Byla 2-281-372/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinio bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovei A. P., ieškovės atstovui advokatui R. D., atsakovo atstovams P. A., advokatei E. P., trečiajam asmeniui V. B.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovių O. P. ir A. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui (toliau – ir VšĮ Dainų PSPC), tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, V. B., AB „Lietuvos draudimas“, BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per filialą Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises atlyginimo, ir

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai

4Ieškovės O. P. ir A. P. pateikė teismui ieškinį, vėliau patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo VšĮ Dainų PSP C ieškovei A. P. dėl S. P. gydymo ir mirties ieškovės A. P. patirtą turtinę 8615,04 Lt žalą. Priteisti iš atsakovo ieškovei O. P. 80 000 Lt neturtinę žalą.

5Ieškovės nurodė, kad S. P. 2010 m. vasaros pradžioje nusidegino kairės kojos pirmąjį pirštą, dėl to 2010-06-16 kreipėsi į Šiaulių miesto VšĮ Dainų PSPC. Šioje įstaigoje reguliariai lankėsi pas chirurgą V. B.. Buvo gydomas tik perrišimais.2010-07-18, ypač pablogėjus S. P. sveikatai, jis buvo paguldytas į Šiaulių respublikinės ligoninės infekcinių ligų skyrių dėl neaiškios kilmės karščiavimo. 2010-07-20 buvo nustatyta diagnozė – sepsis. ( - ) S. P. mirė, o mirties liudijime nurodyta pagrindinė mirties priežastis – sepsis. Ieškovė 2011-02-05 kreipėsi į Šiaulių miesto VšĮ Dainų PSPC prašydama įvertinti S. P. suteiktų gydymo paslaugų kokybę. 2011 -03-03 iš įstaigos gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad gydytojo V. B. taikytas gydymas S. P. buvo tinkamas. Ieškovė A. P. kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašydama įvertinti gydytojo V. B. suteiktų gydymo paslaugų kokybę. 2011-10-26 iš Valstybinės medicininio audito inspekcijos gauta ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2010-06-16 – 2010-07-15 pacientui S. P. VšĮ Dainų PSPC chirurgijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 2011-11-25 ieškovė kreipėsi į Šiaulių miesto VšĮ Dainų PSPC dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2011-12-19 atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad gydytojo V. B. gydymas buvo tinkamas ir ligos baigčiai įtakos neturėjo. 2012-02-01 ieškovė kreipėsi į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija),prašydama atlyginti dėl S. P. gydymo ir mirties patirtą turtinę ir neturtinę žalą. 2012-10-06 iš komisijos buvo gautas sprendimas, kuriame nurodyta, jog žala S. P. teikiant asmens priežiūros paslaugas Šiaulių miesto VšĮ Dainų PSPC nebuvo padaryta. Ieškovės su Komisijos sprendimu nesutinka. Nurodė, kad pagal Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadas, teikiant S. P. sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė pacientui sveikatos pablogėjimą, išsivysčiusias komplikacijas – dauginių organų nepakankamumą, nulėmusias paciento mirtį. Šiuose veiksmuose yra sveikatos priežiūros paslaugas S. P. teikusių įstaigų ir darbuotojų kaltė. Atsakovas, kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, neužtikrino tokio rūpestingumo laipsnio, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikėjo. Ieškovių nuomone, labai didelė tikimybė, kad laikotarpiu nuo 2010-06-16 iki 2010-07-15 gydytojui V. B. surinkus informaciją apie paciento patirtą traumą, specialistui tinkamai pritaikius prieinamas gydymo priemones ir metodus, pacientui S. P. nebūtų sukeltas sveikatos pablogėjimas, išsivysčiusios komplikacijos, nulėmusios paciento mirtį, būtų išvengta žalos padarymo. Iš Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadų akivaizdu, jog, būtent dėl S. P. netinkamo gydymo VšĮ Dainų PSPC nebuvo laiku diagnozuotas kraujo užkrėtimas, kuris nulėmė tolesnį nesėkmingą gydymą ir kilusias komplikacijas, ir netikėtą bei ankstyvą S. P. mirtį. Tokie atsakovo veiksmai yra kalti, kadangi atsakovas pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė A. P. nurodė, kad S. P. gydymo laikotarpiu patyrė 8615,04 Lt turtinę žalą, t.y. : 758,84 Lt – už vaistus; 333,55 Lt – priežiūros priemonės; 37,76 Lt – už pagerintus maisto produktus; 331,56 Lt – už kurą; 3634,23 Lt – laidojimo išlaidos; 19,10 Lt – pašto išlaidos. Ieškovė A. P. prašo neturtinę žalą priteisti savo motinai, mirusio S. P. sutuoktinei O. P., kurios vardu ieškovė A. P. veikia pagal įgaliojimą. Nurodė, kad dėl staigios ir visiškai beprasmės artimo ir brangaus žmogaus netekties, kuri įvyko dėl V. B. netinkamo gydymo, žmona – O. P. patyrė dvasinį sukrėtimą, nuo kurio negali iki šiol atsigauti. Ieškovė O. P. nukentėjo, netekusi savo gyvenimo draugo, su kuriuo kartu praleido daugiau nei 46 metus. Dėl šios netekties pablogėjo ieškovės O. P. sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsirado nepasitikėjimas gydytojais ir jų atliekamu darbu. Pateiktame dublike papildomai ieškovės nurodė, kad gydytojas nepakankamai vertino paciento sveikatos būklę – nevertino gretutinių susirgimų, laiku neskyrė būtinųjų tyrimų ir efektyvaus gydymo, o, nesant paciento būklės pagerėjimo, nenukreipė jo į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio specialisto konsultaciją. Pažymėjo, kad Valstybinės medicinos audito inspekcijos išvadose yra nurodyti konkretūs gydytojo pažeidimai, t.y. teiktų S. P. medicinos paslaugų poliklinikoje trūkumai. Gydytojas turėjo atsižvelgti į paciento gretutines ligas. Nurodė, kad po tėčio mirties labai pablogėjo mamos sveikata, nors pas gydytojus ji nesilankė. Nusilpo regėjimas, paaštrėjo turėtos ligos – pvz. inkstų nepakankamumas. Buvo depresija, apatija, nieko nenorėjo matyti, girdėti. Šią dieną emocinė būklė gal yra truputį geresnė, bet du metus net pakalbėti negalėjome, iškarto pradėdavo verkti.

6Ieškovės atstovas advokatas R. D. teismo posėdyje nurodė, kad gydytojo V. B. neteisėti veiksmai – kaltė yra, kad jis 2010-06-16 – 2010-07-15 neišsamiai surinko paciento S. P. susirgimo anamnezę, nepakankamai vertino paciento sveikatos būklę, laiku neskyrė būtinųjų tyrimų sveikatos būklei įvertinti, efektyvaus gydymo, o, nesant paciento S. P. sveikatos būklės pagerėjimo, nenukreipė aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio specialisto konsultacijai.

7Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Teigė, kad neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo. Atsakovo manymu, šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Atsakovas nurodė, kad teikdamas gydymo paslaugas S. P., atsakovas ir gydytojas V. B. elgėsi maksimaliai atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, kvalifikuotai. Nepagrįsti ieškovių teiginiai, kad 2010-06-16 – 2010-07-15 teikiant S. P. sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai, gydymo metodikos ir, kad tie pažeidimai sukėlė pacientui sveikatos pablogėjimą, išsivysčiusias komplikacijas, nulėmusias paciento mirtį. Nepagrįstas teiginys, kad buvo pažeistas profesinio gydytojo elgesio standartas. Nurodė, kad atsakovas, teikdamas medicinines paslaugas S. P., nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, ir gydytojų profesinės etikos nuostatų. Gydytojas V. B. tinkamai atliko savo pareigas, o tai paneigia neteisėtą veiką, kuri būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Nepagrįstai ieškinys grindžiamas Valstybinės medicininio audito inspekcijos ataskaitos išvadomis. Ataskaitoje nėra nurodyta, kada pradėjo vystytis mirties priežastimi buvę sveikatos sutrikimai, ar S. P. gydant gydytojui V. B. šių sutrikimų simptomus buvo galima ir kokiomis priemonėmis nustatyti. Atsakovas ir V. B. žalos S. P. gyvybei ir sveikatai nepadarė. Ieškovės neteisingai nurodė turtinės žalos dydį. Ieškinyje nenurodyta, kokios laidojimo pašalpos, pensijos ar kitos išmokos buvo gautos. Pašto išlaidos, siunčiant skundus į įvairias institucijas, nėra turtinė žala, šios išlaidos prilyginamos procesinėms su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms. Iš pateiktų parduotuvių čekių neaišku, kaip šios išlaidos susijusios su S. P. gydymu. Ieškovės neįrodė turtinės žalos fakto ir dydžio. Prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Ieškovė neįrodė žalos padarymo ir nuostolių atsiradimo fakto. Pateiktame triplike atsakovas papildomai nurodo, kad S. P. chirurgą V. B. kreipėsi 2010-06-16, ir nurodė, kad prieš mėnesį nusidegino kairės pėdos pirmą pirštą. Teisės aktai, gydytojo chirurgo teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuojanti Lietuvos medicinos norma MN 74:2000 nenumato, kad gydytojas, apžiūrėdamas pacientą, privalo aprašyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais prietaisais jis susižalojo, koks nudegimo mechanizmas ir pan., nes tai nėra susiję su gydymo priemonėmis ar taktika. Gydytojas V. B. aprašė objektyvius požymius, nustatė diagnozę. Gydytojas skirdavo dažnus vizitus, jų metu apžiūrėdavo pacientą, skyrė gydymą lokaliai. 2010-06-23 pacientui pasakius apie nežymų skausmą, stebint patinimą apie žaizdos audinius, gydytojas paskyrė radiologinį tyrimą, paskyrė gydymą antibiotikais. 2010-07-02 žaizda perrišta su sudėtiniu tepalu, kurio sudėtyje yra antibiotikas. 2010-07-08 iš žaizdos dugno pašalinti negyvi audiniai. Nesutinka su ieškovių teiginiu, kad gydytojas neskyrė būtinųjų tyrimų sveikatos būklei įvertinti. Kraujo tyrimas nebūtų nieko parodęs, nes nebuvo limfos takų uždegimo, nebuvo padidėję limfmazgiai. Buvo skirtas radiologinis tyrimas. Skirti antibiotikai. Įstaigoje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, vadovaujantis LR SAM 2005-12-22 įsakymu Nr.V-1013 patvirtintomis Lietuvos medicinos normos Nr. 14 nuostatomis, kuriose nenumatytas audinių pasėlių paėmimas ir tyrimas. Šios normos 15.3.81 punktas suteikia teisę tik tvarstyti, peržiūrėti žaizdas, išimti žaizdos siūlus. Žaizdos sekreto pasėlio tyrimas nėra atliekamas pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigose, todėl gydytojas V. B. nepagrįstai kaltinamas šių pareigų neatlikimu. Nudegimo žaizda nebuvo komplikuota. Pas gydytojus pacientas kreipėsi tik po mėnesio. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento būklė neblogėjo. Tris dienas prieš nustatant sepsio diagnozę, pacientas su dukra buvo atvykęs į chirurginį kabinetą perrišti. Nei pats pacientas, nei jo dukra neišsakė jokių nusiskundimų dėl sveikatos pablogėjimo, slaugytoja pablogėjimo taip pat nematė. Terminio ir cheminio nudegimo bei nušalimo padariniai yra gydytojo chirurgo kompetencija, todėl gydytojas V. B. neturėjo pagrindo siųsti S. P. kitų specialistų konsultaciją. Nebuvo net menkiausio pagrindo siųsti S. P. į ligoninę ar pas konsultantą. Pacientas mirė praėjus 4 mėnesiams po nudegimo. Sepsis negalėjo išsivystyti, kol sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos VšĮ Dainų PSPC. Atsakovo atstovė nurodo, jog ieškinys yra pareikštas nepagrįstai, todėl jį atmetus, ieškovės neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų patenkinimą. Prašo priteisti iš ieškovių atsakovo patirtas 2400 Lt bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovo atstovas P. A., teismo posėdyje nurodė, kad pirštų nudegimai yra gilūs. Jeigu asmuo kreipiasi po mėnesio, tai infekcija jau ten būna. Tokių žaizdų gydymas būna paprastas – žaizdų perrišimai, valoma žaizda, prižiūrima, dedami tvarsčiai. Tokiais atvejais renkamasi penicilino grupės antibiotikai. Pagal ambulatorinės kortelės įrašus, pacientas – S. P. pas gydytoją lankėsi nereguliariai. Paciento būklė buvo normali, todėl parinktas gydymas buvo tinkamas. Ambulatorijose pasėliai nedaromi. Jeigu paciento būklė blogėja, tada jis siunčiamas į ligoninę, o ten sprendžiama, ar daryti pasėlį. Buvo be pasėlio, empyriškai paskirtas tinkamas antibiotikas. Nedarbo dienomis pacientai būna siunčiami perrišimams į priėmimą, tačiau S. P. ten nebuvo nuvykęs. Tyrimai būtų nieko neparodę, todėl jų skyrimas nebuvo tikslingas. Kraujo tyrimas, pradinės sepsio stadijos gali ir nerodyti. Gali pakitimai būti minimalūs. Nurodė, kad S. P. žaizdos nematė. Kad su žaizda viskas gerai, sprendė iš seselės paaiškinimo.

9Atsakovo atstovė advokatė E. P., teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas ir V. B. teikdamas gydymo paslaugas elgėsi maksimaliai atidžiai, rūpestingai, atsargiai ir kvalifikuotai. LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, kad diagnozavimo ar gydymo klaidų ambulatorinėmis sąlygomis nebuvo padaryta. Ieškovės nenurodė, kokios konkrečiai sirgtos ligos turėjo būti įvertintos parenkant S. P. gydymo taktiką ir metodus. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas žalos atlyginimo siekiančio asmens. Kol sveikatos priežiūros buvo teiktos VšĮ Dainų PSPC, ligonis nekarščiavo, neduso, nebuvo jokių kitų sepsio požymių. Kad stafilokokinio sepsio židinys – kojos piršto žaizdoje, yra tik įtarimas, kuris nėra patvirtintas. Nėra jokių įrodymų, kad mirtis S. P. ištiko dėl netinkamai gydyto kojos piršto.

10Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra neįrodytas. Teigė, kad draudimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta nuo 2010-09-01 iki 2011-08-31. Laikotarpiu nuo 2010-06-16 – 2010-07-18 draudimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo dar nebuvo sudaryta ir draudimo apsauga negaliojo. Trečiajam asmeniui negali kilti prievolė atlyginti žalą, kadangi pacientas S. P. buvo gydomas atsakovės įstaigoje dar negaliojant draudimo sutarčiai.

11Trečiasis asmuo V. B., teismo posėdyje paaiškino, kad P. pas jį atvyko tada, kai, jo žaizda buvo apie mėnesio senumo. Jis nebuvo išskirtinis ligonis, jo būklė nekėlė įtarimų. Laikotarpiu, kai jį gydė, stebint žaizdą, jokių didelių jos pokyčių nebuvo. Nurodė, kad kraujo tyrimą daryti galima, jei matomi ryškus žaizdos pasikeitimai, šiuo atveju to nebuvo. Buvo pasirinktas plataus poveikio penicilino grupės vaistas, antibiotikas – „Ospomox“. Iš stacionare paimto pasėlio išaugo stafilokokas, kuris yra jautrus penicilino grupės antibiotikams, todėl paskirtas vaistas veikė ir pacientui buvo veiksmingas. Teigė, kad jo praktikoje pacientai ateina su daug didesnėmis žaizdomis, todėl palyginus su jomis P. žaizdelė buvo nedidelė. Teigė, kad įsiminė pacientą dėl pėdų higienos, nes jis į perrišimus atvykdavo nešvariomis, neprižiūrėtomis kojomis. Nurodė, kad padarė viską, ką galėjo ir turėjo padaryti tokioje situacijoje. Kraujo tyrimas šiuo atveju nebuvo būtinas. Jeigu jo būklė būtų ryškiai pablogėjusi, tada būtų reikėję papildomų tyrimų. Jei pacientas būtų jam skundęsis, kad jį krečia šaltis, buvo apalpęs, būtų iš karto jį hospitalizavęs. Kai išėjo atostogauti, gydymą perdavė kitam gydytojui – A..

  1. Teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai

12Nagrinėdamas bylą, teismas nustatė, kad 2010 m. vasaros pradžioje ieškovės A. P. tėvas, o ieškovės O. P. vyras S. P. nusidegino kairės kojos pirmąjį pirštą, dėl ko 2010-06-16 kreipėsi į Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą. Jį gydė chirurgas V. B.. 2010-07-18 S. P. dėl pablogėjusios sveikatos buvo paguldytas į Šiaulių respublikinės ligoninės infekcinių ligų skyrių, kur 2010-07-20 buvo konstatuotas sepsis. 2010-09-12 S. P. mirė, pagrindinė mirties priežastis – sepsis. Ieškovės prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, kadangi jame velionis buvo netinkamai gydomas, jam nebuvo skiria būtini tyrimai, konsultacijos.

13Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Teismo konstatuota, kad gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, jog profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Ši pareiga turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti tokią galimybę. Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. ir kt. v. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2013).

14Nagrinėjamoje byloje Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktoje Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje (b.l.49-52, 1 t.) pripažinta, kad pas atsakovą VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą dirbantis trečiasis asmuo gydytojas V. B. nepilnai surinko susirgimo anamnezę – neaprašė S. P. nudegimo mechanizmo, nenurodė medžiagos, nudegimo apimties, gijimo proceso, pablogėjimo laiko, nepaėmė žaizdos sekreto pasėlio, nevertino paciento gretutinių susirgimų ir neskyrė tyrimų sveikatos būklei įvertinti (bendro kraujo, radiologinio pažeistos kojos).Tai buvo konstatuota ir Valstybinės teisės medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr.DM 60/12(01) (b.l.2-19, 4 t.). Specialistas konstatavo, kad esant ilgam kairės kojos I piršto gijimo procesui (virš trijų savaičių) po nudegimo bei anamnezės duomenims apie reumatoidinį artritą, sąlygojantį imuninės sistemos susilpnėjimą, gydytojas chirurgas V. B. turėjo S. P. paskirti aukštesnio lygio specialisto konsultaciją. Be to, buvo tikslinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, prieš skiriant gydymą antibiotikais tikslinga atlikti žaizdos sekreto pasėlį. Teismo posėdyje trečiasis asmuo patvirtino, kad jam nuo 2010-07-04 buvo suteiktos atostogos. Tuo tarpu atsakovas neperdavė velionio S. P. pareigos prižiūrėti bei gydyti kitam gydytojui iki pat 2010-07-18, kai pacientas dėl labai pablogėjusios sveikatos būklės greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Šiaulių respublikinės ligoninės priėmimo skyrių ir stacionarizuotas į Infekcinių ligų skyrių.

15Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. D. ir kt. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Šiuo tikslu turi būti remiamasi netik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.).Teismas sprendžia, kad tiek gydytojas, tiek gydymo įstaiga šioje byloje buvo aplaidūs, neatliko visų pareigų, kurios turėjo būti atliktos nagrinėjamu atveju.

16Dėl turtinės žalos atlyginimo

17Nagrinėdamas bylą, teismas rėmėsi ir Deontologinės ekspertizės akto Nr. EDM 15/13 (02) išvada, kurioje konstatuota, kad S. P. mirtį lėmė sepsis (b.l.41-58, 4 t.). Jo mirčiai nepilnai išnaudotos tyrimo galimybės neturėjo tiesioginės įtakos, tiesioginio priežastinio ryšio tarp S. P. mirties ir to, kad nebuvo atliktas bendras kraujo tyrimas bei žaizdos eksudato bei mikrobiologinio tyrimo, nėra. Gydytojas V. B. parinko ir paskyrė plataus veikimo spektro antibiotiką Ospamox, nuo pat kreipimosi į gydymo įstaigą buvo naudojamas Batadino tirpalas. Ekspertas pripažino, kad iš velionio kojos pūlių išaugo auksinis stafilokokas, jautrus penicilinui ir kitiems antibiotikams. Tai įrodo, kad net jei gydytojas V. B. būtų atlikęs žaizdos eksudato mikrobiologinį tyrimą, gydymas Betadino tirpalu ir Ospamox būtų buvęs tinkamas. Įvertinus šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės A. P. reikalavimas priteisti turtinę žalą negali būti tenkinamas dėl to, kad jos tėvas S. P. bet kokiu atveju būtų miręs ir išlaidos jo laidojimui būtų atsiradę. Šiuo atveju gydytojas V. B. neturėjo jokių galimybių išsaugoti S. P. gyvybės, net skirdamas reikiamus medikamentus.

18Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Tačiau teismas, remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, spręsdamas konkretų ginčą, gali suteikti didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie patikimiau patvirtina ar paneigia tam tikrų įrodinėjamų faktų egzistavimą (ne egzistavimą). Tų pačių įrodymų įrodomoji reikšmė, sprendžiant skirtingo pobūdžio ginčus, gali būti nevienoda. Todėl, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, kiekvienu konkrečiu atveju dėl atskirų įrodymų įrodomosios reikšmės (svarbos) sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v .V. K., bylos Nr.3K-3-563/2006), atitinkamai tai motyvuodamas.

19Įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. P. mirtis ir atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai yra nesiejami priežastinio ryšio. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Šiuo atveju trečiasis asmuo paskyrė būtinus medikamentus, kurie turėjo būti skirti nagrinėjamu atveju.

20Dėl neturtinės žalos atlyginimo

21Kaip jau nurodyta aptartose ekspertizių išvadose, trečiasis asmuo nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir neatliko būtinų veiksmų (nesiuntė velionio aukštesnio lygio specialistų konsultacijai, neatliko tyrimų). Atsakovas iš viso paliko velionį be gydytojų priežiūros, perkeldamas pareigą prižūrėti jį slaugytojai. Net esant pakankamai kvalifikuotai slaugytojai, gydytojai neturi teisės palikti ligonį tokiam ilgam laikui be gydytojų apžiūros. Sveikatos priežiūros įstaigoms už gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju galėtų būti reikalaujamas, kadangi nukentėjęs asmuo galėjo patirti dvasinius išgyvenimus. Asmuo, pareiškęs ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas konstatuoja neteisėtą atsakovo ir trečiojo asmens neveikimą, neįvykdžius gydytojų, kaip profesionalų, pareigos stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. siekti išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Ši pareiga turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti tokią galimybę. Ieškovė A. P. patvirtino, kad ieškovė O. P. labai išgyveno, matydama, kad jos velionis vyras kankinasi, ji pati prarado pasitikėjimą gydytojais, kaltino vaikus dėl to, kad jie neišsaugojo tėvo. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad neturtinę žalą ieškovei O. P. padarė atsakovas ar trečiasis asmuo, kadangi nėra surinkta įrodymų, kad tarp ieškovei padarytos neturtinės žalos ir atsakovo neveikimo yra priežastinis ryšys. Tokio priežastinio ryšio neišdėstė ir pati ieškovė A. P., pagal įgaliojimą atstovaujanti ieškovę O. P.. Pagal tai, kaip ji nurodė teismo posėdyje, ieškovė O. P. dėl vyro mirties kaltina visus gydytojus ir jos vaikus, bet ne konkrečiai atsakovą ir trečiąjį asmenį. Nagrinėjamu atveju galima būtų daryti prielaidą, kad neturtinės žalos galėtų reikalauti pati ieškovė A. P., kadangi būtent ji matė, kaip pas atsakovą buvo gydomas velionis tėvas S. P.. Teismui ji nepatvirtino, kad pats velionis ar ieškovė informavo motiną O. P. apie S. P. gydymo metodiką, gydytojų atsisakymą suteikti jam platesnę paslaugų apimtį ir ji dėl to ji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Ieškovė O. P. neatvyko į teismo posėdžius. Ieškovė A. P. nurodė, kad vaikščiojimai į teismą motinai sukeltų papildomą stresą, įvertinus šiaip pablogėjusią jos sveikatos būklę. Ieškovės A. P. paaiškinimai yra vienas iš įrodymų, tačiau šiuo atveju jų yra aiškiai per mažai, tenkinant O. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tiek iš ieškinio bei patikslinto ieškinio, tiek iš kitų įrodymų negalima daryti išvados, kad ieškovė O. P. visiškai aiškiai suvokė, kad neturtinę žalą jai padarė būtent atsakovas ir trečiasis asmuo. Iš paties reikalavimo galima daryti išvadą, kad ieškovė iš esmės kaltino visus gydytojus, kurie ilgą laiką gydė ir neišsaugojo jos velionio vyro gyvybės. Ji taip pat reiškė pretenzijas vaikams, laiku nepasirūpinantiems tėvo priežiūra. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei buvo žinoma apie trečiojo asmens V. B. neatliktus tyrimus ar nesiuntimą į aukštesnio lygio specialistus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šiuo gi atveju teismas sprendžia, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei O. P. neįrodytas.

22Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

23Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių ieškinys atmetamas, atsakovui VšĮ Dainų PSPC iš ieškovių O. P. ir A. P. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nurodė, kad patyrė 2400 Lt išlaidų už atstovavimą (4 tomas, 71 b. l.). Į bylą atsakovo VšĮ Dainų PSPC pateiktas įrodymas – mokėjimo nurodymas Nr. 797 (84 b.l.), kuriame nurodyta 2000 Lt suma. Teismas, atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo ir į atsakovo atstovės darbo ir laiko sąnaudas, patirtas šioje byloje, bylinėjimosi išlaidas mažina iki 1000 Lt. Iš ieškovių O. P. ir A. P. priteisia atsakovui VšĮ Dainų PSPC po 500 Lt bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnį, 98 straipsniu, 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

25Ieškovių A. P. ir O. P. ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovių A. P.(a.k. ( - ) adresas: ( - )) ir O. P. (a.k. ( - ) adresas: ( - )) atsakovui Viešajai įstaigai Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui (į.k. 14371299, adresas: Šiauliai, Aido g. 18) po 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidas.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinio bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovių O. P. ir A.... 3.
  1. Ginčo esmė ir šalių, trečiųjų asmenų... 4. Ieškovės O. P. ir A. P. pateikė teismui ieškinį, vėliau patikslintą... 5. Ieškovės nurodė, kad S. P. 2010 m. vasaros pradžioje nusidegino kairės... 6. Ieškovės atstovas advokatas R. D. teismo posėdyje nurodė, kad gydytojo V.... 7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu... 8. Atsakovo atstovas P. A., teismo posėdyje nurodė, kad pirštų nudegimai yra... 9. Atsakovo atstovė advokatė E. P., teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas ir... 10. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE su ieškiniu nesutinka, mano,... 11. Trečiasis asmuo V. B., teismo posėdyje paaiškino, kad P. pas jį atvyko... 12. Nagrinėdamas bylą, teismas nustatė, kad 2010 m. vasaros pradžioje... 13. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų... 14. Nagrinėjamoje byloje Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie... 15. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė,... 16. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 17. Nagrinėdamas bylą, teismas rėmėsi ir Deontologinės ekspertizės akto Nr.... 18. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 19. Įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. P.... 20. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 21. Kaip jau nurodyta aptartose ekspertizių išvadose, trečiasis asmuo nebuvo... 22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 23. Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93... 25. Ieškovių A. P. ir O. P. ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovių A. P.(a.k. ( - ) adresas: ( - )) ir O. P. (a.k. ( - )... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...