Byla 2-3251-430/2014
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

3dalyvaujant ieškovei L. Š. (po pertraukos į teismo posėdį neatvyko), jos atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

4atsakovei I. N. (atvykusiai po pertraukos), jos atstovui advokatui Mantui Valiukui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei I. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

6teisme priimtas ieškovės L. Š. ieškinys atsakovei I. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kuriame nurodyta, kad 2011-03-08 mirė ieškovės mama V. Z., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ( - ), Vilnius. Po motinos mirties ieškovė liko vienintelė V. Z. įstatyminė įpėdinė. Ieškovės motina testamentu ieškovei buvo palikusi savo nekilnojamąjį turtą, t.y. butą, esantį ( - ), Vilniuje. 2011-05-12 ieškovei nuvykus į Vilniaus miesto 32 notarų biurą ir išklausius testamento paskelbimo protokolą ieškovė sužinojo, kad jos motina, testamentu savo nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei, t.y. ieškovės pusseserės dukrai. Ieškovės motina paskutinius aštuonis metus sirgo psichine liga – šizofrenija, periodiškai gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Tuo pasinaudoję ieškovės giminaičiai, slaugos ligoninėje VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“, atsivežę notarę A. K. sudarė naują testamentą. Teismo prašo V. Z. 2007-03-14 sudarytą ir patvirtintą Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės A. K. testamentą pripažinti negaliojančiu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

7Teisme gautas atsakovės I. N. atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad testatorė testamentą sudarė būdama VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“, kurioje gulėjo ne dėl psichinių negalavimų, bet dėl kojos lūžio, todėl testamento sudarymo metu testatorė mąstė logiškai, buvo šviesaus proto, sąmoninga, suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, savo valia sudarė testamentą, suprato jo turinį, testamento turinys atitiko jos tuometinę valią. Testamento sudarymo metu dalyvavo notarė A. K. ir prieš sudarant testamentą notarė bendravo su testatore bei įsitikino jos vidinės valios tikrumu. Testamentas testatorei buvo garsiai perskaitytas ir išverstas į testatorei suprantamą rusų kalbą. Testatorė kryptingai siekė palikti visą turtą atsakovei. Atsakovė su savo mama nuolat lankydavo testatorę, su ja bendraudavo, padėdavo testatorei namuose, nueidavo į parduotuvę, lankydavo ligoninėje. Atsakovė kartu su testatore švęsdavo šventes, paimdavo ją į savo namus. Nors ieškovė yra testatorės įdukra, tačiau ji nelankydavo testatorės, jos neprižiūrėjo bei ja nesirūpino. Iš ekspertizių matyti, kad testatorė savimi pasirūpina, pati pasigamina valgyti, nueina į parduotuvę, taip pat nurodoma, kad testatorė orientuojasi laike, vietoje apytiksliai, o savyje teisingai ir, kad jos ateina aplankyti atsakovė su mama. Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

8Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų notarės A. K. atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę testamentu palikti savo turtą (visą arba jo dalį) bet kuriam asmeniui (tiek esančiam įpėdiniu pagal įstatymą, tiek ne), jeigu tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai bei gerai moralei. Testatorius taip pat gali ir turi teisę atimti testamentu paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įstatyminių įpėdinių. Notariato įstatymo 28 straipsnis suteikia teisę notarui atlikti notarinius veiksmu ne notaro biuro patalpose, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notarų biurą ir išsikviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą. Kadangi pats testatorius dėl ligos negali atvykti į notarų biurą, jo valią dėl testamento sudarymo, o taip pat jo valią dėl testamento turinio perduoda notarą kviečiantis ir į gydymo įstaigą vežantis asmuo. Pagal tai notarų biure buvo paruoštas testamento tekstas, nuvykus į gydymo įstaigą, buvo notarės V. Z. balsiai perskaitytas ir išverstas į testatorei suprantamą rusų kalbą. Prieš tvirtindama testamentą notarė įsitikino, kad testatorė suvokia savo veiksmus ir jų reikšmę, adekvačiai reaguoja ir atsakinėja į pateiktus klausimus, testatorė suprato notarės paaiškinimus, suvokė testamento surašymo teisines pasekmes. Testatorė išreiškė savo valią sudaryti būtent tokį testamentą ir palikti turtą testamentinei įpėdinei I. N.. Testamento sudarymo metu testatorė, nors ir buvo ligota, nebuvo teismo pripažinta neveiksnia, ir jos veiksnumas teismo sprendimu nebuvo apribotas. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9Teismo posėdžio metu, vykusio 2014-04-10, ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad V. Z. (įmotė) buvo sudariusi testamentą. Paskutinį kartą ieškovė su V. Z. bendravo 2011 metais, kai ji gulėjo Vilkpėdės ligoninėje. 2007 metais ieškovė su motina bendravo, buvo pas ją Vilkpėdės ligoninėje, Lazdynų ligoninėje, kai susilaužė koją. Ieškovė atvažiuodavo pas motiną į namus, darė remontą, dalyvavo jos gimtadienyje. 2007 metais motina gyveno viena. V. Z. kartais būdavo blogai su sveikata, kartais pamiršdavo duris užrakinti. Kai jai pasidarydavo blogai, ją veždavo į ligoninę. 2005-2006 metais V. Z. susimušė su savo seserim, V. Z. buvo blogai su nervais. Apie 2007 metais V. Z. eidavo pati į parduotuvę ir save aprūpindavo iki kol susilaužė koją, t.y. apie 2007 metais. Ieškovės motina pas V. Z. buvo apie pusantro mėnesio. Atsakovė su V. Z. negyveno. Ieškovė atvažiuodavo pas V. Z. ir jai padėdavo, 2006-2007 metais darė remontą. Ieškovė pas V. Z. atvažiuodavo kartą per mėnesį į namus, laistydavo gėles, lankydavo ją ligoninėje 2006-2007 metais kartą per savaitę, skambindavo V. Z.. Ieškovė padėdavo V. Z. kuo reikėdavo, pirkdavo maisto produktų. Ieškovė pas V. Z. būdavo kartą į dvi savaites. V. Z. mažai būdavo namuose, ji būdavo kaime arba ligoninėje. V. Z. per metus ligoninėje gulėdavo apie 3 kartus. Gydymas būdavo ilgas nuo 1 iki 4 mėnesių. Ieškovė dirbo ligoninėje 2003 metais, po to Subačiaus ligoninėje. V. Z. 2007 metais į ligoninę guldydavo atsakovė, 2006 metais V. Z. pati atsiguldavo į ligoninę. Atsakovė iš ieškovės 2007 metais paėmė raktus nuo buto ir ieškovė negalėjo ateiti. Iki 2007 metų ieškovė raktus nuo buto turėjo. 2006 metais rudenį ieškovės vyras darė V. Z. vonios remontą. 2006 metų vasarą ieškovė sutiko V. Z. kaime. Nuo 2006 metų rudens ieškovė V. Z. tik paskambindavo, po to buvo pas ją ligoninėje. 2006 metais ieškovė maisto atnešdavo V. Z. tik į ligoninę. V. Z. apie 1989 metus ieškovei buvo surašiusi testamentą. V. Z. dėl raktų pasakė, kad ieškovė gyvena toli, o atsakovė arti ir galės ją lankyti. Vilkpėdės ligoninėje gydytojas sakė, kad V. Z. yra šizofrenija. Ieškovė nesvarstė klausimo dėl rūpybos ar globos skyrimo V. Z.. Apie testamentą ieškovė sužinojo prieš teismą. Z. nesakė, kad buvo atvežtas notaras, ieškovė pati taip suprato. Kadangi tai Z. butas, tai ji galėjo daryti ką nori. Ieškovė V. Z. lankė Vilkpėdės ligoninėje, Marcinkevičiaus ligoninėje, ieškovė ją veždavo į ligoninę ir atsiimdavo iš ligoninės. Z. skambindavo ieškovei į jos mobilų telefoną. 2006-2007 metais apie testamento sudarymą ieškovė su V. Z. nekalbėjo, niekada nesakė, kad ieškovė bus įpėdinė. Apie testamento pakeitimą ieškovė nieko nežinojo. Ieškovė tikėjosi, kad V. Z. butas liks ieškovei. Atsakovė ieškovei apie testamentą nieko nesakė, ji tik pasakė, kad V. Z. ligoninėje pasirašė tam tikrus dokumentus, bet kokius nieko nesakė. Ieškovė nepadėjo V. Z. sumokėti mokesčių. V. Z. pati susimokėdavo mokesčius, o po to mokėdavo atsakovė. Atsakovės mama sakė, kad ji mokėdavo už butą mokesčius, kadangi ji kartu gyveno (tomas 2, b.l. 62).

10Teismo posėdžio metu, po pertraukos vykusio 2014-04-14, atsakovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad testatorė, prieš pasirašydama testamentą, suvokė savo veiksmus. V. Z. atsakovė pažįsta nuo mažens. Atsakovė su savo mama V. Z. rūpinosi apie 20 metų. 2007 metais, kai V. Z. susilaužė koją, atsakovės mama paskambino ieškovei ir pasakė jai, kad reikės rūpintis V. Z.. Tačiau ieškovė nesirūpino palikėja, nelankydavo ligoninėje, gal tik porą kartų buvo iki 2000 metais. Atsakovė negyveno pas V. Z.. Atsakovė turėjo V. Z. buto raktus. Kadangi ieškovė mėgstanti išgerti, tai V. Z. bijojo, kad ieškovė jos neapvogtų, dėl to ir paėmė raktus nuo buto. Iki kojos susilaužymo V. Z. pati susimokėdavo mokesčius, maistą pirkdavo ji pati. V. Z. suvokdavo ką daro. V. Z. pati paprašė dėl testamento perrašymo, kadangi ieškovė jos nelankė. Kadangi V. Z. buvo susilaužiusi koją ir gulėjo ligoninėje, atsakovė atvežė notarę į ligoninę. Atsakovė ieškovei nieko nesakė apie testamento perrašymą. Atsakovė nėra girdėjusi iš V. Z., kad ieškovė būna jos namuose. Ieškovė dalyvavo V. Z. gimtadienyje. Pirmas testamentas buvo sudarytas ir turtas paliktas per pusę, o vėliau V. Z. pati prašė atvežti jai notarą, kad galėtų testamentą pakeisti. Apie tai, kad testamentu turtas paliekamas atsakovei, atsakovė žinojo (tomas 2, b.l. 68).

11Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė A. K., apie teismo posėdį pranešta tinkamai (tomas 2, b.l. 57). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

12Ieškinys atmestinas.

13Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-03-14 Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė A. K. patvirtino V. Z. testamentą, kuriuo testatoriai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises paliko atsakovei I. N. (tomas 1, b.l. 43). 2011-03-08 V. Z. mirė (tomas 1, b.l. 24). 2011-05-12 Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J. surašė testamento paskelbimo protokolą dėl 2011-03-08 mirusios V. Z. testamento paskelbimo bei paskelbė testamentą (tomas 1, b.l. 44-45).

14Byloje kilo ginčas dėl sandorio (vienašalio sandorio - testamento) pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto asmens, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

15Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

16Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

17Civiliniame kodekse nėra numatyta reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Asmens būsena, dėl kurios jis galėjo nesuprasti savo veiksmų ir juos valdyti, gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007, 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2013-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-190/2013).

18Byloje nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tarp šalių kilusį ginčą dėl V. Z. sveikatos būklės sudarant ginčijamą sandorį, 2011-11-04 nutartimi paskyrė V. Z. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (tomas 1, b.l. 126-127). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2012 m. liepos 13 – spalio 23 d. aktu Nr. 78TPK-256/2012 teismo ekspertas nustatė, kad V. Z. 2007-03-14 testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – staiga prasidėjusia kraujagysline demensija, dėl ko ji negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (tomas 1, b.l. 137-141). Teismo 2012-12-18 nutartimi buvo paskirta pakartotinė V. Z. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (tomas 1, b.l. 166-167). Atlikus pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, teismo psichiatrijos ekspertizės 2013 m. gegužės 15 – spalio 15 d. akte Nr. 75U-A-35/2013 nurodyta, jog objektyvių medicinos duomenų, kad V. Z. 2007-03-14, t.y. testamento surašymo metu, sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (tomas 2, b.l. 2-9). Tarp šalių kilus ginčui dėl V. Z. sveikatos būklės sudarant ginčijamą testamentą bei esant esminiams prieštaravimams tarp ekspertizės aktų Nr. 78TPK-256/2012 ir Nr. 75U-A-35/2013, t.y. pateiktos priešingos ekspertų išvados, teismas konstatavo, kad yra pagrindas skirti pakartotinę komisijinę V. Z. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir 2013-11-22 teismo nutartimi ją paskyrė (tomas 2, b.l. 27-28). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2014 m. sausio 20 – vasario 10 d. aktu Nr. 82TPK-1/2013 teismo ekspertas nustatė, kad V. Z., atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, ligas ir psichinę būseną, 2007-03-14 testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (tomas 2, b.l. 36-39). Minėtuose teismo ekspertizės aktuose padaryta skirtinga išvada dėl palikėjos savo veiksmų supratimo ir galimybės juos valdyti, tačiau visuose trejuose ekspertizės aktuose užfiksuotas laikotarpis, kada pirmą kartą diagnozuota vaskulinė demencija, dėl kurios testatorė galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti, t.y. gydymasis VšĮ Vilkpėdės ligoninėje laikotarpiu nuo 2007-03-09 iki 2007-03-15 (I t. b.l. 140; II t. b.l.9, 39). Nors teismo ekspertizės akte Nr. 78TPK-256/2012 nurodyta, kad vaskulinės demencijos diagnozė nustatyta VšĮ Vilkpėdės ligoninėje, tačiau ekspertė padarė išvadą, kad V. Z. jau nuo 2003-12-08 sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - įgyta silpnaprotyste - staiga prasidėjusia kraujagysline demencija, tuo tarpu sunkus depresinis susirgimas vertintas kaip gretutinis psichikos sutrikimas (I t. b.l. 141). Teismas tokias eksperto išvadas vertina kritiškai, kadangi pomirtinė psichiatrinė ekspertizė atliekama išimtinai medicininių bei byloje esančių įrodymų pagrindu, o ne nustatant diagnozę. Kaip pažymėjo teismo posėdyje apklausta liudytoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Gerontpsichiatrijos skyriaus vedėja G. Š. vaskulinė demencija gali būti diagnozuota tik specialisto – psichiatro, atlikus specialius testus bei instrumentinius tyrimus. Tokių tyrimų atlikimo fakto ekspertizės akte Nr. 78TPK-256/2012 nenurodyta. Be to, nė viename iš ekspertizės aktų nėra duomenų, kad V. Z. 2007-03-09 iki 2007-03-15 laikotarpiu gydant VšĮ Vilkpėdės ligoninėje būtų konsultavęs psichiatras. Tokių įrašų nėra ir prie civilinės bylos prijungtuose medicininiuose dokumentuose (ligos istorija Nr.242/07). Tai, kad nėra objektyvių duomenų, jog pacientė būtų konsultuota psichiatro, akcentuota ir ekspertizės akte Nr. 75U-A-35/2013. Be to, pagal minėtą ekspertizės aktą - vaskulinė demencija VšĮ Vilkpėdės ligos istorijoje nurodyta tik kaip gretutinė diagnozė. Tai, kad neretai yra diagnozuojama psichinė negalia be gydytojų specialistų išvados patvirtino liudytoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Gerontpsichiatrijos skyriaus vedėja G. Š. teismo posėdžio metu, išsakydama poziciją, kad pasitaiko atvejų, kai gydytojai, ne specialistai „lengva ranka“ ligos istorijoje rašo diagnozę - vaskulinė demencija. Ši liudytoja paaiškino ir tai, kad, jeigu 2007 metų kovo mėnesį psichiatras būtų diagnozavęs vaskulinę demenciją, o ligos vystymasis turi progresuojantį pobūdį, tai, kai V. Z. 2009 metais buvo hospitalizuota Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Gerontpsichiatrijos skyriuje, kuris yra specializuotas būtent tokioms ligoms gydyti, gydytojai psichiatrai būtų tokią diagnozę patvirtinę. Tuo tarpu 2009 metais V. Z. hospitalizavusi skyriaus vedėja D. diagnozavo depresinę būseną, nebuvo skirti neuroleptikai, ligonė gydyta silpnais antidepresantais, gydyta orientuotų ir savarankiškų ligonių palatoje. Pagal minėtos liudytojos paaiškinimus vaskulinė demencija gali tik progresuoti, tačiau ne regresuoti, t.y. būklė negali sugrįžti į pirmesnę (2014-04-14 teismo posėdžio garso įrašo laikas 10.48 min.-29.37 min.). Įvertinus tai, kad testatorė iki testamento sudarymo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydėsi tik dėl depresinių sutrikimų (1993 m., 1994 m.), o nuo 2007-01-24 iki 2008-01-16 pas psichiatrą nesilankė, o būtent tik tos srities specialistas galėjo diagnozuoti vaskulinę demenciją (kuri vėlesniu laikotarpiu buvo diagnozuota), jokių duomenų apie poreikį priežiūrai ir slaugai, kas silpnaprotystės atveju, privaloma, nėra, teismas ekspertizės aktais Nr. 78TPK-256/2012 ir Nr. 82TPK-1/2013, kuriuose padaryta išvada, kad V. Z. 2007-03-14 testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, nesivadovauja.

19Tai, kad testatorė pati rūpinosi savo buitiniais poreikiais, vedė ūkį, eidavo apsipirkti į parduotuvę, normaliai bendravo patvirtino teismo posėdyje ir ieškovė (2014-04-10 teismo posėdžio garso įrašo pažyma 08.09 min. – 46.14 min.). Aplinkybės, patvirtinančios testatorės gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti patvirtintos ir liudytojų I. A., R. J., J. K., D. D. paaiškinimais, kurios patvirtino, kad V. Z. pati pasiimdavo pensiją, eidavo į parduotuvę, tvarkė kapus. Ieškovės prašymu apklaustas liudytojas S. Š., kuris yra ieškovės vyras, aiškino, kad V. Z. „blogai su galva“ buvo nuo pat dukros mirties. Teismas šio liudytojo paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi apie testamento sudarymo laikotarpį liudytojas reikšmingų duomenų nepateikė, o tik išreiškė subjektyvią nuomonę apie 1981 metų laikotarpį (po dukros mirties buvo įsivaikinta ieškovė), kai jokių duomenų apie testatorės silpnaprotystę nebuvo.

20Nors ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl testamento nuginčijimo, ieškinyje nurodė, kad testatorė aštuonerius metus sirgo šizofrenija, dėl ko nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, tačiau jokių įrodymų nepateikė, todėl šią aplinkybę teismas laiko neįrodyta (CPK 178 str.).

21Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į tai, kad eksperto išvada teismui neprivaloma (CPK 218 str.) bei įvertinus liudytojų paaiškinus, darytina išvada, kad testamento surašymo metu palikėja V. Z. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

22Testamento nuginčijimo atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose pasisako, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-434/2012). Byloje nagrinėjamu atveju duomenų apie testatorės valios kitimą nepateikta ir nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad įmotė buvo sudariusi testamentą jos naudai, tačiau jokių duomenų apie tai byloje nėra (CPK 178 str.), o Testamentų registro duomenimis – įregistruotas vienas – ginčijamas testamentas (I t. b.l. 20). Tai, kad testamentas buvo sudarytas ne ieškovės naudai ir tokia buvo testatorės valia teismo vertinimu lėmė tai, kad ieškovė savo įmote nesirūpino. Ši aplinkybė įrodyta teismo posėdyje paklaustų liudytojų I. A., R. J., J. K., D. D., G. Š. paaiškinimais. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimai dėl rūpinimo įmote vertintini kaip nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo nurodyti nei kaip ji rūpinosi palikėja, nei kaip dažnai, ne kartą keitė paaiškinimus, teigdama, kad aplankydavo tai kartą per metus, tai per mėnesį, tai kartą per 2 savaites, tai kartą per savaitę. Pažymėtina, kad ieškovė dirbo VšĮ Vilkpėdės ligoninėje, tačiau net nepasidomėjo, kokiu tikslu buvo atvykusi notarė pas V. Z.. Kad gerbia testatorės valią ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, pasisakydama „kadangi tai Z. butas, tai ji galėjo daryti ką nori“. Teismas akcentuoja ir tai, kad ieškovė savo įmotę vadina „ jinai“ arba pavarde, kas rodo buvusių santykių šaltumą, tuo tarpu mama ieškovė vadina – savo biologinę mamą, kuri buvo V. Z. sesuo.

23Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-190/2013). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas kvestionuoti testatorės valią.

24Konstatuotina, kad V. Z. 2007-03-14 testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė, valios įforminimo trūkumų nenustatyta, todėl ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetamas.

25LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-06-03 sprendimu Nr.(1.7)-S-1796-11 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (I t. b.l. 40,41). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 2420,00 Lt atstovavimo išlaidų turėjimą ir 1334,50 Lt ekspertizės apmokėjimo išlaidų (I t. b.l. 162,163; II t. b.l. 21-23). Pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir iš esmės atitinka ieškovės atstovo pateiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 2604,00 Lt 50 ct (II t. b.l. 65) . Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 3754,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

26Iš ieškovės priteistina 85,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (CPK 92 str.).

27Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Nutarė

28ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovės L. Š., a.k. ( - ) atsakovės I. N., a.k. ( - ) naudai 3754,50 Lt (trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt keturi Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš ieškovės L. Š., a.k. ( - ) valstybės naudai 85,32 Lt (aštuoniasdešimt penkis Lt 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

31Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,... 2. sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovei L. Š. (po pertraukos į teismo posėdį neatvyko), jos... 4. atsakovei I. N. (atvykusiai po pertraukos), jos atstovui advokatui Mantui... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. teisme priimtas ieškovės L. Š. ieškinys atsakovei I. N., dalyvaujant... 7. Teisme gautas atsakovės I. N. atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu... 8. Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų... 9. Teismo posėdžio metu, vykusio 2014-04-10, ieškovė ieškinį palaikė jame... 10. Teismo posėdžio metu, po pertraukos vykusio 2014-04-14, atsakovė su... 11. Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-03-14 Vilniaus... 14. Byloje kilo ginčas dėl sandorio (vienašalio sandorio - testamento)... 15. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 16. Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus... 17. Civiliniame kodekse nėra numatyta reikalavimų priežasčiai, lėmusiai... 18. Byloje nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tarp šalių kilusį ginčą... 19. Tai, kad testatorė pati rūpinosi savo buitiniais poreikiais, vedė ūkį,... 20. Nors ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl testamento nuginčijimo,... 21. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į tai, kad eksperto išvada teismui... 22. Testamento nuginčijimo atveju itin reikšmingas sandorio elementas –... 23. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos... 24. Konstatuotina, kad V. Z. 2007-03-14 testamento sudarymo metu buvo socialiai... 25. LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 26. Iš ieškovės priteistina 85,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 27. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas... 28. ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovės L. Š., a.k. ( - ) atsakovės I. N., a.k. ( - ) naudai... 30. Priteisti iš ieškovės L. Š., a.k. ( - ) valstybės naudai 85,32 Lt... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...