014 priėmimo dieną (2014-03-05) Bendrovė neturėjo pareigos VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2013 metus. Tačiau tai, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai, patvirtina nepaneigtos byloje aplinkybės, jog bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi Bendrovės dokumentai. Byloje aiškinta, kad J. J. perdavė Bendrovės dokumentus bei kitus rekvizitus naujam Bendrovės direktoriui H. K., tačiau duomenų, kad šis asmuo būtų perdavęs visus dokumentus bankroto administratoriui, byloje nėra. Nesutiktina su suinteresuoto asmens J. J. pozicija, kad visi Bendrovės dokumentai yra Bendrovės buveinėje arba UAB „Nokanas“, kuri tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl bankroto administratorius esą nepagrįstai teigia apie dokumentų jam neperdavimą. Tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, be to, ĮBĮ aiškiai numato būtent Bendrovės direktoriui pareigą perduoti dokumentus bankroto administratoriui.

32Dėl BUAB „Primtela“ veiklos perkėlimo į kitą įmonę

33Apeliantas teigia, kad teismas darė nepagrįstas išvadas, susijusias su verslo iš Bendrovės perkėlimu į UAB „Progresyvi statyba“, kurios akcininkai yra buvę Bendrovės darbuotojai – M. V. ir M. J..

34ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad tyčinis bankrotas preziumuojamas, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Teismų praktikoje ši prezumpcija vertinama taip, kad įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010).

35Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, kad BUAB „Primtela“ veikla buvo perkelta į UAB „Progresyvi statyba“, nuosekliai patvirtina byloje esantys įrodymai.

36Kaip nustatyta byloje, Bendrovės finansinė padėtis 2013 metais buvo prasta, Bendrovės vadovas vengė mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, tokiu būdu išvengdamas įsiskolinimų didinimo kitiems pasirinktiems kreditoriams. M. V., kuris buvo UAB „Primtela“ akcininkas ir darbuotojas, yra UAB „Progresyvi statyba“ akcininkas ir vadovas. Ankstesnis UAB „Progresyvi statyba“ vadovas R. S. ilgą laiką dirbo UAB „Primtela“ statybos darbų vadovu. M. J., esanti UAB „Progresyvi statyba“ akcininkė, turinti 75 proc. įmonės akcijų, yra J. J. artima giminaitė, kuri, tam tikru laiku dirbo UAB „Primtela“. Buvęs Bendrovės vadovas J. J. šiuo metu taip pat dirba UAB „Progresyvi statyba“. Nuo 2011-09-25 UAB „Progresyvi statyba“ turėjo tik vieną darbuotoją, o prieš pat bankroto bylos Bendrovei iškėlimą, t. y. laikotarpiu nuo 2013-12-03 iki 2014-03-04, į UAB „Progresyvi statyba“ perėjo dirbti 9 Bendrovės darbuotojai. J. J. savo atskirajame skunde nurodė, kad laikotarpiu, kai Bendrovę valdė jis, UAB „Progresyvi statyba“ buvo parduotas automobilis Mercedes Benz 711 bei skydų gamybos staklės, už parduotą turtą buvo atsiskaityta. Apeliacinio teismo vertinimu, ši aplinkybė, t. y., kad kitai bendrovei, kurioje dirba dalis Bendrovės darbuotojų ir pats buvęs Bendrovės vadovas, buvo parduotos darbo priemonės – staklės, kurios yra vienas pagrindinių įrankių Bendrovės veiklai vykdyti, tik patvirtina, jog Bendrovės veikla buvo perkėlinėjama į UAB „Progresyvi statyba“. Pažymėtina, kad J. J. Bendrovę pardavė už 1 Lt, o nepraėjus dviem mėnesiams po Bendrovės pardavimo, jai buvo paskelbtas bankrotas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, abi įmonės – UAB „Primtela“ ir UAB „Progresyvi statyba“ buvo susijusios tiek savo valdymo organais, tiek dalyviais, tiek darbuotojais, jos užsiėmė ta pačia veikla. Nors byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad UAB „Progresyvi statyba“ perėmė Bendrovės nebaigtų sutarčių vykdymą, tai nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu teismo padarytų išvadų dėl veiklos perkėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotais įrodymų tyrimo bei vertinimo principais, konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, kurių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną vertinamąją išvadą, jog UAB „Primtela“ veikla prieš bankroto bylos iškėlimą buvo perkelta į UAB „Progresyvi statyba“. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo J. J. tokios aplinkybės nepaneigė, nėra pagrindo netaikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos prezumpcijos.

37Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, įskaitant ir nutartyje pateiktus motyvus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Šiuo atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o apskųstą teismo nutartį palieka nepakeistą.

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.