Byla e2-1063-820/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimoas“ atstovei R. K., atsakovės UAB „Grinda“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovų solidariai 3 411,93 EUR žalos atlyginimo.
    2. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
    3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog 2013 m. gegužės 30 d. Vilniuje, Geležinio vilko gatvėje automobiliui TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. ( - ) (toliau tekste – automobilis), įvažiavus į duobę, buvusią kelio važiuojamojoje dalyje, buvo sugadintas automobilis (toliau tekste – ginčo įvykis). Vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atsakovai netinkamai vykdė kelių priežiūrą, kelyje buvo neuždengtas nuotekų šalinimo šulinys, todėl nepastebėjęs kliūties vairuotojas sugadino automobilį ir atsakovai yra kalti dėl kilusios žalos.
  3. Žalos dydis nustatytas automobilio atstovo bendrovės Audatex kompiuterine programa, skirta automobilių remonto sąmatoms skaičiuoti ir yra 3 565,14 EUR. Atėmus nusidėvėjimą 153,21 EUR, padaryta žala vairuotojui 3 411,93 EUR. Ieškovas išmokėjo vairuotojui draudimo išmoką, todėl dabar turi regreso teises į atsakovus.
  4. Atsakovai atsakingi solidariai, nes jie yra atsakingi už Vilniaus mieste esančių kelių priežiūrą ir jų veikla yra bendra.
  1. Atsakovų atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė nurodė, jog automobilio vairuotojas buvo nepakankamai rūpestingas ir atsargus, todėl yra vairuotojo, kaip nukentėjusiojo kaltė ir žalos dydis turi būti mažinamas apie 50 procentų.
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, UAB „Grinda“ nėra atsakinga už nuotekų šulinių priežiūrą, nes atsakinga savivaldybė, kaip savininkė.
  4. Ieškovas neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovo UAB „Grinda“ veiksmų.
  5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog savivaldybė kelių priežiūrą sutartimi ir papildomu susitarimu yra perdavusi valdyti ir prižiūrėti atsakovui UAB „Grinda“, todėl pastaroji, kaip valdytojas, privalo atlyginti žalą, padarytą tretiesiems asmenims.
  6. Praėjus ne vieneriems metams po žalos padarymo, atsakovas neturi galimybės pateikti kitokį žalos vertinimą, nustatyti objektyvų žalos dydį, todėl iš ieškovo privalo būti pareikalauta įrodyti žalos dydį neabejotinais įrodymais. Žalos dydis nėra paskaičiuotas tinkamai, kad atstatyti turtą į pradinę padėtį. Ieškovas nepagrindė, kuo remiantis nustatė tik 5 procentų nusidėvėjimo lygį, todėl žalos dydis gali būti paskaičiuotas netinkamai.
  7. Vairuotojas automobilį vairavo neapdairiai ir neatsargiai, todėl dėl jo paties kaltės atsirado žala, kuri turi būti mažinama priklausomai nuo vairuotojo neatsargumo ir kaltės dydžio.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Ginčo autoįvykis įvyko 2013 m. gegužės 30 d. Šio autoįvykio metu buvo sugadintos keturios transporto priemonės, tarp jų ir ginčo automobilis (1 t., p. 20).
  4. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. birželio 05 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AV2-2584(13) (1 t., p. 22-23) matyti, jog visi automobiliai, tame tarpe ir ginčo automobilis, buvo sugadinti jiems užvažiavus ant šulinio dangčio, buvusio Geležinio vilko gatvės važiuojamojoje dalyje. Policijos pareigūnai vairuotojų kaltės nenustatė pažymėdami, jog vairuotojai negalėjo numatyti, kad kelyje bus netvarkingas kanalizacijos šulinys. Iš vairuotojos paaiškinimų matyti, jog jai važiuojant Geležinio vilko gatve, ji užvažiavo ant kanalizacijos šulinio dangčio, kuris sugadino automobilį (1 t., p. 26- 29). Iš kitų vairuotojų paaiškinimų (1 t., p. 27-30) matyti, kad kliūtį vairuotojai pastebėjo, kaip pajuto smūgį į savo automobilį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vairuotojai, važiuodami Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, negalėjo ir nepastebėjo ant kelio buvusios kliūties – šulinio dangčio.
  5. Ieškovas atliko apgadinto automobilio apžiūrą ir nustatė sugadintas detales (1 t., p. 32). Iš automobilio remontą atlikusios bendrovės sąskaitos matyti ir skaičiavimų matyti automobilio sužalojimai ir reikalingo remonto sąmata (1 t., po. 38-85). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsikirtinėja, jog negalėjo nustatyti žalos dydžio, nes jiems nebuvo pranešta, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų matyti visi padaryti sužalojimai. Be to, iš teismo paskirtos ekspertizės akto (2 t., p. 72-75) matyti, jog ekspertas padarė išvadą, jog patirti sužalojimai galėjo būti patirti per ginčo autoįvykį. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodinėjo, kurie konkrečiai sužalojimai nebuvo padaryti per ginčo įvykį, neprašė skirti ekspertizės nustatyti žalos dydį, todėl jo teiginiai, jog ne visi sužalojimai padaryti per ginčo įvykį atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
  6. Ieškovo klientas 2011 metų gamybos automobilį buvo apdraudęs Transporto priemonių draudimu (1 t., p. 17-18), todėl ginčo įvykio metu automobilis buvo apie 2 metų senumo, t. y. laikytinas pakankamai nauju.
  7. Ieškovas už remontą po ginčo įvykio sumokėjo remontą atlikusiai įmonei 12 309,73 LTL arba 3565,14 EUR (1 t., p 19, 34). Atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo dviejų metų senumo, ieškovas paskaičiavo 5 procentų nusidėvėjimą detalėms ir nustatė draudimo išmokos dydį – 3411,93 EUR (1 t., p. 35). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog ieškovas nepagrįstai skaičiavo 5 procentų nusidėvėjimą, tačiau atsakovas nenurodo, koks nusidėvėjimo procentas pakankamai naujam - dviejų metų senumo, automobiliui turėtų būti skaičiuojamas, todėl nėra pagrindo netikėti transporto žalų eksperto nustatytu 5 procento dydžio nusidėvėjimu 2 metų senumo automobilio detalėms.
  8. Tarp atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta Privalomų paslaugų tiekimo sutartis Nr. A72-2189(3.1.36-UK) (toliau tekste – Darbų sutartis; 1 t., p. 13-15), kuria atsakovas UAB „Grinda“ įsipareigojo tiekti privalomas paslaugas Vilniaus miesto gatvėse, jas prižiūrėti, tvarkyti, atlikti avarinių gedimų padarinių likvidavimą lietaus nuotakyno tinkluose. Tarp atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. buvo pasirašyta Darbų atlikimo Sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau tekste – Sutartis; 2 t., p. 88-90). Sutarties 1 priede yra patvirtintos paslaugų kainos (1 t., p. 108-113). Sutarties 2 priede yra darbų techninė specifikacija (1 t., p. 114-119). Atsakovai 2012 m. gegužės 07 d. pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo (1 t., p. 120; toliau tekste – Susitarimas). Šiuo Susitarimu šalys sutarė, kad UAB „Grinda“ nuolat atliks gatvių dangos stebėseną, nedelsiant šalins trūkumus bei, kad UAB „Grinda“ yra laikomas valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių dangos priežiūros.
  9. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 10 d. Sprendimu Nr. 1-2177 (2 t., p. 4) skyrė UAB „Grinda“ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių nuotekų tvarkytoja ir pavedė vykdyti tvarkytojo teises ir pareigas. Šis teisės aktas patvirtina, jog UAB „Grinda“ yra ne valdytojas, o tvarkytojas ir prižiūrėtojas.
  10. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovės UAB „Grinda“ prašymu, 2016 m. liepos 29 d. nutartimi paskyrė eismo įvykio transporto trasologinę ekspertizę.
  11. Ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris pateikė aktą (2 t., p. 72-76). Akte pateiktos išvados, pirma, kad nėra objektyvių galimybių nustatyti tikrą automobilio greitį iki įvykio, tačiau, antra, nėra pagrindo teigti, jog buvo viršytas leistinas greitis arba kad greitis būtų nepriimtinas buvusioms eismo sąlygoms. Trečia, šulinio matomumas buvo ribotas vairuotojams. Ketvirta, nėra galimybės nustatyti, ar vairuotoja turėjo galimybę išvengti ginčo įvykio. Penkta ir šešta, kad pagal sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją nurodytos dalys galėjo būti sugadintos ginčo įvykio metu.
  12. Teismas, nagrinėdamas šį ginčą remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, bei naujausia Vilniaus apygardos teismo praktika suformuluota civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2016, e2A-197-653/2017, e2A-1045-275/2017. Visose minėtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisako dėl Sutarties ir Susitarimo įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „Grinda“ ir, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal Susitarimą ir Sutartį atsakovui UAB „Grinda“ gatvių valdymo teisės neperėjo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
  13. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).
  14. Gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri Sutartimi pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą (Sutarties 1, 3.3 punktai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios ginčo įvykio gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Todėl Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Geležinio vilko gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Ta aplinkybė, kad Sutarties nuostatas šalys 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu papildė Sutartį 4.2.10 punktu, nereiškia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „Grinda“, nes naujas 4.2.10 punktas aiškintinas sistemiškai su Sutarties sąlygomis, todėl atsakovė UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus. Be to, pažymėtina, jog Susitarimo 4.2.10 punktas formuluojamas taip: „privalo atlyginti „Užsakovui“ ar tretiesiems asmenims padarytą žalą“, „tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos <...> patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš „Užsakovo“ (pastaba – Užsakovas Susitarime įvardijama Vilniaus miesto savivaldybė), „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ (pastaba – Susitarime Rangovu įvardijama UAB „Grinda“) už pagal šią „Sutartį“ atliktus „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad „Rangovas“ <...> sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams“. Minėtos Sutarties ir Susitarimo nuostatos leidžia teigti, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atlyginusi žalą tretiesiems asmenims, turi teisę nukreipti reikalavimus į atsakovę UAB „Grinda“, t. y. Susitarimo nuostata suformuluota ne kaip vienareikšmė valdytojo atsakomybė pagal CK 6.266 str., bet kaip galima alternatyvi UAB „Grinda“ atsakomybė trečiajam asmeniui tiesiogiai arba savivaldybei, jei savivaldybė atsakytų prieš tretyjį asmenį pagal teismo sprendimą bet kuriuo pagrindu, įskaitant ir nustatytą CK 6.266 straipsnyje. Taigi byloje nėra duomenų, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė būtų perleidusi valdymo teises į ginčo gatvę atsakovei UAB „Grinda“.
  15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dalis, kuria reikalavimas pareikštas atsakovei UAB „Grinda“, yra nepagrįstas ir atmestinas, o už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, ir UAB „Grinda“ solidarioji prievolė atlyginti žalą kartu su savivaldybe materialiosios teisės normos (CK 6.266 str.) pagrindu nekonstatuotina.
  16. CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (LAT 2014 03 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 04 03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
  17. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Šių pagrindų byloje nenustatyta.
  18. Byloje nustatyta, kad Geležinio vilko gatvės savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado automobiliui užvažiavus ant važiuojamoje kelio dalyje buvusio šulinio dangčio. Kliuvinys, buvęs ant kelio, nebuvo paženklintas jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.
  19. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 str. būtina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktą, bet ir žalos asmeniui padarymą bei įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.
  20. Pagal CK 6.249 str. žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Aplinkybę, kad dėl automobilio, apgadinimo padaryta 3 411,93 EUR žala, patvirtina aukščiau šiame sprendime minėti įrodymai. Ieškovas yra išmokėjęs draudimo išmoką.
  21. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai ginčijo transporto priemonės sugadinimus.
  22. Minėta, jog pagal policijos duomenis, nukentėjusio asmens ir kitų, įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus, ginčo automobilio sugadinimai atsirado vairuotojai užvažiavus ant gulinčio kanalizacijos šulinio dangčio, buvusio ginčo gatvėje. Vairuotojos kaltės dėl kilusios žalos byloje nenustatyta. Ekspertas taip pat patvirtino, jog vairuotoja važiavo nepažeisdama kelių eismo taisyklių ir nenustatė jos galimybės išvengti žalos atsiradimo. Pažymėtina, jog vienas paskui kitą nuo to paties dangčio nukentėjo keturi vairuotojai, todėl akivaizdu, jog vairuotoja neturėjo jokių galimybių išvengti žalos atsiradimo arba jį sumažinti. Be to, ir policijos pareigūnai administracinio pažeidimo byloje nustatė, jog dėl automobilių sugadinimo vairuotojų kaltės nėra. Atsakovai jokių įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė (CPK 178 str.). Ekspertizė patvirtino, jog sugadinimai galėjo kilti įvykus ginčo įvykiui. Įrodymų, kad sugadinimai galėjo atsirasti kitoje vietoje ar buvo padaryti ne ginčo įvykio metu, atsakovai nepateikė (CPK 178 str.). Taigi automobiliui sugadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu.
  23. Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa. Faktiškai atlikus remonto darbus, remontą atlikusi bendrovė pateikė sąskaitą. Duomenų, kad draudikas ar remontą atlikusi bendrovė netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad žalos sąmatoje nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų arba kad pateikta sąskaita už atliktus remonto darbus neatitinka tikrovės (CPK 178 str.).
  24. Taigi yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai priteistina 3 411,93 EUR žalos atlyginimo.
  25. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, kad savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti šešių procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014; kt.), todėl ieškovo prašymas dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  26. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovas sumokėjo 77 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 11). Ieškinį patenkinus iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos šios ieškovo bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
  2. Atsakovė UAB „Grinda“ sumokėjo 450,20 EUR už ekspertizę (2 t., p. 69). Ekspertizė kainavo 384,68 EUR (2 t., p. 77). Atsakovės UAB „Grinda“ permokėta 65,52 EUR suma už ekspertizę grąžintina, atėmus teismo pavedimo išlaidas, todėl atsakovei grąžintina 65,42 EUR. Kadangi ieškinio reikalavimai atsakovei UAB „Grinda“ atmesti, o reikalavimai atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei patenkinti, todėl turėtos 384,68 EUR ekspertizės išlaidos priteistinos iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovei UAB „Grinda“.
  3. Teismas patyrė 5,05 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).
  4. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį dalyje. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 3 411,93 EUR (tris tūkstančius keturis šimtus vienuolika euro ir 93 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 3 411,93 EUR (trijų tūkstančių keturių šimtų vienuolikos euro ir 93 euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 02 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 77 EUR (septyniasdešimt septynis euro) bylinėjimosi išlaidų. Atmesti ieškinį likusioje dalyje. Priteisti atsakovei UAB „Grinda“ (į. k. 120153047) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 384,68 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt keturi euro ir 68 euro centus). Grąžinti atsakovui UAB „Grinda“ (į. k. 120153047) iš teismo depozitinės sąskaitos už ekspertizę permokėtą 65,42 EUR (šešiasdešimt penkių euro ir 42 euro centų) sumą. Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 5,05 EUR (penkis euro ir 05 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai