Byla 2A-890-241/2018
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SANVALDA“ veiklos pabaigos civilinėje byloje Nr. B2-51-513/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. V. ir V. T. apeliacinį skundą bei suinteresuotų asmenų P. Č. ir Z. P. pareiškimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SANVALDA“ veiklos pabaigos civilinėje byloje Nr. B2-51-513/2018.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Atsakovės BUAB „SANVALDA“ bankroto administratorė UAB „Tytus“ pateikė teismui dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 31 straipsnio 8 punkte, 32 straipsnio 4 dalyje ir prašė priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu patenkino bankroto administratorės prašymą – pripažino atsakovės BUAB ,, SANVALDA“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto ir pavedė administratorei atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.
  2. Teismas nustatė, kad įmonė turto, piniginių lėšų, debetinių skolų neturi, reikalavimo teisė perleista. Taip pat teismas konstatavo, kad visi ginčai išnagrinėti, kasacinius skundus priimti atsisakyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog administravimas buvo vykdomas netinkamai, kad buvo pažeistos kreditorių ir (arba) bankrutavusios įmonės teisės ir teisėti interesai. Be to, teismas nurodė, kad likvidavimo procedūros yra baigtos, aplinkos apsaugos institucija informavo, jog įmonė už aplinkos teršimą atliekomis bausta nebuvo, Klaipėdos agentūros 2008-2010 m. kontroliuojamų objektų sąraše neįrašyta. Šių aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad įmonės veikla visiškai pasibaigė dėl bankroto.

8III. Apeliacinio skundo, pareiškimų dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Suinteresuoti asmenys V. V. ir V. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kad būtų tęsiamas dar nepsibaigusios BUAB „SANVALDA“ bankroto procesas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad BUAB „SANVALDA“ bankroto procedūros negali būti užbaigtos ir ši įmonė negali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl nepasibaigusių bylų, kuriose dalyvauja nurodyta įmonė. 2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas suinteresuotų asmenų V. V. ir P. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-24-513/2017 dėl BUAB „SANVALDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes byla buvo išspręsta nedalyvaujant V. T.. Taip pat 2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas BUAB „SANVALDA“ kreditoriaus Z. P. ieškinys, kuriuo ginčijama BUAB „SANVALDA“ ir UAB „Prekuva“ 2016 m. spalio 17 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria BUAB „SANVALDA“ perleido UAB „Prekuva“ 127 131,64 Eur turtinį reikalavimą į V. V. ir P. Č. bei procesines teises bankroto pripažinimo tyčiniu byloje už 400 Eur. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, atsakovė BUAB „SANVALDA“ būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl negalėtų būti tęsiamas nurodytų bylų nagrinėjimas ir būtų pažeisti suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesai. Nuginčijus reikalavimo perleidimo sutartį, nes reikalavimas buvo perleistas už aiškiai per mažą kainą, turtas grįžtų į įmonę, jos kreditoriai įgytų galimybę patenkinti savo reikalavimus.
  2. Atsakovės BUAB „SANVALDA“ bankroto administratorė UAB „Tytus“ prašo:
    1. atmesti suinteresuotų asmenų V. V. ir V. T. apeliacinį skundą;
    2. paskirti suinteresuotiems asmenims V. V. ir V. T. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovės BUAB „SANVALDA“ bankroto administratorės UAB „Tytus“ naudai.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. vasario 28 d., tuo tarpu apeliantų minimi teismo procesai buvo pradėti 2018 m. kovo 30 d. Vadinasi, skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovė BUAB „SANVALDA“ nebuvo jokių civilinių bylų, išskyrus bankroto bylą, šalimi.
    2. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad 2018 m. kovo 30 d. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu būtų priimtas teisme. Administratoriaus duomenimis, ieškinys nėra priimtas teisme, 2018 m. balandžio 10 d. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Net ir priėmus šį ieškinį teisme, jis negalėtų būti tenkinamas. Be to, šis ieškinys yra pareikštas Z. P., kurio reikalavimas nėra patvirtintas atsakovės BUAB „SANVALDA“ bankroto byloje.
    3. Apeliantai nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad V. V. ir P. Č. yra pateikę teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1127-253/2018 tokį suinteresuotų asmenų prašymą buvo atsisakyta priimti. Nors dėl šios teismo nutarties yra paduotas atskirasis skundas, tačiau įstatyme imperatyviai nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose.
    4. Apeliantas V. V. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, prisidengdamas kreditorės V. T. interesais, siekia išvengti atsakomybės dėl tyčinio atsakovės BUAB „SANVALDA“ bankroto. Bankroto administratorė tinkamai vykdė bankroto procedūras, tačiau jai buvo atlygintos tik 400 Eur dydžio administravimo išlaidos, kurios dėl apeliantų kaltės nuolat didėja.
  4. Suinteresuotas asmuo P. Č. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kad būtų tęsiamas dar nepsibaigusios BUAB „SANVALDA“ bankroto procesas. Šis pareiškimas grindžiamas tuo, kad dėl inicijuotų bylų dėl proceso atnaujinimo ir bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimo, kuriose dalyvauja BUAB „SANVALDA“, šios įmonės bankroto procedūros negali būti užbaigtos, nes neaišku, ar realizuotas visas įmonės turtas, ar kreditorių reikalavimai patenkinti išnaudojant visas galimybes.
  5. Suinteresuotas asmuo Z. P. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kad būtų tęsiamas dar nepsibaigusios BUAB „SANVALDA“ bankroto procesas. Šis pareiškimas grindžiamas tuo, kad dėl Z. P. inicijuotos bylos dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties ginčijimo, kurioje dalyvauja BUAB „SANVALDA“, šios įmonės bankroto procedūros negali būti užbaigtos ir negali būti priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

  1. 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti suinteresuotų asmenų V. V. ir V. T. rašytiniai paaiškinimai. 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gauti suinteresuoto asmens Z. P. papildomi rašytiniai paaiškinimai. Šiuose procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai dėl atsakovės BUAB „SANVALDA“ bankroto administratorės UAB „Tytus“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepagrįstumo. Šie suinteresuotų asmenų apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai laikytini atsiliepimais į administratorės atsiliepimą. Civilinio proceso įstatyme nėra numatytas toks pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdas, t. y. teikti atsiliepimą į atsiliepimą dėl apeliacinio skundo. Vadovaujantis CPK 110, 112, 227 straipsniais dublikas – pirmosios instancijos teisme parengiamojoje civilinio proceso stadijoje teikiamas procesinis dokumentas. Šių argumentų pagrindu suinteresuotų asmenų V. V., V. T. ir Z. P. rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

12Dėl bylos esmės

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
  2. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atsakovės BUAB ,, SANVALDA“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
  4. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).
  5. ĮBĮ reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.
  7. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus, bankroto administratorė teismui pateikė ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.
  8. Apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu, kad atsakovės BUAB „SANVALDA“ bankroto procedūros negali būti užbaigtos ir ji negali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl nepasibaigusių civilinių bylų, kuriose ši bendrovė yra dalyvaujančiu asmeniu.
  9. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, 2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjų V. V. ir P. Č. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-24-513/2017, kurioje 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi BUAB „SANVALDA“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1127-253/2018 nurodytą pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti. 2018 m. balandžio 16 d. teisme gautas ir priimtas V. V. ir V. T. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-51-513/2018, kurioje atsakovės BUAB „SANVALDA“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1012-798/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis palikta nepakeista ir pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį įsiteisėjo.
  10. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas Z. P. ieškinys atsakovėms BUAB „SANVALDA“ ir UAB „Prekuva“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi (bylos Nr. 2-1126-459/2018) ieškovui Z. P. nustatytas 7 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminas pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti už ieškinį 2 571,31 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis. Dėl šios nutarties yra priimtas ieškovo Z. P. atskirasis skundas, kurio nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. 2-1042-XX/2018) nepaskirtas.
  11. Nors apeliantai savo skundo argumentus grindžia, jų teigimu, nepasibaigusiomis civilinėmis bylomis, kuriose dalyvauja BUAB „SANVALDA“, tačiau iš nutarties 18 ir 19 punktuose išdėstytų duomenų matyti, kad nei civilinė byla dėl proceso atnaujinimo, nei civilinė byla dėl sandorio nuginčijimo nėra iškeltos (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie neiškeltų civilinių bylų (ne)pasibaigimą. Iš esmės tokia faktinė situacija egzistavo ir pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pažymėtina, kad tuo metu teisme apskritai net nebuvo gauti nei pareiškėjų V. V. ir P. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo, nei ieškovo Z. P. ieškinys dėl sandorio nuginčijimo.
  12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankrutavusios bendrovės pabaigos, tinkamai taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

  1. Atsakovės bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti suinteresuotiems asmenims V. V. ir V. T. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovės BUAB „SANVALDA“ bankroto administratorės UAB „Tytus“ naudai.
  2. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
  3. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotų asmenų V. V. ir V. T. apeliacinio skundo pateikimas šioje byloje kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nagrinėjamu atveju nevertintinas, nes šių suinteresuotų asmenų kreipimasis į teismą su apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos savaime nelaikytinas bylos vilkinimu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nors apeliacinis skundas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo pripažintas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantai yra nesąžiningi, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorės prašymas netenkintinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai