Byla e2-2189-196/2016
Dėl juridinio asmens dalyvių ir įmonės vadovo atsakomybės, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,ELT valdymas“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Statra“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2125-343/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Elektrotinklas“ ieškinį atsakovams R. L. ir R. B. dėl juridinio asmens dalyvių ir įmonės vadovo atsakomybės, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,ELT valdymas“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Statra“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB ,,Elektrotinklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. L. ir R. B. 289 211 Eur žalos atlyginimą, 29 374,74 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovų nekilnojamajam turtui, priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., 6.245 str. 4 d., 6.249 - 6.249 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindais.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. liepos 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. L., R. B., UAB „ELT valdymas“, R UAB „Statra“ dėl bendrais nesąžiningais konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Ieškinys buvo grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo (be pagrindo įgyto turto) institutu. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies – teismas ieškovei priteisė solidariai iš atsakovų UAB „ELT valdymas“ 188 407 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas ir iš R UAB „Satra“ 100 804 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas. Teismas nurodė, jog neįrodyta, kad R. L. ir R. B. nepagrįstai praturtėjo. Teismas taip pat nurodė, kad tai nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo kitais būdais (dėl fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo ar pan.).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi bylą nutraukė, prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės B UAB „Elektrotinklas“ atsakovui R. L. 749 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas apmokant iš B UAB „Elektrotinklas“ administravimui skirtų lėšų, nurodė grąžinti R. L. 21 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. birželio 15 d. mokėjimo kvitu, paskyrė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ ankstesnėje civilinėje byloje kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. L., R. B., UAB „ELT valdymas“, RUAB „Statra“ dėl bendrais nesąžiningais konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „ELT valdymas“, RUAB „Statra“, R. L. ir R. B. 998 608,50 Lt (289 217 Eur) žalos atlyginimą, 913579,67 Lt (264 591 Eur) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovės UAB „ELT valdymas“ nekilnojamajam turtui, nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovės R. B. kilnojamam turtui, priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1029-413/2015), kurį pakeitė Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr.2A-79-464/2016), ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovei buvo priteistas iš atsakovės UAB „ELT valdymas“ 188 407 Eur žalos atlyginimas ir 6 procentų metinės palūkanos; iš RUAB „Satra“ buvo priteistas 100 804 Eur žalos atlyginimas ir 6 procentų metinės palūkanos; ieškinys atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu buvo atmestas.
  3. Teismas nurodė, kad ieškinyje šioje byloje ieškovė BUAB ,,Elektrotinklas“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. L. ir R. B. 289 211 Eur žalos atlyginimą, 29 374,74 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovų nekilnojamajam turtui, priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, prašoma priteisti tą pačią žalą, kuri priteista ankstesnėje byloje. Ieškovė be kita ko nurodė, jog atsakovai prieš ieškovę privalo atsakyti solidariai kartu su UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“.
  4. Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra aktualus klausimas, ar anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje pareikšti tie patys reikalavimai to paties ieškovo tiems patiems atsakovams ir tuo pačiu pagrindu, t.y. ar šioje byloje pareikštas tapatus ieškinys, kuris jau yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismas konstatavo, kad ginčo šalys išnagrinėtoje byloje yra tapačios ginčo šalims šioje byloje. Ieškovė reikalauja tą pačią žalą solidariai priteisti iš atsakovų R. L. ir R. B., ko reikalavo ir jau išnagrinėtoje byloje. Ieškovė ieškinį grindžia tais pačiais argumentais ir tuo pačiu gynybos būdu, kuriais siekė prisiteisti žalą iš atsakovų išnagrinėtoje byloje. Jau yra išnagrinėtas ieškinys pareikštas šios bylos ieškovės šios bylos atsakovams dėl bendrais nesąžiningais konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Ieškinys buvo grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo institutu. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtoje byloje konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovai būtų gavę neteisėtų pajamų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovų toje byloje UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ gautą grynąjį pelną kaip nepagrįstą praturtėjimą, taipogi nurodė, kad atsakovų R. L. ir R. B. civilinės atsakomybės klausimas galėtų būti vertinamas per fiduciarinių pareigų instituto prizmę. Pirmosios instancijos teismo teigimu, tai nereiškia, kad naujas ieškinys turi būti/gali būti pareikštas dėl tos pačios žalos, nurodant tas pačias faktines aplinkybes, tačiau nenurodant jokių naujų argumentų.
  5. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, sprendė ieškovės pareikštas ieškinys yra tapatus anksčiau pareikštam ieškiniui, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl bylą nutraukė (CPK 293 str. 1d. 3p.).
  6. Teismas iš dalies tenkino atsakovų prašymą paskirti ieškovei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 str. 2 d. pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos, kuri yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priteisimo antrą kartą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas yra tapatus reikalavimui, kuris buvo pareikštas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015. Byloje nėra ginčo, kad šios bylos ir minėtos bylos šalys sutampa. Tačiau teismas neteisingai konstatavo, kad ieškinio dalykas yra tas pats. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė reikalauja priteisti tą pačią žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovų ankstesnėje byloje. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškinio dalyko (reikalavimų) turinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartyje nurodė, kad reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstai praturtėjant, o nepagrįstas praturtėjimas buvo konstatuotas tik juridinių asmenų - UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“ atžvilgiu. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti žalą iš atsakovo R. L. dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo, o iš atsakovės R. B. deliktinės atsakomybės pagrindais. Ankstesnėje byloje nebuvo vertinta ar atsakovai R. L. ir R. B. nepažeidė šių įstatyminių pareigų. Tai reiškia, kad teismas formaliai įvertino ieškinio dalyką ir vien tik dėl to, kad šioje byloje reikalaujama priteisti žalą, per se konstatavo, kad ieškinio dalykas yra tapatus. Tokiu būdu teismas ne tik neteisingai konstatavo ieškinio dalyko tapatumą, tačiau ir paneigė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties išaiškinimą, kuriame nurodoma, kad ieškovė turi teisę dėl atsakovų R. L. ir R. B. neteisėtų veiksmų, kuriais buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, reikalauti žalos atlyginimo kitais teisiniais pagrindais.
    2. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškinio pagrindas yra tapatus. Ieškinys Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/201 atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu buvo atmestas dėl to, kad nebuvo nustatyta, jog šie atsakovai, kaip fiziniai asmenys, būtų nepagrįstai praturtėję. Ieškinio faktinis pagrindas šioje byloje nėra tapatus, nėra reiškiamas pakartotinai. Minėtoje ankstesnėje byloje nebuvo prašoma priteisti žalą iš atsakovų R. L. ir R. B. dėl to, jog buvo pažeistos fiduciarinės pareigos, įstatyme numatyta pareiga elgtis taip, kad kitam nebūtų padaryta žala, kas konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi. Tai reiškia, kad šios bylos faktinis pagrindas yra kitas. Teismas skundžiamoje nutartyje formaliai įvertino, kad ieškovė prašo priteisti žalą, tačiau visiškai nevertino byloje neginčijamo fakto, kad žalą prašoma atlyginti visai kitu teisiniu pagrindu.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pareikšdama ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
  2. Atsakovai R. L. ir R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog abiejų bylų ieškinio dalykas yra tas pats. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 ieškovė reiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo atsakovų atžvilgiu. Taigi ieškinio dalykas nurodytoje byloje yra žalos atlyginimas ir priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymas. Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo. Dėl to konstatuotina, kad ieškovės keliami reikalavimai – žalos atlyginimas ir priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymas sutampa, taigi ieškinio dalykas yra tapatus.
    2. Abiejose bylose pareikštų ieškinių pagrindas yra tas pats. Ieškovė reikalavimus abiejose bylose grindžia iš esmės analogiško turinio ir formos argumentais ir įrodymais, nes ankstesnėje byloje ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo įrodinėjo kartu įrodinėdama ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos faktą ir dydį, o šioje byloje ieškovė tapačias aplinkybes įrodinėja jau ankstesnėje byloje priimtais sprendimais. Ieškovė iš esmės naujų aplinkybių nenurodo, tik pateikia savo vertinimus ir interpretacijas dėl sprendimu ir nutartimi nesąžiningos konkurencijos byloje nustatytų bylos faktinių aplinkybių. Ieškovės prašomos nustatyti priverstinės hipotekos ir/ar įkeitimo objektai iš dalies skiriasi nuo ankstesnėje byloje prašytos nustatyti priverstinės hipotekos ir/ar įkeitimo objektų, tačiau tik šios aplinkybės pakeitimas nekeičia ir negali keisti išvadų dėl reikalavimų tapatumo.
    3. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl teismo nutartis bei joje išdėstytas ieškovės veiksmų vertinimas kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis yra pagrįsta.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

5Dėl ieškinių tapatumo

  1. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu.
  2. Kasacinio teismo jurisprudencijoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu suformuotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).
  3. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
  4. Taigi sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos.
  5. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
  6. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
  7. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl aplinkybės, jog Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/201 ir nagrinėjamos bylos šalys yra tos pačios, nėra. Aplinkybė, kad šalių procesinė padėtis yra pasikeitusi, t. y. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/201 atsakovais buvę RUAB ,,Statra“ ir UAB ,,ELT valdymas“ šioje byloje yra trečiaisiais asmenimis, sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą, neturi reikšmės. Tačiau vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, konstatavimo išvadai, kad ieškiniai tapatūs, nepakanka.
  8. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovė , kokio rezultato ji siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Nustatyta, kad ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/201 buvo pareiškusi ieškinį atsakovams R. L., R. B., UAB „ELT valdymas“, RUAB „Statra“ dėl bendrais nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Minėtoje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovė byloje yra pasirinkusi savo pažeistas teises ginti per nepagrįsto praturtėjimo jos sąskaita institutą (CK 6.249 str. 2 d.). Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nepagrįstas praturtėjimas buvo konstatuotas tik juridinių asmenų - UAB „ELT valdymas“, RUAB „Statra“ atžvilgiu, byloje nesant įrodymų, kad atsakovai R. L. ir R. B. būtų neteisėtai gavę pajamų (nepagrįstai praturtėję). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartyje pažymėjo, kad šios aplinkybės nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimus atsakovams R. L. ir R. B. dėl žalos atlyginimo kitais būdais.
  9. Taigi ieškovei ankstesnėje byloje pasirinkus tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, kurį taikant, kaip buvo konstatuota bylą nagrinėjusio teismo, ieškinys atsakovams R. L. ir R. B. negalėjo būti patenkintas, t. y. pažeistos ieškovės teisės negalėjo būti apgintos, tačiau konstatuotas pažeidimo faktas, t. y. nustatyti šių atsakovų neteisėti veiksmai ir išaiškintos ieškovės teisės reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo kitais būdais, ieškovė pareiškė naują ieškinį ir suformulavo ieškinio dalyką. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalykas yra ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pareikštas buvusiam įmonės vadovui atsakovui R. L. dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo (CK 2.50 str. 3 d. 2.87 str. 3 d.), o iš atsakovės R. B. deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 – 6.249 str. 6.263 str. 1 d.).
  10. Nors abiejose bylose reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, tačiau įvertinus tai, kokiais pagrindais pasirinktas teisių gynimo būdas, bei įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiami ieškiniai, nors faktinės aplinkybės yra panašios, akivaizdu, kad skirtingose bylose pareikšti reikalavimai skiriasi.
  11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3punkto pagrindu. Dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš esmės.

6Dėl piktnaudžiavimo

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paskyrė ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuodamas tuo, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuri yra priteista įsiteisėjusiu sprendimu, t. y. pareiškė tapatų ieškinį.
  2. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra tapatus ankstesnėje byloje pareikštam ieškiniui, konstatuotina, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovei paskirta bauda.

7Dėl nušalinimo

  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. gruodžio 13 d. buvo gautas R. G., save įvardijančio BUAB ,,Elekrotinkas“ kreditoriumi, pranešimas dėl galimo Kauno apygardos teismo teisėjos Rūtos Palubinskaitės šališkumo.
  2. Įstatyme numatyta, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Šiuo atveju byloje pateiktas minėtas pranešimas neatitina nurodytų įstatymo nuostatų reikalavimų. Pažymėtina, kad ši civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl byloje dalyvaujantys asmenys, manydami, jog yra pagrindas jų bylą nagrinėjančiam teisėjui pareikšti nušalinimą, tokį pareiškimą galės pateikti pirmosios instancijos teisme.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

9Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai