Byla 2-1210/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. M. prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-2619-605/2009 pagal ieškovų Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinius atsakovui individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centrui dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės likvidavimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėja V. M. Kauno apygardos teismui padavė prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-18-230/2009. V. M. prašė panaikinti šioje byloje Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. priimtą nutartį, kuria IĮ V. ir S. M.prekybos centras pripažinta bankrutavusia ir likviduota, priimti naują sprendimą – IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto bylą nutraukti. Prašyme atnaujinti procesą nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto, tokia nutartimi teismas galutinai pripažįsta, kad įmonė yra bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto (ĮBĮ įstatymo 30 str.). Remiantis CPK 365 str. 1 d. bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas, jeigu egzistuoja bent vienas iš CPK 366 str. 1 d. nurodytų pagrindų. Proceso atnaujinimo instituto esmė – sudaryti galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) esančias teisės klaidas. Šiuo atveju bankroto bylos nagrinėjimas yra pasibaigęs, todėl konstatuotina, kad yra galimas proceso atnaujinimas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia, ir kuri įsiteisėjo. Pareiškėja prašymą grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), konkrečiai – paaiškėjo, kad 3365,61 kv. m. ploto prekybos centro, esančio Jaunimo g., Marijampolėje, tikroji vertė yra didesnė už bankroto byloje teismo nustatytą šių patalpų priverstinio pardavimo kainą. Pareiškėja nežinojo, kad šio turto vertė buvo nustatyta netinkamai parinkus turto vertinimo metodikoje nustatytus kriterijus. Apie tai pareiškėja sužinojo susipažinusi su Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-678-713/2009, kurioje šis pastatas su žemės nuomos teise įvertintas beveik du kartus didesne suma už bankroto byloje nustatytą turto vertę (įvertino 6 191 000 Lt, o bankroto byloje – 3 120 000 Lt). Teismas taip pat neteisingai patvirtino kreditorių VSDFV Marijampolės skyriaus ir Marijampolės apskrities VMI kreditorinius reikalavimus. Atnaujinus bylą, prašė patenkinti kreditorių reikalavimus ir bankroto bylą nutraukti.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teisę atnaujinti procesą suteikė tik užbaigtose bylose. Tam, kad teismas atnaujintų procesą, nepakanka nustatyti, kad egzistuoja konkretų atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, nėra praleisti prašymo pateikimo terminai, bet visų pirma būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos prašomoje atnaujinti byloje apskritai galimas proceso atnaujinimas. Teismo nuomone, bylos užbaigimas yra būtina proceso atnaujinimo prielaida. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas. Atnaujinus procesą, būtų pažeisti bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių interesai, teisingumo ir ekonomiškumo principai. Byloje priimta 2009-01-08 nutartis dėl IĮ V. ir S. M. prekybos centro pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo yra tarpinis procesinis sprendimas, nes juo bankroto byla nėra išsprendžiama iš esmės. Būtinybė užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų interesų pusiausvyros principo laikymąsi paneigia galimybę iš naujo spręsti įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo klausimą. Taigi nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo priskirtina tarpiniam, o ne galutiniam procesiniam sprendimui byloje. Remdamasis tokiais motyvais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą, ir pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareiškėjos prašymą atsisakė priimti.

5Pareiškėja V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – prašymą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nėra užbaigta. ĮBĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, teismas priima nutartį, kuria įmonę pripažįsta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Priėmus nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, civilinės bylos nagrinėjimas pasibaigia ir prasideda įmonės likvidavimo, t. y. teismo sprendimo vykdymo procesas.
  2. Teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 punktu, nepagrįstai prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Jei toks prašymas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, teismas turėjo nurodyti, kur asmuo turi kreiptis su tokiu prašymu.
  3. Teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių bankrutavusios įmonės savininkės teisės nėra ginamos teismine tvarka. Toks procesinis sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

6Likviduojamos IĮ V. ir S. M. prekybos centras kreditoriai AB Turto bankas ir Marijampolės apskrities VMI atsiliepimais į V. M. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartį. Atsiliepimuose dėstomi tie patys argumentai, kuriuos teismas nurodė pareiškėjos skundžiamoje nutartyje. AB Turto bankas atsiliepime papildomai nurodo, jog pareiškėja V. M. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis nuo pat bankroto bylos iškėlimo įmonei, kurios savininkė ji yra, t.y. penkerius metus.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Teisinė valstybė, įgyvendinama savo pagrindinę funkciją – užtikrinti asmenims teisę į visavertį gyvenimą, turi pareigą nustatyti tokį galimai pažeistų subjektinių teisių bei teisėtų interesų gynybos mechanizmą, kad asmenims būtų sudarytos prielaidos ir sąlygos realiai ir veiksmingai ginti savo teises bei interesus. Siekiant kuo efektyvesnės civilinių teisių apsaugos, asmenims turi būti užtikrinta ne tik apeliacijos bei kasacijos teisė, bet ir teisė, paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, siekti ištaisyti teismo padarytas klaidas ar netikslumus. Tam skirtas proceso atnaujinimo institutas, kurį sudarančių teisės normų tikslas – ištaisyti teismo padarytas esmines klaidas ar netikslumus, dėl kurių byloje teismo priimtas sprendimas tampa galimai neteisingas.

9Taikant proceso atnaujinimo teisės normas, neturi būti pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisinio stabilumo principai, dalyvavusių byloje asmenų, kurių teisės ir pareigos nustatytos teismo įsiteisėjusiame sprendime, teisėti lūkesčiai. Poreikis užtikrinti teisinio stabilumo bei teisingumo principų pusiausvyrą, apsaugoti dalyvaujančius byloje asmenis nuo neribotą laiką trunkančio bylinėjimosi, užkirsti galimybes nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti proceso atnaujinimo teise lemia, jog proceso įstatyme turi būti įtvirtintos tokios proceso atnaujinimo prielaidos ir sąlygos, kad atitiktų proceso atnaujinimo instituto ekstraordinarinį pobūdį – tik išimtiniais atvejais pakartotinai nagrinėti bylą. Todėl proceso atnaujinimą reguliuojančiose teisės normose gali būti numatytas ribotas subjektų, turinčių teisę inicijuoti pakartotinį bylos nagrinėjimą, ratas, nustatyti šios teisės įgyvendinimo paprastieji bei naikinamieji terminai, baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, aiškiai sureguliuota prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo bei pagrįstumo nagrinėjimo tvarka, taip pat gali būti įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą tam tikrų kategorijų bylose. Tam, kad teismas atnaujintų procesą, nepakanka nustatyti, jog egzistuoja įstatyme įtvirtintos konkretų atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, nėra praleisti prašymo pateikimo terminai – visų pirma būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomoje atnaujinti byloje apskritai galima ginti suinteresuotų asmenų galimai pažeistas subjektines teises bei teisėtus interesus taikant proceso atnaujinimo formą.

10Lietuvos įstatymų leidėjas nustatė, kad procesas gali būti atnaujintas byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). civilinės bylos užbaigimas yra būtina proceso atnaujinimo prielaida. Civilinio proceso įstatymo normos nepateikia užbaigtos civilinės bylos apibrėžimo. Užbaigtos bylos požymiai gali būti atskleisti teisės doktrinoje bei teismų praktikoje, sistemiškai aiškinant civilinio proceso teisės normas. Civilinės bylos užbaigimas reiškia proceso, kurio metu įstatymo nustatyta tvarka buvo sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, pabaigą. Civilinio proceso teisėje bylos nagrinėjimas baigiamas teismui civilinį ginčą tarp šalių ar ypatingąja teisena nagrinėjamą reikalavimą išsprendus iš esmės, t. y. ištyrus visus byloje esančius įrodymus, juos įvertinus, ir šį sprendimą įforminus procesiniu dokumentu (CPK 260 str.). Tačiau vien šio dokumento priėmimo faktas savaime nereiškia bylos užbaigimo. Nagrinėdamas bylą, teismas sprendžia klausimus, susijusius su asmenų subjektinėmis teisėmis ir pareigomis. Siekiant ištaisyti pirmosios instancijos teismo procesiniame dokumente galimai padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas, proceso teisės normos nustato, kad šio teismo procesinis sprendimas neįsiteisėja iškart jį priėmus, o dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę per nustatytą terminą apskųsti jį apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 303 str.). Tuomet teismo sprendimo įsiteisėjimas ir jo vykdymas atidedamas, kol byla bus baigta nagrinėti aukštesnės pakopos teisme (CPK 279 str. 1 d., 281 str.). Tai reiškia, kad bylos pabaiga siejama ne su pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimu, bet su teismo priimto galutinio procesinio dokumento įsiteisėjimu joje (CPK 279 str. 1 d., 331 str. 6 d.). Vadinasi, tam, kad civilinė byla būtų laikoma užbaigta ir galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo joje, turi egzistuoti dvi sąlygos: 1) teismas ginčą (ypatingąja teisena nagrinėjamą reikalavimą) turi išspręsti iš esmės ir priimti procesinį dokumentą, kuriame tinkamai įformintų bylos rezultatą; 2) teismo priimtas sprendimas (nutartis) turi įsiteisėti. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, galima daryti išvadą, jog civilinė byla nėra užbaigta (ji arba dar neišnagrinėta, arba išnagrinėta, bet neįsiteisėjo teismo priimtas procesinis dokumentas). Apibrėžiant pirmąjį požymį, pastebėtina, kad pareikštų reikalavimų išsprendimas iš esmės reiškia, kad teismas ištyrė bei įvertino dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiančius duomenis, o gautus rezultatus įformino procesiniame dokumente, kuriuo ieškinį (priešieškinį, pareiškimą) patenkino visiškai ar iš dalies, arba atmetė, t. y. teismas visiškai ir galutinai išsprendė pareikštus reikalavimus byloje. Galiojančių proceso teisės normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad ginčas iš esmės gali būti išsprendžiamas ne tik teismui priimant sprendimą, bet proceso įstatymo nustatytais atvejais ir priimant sprendimą už akių, preliminarų sprendimą, teismo įsakymą, nutartį (CPK 260, 262, 436 str.).

11Sprendžiant, at pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo įsiteisėjusią nutartį, kuria įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, laikė ne teismo baigiamuoju aktu, reikia atsižvelgti į tokių bylų nagrinėjimo ypatumus. Visų pirma, pastebėtina, kad teismas, iškėlęs įmonei bankroto bylą, išsprendžia ne bankroto bylą, o tik įmonės nemokumo klausimą. Įmonės tolesnis teisinis likimas paaiškėja atlikus Įmonių bankroto įstatyme nustatytas bankroto procedūras (ĮBĮ 2 str. 8 d., 10 str. 4, 7, 10, 13 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, bankroto byla užbaigiama įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris sudaro pagrindą bankrutavusią įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, arba nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, ir byla nutraukiama (CPK 293 str. 5 p.; ĮBĮ 27 str. 1 d. 3 p., 29 str. 2-5 d., 32 str. 4 d.). Tik priėmus šį sprendimą, galima konstatuoti, kad bankroto procedūros, kurių sudėtinė dalis yra priverstinis turto pardavimas, yra užbaigtos. Kiti bankroto byloje priimami procesiniai sprendimai (nutartys dėl administratoriaus paskyrimo ar pakeitimo, įmonės pripažinimo bankrutavusia ir kt.) yra tarpiniai, nes jais bankroto byla nėra išsprendžiama iš esmės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija“ v. V. M. ir S. M. (bylos Nr. 3K-7-362/2007), nurodžiusi, kad teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra bankroto byloje priimamas baigiamasis aktas. Pažymėtina, jog byloje negali būti priimamai keli baigiamieji aktai tuo pačiu klausimu. Kiti, iki teismo baigiamojo akto priimti procesiniai sprendimai yra tarpiniai. Tai reiškia, kad bankroto byloje teismo priimta nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir ją nutarta likviduoti dėl bankroto, yra ne teismo baigiamasis aktas, o tarpinis procesinis sprendimas, kuriuo pradedamos priverstinio likvidavimo procedūros.

12Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino teismo priimto procesinio sprendimo rūšį ir padarė pagrįstą išvadą, jog teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto neužbaigia bankroto bylos. Kaip minėta, bankroto bylos užbaigimas yra būtina sąlyga ir prielaida spręsti dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo. Teismas, spręsdamas tokio prašymo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju turi ex proprio motu (iš lot. k. „savo iniciatyva“) patikrinti, ar byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, užbaigta. Padaręs išvadą, kad byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, neužbaigta, teismas teisėtai pirmajame proceso atnaujinimo etape atsisakė priimti pareiškėjos prašymą ir pagrįstai netyrė jo iš esmės. Teisinis pagrindas, kuriuo rėmėsi teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą, nurodytas tinkamai – CPK137 straipsnio antrosios dalies 1 punktas, tik papildomai pažymima, jog nurodyta teisės norma turėjo būti taikoma remiantis įstatymo analogija (CPK 3 str. 6 d. ir 137 str. 2 d. 1 p., 365 str. 1 d.). Šiuo atveju asmens teisė į teisminę gynybą nėra pažeista, nes nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo abejomis teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija ir kasacija.

13Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo klausimus, todėl keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai