Byla e2A-197-653/2017
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovams UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 540,28 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013-12-01 Mechanikų g. 6, Vilniuje, automobilis Opel Zafira, v/n ( - ), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. 2014-05-11 Raistelių g., Vilniuje, važiuojant Eišiškių plento link, automobilis Mercedes Benz S320, v/n ( - ), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Dėl šių įvykių minėti automobiliai buvo apgadinti. Abu automobiliai eismo įvykių metu buvo apdrausti ieškovo transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, todėl draudikas (ieškovas) išmokėjo atitinkamai 355,83 Eur ir 184,45 Eur draudimo išmokas, iš viso 540,28 Eur sumą, įgydamas atgręžtinį reikalavimą į atsakovus.
  2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su ieškinyje nurodomomis faktinėmis eismo įvykio aplinkybėmis. Nurodė, kad jis 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą. 2012 m. gegužės 7 d. atsakovai pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, kuriuo į 2011-12-29 Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog Rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant <...>. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. 2011-12-29 Sutartimi bei 2012-05-07 Susitarimu (t. y. sutartinės prievolės pagrindu) Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vilniaus miesto gatves valdyti UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2011-12-29 iki Sutarties galiojimo pabaigos) turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Tinkamai šios pareigos neatlikus – atlyginti dėl gatvių defektų tretiesiems asmenims kilusius nuostolius. Gatvių savininko Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atsakomybė tokiu atveju nėra taikoma, todėl ieškovo ieškinyje keliamas reikalavimas priteisti turtinę žalą solidariai iš abiejų atsakovų yra nepagrįstas ir atmestinas. Mano, kad taip pat keltinas ir vairuotojų, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojų, neatsargumo klausimas.
  3. Atsakovas UAB „Grinda“ su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog tam, kad jam būtų taikoma civilinė atsakomybė CK 6.263 str. pagrindu, turi būti nustatoma visų aplinkybių visuma, t.y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala ir kaltė. Nagrinėjamu atveju viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kuriai esant UAB „Grinda“ galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, yra neteisėti veiksmai. Šios sąlygos buvimą privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas nurodo, jog automobiliai buvo apgadinti jiems įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esančias duobes. Šį teiginį grindžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-12-18 nutarimu Nr. AV2-5403(13), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014-05-12 nutarimu Nr. 07-14-8422511, vairuotojų paaiškinimais bei kitais gautais dokumentais iš policijos, tačiau šiais dokumentais nėra konstatuota, jog visi automobilių apgadinimai ir patirta žala atsirado dėl blogai prižiūrimo kelio, atsakovo ar UAB „Grinda“ kaltės, aplinkybė, kad duobių nebuvo įmanoma pastebėti, nėra nurodyta. Pažymi, kad atsakovai nebuvo kviečiami į eismo įvykio vietų apžiūrą, nors, ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovus bei nurodyti vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais tokių neteisėtų veiksmų buvimą. Mano, kad ieškovas neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų. Transporto priemonių vairuotojams keliami ypatingi atsargumo, atidumo reikalavimai. Byloje nėra jokios informacijos, kad tuo pačiu metu į važiuojamoje kelio dalyje esančias duobes būtų įvažiavę kiti automobiliai, kas reiškia, jog kiti nurodytose gatvėse važiavusių automobilių vairuotojai buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, įvertino visą situaciją ir kelyje buvusią duobę apvažiavo. Atsakovas nesutinka ir dėl automobilių patirtos žalos dydžio. Dokumentuose iš policijos bei pačios automobilio OPEL ZAFIRA vairuotojos paaiškinimuose nurodyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis dešinės pusės ratas, tačiau pateiktose sąskaitose jau nurodyti du ratlankiai ir dvi padangos, tris kartus paskaičiuota už ratų balansavimą. Ieškovas nepateikė pažymos, kurioje būtų nurodyta, jog abu automobilio ratlankiai sugadinti nepataisomai ir būtent nurodyto eismo įvykio metu, priešingai - ieškovas pateikė UAB „Melga“ sąskaitą faktūrą Serija MEL Nr. 0246528, kurioje nurodyta, jog sugadintas ratlankis buvo išlygintas, taigi visiškai nesuprantama, su kokiu eismo įvykiu susijusias remonto darbų sąskaitas pateikia ieškovas. Taip pat ieškovas neįrodo, kad automobilio Mercedes Benz S320 ratlankis buvo sugadintas nepataisomai dėl įvažiavimo kelyje į duobę. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Atsakovo valdymo teisės į Vilniaus miesto gatves, nurodytas Sutartyje, nėra ir nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nurodyta Sutartimi toks Vilniaus miesto gatvių valdymas ir nėra perduotas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir ieškovo argumentai, kad atsakovas yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas ir tokia valdymo teisė atsirado Sutarties pagrindu, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas negali būti laikomas Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoju ir CK 6.266 str. 1 dalies prasme, kadangi sutartimi su savivaldybe bendrovė įsipareigojo darbus atlikti tik pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų, atlikimo terminus (Sutarties 3.3 p.). Taip pat nurodo, kad daikto valdymas yra savarankiška daiktinė teisė, kuri, vadovaujantis CK 1.74 str. gali būti perleidžiama tik notarinės formos sandoriu, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui 540,28 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 540,28 Eur sumą nuo 2016-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog 2013 m. birželio 26 d. IĮ I. N. firma „( - )“ su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851 - 0433552, kuria buvo apdraustas automobilis OPEL ZAFIRA, v/n ( - ). 2013 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba gavo pranešimą, kad Mechanikų g. 6, Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado apgadintą transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo I. N.. Vairuotoja, važiuodama Mechanikų g. 6, Vilniuje, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, kurios nesimatė, nes buvo pilna vandens. Duobė buvo aštriais kraštais. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. AV2-5403 (13) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodoma, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojos kaltės nėra (b. l. 8-13). Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ieškovas išmokėjo 355,83 EUR dydžio sumą (b. l. 19-20, 25-26). Taip pat 2014 m. vasario 5 d. S. D. su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851 - 0450328, kuria buvo apdraustas automobilis MERCEDES BENZ S320, v/n ( - ). 2014 m. gegužės 11 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba gavo pranešimą, kad Raistelių g. Eišiškių pl. link, Vilniuje įvyko eismo įvykis. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado apgadintą transporto priemonę MERCEDES BENZ S320, v/n ( - ), kurį vairavo R. D.. Vairuotojas, važiuodamas Raistelių g. Eišiškių pl. link, Vilniuje įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, apsemtą vandens. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 07-14-8422511 dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodoma, kad vairuotojo veiksmuose nėra tyčinio arba neatsargaus veikimo arba neveikimo, dėl kurio įvyko minėtas eismo įvykis (b. l. 31-35). Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ieškovas išmokėjo 184,45 Eur dydžio sumą (b. l. 41-42). Ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl žalos atlyginimo, tačiau žala atlyginta nebuvo.
  2. 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) Vilniaus miesto savivaldybė pavedė atsakovui UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (b.l. 80-95). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – nurodytame sutarties punkte kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovas veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Minėtos sutartinės nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra minėtų gatvių valdytoja ir dėl šių gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo.
  3. Atsakovų 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimas Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o nustato papildomas pareigas rangovo atžvilgiu (b.l. 96). Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš užsakovo priteistų nuostolius, užsakovas turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti iš rangovo kompensacijos (CK 6.193 str., CPK 178, 185 str.). Taigi ieškovas nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Grinda“.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, priešingai nei skundžiamu sprendimu nustatė teismas, Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi UAB „Grinda“ perdavė ne tik statinių techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą. UAB „Grinda“ Darbų atlikimo sutartimi įsipareigojo pagal Užsakovo užsakymus atlikti Vilniaus Rytinės, Pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (1.1 p.). Sudarydama 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartį Vilniaus miesto savivaldybė vykdė įvykdė Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, tuo tarpu UAB „Grinda“ įsipareigojo laikytis ne tik sutartinių, bet ir teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintu Kelių priežiūros tvarkos aprašu). Būtent UAB „Grinda“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė turėjo objektyvią galimybę bei pareigą, vykdant sutartinę bei teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti tinkamą ginčo gatvių priežiūrą, Darbų atlikimo sutartimi perduotoms gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl faktiniu gatvių valdytoju LR CK 6.266 str. prasme laikytina UAB „Grinda“.
  3. Teismas, skundžiame sprendime konstatuodamas, jog „sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, <...> rangovas veikia tik pagal užsakovės nurodymus“, Darbų atlikimo sutartį aiškino itin siaurai, nesivadovavo pamatinėmis LR CK 6.193 str. įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis. Darbų atlikimo sutarties 2 priedo Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų techninės specifikacijos 16 p. įpareigoja rangovą, užtikrinant gerą gatvių būklę, ne planinio dangos remonto metu vieną kartą per savaitę skirti 8 val. gatvių apžiūrai ir dangos defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, nustatymui. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu Nr. A72-524 (3.1.36-UK) Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36- UK) pakeitimo (toliau - Darbų atlikimo sutarties pakeitimas) numatyta, kad „Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių. transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą“. Taigi minėtos nuostatos įpareigoja UAB „Grinda“ vykdant sutartines pareigas veikti ne tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, bet ir savo iniciatyva. Pabrėžtina, kad priešingai suprantant atsakovo UAB „Grinda“ pareigas miesto gatvių priežiūros srityje susidarytų nelogiška situacija, kai gatvės prižiūrėtojas, nesant užsakovo nurodymo, apskritai negali imtis jokių savarankiškų veiksmų, siekiant užtikrinti gatvių defektų nustatymą ir pašalinimą.
  4. Skundžiamu sprendimu Teismas neatsižvelgė į tikrąją sutarties šalių valią: Darbų atlikimo sutarties pakeitimu įtvirtinta nuostata, jog rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį sutarties šalys aiškiai išreiškė valią ginčo gatvių valdytoju pagal LR CK 6.266 str. laikyti UAB „Grinda“, todėl remiantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, darytina išvada, kad šalių valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.).
  5. Priešingai, nei nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 05-687/2016, šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti.
  6. Teismas, spręsdamas dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių ir žalos dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus reikalavimus padidinto pavojaus šaltinio valdytojams – automobilių vairuotojams. Apeliantės nuomone, vairuotojai neatsižvelgė į eismo įvykių metu buvusias meteorologines sąlygas (šlapia kelio danga), tamsų paros metą (įvykiai įvyko 17.50 val. ir 00.20 val.), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesiėmė visų būtinų priemonių nuostoliams išvengti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilių vairuotojai, būdami nepakankamai atidūs ir rūpestingi, galimai prisidėjo prie kilusios žalos, jei Teismas nuspręstų žalą priteisti, ji turėtų būti mažinama.
  7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
  8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Grinda“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
  9. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“ prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto kelius (gatves), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (Sutarties 2.3 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą.
  10. Apelianto nurodyta Papildomo susitarimo nuostata, kurioje numatyta, kad Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, nekeičia visos Sutarties esmės ir dalyko; teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius Pakeitimo susitarimą, statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas.
  11. Vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (duobė) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą (kuriam susiformuoti tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, žiemos metu staigiai keičiantis oro temperatūrai ar prasidėjus smarkiai liūčiai, užtenka vos vienos ar kelių valandų) bei tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo pagal visas objektyviai įmanomas išgales.
  12. UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako Vilniaus miesto savivaldybė. Apeliantas nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinis skundas atmestinas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo ir dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį.
  4. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.
  5. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė negali būti atsakinga už kilusią žalą dėl kelių trūkumų, kadangi jų pastarųjų valdymas buvo perduotas atsakovui UAB „Grinda“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016).
  6. 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi rangovas UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1. punktas.) (el. b.l. Nr. e2-20158-592/2016 l. 66). Pagal Sutarties 3.3. punktą darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog pirmiausiai, byloje nėra duomenų, kad tam tikros gatvės būtų perduotos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, o Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.
  7. Sutarties šalių sudarytas 2012 m. gegužės 7 d. susitarimas, papildęs 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį, įtvirtno sąlygą, jog Rangovas (UAB “Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant, o apie šią aplinkybę informuoti „Užsakovą“. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Teismas pažymi, kad ši sutarties sąlyga turi būti aiškinama sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis. Sutarties I priedo 14 ir 15 punktuose išskirta, jog Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja mokėti už gatvių defektavimo ir nenumatytų darbų vykdymą. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė užsako atsakovui UAB „Grinda“, kaip rangovui, tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiūra ir remontu, atlikimą, tačiau tokios sutarties sudarymas negali būti vertiniams savininko teisės valdyti miesto tam tikrų gatvių perdavimu; kai sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, negalima konstatuoti, kad statinio (gatvių) valdymas perėjo rangovei.
  8. Taip pat atkreiptinas dėmesys į 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo nuostatą, jog tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sutartyje šalys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trūkumus prieš trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi konstatuotina, kad dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė.
  9. Analogiška situacija jau buvo apeliacine tvarka išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2016 ir e2A-1045-275/2017, kuriose teismai pateikė atitinkamą minėtos 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties ir ją papildžiusio 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo išaiškinimu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytas Vilniaus miesto apylinkės tesimo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10532-595/2016 yra neįsiteisėjęs ir apskųstas aukštesnės instancijos teismui, todėl juo remtis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
  10. Apelianto argumentai, jog priteistinos žalos dydis turėtų būti mažintinas, nes vairuotojai neva neatsižvelgė į eismo įvykių metu buvusias meteorologines sąlygas, tamsų paros metą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesiėmė visų būtinų priemonių nuostoliams išvengti, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Apeliantas nekonkretizavo kokiu greičiu turėjo važiuoti, kokių papildomų priemonių turėjo imtis vairuotojai šiose konkrečiose sąlygose, todėl nėra pagrindo išvadai apie vairuotojų kaltę.
  11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

10Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

11palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai