Byla 2-1012-798/2018
Dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir P. Č. prašymą atnaujinti bylą, kurioje atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir V. T. atskirąjį skundą bei pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir P. Č. prašymą atnaujinti bylą, kurioje atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Sanvalda“, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Tytus“. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi BUAB „Sanvalda“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, kuris buvo nutrauktas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi netenkino bankroto administratorės prašymo dėl BUAB „Sanvalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį ir pripažino BUAB „Sanvalda“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi pripažino BUAB „Sanvalda“ bankrotą tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu BUAB „Sanvalda“ pripažinta pasibaigusia. Šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Pareiškėjai V. V. ir P. Č. 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje UAB „Sanvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu (teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktos UAB „Sanvalda“ teisių ir pareigų perėmėjos (kreditorės) V. T. teisių ir pareigų).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. V. ir P. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-51-513/2018 (buvęs Nr. B2-24-513/2017), kurioje atsakovės BUAB „Sanvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 yra išaiškinęs, kad užbaigta civilinė byla yra tokia byla, kurioje civilinis ginčas jau buvo nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nebėra. Taip pat CPK 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas net ir dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose.

7III. Atskirojo skundo ir prisidėjimo prie jo argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjai V. V. ir V. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-51-513/2018, kurioje atsakovės BUAB „Sanvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
  2. Nurodo, jog prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylą BUAB „Sanvalda“ kreditorės (apeliantės) V. T. teisių ir pareigų. Apeliantė nežinojo apie teisme nagrinėtą klausimą dėl BUAB „Sanvalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, į bylą nebuvo įtraukta ir apie teismo posėdį neinformuota. Todėl vienintelis būdas jai dalyvauti byloje yra civilinės bylos dėl BUAB „Sanvalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu atnaujinimas.
  3. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo pareiškėjas P. Č. palaiko visus apeliantų skunde nurodytus argumentus bei prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-51-513/2018, kurioje atsakovės BUAB „Sanvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

12Dėl atskirojo skundo atmetimo

  1. CPK XVIII skyriaus nuostatose (365–374 str.) reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas, kartu ir teisminės gynybos teisės įgyvendinimas per nustatytą tvarką. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 2, 6 str.).
  2. Nuo 2011 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1480, CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 3 dalis buvo papildyta nuostata dėl proceso atnaujinimo negalimumo bankroto bylose.
  3. Atmetamas nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog kasacinis teismas nėra suformavęs praktikos klausimu dėl negalėjimo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 3 dalies pagrindu, kai prašoma atnaujinti ne BUAB „Sanvalda“ bankroto procesą, o teismo procesą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame buvo nuspręsta dėl į procesą neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyčinio bankroto procedūra, kaip ir bankroto bylos iškėlimas, kreditorių reikalavimų tvirtinimas, yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi; jai taikomos CPK normos, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. CPK 366 straipsnio 3 dalis neprieštarauja ĮBĮ normoms, nes ĮBĮ normos nenustato atnaujinimo instituto ir jo nereguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018). Taigi, BUAB „Sanvalda“ bankroto pripažinimas tyčiniu nėra savarankiška procedūra, bet yra šios bendrovės bankroto proceso sudėtinė dalis. Bankroto byla užbaigiama įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris sudaro pagrindą bankrutavusią įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, arba nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, ir byla nutraukiama (CPK 293 str. 5 p.; ĮBĮ 27 str. 1 d. 3 p., 29 str. 2–5 d., 32 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nutartis, kuria BUAB „Sanvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu yra tarpinė bankroto byloje Nr. B2-51-513/2018, t. y. priimta bendrovės bankroto procedūriniu (tam tikroje bankroto proceso eigos stadijoje) spręstinu klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1210/2009; 2016 m., kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-813-798/2016). Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje bylioje Nr. e3K-3-129-219/2018 išaiškino, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukuria asmenims, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, teisinius padarinius, tačiau tai nepaneigia CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl proceso atnaujinimo negalimumo bankroto bylose privalomo pobūdžio ir nesukuria teisinio pagrindo atnaujinti tyčinio bankroto procesą (procedūrą). Taigi, tyčinio bankroto pripažinimo proceso atnaujinimas BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje apeliantų nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negalimas remiantis CPK 366 straipsnio 3 dalimi.
  4. Atsižvelgus į nurodytus Konstitucinio Teismo nutarimus ir kasacinio teismo išaiškinimus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-51-513/2018, kurioje atsakovės BUAB „Sanvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
  5. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teisminę praktiką tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), tai priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 p.). Civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl nuo vėliau pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, 33 p.).

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo dėl proceso atnaujinimo instituto ribojimo bankroto bylose, todėl panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  2. Į esminius atskirojo skundo argumentus, yra atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai