Byla e2-1564-381/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties, kuria ieškovei pasiūlyta sumokėti 2 000 Eur sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti bankroto byloje Nr. eB2-4766-580/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Optimalus kelias“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“ patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties, kuria ieškovei pasiūlyta sumokėti 2 000 Eur sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti bankroto byloje Nr. eB2-4766-580/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Optimalus kelias“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Luodė“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Optimalus kelias“. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė BUAB „Computer data International“ perleido jai reikalavimo teisę į atsakovės 3 658,40 Eur skolą, susidariusią pradinei kreditorei BUAB „Computer data International“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
  2. V. G. (V. G.) atsiliepime nurodė, kad nėra bendrovės UAB „Optimalus kelias“ vadovas. Atsakovės vadovas ir vienintelis akcininkas yra S. Z. (S. Z.). 2007 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2007-05-AG-SZ, kurios pagrindu visos akcijos perėjo S. Z. nuosavybėn. Atsakovės vadovas turėjo pranešti Registrų centrui apie minėtus pasikeitimus, tačiau to nepadarė. Visi bendrovės dokumentai yra pas S. Z..
  3. Procesiniai dokumentai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. liepos 24 d. buvo įteikti S. Z.. Tačiau nei atsiliepimo į pareiškimą, nei dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje, teismui per nustatytą terminą S. Z. nepateikė, nenurodė dokumentų nepateikimo priežasčių.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, pasiūlė ieškovei UAB „Luodė“ iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. sumokėti 2 000 Eur sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti ir išaiškino, kad per nustatytą terminą nurodytos sumos neįmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą, teismas gali atsisakyti kelti bankroto bylą.
  2. Teismas, remdamasis viešais duomenimis, nustatė, kad atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai atsakovės skola VSDFV sudaro 351,59 Eur. Bendrovė nėra pateikusi finansinių atskaitomybės dokumentų, darbuotojų įmonėje nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu nuo 2007 m. gruodžio 19 d. vykdomas 5 504,79 Eur išieškojimas. Duomenų, kad vykdomoji byla užbaigta, nėra. Atsakovė registruotinų transporto priemonių neturi. Duomenų apie įmonės realiai valdomą turtą bei jo vertę, apie įmonės vykdomą veiklą nėra.
  3. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė prielaidą, kad atsakovė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Esant šiai aplinkybei, teismas pasiūlė ieškovei įnešti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, kuri turi būti sumokėta per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos. Teismo vertinimu, protinga suma, reikalinga supaprastinto bankroto procedūroms – 2 000 Eur.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė UAB „Luodė“ patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog V. G. ir S. Z. nepateikė teismui atsiliepimų, dokumentų, nurodytų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, nenurodė dokumentų nepateikimo priežasčių, privalėjo skirti įmonės vadovui ĮBĮ numatytą baudą, tačiau to nepadarė.
  2. Tik atsakovei pateikus įstatyme nustatytus dokumentus, būtų galima spręsti apie bendrovės turimo turto bei piniginių lėšų dydį. Gali būti, kad atsakovė turi piniginių lėšų (finansinio turto, debitorinių skolų).
  3. Teismas neatliko reikalingų veiksmų tinkamiausiam bankroto administratoriui šioje byloje parinkti, o nusprendė ieškovę įpareigoti įnešti depozitą. Tik atlikus visas bankroto administratoriaus atrankos procedūras būtų parinktas administratorius, kuris administruotų įmonę savo rizika ir atsakomybe.
  4. Teismo nutartis yra neteisinga ir neproporcinga ieškovės atžvilgiu. Ieškovė yra nukentėjusi nuo nesąžiningos atsakovės, kuri nemoka skolos, todėl depozito įmokėjimas sukels didelių finansinių nuostolių, o jo neįmokėjus, nemoki atsakovė išvengs bankroto.
  1. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pasiūlyta ieškovei sumokėti 2 000 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte numatyta, kad bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka (ĮBĮ 131 straipsnis), jeigu teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą (kuri negali viršyti teisės aktuose nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos) ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus bei savo iniciatyva surinktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovė tikėtinai turto neturi, veiklos nevykdo bei negauna pajamų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pasiūlė ieškovei sumokėti 2 000 Eur sumą reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, ją įmokant į teismo depozitinę sąskaitą. Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, nurodė, kad atsakovė galimai turi turto, iš kurio būtų padengti jos kreditoriniai įsipareigojimai.
  5. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja visiško teismo įsitikinimo, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida. Įstatymas nenustato, kokie duomenys yra būtini tokiai teismo prielaidai padaryti, todėl tokią prielaidą gali suformuoti bylos aplinkybių visuma, tame tarpe ir aplinkybė, kad nepateikti jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir teismui prieinamomis priemonėmis nepavyko tų duomenų gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-47-196/2016; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-786-381/2016; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2130-381/2016).
  6. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Jeigu dėl prisiėmusio tokią riziką administratoriaus veiklos (surasto, prisiteisto turto ar išieškotų beviltiškomis laikytų skolų įmonei) gaunama lėšų, šios lėšos naudojamos šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė negu šioje dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administratoriaus išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40 MMA.
  7. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktą bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius (įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai) pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl teismo nustatytos sumos, reikalingos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius.
  8. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
  9. Remiantis ĮBĮ 131 straipsnio 8 dalimi, patenkinus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus reikalavimus (teismo ir administravimo išlaidas bei su darbo santykiais susijusius kreditorių reikalavimus), iš likusios sumos gali būti atlyginama šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui. Jeigu nurodytam kreditoriui ar administratoriui būtų priteista iš šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama riziką prisiėmusio administratoriaus atlyginimo suma.
  10. Sistemiškai aiškinant šios nutarties 14-18 punktuose nurodytas ĮBĮ nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia ĮBĮ 3 straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 6 punktuose nurodyti kreditoriai (valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; įmonės darbuotojai ir jų įpėdiniai – darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju; Vyriausybės įgaliota institucija – žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais; Finansų ministerija – paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju; valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas – iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju), teismas jų neįpareigoja į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumos administravimo išlaidoms apmokėti, kadangi tokiu atveju yra sprendžiamas administratoriaus, prisiimančio riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų, paskyrimo klausimas. Tuo tarpu, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia neprivilegijuotas kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, rizika, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai tenka būtent šiam kreditoriui, o ne bankroto administratoriui. Taip nurodytos teisės nuostatos nuosekliai aiškinamos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-870-178/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-808-370/2016; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2130-381/2016).
  11. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip atsakovės kreditorė, nepatenka į ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytų kreditorių, kurie nėra įpareigojami sumokėti teismo nustatytą administravimo išlaidų sumą, sąrašą. Todėl pirmosios instancijos teismas apskritai turėjo teisę spręsti klausimą dėl ieškovės įpareigojimo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumą administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, jeigu būtų nustatyta, jog atsakovė galimai neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti.
  12. Byloje esančiais duomenimis atsakovė UAB „Optimalus kelias“ nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, taigi duomenų, kad bendrovė vykdytų veiklą nėra. Darbuotojų įmonė neturi, skola VSDFV sudaro 351,59 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu nuo 2007 m. gruodžio 19 d. vykdomas 5 504,79 Eur išieškojimas, nuo 2008 m. gruodžio 5 d. – 2 Eur išieškojimas. Duomenų, kad vykdomosios bylos būtų užbaigtos (CPK 632 straipsnis), nėra. Remdamasis nustatytomis aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog atsakovė nevykdo veiklos, negauna pajamų bei neturi turto ir jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti. Be to, išrašo iš Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad jau nuo 2007 m. nėra galimybės išieškoti įsiskolinimų iš bendrovės. Nurodyta aplinkybė tik patvirtina aplinkybę, kad bendrovė turto neturi (CPK 185 straipsnis).
  13. Byloje esančio 2017 m. birželio 30 d. išrašo iš VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniu bendrovės vadovu (nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2007 m. gegužės 18 d.) buvo A. G. (A. G.). Atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikė V. G., kuris bendrovės vadovu buvo nuo 2005 m. liepos 13 d. iki 2005 m. spalio 11 d. Iš 2007 m. gegužės 18 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2007-05-AG-SZ matyti, kad akcijų pirkimo pardavimo sutartis taip pat buvo pasirašyta tarp A. G. ir S. Z.. 2007 m. gegužės 18 d. darbo sutartis, sudaryta tarp A. G. ir S. Z. patvirtina, kad S. Z. nuo 2007 m. gegužės 21 d. pradėjo eiti bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, nors minėtame VĮ „Registrų centras“ išraše tokių duomenų nėra. Teismų informacinės sistemos Liteko civilinės bylos Nr. eB2-4766-580/2017 kortelėje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 5 d. A. G. ir V. G. bei 2017 m. liepos 20 d. S. Z. išsiuntė pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei 2017 m. liepos 4 d. teismo nutarties, kuria buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kopijas. Minėta, kad atsiliepimą pateikė tik V. G.. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismas bankroto byloje turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų padaryti vienai ar kitai išvadai, šiuo atveju dėl UAB „Optimalus kelias“ paskutinio vadovo bei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo, jis turi imtis priemonių išaiškinti jos patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Todėl šiuo atveju teismas iš esmės pritaria ieškovės atskirojo skundo argumentui, jog tik atsakovei pateikus įstatyme nustatytus dokumentus, būtų galima spręsti apie bendrovės turimo turto bei piniginių lėšų dydį. Vienok, teismui net ir neatlikus anksčiau nurodytų formalių veiksmų, tai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, jog bendrovė turto neturi bei veiklos nevykdo.
  14. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėti lūkesčiai bei interesai yra apginami ne tuomet, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, o tuomet, kai iš bankrutuojančios įmonės turto yra patenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Kadangi kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami tik po to, kai yra padengiamos bankroto administravimo išlaidos, akivaizdu, kad tuomet, kai neužtenka bankrutuojančios įmonės turto net administravimo išlaidoms padengti, nei vieno kreditoriaus (įskaitant ir to, kuris inicijuoja bankroto bylos iškėlimą) finansiniai reikalavimai nebus patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2749/2013). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo pasiūlymas ieškovei sumokėti atitinkamą sumą į depozitinę sąskaitą (arba, pavyzdžiui, teismo atsisakymas iškelti bankroto bylą tuo atveju kai pinigai nėra sumokami į teismo sąskaitą) savaime pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus.
  15. Kaip nurodyta šios nutarties 17 punkte, kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti jo įmokėtą sumą iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis). Be to, kreditorius, manantis, jog bendrovė (atsakovė) turi turto, turi teisę pareikšti ieškinį individualia tvarka dėl skolos priteisimo iš skolininko. Tokiu atveju poreikio teismo ir administravimo lėšoms, būtinoms bankroto procese, nebūtų.
  16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų apie atsakovės finansinę padėtį visuma sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Optimalus kelias“ neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir tuo pagrindu pasiūlyti ieškovei įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, būtiną tokioms išlaidoms bankroto procese padengti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, CPK 185 straipsnis).
  17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

4Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai