Byla e2A-401-370/2019
Dėl juridinio asmens dalyvių ir įmonės vadovo atsakomybės (tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „ELT valdymas“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statra“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ atstovui advokatui T. P., atsakovų R. L. ir R. B. atstovei advokatei J. Š.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. L. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1188-773/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ ieškinį atsakovams R. L., R. B. dėl juridinio asmens dalyvių ir įmonės vadovo atsakomybės (tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „ELT valdymas“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statra“).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Elektrotinklas“ patikslintame ieškinyje prašė solidariai iš atsakovų R. L. ir R. B. priteisti 289 211 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė: 1) neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovas R. L. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui R. L. priklausančiam nekilnojamajam turtui: butui (patalpai), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ); 2) neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei R. B. priklausančiam nekilnojamajam turtui: butui (patalpai), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ); 3) neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovei R. B. priklausančiam kilnojamam turtui – 10 571 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Statra“ akcijų, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „ELT valdymas“ akcijų.

82.

9Ieškovė paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2A-79-464/2016 2015 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės reikalavimas atsakovėms UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nors minėtoje byloje atsakovais buvo patraukti ir R. L. bei R. B., tačiau jų atžvilgiu ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, nurodant, kad byloje buvo surinkta nepakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog šie atsakovai būtų nepagrįstai praturtėję. Ieškovė pažymėjo, kad tiek UAB „ELT valdymas“, tiek UAB „Statra“ neatlygino minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistos žalos atlyginimo, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „ELT valdymas“ yra bankrutuojanti įmonė, UAB „Statra“ tokia taps artimiausiu metu, ieškovės teigimu, leidžia daryti prielaidą, kad ieškovės patirtos žalos šios bendrovės neatlygins.

103.

11Ieškovė atsakovo R. L. atliktus nesąžiningus veiksmus grindė fiduciarinių pareigų ieškovės atžvilgiu pažeidimu, pažymint, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, veikė pažeisdamas sąžiningumo ir protingumo kriterijus, buvo nelojalus juridiniam asmeniui, neišvengė interesų konflikto. Ieškovė neteisėtais R. L. veiksmais laikė jo iniciatyva įvykdytą ieškovės veiklos perkėlimą į konkuruojančius ūkio subjektus UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ (konkuruojančio verslo subjekto UAB „ELT valdymas“ įsteigimas ieškovės patalpose, perėjimas dirbti į šį subjektą, dalies darbuotojų įdarbinimas, naudojimasis ieškovės resursais bei turima informacija apie klientus, taip pat dalies veiklos bei darbo išteklių perkėlimas į dar vieną konkuruojantį subjektą UAB „Statra“), nesiekiant gelbėti į sunkią finansinę padėtį patekusios įmonės ir sudarant galimybes minėtoms bendrovėms nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Ieškovės teigimu, jei ne atsakovo R. L. aktyvūs nesąžiningi veiksmai, ji nebūtų patyrusi žalos dėl nesąžiningos konkurencijos, t. y. UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ generuotos pajamos ir pelnas būtų likusios pas ieškovę. Ieškovė šių faktinių aplinkybių buvimą laiko pakankamu pagrindu konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo R. L. atliktų neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtų nuostolių.

124.

13Ieškovė atsakovės R. B. civilinę atsakomybę kildino jos dalyvavimu ieškovės verslo perkėlime į konkuruojančius ūkio subjektus UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, pasinaudojant turima informacija, perviliojant ieškovės klientus, atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus, lėmusius žalos ieškovei padarymą.

145.

15Ieškovės teigimu, atsakovai ieškovės patirtą žalą privalo atlyginti solidariai, nes nesąžiningų tikslų jie siekė kartu, abu atsakovai iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo ir negalima nustatyti, kuri žalos ieškovei dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, nes nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokius konkrečius nesąžiningos konkurencijos veiksmus atliko kiekvienas iš atsakovų; taip pat negalima išskirti, kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį.

166.

17Ieškovė prašymą nustatyti priverstinę hipoteką atsakovų nekilnojamajam turtui ir priverstinį įkeitimą kilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms grindė tuo, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo nustatyta priverstinė hipoteka ir įkeitimas UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ turtui. Ieškovė pažymėjo, kad priverstinė hipoteka ir įkeitimas minėtų juridinių asmenų atžvilgiu buvo nustatytas siekiant užtikrinti priteistos žalos išieškojimą, todėl, ieškovės įsitikinimu, egzistuoja teisinis pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką ir įkeitimą atsakovų R. L. bei R. B. turtui. Ieškovė teigė, jog egzistuoja dvi būtinosios sąlygos taikyti priverstinę hipoteką bei įkeitimą: pirma, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovų egzistuos teismo sprendimas dėl pinigų išieškojimo, antra, ieškovė teismui yra pateikusi reikalavimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu, kuris yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.

187.

19Atsakovai R. L. ir R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

208.

21Atsakovai nurodė nesutikimo su ieškovės ieškinio tikslinimu motyvus, ginčijo atsakomybę, kilusią dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kuri, jų įsitikinimu, galima tik ūkio subjektams, pažymėjo, kad ieškovė, turėdama pareigą įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, jų neįrodinėja ir savo reikalavimą nepagrįstai grindžia kitoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovų teigimu, nagrinėjamu atveju neįrodyti nei jų neteisėti veiksmai, nei žala ir priežastinis ryšys.

229.

23Atsakovai, atsikirsdami į ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, nurodė, kad ieškovė neįrodė visų būtinų priverstinės hipotekos sąlygų. Jų nuomone, nei atsakovų nesąžiningumas, jei toks ir būtų konstatuotas, nei neteisėtų veiksmų atlikimo faktas ar tai, kad taikius hipoteką jos neužtektų visam reikalavimui padengti, nesuteikia kreditoriui prioriteto prieš kitus kreditorius.

24II.

25Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2610.

27Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ solidariai iš atsakovų R. L. ir R. B. priteisė 154 419,74 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) nusprendė iš atsakovų R. L. ir R. B. solidariai priteistos žalos išieškojimą vykdyti subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016; 3) nustatė priverstinę hipoteką atsakovui R. L. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (patalpai), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ), neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovas R. L. visiškai įvykdys teismo sprendimą; 4) nustatė priverstinę hipoteką atsakovei R. B. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (patalpai), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ), neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą; 5) nustatė priverstinį įkeitimą atsakovei R. B. priklausančiam kilnojamajam turtui: 10 571 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Statra“ akcijų ir 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „ELT valdymas“ akcijų, neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė, iš atsakovų valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

2811.

29Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 19 pastraipą, nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota atsakovų prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, turi būti nustatytos visos sąlygos: neteisėta atsakovų veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, atsakovų kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.246–6.249 straipsniai).

3012.

31Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prijungtoje susijusioje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 (toliau ir susijusi byla) esančių duomenų pakanka neteisėtiems atsakovų R. L. bei R. B. veiksmams ieškovės UAB „Elektrotinklas“ atžvilgiu konstatuoti, kurie pasireiškė atsakovams bendrai veikiant įsteigiant su ieškove konkuruojančius verslo subjektus trečiuosius asmenis UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, perėjus į juos dirbti, įdarbinant dalį ieškovės darbuotojų, atliekant kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus pažeidžiant fiduciarines pareigas, ieškovės veiklą (verslą) perkeliant pas konkuruojančius ūkio subjektus. Teismas pažymėjo, kad šias padarytas išvadas patvirtina ir sprendime plačiai aptarta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis, joje nustatyti faktai bei motyvai.

3213.

33Teismas, spręsdamas dėl žalos fakto ir dydžio nurodė, kad 2017 m. spalio 23 d. patikslintame ieškinyje atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala ir priežastinis ryšys iš esmės buvo grindžiamas ankstesnėje civilinėje byloje, kuri nepagrįstai įvardyta kaip prejudicinė, nustatytu žalos faktu ir jos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė nesutinkantis, kad žalos faktą ir dydį patvirtina susijusioje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 nustatytas trečiųjų asmenų nepragrįstas praturtėjimas, kurį sudaro UAB „ELT valdymas“ gautas 188 407 Eur grynasis pelnas ir UAB „Statra“ gautas 100 804 Eur grynasis pelnas, iš viso 289 211 Eur nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu 2010–2013 m., t. y. teismo vertinimu, ieškovė 2017 m. spalio 23 d. patikslintame ieškinyje atsakovų padarytą žalą nepagrįstai grindė trečiųjų asmenų gautu grynuoju pelnu. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje nurodytas išaiškinimas apie ieškovės teisę reikšti reikalavimus atsakovams dėl žalos atlyginimo kitais būdais (dėl fiduaciarinių pareigų įmonei pažeidimo ar pan.) reiškia, kad ieškovė turi įrodyti žalą, kurią ji patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

3414.

35Teismas pažymėjo, kad tokie duomenys buvo pateikti kartu su ieškovės 2018 m. gegužės 21 d. rašytiniais paaiškinimais. Ieškovės skaičiavimais, UAB „ELT valdymas“, patirdama 1 Lt veiklos sąnaudų, nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu uždirbo 1,24 Lt, o pelno marža šiuo laikotarpiu sudarė 19,35 proc.; dėl perviliotų klientų į UAB „ELT valdymas“ ieškovė neteko bent 2 190 228,14 Lt (634 333,91 Eur) pardavimo pajamų; įvertinusi UAB „ELT valdymas“ pelno maržos rodiklį nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu ieškovė nurodė, kad dėl to neteko 122 743,61 Eur pelno, o tai laikytina ieškovės minimaliais nuostoliais.

3615.

37Teismas nurodė, kad pagal ieškovės paskaičiavimus UAB „Statra“, patirdama 1 Lt veiklos sąnaudų, nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu uždirbo 1,06 Lt, o pelno marža šiuo laikotarpiu sudarė 5,61 proc.; dėl perviliotų klientų į UAB „Statra“ ieškovė neteko bent 1 949 578,70 Lt (564 637,01 Eur) pardavimo pajamų; įvertinusi UAB „Statra“ pelno maržos rodiklį nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu ieškovė nurodė, kad dėl to neteko 31 676,13 Eur pelno, o tai laikytina ieškovės minimaliais nuostoliais. Taigi, teismas nustatė, kad iš viso ieškovės minimalūs nuostoliai (negautas pelnas) dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jos įvertinti 154 419,74 Eur suma (122 743,61 Eur + 31 676,13 Eur).

3816.

39Teismas tokį ieškovės pateiktą negauto pelno apskaičiavimą laikė tinkamu ir pakankamu įrodymu žalos dydžiui, apskaičiuotam pagal BUAB „Elektrotinklas“ negautą pelną, nustatyti, pažymėdamas, kad pateiktas skaičiavimo būdas, įvertinant iš ieškovės perviliotų klientų duotas pajamas ir nesąžiningą konkurenciją vykdžiusių ūkio subjektų pelno maržą, yra racionaliai pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovai ieškovės pateiktų konkrečių skaičiavimų tikslumo neginčijo ir klaidingumo neįrodinėjo, pagal tokį apskaičiavimą iš viso ieškovės negautas 154 419,74 Eur pelnas yra daug mažesnis, nei susijusioje byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistas 289 211 Eur trečiųjų asmenų nepagrįstas praturtėjimas. Be to, teismo vertinimu, atliktas ieškovės patirtos žalos apskaičiavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio, viena iš kurių yra komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti.

4017.

41Teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus atsakovų R. L. ir R. B. veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę), nurodė, kad 154 419,74 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovų solidariai. Teismas solidariąją atsakovų atsakomybę taikė nustatęs, kad ieškovės nuostolius dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų lėmė neteisėti bendri atsakovų R. L. ir R. B. veiksmai perkeliant ieškovės verslą į nesąžiningai konkuruojančias bendroves UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, ir nagrinėjamu atveju negalint nustatyti, kuri žalos ieškovei dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų. Teismas nurodė įvertinęs ir tai, kad abu atsakovai dalyvavo abiejų nesąžiningai konkuravusių bendrovių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ veikloje ir pagal žalos atsiradimo pobūdį – ieškovės negautą pelną – negalima išskirti, kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį.

4218.

43Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, tretieji asmenys žalos neatlygintų, atsakovai R. L. ir R. B. turėtų atlyginti visą iš jų priteistą žalą (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad pirma, atsakovams civilinė atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos kilo kaip juridinių asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ dalyviams, o prievolės prigimtis yra šių juridinių asmenų veikiant per atsakovus nesąžininga konkurencija padaryta žala, dėl to iš juridinių asmenų yra priteistas neteisėtu praturtėjimu atsiradusios žalos atlyginimas; antra, subsidiarioji atsakomybė turi būti taikoma ir dėl to, kad būtų išvengta situacijos, kai ieškovei pagal du teismo sprendimus būtų priteista daugiau žalos atlyginimo, nei byloje yra įrodyta.

4419.

45Teismo vertinimu, nustačius atsakovų R. L. ir R. B. solidariai priteistos žalos išieškojimo vykdymą subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį, bus užtikrintas civilinės teisės principų laikymasis, pasiektas efektyvaus pažeistų teisių gynimo tikslas, deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialinės teisės normos pritaikytos vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

4620.

47Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovų turtui, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo (šiuo teismo sprendimu ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 154 419,74 Eur žalos atlyginimo suma, kuri fizinių asmenų atžvilgiu vertinta kaip didelė) ir kreditoriaus prašymas taikyti priverstinę hipoteką. Teismas taip pat atsižvelgė į išskirtines aplinkybes, kad ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ yra bankrutuojanti bendrovė, kurios bankrotas dėl atsakovų R. L. ir R. B. veiksmų pripažintas tyčiniu Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-700-407/2018). Teismo vertinimu, tai, kad žala padaryta tyčiniais atsakovų veiksmais, sudaro sąlygas spręsti dėl papildomos rizikos atsiradimo būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad ginant ieškovės teises ir teisėtus interesus taikant priverstinę hipoteką ginami ir jos kreditoriai bankroto byloje, todėl tokiu būdu gintinas ir viešasis interesas. Savo ruožtu, nustačius priverstinę hipoteką atsakovų teisės, teismo vertinimu, nėra pažeidžiamos, nes hipoteka nustatoma ne visam, o tik konkrečiam atsakovų turtui, priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, kurio bendra vertė yra mažesnė, nei priteisiama 154 419,74 Eur žalos atlyginimo suma.

4821.

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės, įtvirtintos CPK 93 straipsniui 2 dalyje, ir, nepaisant to, kad ieškovės ieškinys tenkintas tik iš dalies, atsakovams iš ieškovės nepriteisė atitinkamos dalies jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5022.

51Teismas pažymėjo, kad ieškovė, bankrutuojanti įmonė, kreipėsi į teismą su iš esmės pagrįstu ieškiniu, reikalaudama iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą, procesines palūkanas, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovų turtui, kai atsakovai visiems reikalavimams nepagrįstai prieštaravo. Teismas akcentavo, kad išnagrinėjęs bylą, nustatė visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, neteisėtus atsakovų R. L. ir R. B. veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę, todėl ieškinį tenkino ir žalos atlyginimą priteisė pagal pačios ieškovės pateiktą galutinį žalos atlyginimo paskaičiavimą. Vertinant atsakovų procesinį elgesį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog jos minimalūs patirti nuostoliai sudaro 154 419,74 Eur, tačiau atsakovai prašė atmesti ieškinį visa apimtimi, prieštaravo 154 419,74 Eur nuostolių sumai, visoms civilinėms atsakomybėms sąlygoms atsakovų atžvilgiu, reikalavimams dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priverstinės hipotekos taikymo. Teismo vertinimu, toks atsakovų procesinis elgesys laikytinas netinkamu, esant nustatytoms akivaizdžioms civilinės atsakomybės sąlygoms, o šios bylos individualiomis aplinkybėmis nebūtų sąžininga ir teisinga iš bankrutavusios įmonės priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų atsakovams vien tik dėl to, kad ieškovė pakeitė žalos atlyginimo dydį (jį sumažino), nes žala ieškovei padaryta būtent atsakovų tyčiniais neteisėtais veiksmais, dėl kurių bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu.

52III.

53Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5423.

55Apeliantai R. L. ir R. B. apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ ieškinį atmesti arba civilinę bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

5624.

57Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

5824.1.

59Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, ieškovei neįrodžius nei naujos žalos dydžio, nei fakto (patikslintame ieškinyje ieškovė, neatsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 2A-79-464/2016 ir e2A-934-943/2017, iš esmės prašė iš atsakovų priteisti tą pačią žalą (289 211 Eur), kuri buvo priteista iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ kitoje civilinėje byloje) skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

6024.2.

61Pirmosios instancijos teismo išvados, kurių pagrindu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, prieštaringos – viena vertus, pats teismas nurodė, kad ieškovė turi pareigą įrodyti žalos faktą, nes trečiųjų asmenų grynasis pelnas nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu gali būti priteistas tik kaip nepagrįstas praturtėjimas iš jį gavusių asmenų (UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“), kita vertus, padaręs tokią išvadą, teismas skundžiamame sprendime minėtų juridinių asmenų gautą grynąjį pelną, įvertinęs jų pelno maržą, priteisė ieškovei, jį įvardydamas kaip ieškovės neva negautas pajamas iš atsakovų. Toks išvadų prieštaringumas leidžia spręsti apie netinkamai taikytas ir aiškintas materialinės teisės normas, susijusias su žalos (negautų pajamų) atlyginimo priteisimu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taip pat patvirtina nukrypimą nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos bei sprendimo priteisti žalos dydį (negautas pajamas) nepagrįstumą, nesant tinkamai įrodytam jos faktui ir dydžiui.

6224.3.

63Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė turi įrodyti (pateikti skaičiavimus ir įrodymus), kokius netekimus ieškovė patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau, nepaisant to, padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė, 2018 m. gegužės 21 d. teismui pateikusi rašytinius paaiškinimus su apskaičiuotu UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ grynuoju pelnu bei jų pelno marža, jai priskirtą įrodinėjimo pareigą tinkamai įvykdė. Tokia teismo išvada, be kita ko, prieštarauja ir kasacinio teismo praktikai.

6424.4.

65Ieškovė nepagrįstai reikalaujamas negautas pajamas grindė tik kitų asmenų gautomis pajamomis, o tokiu principu paskaičiuotas žalos dydis tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek pagal teismų praktiką negali būti priteistas.

6624.5.

67Teismas išvadą, jog ieškovės patirta žala apskaičiuota ne pagal gautą trečiųjų asmenų grynąjį pelną, o pagal ieškovės negautą pelną, kurį ji būtų gavusi, jei atsakovai nebūtų pervilioję ieškovės klientų į konkuruojančias įmones, padarė iš esmės vadovaudamasis tik susijusioje byloje pateiktais UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ banko sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kad buvę ieškovės klientai buvo ir minėtų juridinių asmenų klientais, o iš jų buvo gaunamos pajamos. Su tokia teismo pozicija sutikti negalima, nes minėti duomenys nereiškia, kad visas trečiųjų asmenų grynasis pelnas savaime laikytinas ieškovės negautomis pajamomis. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad būtent tokios pajamos iš konkrečių klientų ieškovės buvo numatytos gauti iš anksto ir ieškovė pagrįstai tikėjosi jas gauti esant įprastai veiklai, o šių pajamų negauta būtent dėl neteisėtų abiejų atsakovų veiksmų. Be to, ieškovė savo negautas pajamas turėjo apskaičiuoti ne pagal trečiųjų asmenų, o savo pelno maržą. Priešingu atveju ieškovės negautos pajamos visiškai sutapatinamos su trečiųjų asmenų grynuoju pelnu (kitoje civilinėje byloje iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteista šių bendrovių gauta nauda). Ieškovei neįrodžius žalos, patirtos dėl atsakovų veiksmų, fakto ir dydžio, teismas nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies.

6824.6.

69Ieškovė ne tik neįrodė reikalaujamos priteisti žalos, bet ir R. B. neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei neva kilusios žalos. R. B. ieškovės nurodomos žalos padarymo laikotarpiu (2010–2013 m.) UAB „Statra“ nedirbo ir tik 2012 m. lapkričio 20 d. buvo paskirta UAB „Statra“ valdybos primininke, o pas ieškovę atsakovė nedirbo nuo 2011 m. gruodžio 5 d.

7024.7.

71Ši civilinė byla turi būti nutraukta dėl kitoje (susijusioje) civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015, pareikštų reikalavimų tapatumo. Ieškovė tiek minėtoje, tiek šioje byloje atsakovams reiškiamą reikalavimą grindė identiškomis aplinkybėmis (ieškovė šioje byloje nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas atlyginti žalą), pasirinktas identiškas teisių gynybos būdas (žalos atlyginimas). Be to, reikalaujamos žalos teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati – tiek susijusioje, tiek nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti tą pačią žalą – UAB „Starta“ ir UAB „ELT valdymas“ gautą grynąjį pelną, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi priteista iš minėtų juridinių asmenų, o atsakovų atžvilgiu ieškinys atmestas.

7224.8.

73Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvio atsakomybę, ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakomybė atsakovams kyla kaip UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ dalyviams ir yra subsidiari. Pirma, juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda tik dėl jo nesąžiningų veiksmų, t. y. tais atvejais, kai dalyvių veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais; antra, ieškovė šioje byloje neįrodė ir neįrodinėjo, kad atsakovai yra atlikę kokius nors nesąžiningus veiksmus, dėl kurių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ negali įvykdyti prievolės ieškovei pagal susijusioje byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį; trečia, teismas sprendime nekonstatavo jokių atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie būtų galėję lemti, kad UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ nevykdo prievolės ieškovei, ar kuriais būtų siekiama išvengti šios prievolės. Be to, teismas apskritai nenustatė, kas buvo minėtų juridinių asmenų dalyviais, atsiradus šių bendrovių prievolei pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį.

7424.9.

75Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą atsakovų turtui nustatyti priverstinę hipoteką, neįvertino nei atsakovų nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-695/2017, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria buvo nustatyta priverstinė hipoteka UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ turto atžvilgiu, nei fakto, kad priverstinės hipotekos taikymas šiuo atveju prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams dėl CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei CK 4.187 straipsnio nuostatų taikymo.

7624.10.

77Kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino, kad viena iš būtinųjų sąlygų priverstinei skolininko nekilnojamojo turto hipotekai taikyti yra CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis) <...> vien aplinkybės, kad yra priimtas teismo sprendimas priteisti pinigų sumas ir kad skolininkas turi turto, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą, jeigu priteisimas dėl pinigų išieškojimo nėra susijęs su CK nustatytu atveju, kuris būtų pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą. Nagrinėjamu atveju jokie CK numatyti atvejai ar papildomos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą atsakovų turto atžvilgiu taikyti priverstinę hipoteką, nebuvo įrodinėti ir nustatyti, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti tokio ieškovės reikalavimo, nepaisant to, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu.

7824.11.

79Teismas sprendimu iš atsakovų priteisęs 154 419,74 Eur žalos atlyginimą (tai sudaro 53 proc. visos ieškinio sumos), tačiau, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai, nepriteisęs atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą:

8024.11.1.

81Pareiga įrodyti žalos dydį ir faktą, tenka ieškovei. Tai, kad po teismo nustatyto įpareigojimo 2018 m. gegužės 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės pateiktas žalos dydžio paskaičiavimas nesutapo su ieškinyje reikštu reikalavimu (154 419,74 Eur vietoje 289 211 Eur), negali būti vertinamas kaip ieškovės procesinis elgesys, turintis įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui atsakovų nenaudai, juolab kad ieškinys nebuvo tikslintas.

8224.11.2.

83Teismas neįvertino, kad ši byla nagrinėjama daugiau kaip dvejus metus, taip pat tokio ilgo bylos nagrinėjimo priežasčių, kurios susijusios su ieškovės netinkamu savo teisių gynybos būdo pasirinkimu, pareigos suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą netinkamu vykdymu.

8424.11.3.

85Nėra jokio teisinio pagrindo atsakovų procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą. Nesutikimas su ieškiniu negali būti vertinamas kaip netinkamas atsakovų elgesys. Be to, nesutiktina, kad visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimas šiuo atveju yra akivaizdus. Šioje byloje ieškovė ne tik neįrodė prašomos priteisti žalos, bet ir atsakovės R. B. neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei neva kilusios žalos.

8625.

87Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ teismo prašo apeliantų skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8826.

89Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

9026.1.

91Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, nustatė visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, o dalis jų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė) apeliaciniame skunde nekvestionuojamos.

9226.2.

93Teismas, spręsdamas dėl žalos padarymo fakto ir dydžio, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

9426.3.

95Ieškovė, prašydama atlyginti žalą, kuri visų pirma suprantama kaip asmens turto netekimas, neturėjo įrodyti, kad atsakovai iš savo neteisėtų veiksmų gavo konkrečią turtinę naudą. Teismas, nustatęs, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė neteko turto, patyrė turtinių praradimų, pagrįstai priteisė žalos atlyginimą.

9626.4.

97Atsakovų teiginys, kad ieškovės negautos pajamos (pelnas) negali būti įrodinėjamos kitų asmenų pajamomis (pelnu) – nepagrįstas. Ieškovės atžvilgiu esant atliktiems nesąžiningos konkurencijos veiksmams, kuriuos atliko atsakovai, perkeldami verslą į UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, akivaizdu, kad ieškovės negautas pelnas gali būti nustatomas tik analizuojant šių bendrovių pelną, kuris buvo gautas ne iš visų klientų, o tik iš tų, kurie buvo pervilioti iš ieškovės, juolab kad apie ieškovės pelną (pelno maržą) apskritai negalima kalbėti, kuomet ieškovei dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų buvo paliktos tik veiklos sąnaudos ir menkavertės pajamos iš kelių klientų.

9826.5.

99Nesutiktina su skundo argumentais, kad ieškovės apskaičiuotas žalos dydis, įvertinant UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ gautą grynąjį pelną ir šių bendrovių pelno maržą, jokio realaus ir esminio skirtumo tarp pareikštų reikalavimų šioje ir susijusioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis c. b. Nr. 2A-79-464/2016) nedaro, nes tai yra tas pats tų pačių bendrovių už tą patį laikotarpį gautas grynasis pelnas, todėl pagal tokį apskaičiavimą negalėjo būti nustatytas žalos dydis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės 2018 m. gegužės 21 d. pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovės patirta žala apskaičiuota ne pagal gautą trečiųjų asmenų grynąjį pelną, o pagal ieškovės negautą pelną, kurį būtų gavusi, jei atsakovai nebūtų pervilioję ieškovės klientų į konkuruojančias įmones. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, nedisponuodama trečiųjų asmenų buhalteriniais dokumentais, neturi objektyvios galimybės detalizuoti žalos kiekvieno pervilioto kliento atžvilgiu ar pagal iš jų gautus mokėjimus.

10026.6.

101Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodinėjamas ieškovės pateikto žalos apskaičiavimo klaidingumas; nepaneigtos ir teismo išvados, kad ieškovės pateiktas žalos apskaičiavimo būdas yra racionaliai pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

10226.7.

103Nesutiktina, kad ši civilinė byla turi būti nutraukta. Atsakovų keliamas klausimas dėl tariamo ieškinių tapatumo jau yra išnagrinėtas – Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2189-196/2016, panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį, kuria civilinė byla buvo nutraukta. Papildomai pažymėtina, kad susijusioje byloje ieškovė savo pažeistas teises gynė per nepagrįsto praturtėjimo institutą, o šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pareikštas buvusiam bendrovės vadovui atsakovui R. L. dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo bei R. B. deliktinės atsakomybės pagrindais.

10426.8.

105Apeliantų siekis netaikyti subsidiariosios atsakomybės, tokiu būdu siekiant pasibloginti padėtį ieškovei atsakant visa apimtimi, yra priimtinas. Kita vertus, nesutiktina, kad teismo sprendimo išvados dėl subsidiariosios atsakomybės su trečiaisiais asmenimis taikymo yra nepagrįstos. Teismas nurodė priežastis, dėl kurių atsakovų atžvilgiu buvo taikyta subidiarioji atsakomybė kartu su UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“.

10626.9.

107Atsakovai klaidina teismą teigdami, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties dalis, kuria buvo nustatyta priverstinė hipoteka UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ atžvilgiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikinta. Pažymėtina, kad kasacinis skundas dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priimtas nebuvo.

10826.10.

109Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo išvadų dėl priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu teisėtumo, todėl naikinti šios sprendimo dalies nėra pagrindo, juolab kai analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario15 d. nutartyje.

110Teisėjų kolegija

konstatuoja:

111IV.

112Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

113Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto

11427.

115Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11628.

117Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų R. L. (buvusio bendrovės vadovo ir akcininko) bei R. B. (buvusios ieškovės darbuotojos) priteistas solidarus žalos atlyginimas subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „Statra“ ir UAB „ELT valdymas“ įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista nesąžiningos konkurencijos veiksmais padaryta žala ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11829.

119Byloje nustatyta, kad UAB „Elektrotinklas“ buvo įsteigta 2004 m. vasario 13 d.. Bendrovei Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 15 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, kuri nutraukta 2013 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Elektrotinklas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta N. M..

12030.

121Nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo vienintelis jos akcininkas buvo atsakovas R. L., kuris taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. bei nuo 2011 m. liepos 29 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ėjo vadovo pareigas. Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. liepos 29 d. UAB „Elektrotinklas“ vadovas buvo A. J.. Atsakovė (apeliantė) R. B. šioje bendrovėje dirbo nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d.

12231.

123Pagal BUAB „Elektrotinklas“, atstovaujamos bankroto administratorės, ieškinį atsakovams UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“, R. L. ir R. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo (apskaičiuoto pagal neteisėtai jų gautą naudą), iš atsakovių-juridinių asmenų ieškovei priteistas žalos atlyginimas (iš UAB „ELT valdymas“ 188 407 Eur, iš RUAB „Statra“ – 100 804 Eur); atsakovų-fizinių asmenų atžvilgiu ieškinys atmestas, konstatavus, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog R. L. ir R. B. būtų nepagrįstai praturtėję, kartu pažymint, kad tai nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo kitais būdais (dėl fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimo ar pan.) (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016).

12432.

125Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, remdamasi šia susijusia byla, joje priimtais procesiniais sprendimais ir nustatytomis aplinkybėmis, esančiais įrodymais, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš R. L. ir R. B. deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Pakartotinai išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-934-943/2017, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės) skundžiamu sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies teismui konstatavus, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (veiklos, darbuotojų ir klientų perkėlimo į kt. ūkio subjektus-trečiuosius asmenis UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“) ieškovė patyrė 154 419,74 Eur nuostolių (negavo tokio dydžio turtinės naudos). Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuojamas pareikšto ieškinio ydingumas, ieškovės pareigos įrodyti ieškinio faktinį pagrindą bei pagrįsti ieškinio reikalavimus nevykdymas, netinkamas pirmosios instancijos teismo aplinkybių bei įrodymų teisinis įvertinimas, lėmęs neteisingo sprendimo byloje priėmimą.

12633.

127Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė vykdoma apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnis).

128Dėl ieškinio tapatumo ir bylos nutraukimo

12934.

130Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat žodiniame teismo posėdyje apeliantų atstovės išdėstytą poziciją apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad apeliantų nesutikimas su teismo sprendimu visų pirma grindžiamas nurodant, kad pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovų apskritai nėra galimas, nes toks ieškinys grindžiamas identiškomis aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015, pasirinktas toks pats teisių gynybos būdas (žalos atlyginimas), sutampa žalos teisinė ir faktinė prigimtis, o tai suponuoja pagrindą šią civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

13135.

132Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia apeliantų pozicija, visų pirma pažymi, kad civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais nutraukimo klausimas minėtu CPK įtvirtintu pagrindu jau buvo keltas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusioje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-2189-196/2016, pažymėjo, kad bylose skiriasi pareikšti reikalavimai, įrodinėtos skirtingos aplinkybės (civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 ieškovė teises gynė per nepagrįsto praturtėjimo jos sąskaita institutą (CK 6.249 straipsnio 2 dalis), o šioje civilinėje byloje – reikšdama ieškinį buvusiam bendrovės vadovui atsakovui R. L. dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 3 dalis), atsakovei R. B. – deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis).

13336.

134Atsižvelgiant į tai, kad bylų tapatumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą civilinės atsakomybės taikymo ir nepagrįsto praturtėjimo kaip civilinių teisės institutų atskirumo principą dėl jais siekiamų tikslų bei taikymo sąlygų skirtingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 80–81 punktai), ką iš esmės akcentavo ir Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, konstatuotina, kad apeliantai nepagrįstai dar kartą kelia šį klausimą (CPK 18 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pareigos ieškovei atlyginti padarytą žalą, grindžiamą fiduciarinių pareigų bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, egzistuojant visoms jų civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, neeliminuoja įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo iš juridinių asmenų UAB „Statra“ ir UAB „ELT valdymas“ vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo institutu, vien dėl to, kad šioje civilinėje byloje ir susijusioje civilinėje byloje reikalavimai kildinti iš tos pačios faktinės situacijos, susijusios su ieškovės veiklos, klientų, darbuotojų perkėlimu / perėmimu / pasinaudojimu, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu kildinama žala negalėtų būti priteista iš kitų asmenų, įrodžius jų civilinės atsakomybės sąlygas.

135Dėl civilinės atsakomybės taikymo

13637.

137Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog apeliantų civilinė atsakomybė grindžiama skirtingais pagrindais – R. L. fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu, o R. B. – CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, civilinei atsakomybei taikyti, būtina šių sąlygų visuma: 1) neteisėti atsakovo veiksmai; 2) dėl tokių veiksmų atsiradusi žala; 3) priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė. Pagal bendrąją taisyklę įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas tenka šiuo pagrindu ieškinį reiškiančiam asmeniui (nagrinėjamu atveju –ieškovei), o esant neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų visetui, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

13838.

139Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl šių būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti ir (ar) netyręs joms nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių, įrodymų, t. y. nevykdęs (netinkamai vykdęs) pareigą įvykdyti teisingumą. Priešingai, teismo sprendime detaliai pasisakyta dėl R. L. ir R. B. neteisėtų veiksmų, susijusių su jų dalyvavimu perkeliant ieškovės verslą (klientus) į UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, įvertinant tiek susijusioje byloje esančius įrodymus, atskleidžiant jų turinį, tiek atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje padarytas teisines išvadas. Argumentų, kurių pagrindu būtų galima tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, pagrįstą išsamiu duomenų įvertinimu, laikyti neteisėta ar nepagrįsta, apeliantai nenurodė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo R. L. veiksmų neteisėtumas ieškovės atžvilgiu apskritai nekvestionuojamas, tokios pozicijos iš esmės laikytasi ir bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Savo ruožtu vien deklaratyvus skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas R. B. veiksmų neteisėtumas, nesant paneigtoms jos sąsajoms su ieškove, trečiaisiais asmenimis bei atsakovu (nustatyta, kad ji BUAB „Elektrotinklas“ dirbo laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d.; ji taip pat yra UAB „ELT valdymas“, įsteigtos 2009 m. spalio 30 d. steigėja, akcininkė, atitinkamu laikotarpiu buvo jos vadovė, UAB „Statra“ akcininkė) ir esant priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl šių bendrovių neteisėto praturtėjimo ieškovės sąskaita, nenurodant, kokius įrodymus teismas netinkamai tyrė ir vertino ir (ar) į kokius nepagrįstai neatsižvelgė konstatuodamas abiejų atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, taip pat nenustačius, kad atsakovė, pagal savo pas ieškovę atliktas funkcijas ir ryšius su R. L., nebūtų galėjusi į trečiuosius asmenis pervilioti klientų ir darbuotojų, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl abiejų atsakovų (ir R. B.) neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta.

14039.

141Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo išvadą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu egzistavimo fakto sustiprina ieškovės tyčinio bankroto faktas. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi BUAB „Elektrotinklas“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nustačius, kad jei ne bendrovės vadovo ir su juo susijusių asmenų tyčiniai veiksmai steigiant konkuruojančias įmones, perviliojant UAB „Elektrotinklas“ darbuotojus ir klientus, bendrovės bankroto būtų išvengta. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018, kuri pridėta prie bylos 2018 m. balandžio 30 d. protokoline nutartimi, ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, konstatuojant, kad apeliantai (R. L. ir R. B.), norėdami išvengti UAB „Elektrotinklas“ prievolių kreditoriams vykdymo, priėmė sprendimą tą pačią veiklą vykdyti kitų (jų faktiškai kontroliuojamų) juridinių asmenų vardu, nededant pastangų stabilizuoti UAB „Elektrotinklas“ finansinės būklės, patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų <...>. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad vien faktas, jog iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ buvo priteistas 289 211 Eur žalos atlyginimas, įrodo, kad bendrovė patyrė didelius finansinius nuostolius ir faktiškai nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. buvo privesta prie bankroto tyčia. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, sudarę pagrindą UAB „Elektrotinklas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas būtent veiklos perkėlimo į trečiuosius asmenis faktu, nebegali būti kvestionuojami (paneigti).

14240.

143Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais dėl nagrinėjamoje byloje neįrodyto žalos ieškovei padarymo fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, jų pobūdis, tokių veiksmų pagrindu konstatuotas ieškovės privedimas prie bankroto, atitinkamai lėmęs ieškovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, aplinkybė, kad dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų tretieji asmenys nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, įvertinus tai, kad viena iš nepagrįsto praturtėjimo prielaidų – nuostolių atsiradimas (asmens turto, kurio sąskaita praturtėta, sumažėjimas), yra pakankamas pagrindas spręsti dėl žalos ieškovei, o kartu ir jos kreditoriams, padarymo fakto egzistavimo. Kitoks aiškinimas prieštarautų elementariai logikai ir faktinei situacijai, nes akivaizdu, kad bendrovės veiklos, jos darbuotojų ir klientų perkėlimo į kitus juridinius asmenis faktas (įmonių „feniksų“ reiškinys) yra neatsiejamas nuo tam tikrų nuostolių tokiai bendrovei atsiradimo, juolab kad pagal bylos medžiagą (ieškovės bankroto administratorės duomenis, tyčinio bankroto nutartį, byloje esantį kreditorių sąrašą), ieškovės bankroto byloje patvirtinti 3 mln. Lt viršijantys kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog konkrečiu atveju aktualus tik atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymas.

14441.

145Kaip minėta, žala nėra preziumuojama, todėl pagal bendrąją taisyklę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos faktą ir jos dydį turi įrodyti tokį reikalavimą reiškiantis asmuo. Tuo atveju, jei atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

14642.

147Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

14843.

149Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15044.

151Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15245.

153Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą prašomo žalos (ieškovės negauto pelno) dydžio apskaičiavimą, detaliai paaiškino tokio apskaičiavimo mechanizmą (trečiųjų asmenų pelno maržos nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu sandauga su ieškovės netektomis pardavimo perviliotiems klientams pajamomis), o teismas, spręsdamas dėl jų patikimumo, analizavo ne tik tokio apskaičiavimo teisingumą, tačiau ir vertino susijusioje byloje esančius duomenis (trečiųjų asmenų banko sąskaitų išrašus, pateiktų sutarčių kopijas, kasos knygas), kurie, teismo įsitikinimu, patvirtino ieškovės poziciją dėl nurodytų atsakovų perviliotų klientų į kitus juridinius asmenis, turėjusius įtakos ieškovės veiklos rezultatų blogėjimui. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti žalos (negauto pelno, kurį ieškovė būtų gavusi, jei atsakovai nebūtų pervilioję ieškovės klientų į konkrečias bendroves – trečiuosius asmenis) specifiką ir jos lemiamą sudėtingesnį žalos dydžio, siejamo su prarasta galimybe gauti atitinkamą finansinę naudą, įrodinėjimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė nebūtų (į)vykdžiusi jai priskirtos žalos dydžio įrodinėjimo pareigos, o pirmosios instancijos teismas – žalą priteisęs pažeidžiant įrodymų tyrimo ar vertinimo taisykles ar normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma.

15446.

155Priešingos išvados padarymo nesuponuoja ir apeliantų skunde nurodyti nesutikimo su tokiu žalos apskaičiavimo būdu ir jos dydžiu argumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės veiklos, kartu ir klientų, perkėlimu į jų įsteigtas ir (ar) atitinkamais laikotarpiais valdytas bendroves ir ieškovei pateikus tokios žalos apskaičiavimą, grindžiamą teisiniais, faktiniais argumentais bei įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent apeliantai turėjo pareigą paneigti prašomos priteisti žalos dydį, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Skunde tik deklaratyviai teigiama, jog duomenys, kuriais rėmėsi ieškovė, apskaičiuodama savo negautą pelną, nereiškia, kad visas trečiųjų asmenų grynasis pelnas savaime laikytinas ieškovės negautomis pajamomis, t. y. nenurodoma, kokia ieškovės nurodytos apskaičiuotų nuostolių dalis negali būti laikoma ieškovės negautų pajamų dalimi dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų – klientų perviliojimo, neįrodinėjama, kad tam tikri klientai ieškovei negeneravo pajamų, ar tretieji asmenys perėjusiems klientams teikė kitokio pobūdžio paslaugas nei ieškovė (byloje nustatyta, kad tretieji asmenys vykdė analogišką ar iš esmės tą pačią ūkinę veiklą), o jų apimtys skyrėsi ir pan. (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, jog ieškovės dėl įrodinėtinų atsakovų neteisėtų veiksmų (klientų perviliojimo) negautas pelnas neviršija trečiųjų asmenų gautos naudos iš perviliotų klientų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu žalos dydžio apskaičiavimu iš atsakovų ieškovams priteisdamas 154 419,74 Eur nuostolių.

15647.

157Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinius motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos priežastiniu ryšiu, t. y. jei atsakovai, kurių veiksmų bendrumo atsiradusių neigiamų pasekmių aspektu negalima atriboti, nebūtų perkėlę ieškovės veiklos, klientų į trečiuosius asmenims, labiau tikėtina, kad ieškovė nebūtų praradusi šių klientų generuojamų pajamų (pelno), o iš jų būtų galima padengti bent dalį bendrovės kreditorių reikalavimų. Vien atsakovės R. B. nurodyti darbo pas ieškovę ir turimų ryšių su trečiuosius asmenis laikotarpiai nėra pakankami priežastiniam ryšiui tarp jos bendrų su R. L. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos paneigti. Apeliantams skunde iš esmės nekvestionuojant šios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir teisėjų kolegijai nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priežastinio ryšio egzistavimo būtų netinkamai taikęs minėtą deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąją sąlygą, plačiau dėl jos nepasisakytina. Dėl subsidiariosios atsakovų ir trečiųjų asmenų atsakomybės taikymo

15848.

159Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovų solidariąją pareigą ieškovei atlyginti 154 419,74 Eur dydžio žalą, nustatė, kad ji atlygintina subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį.

16049.

161Apeliantai, kvestionuodami teismo motyvus, kurių pagrindu taikyta subsidiarioji atsakovų ir trečiųjų asmenų atsakomybė, nurodo, kad teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai vadovavosi CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, nes šioje byloje įrodinėjimo dalykas nebuvo atsakovų veiksmai, dėl kurių tretieji asmenys negali įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atlyginti ieškovei priteistą žalą.

16250.

163Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio skundo argumento, viena vertus, neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliantų pozicija, nes nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė buvo grindžiama jų tiesioginiais neteisėtais veiksmais ieškovės atžvilgiu (veiklos, darbuotojų klientų perkėlimu, lėmusių nuostolių negautų pajamų forma atsiradimą), todėl šioje byloje trečiųjų asmenų (ne)galėjimas atsiskaityti ir (ar) (ne)atsiskaitymo faktas bei to priežastys negali lemti atsakovų ir trečiųjų asmenų subsidiariosios atsakomybės CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuriame reglamentuojama juridinio asmens dalyvio subsidiari pareiga savo turtu atsakyti už juridinio asmens prievolę, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų; kita vertus, įvertinus teismo sprendimo turinį šiuo klausimu, akivaizdu, jog teismo sprendimo taikyti subsidiariąją atsakovų ir trečiųjų asmenų atsakomybę tikslas susijęs su siekiu išvengti didesnio žalos, atsiradusios iš tų pačių faktinių aplinkybių, ieškovei priteisimo, t. y. subsidiariosios atsakovų atsakomybės su trečiaisiais asmenimis taikymas, atsižvelgiant į jos ypatumus ir ribojimus (CK 6.245 straipsnio 5, 6 dalys), negali būti vertintinas kaip atsakovams nepalankus ar pažeidžiantis jų interesus (pažymėtina, kad ir patys apeliantai skunde akcentuoja dvigubos atsakomybės taikymo negalimumą), todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kitokio sprendimo šiuo aspektu priėmimu būtų pažeistas CK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliantų atžvilgiu priimti blogesnį, nei skundžiamas sprendimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vien neteisingas materialinės normos pritaikymas, be kita ko esant nurodytiems ir kitiems, apeliantų nekvestionuojamiems, subsidiariosios atsakomybės taikymo motyvams, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo dalies dėl atsakovų subsidiariosios atsakomybės su trečiaisiais asmenimis taikymo, egzistuojant visoms apeliantų civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms.

164Dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo

16551.

166Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės prašymą dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo atsakovų nekilnojamajam turtui bei akcijoms, atsižvelgdamas į sprendimu priteistos žalos dydį bei ieškovės tyčinio bankroto faktą, kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, suponuoja papildomos rizikos teismo sprendimo įvykdymui atsiradimą. Apeliantai, nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nurodo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų priverstinei hipotekai taikyti – CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis, be to, analogiškoje situacijoje, būtent šiuo pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-695/2017, panaikino žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus dėl priverstinės hipotekos nustatymo UAB „Statra“ ir UAB „ELT valdymas“ turtui, todėl, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymui, nėra pakankamas pagrindas šiam institutui taikyti.

16752.

168Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinę situaciją ir priverstinės hipotekos (įkeitimo) teisinį reguliavimą bei ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, sutinka su tokia apeliantų pozicija.

16953.

170Kasacinis teismas, aiškindamas priverstinę hipoteką reglamentuojančias teisės normas (CK 4.175 straipsnio 3 dalį, 4.178 straipsnį), nurodė, kad teismas sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo; 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-695/2017). Be kita ko, kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė nesant pagrindo plečiamai aiškinti šių sąlygų taikymo, t. y. nustatyti priverstinę hipoteką CK nenumatytais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir įkeitimo atveju (CK 4.199 straipsnio 3 dalis).

17154.

172Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad nors teismas nurodė šią aktualią kasacinio teismo praktiką, tačiau ja tinkamai nesivadovavo, t. y. priverstinę atsakovų nekilnojamojo turto hipoteką ir akcijų įkeitimą taikė nenurodęs įstatyme įtvirtinto atvejo priverstinei hipotekai (įkeitimui) taikyti (tokio pagrindo egzistavimo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo akcentuotas būtinumas užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus, susijęs su galimu teismo sprendimo neįvykdymu arba jo pasunkėjimu, gali turėti esminės reikšmės tik egzistuojant aukščiau nurodytoms sąlygoms, todėl nagrinėjamu atveju neegzistuojant CK įtvirtintam priverstinio hipotekos nustatymo atvejui, vien atsakovų turtinė padėtis bei byloje nustatyti jų neteisėti veiksmai, ieškovės privedimas prie bankroto, nėra pagrindas priverstinei hipotekai ar įkeitimui taikyti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju priverstinės hipotekos (įkeitimo) taikymas nepagrįstai labiau suvaržytų atsakovų interesus nei tai yra būtina, atsižvelgiant į teismo sprendimu nustatytą subsidiariąją atsakovų atsakomybę su trečiaisiais asmenimis.

17355.

174Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atsakovų turtui nustatyta priverstinė hipoteka ir įkeitimas iki teismo sprendimo įvykdymo, naikintina.

175Dėl bylinėjimosi išlaidų

17656.

177Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

17857.

179Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

18058.

181Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tokį teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypo nuo 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai būtų siekę vilkinti bylą, netinkamai naudojęsi įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Atsakovų nesutikimas su ieškovės pareikštu ieškiniu, aktyvus dalyvavimas procese, nenustačius akivaizdaus jų tokio veikimo nepagrįstumo, negali būti vertinami kaip netinkamas procesinis elgesys, nepaisant to, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, nustatytos visos jų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Be to, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylinėjimosi proceso trukmei (o kartu ir išlaidų atsiradimui) įtakos turėjo ir ieškovės pradinio ieškinio trūkumai. Tai sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir, be kita ko atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies (dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) panaikinimo), spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą iš naujo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

18259.

183Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydama ieškovės tenkintų (27 proc.) ir atmestų (73 proc.) reikalavimų procentinę išraišką, nagrinėjamu atveju įvertino tai, kad šioje byloje nuo pat ginčo pradžios ieškovė iš esmės reiškė du pagrindinius reikalavimus – solidariai priteisti žalą iš atsakovų bei nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą) atsakovų turtui, taip pat, kad ieškovės patikslintas ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas iš dalies (vietoje prašytos 289 211 Eur žalos atlyginimo priteista 154 419,74 Eur) bei apeliacinės instancijos teismo panaikintą teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) atsakovų turtui nustatymo.

18460.

185Atsakovai Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. sausio 22 d. pateiktame prašyme nurodė, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 600,24 Eur išlaidų, taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 10 025,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl, tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės prašo priteisti 11 625,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymi, kad atsakovų 2017-03-30 prašymas atlyginti 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidas ir kartu su juo pateikti įrodymai (c. b. t. 3, b. l. 18–25) apėmė ir ankstesnį prašymą atlyginti 1 800 Eur išlaidų, todėl spręstina, kad atsakovai iš viso patyrė 9 825,51 Eur (8 225,27 Eur + 1 600,24 Eur). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į atsakovų (apeliantų) patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų dydį ir faktą pagrindžiančius įrodymus, bei nustatytą ieškinio reikalavimų tenkinimo ir atmetimo procentinę išraišką sprendžia, kad ieškovė atsakovams turi atlyginti 7 172,62 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (kiekvienam po 3 586,31 Eur), kaip neviršijančias rekomendacijų nustatytų dydžių, šias išlaidas atlyginant iš bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos jai nepateikus tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

18661.

187Be to, teismas nustatė, kad ieškovė už patikslintą ieškinį turėjo sumokėti 3 144 Eur, taip pat patirta 4,93 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina po 848,88 Eur (3 144 Eur x 27 proc. / 2). Savo ruožtu patirtos dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, kaip neviršijančios minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (kiekvienam tektų po 2,46 Eur).

188Dėl procesinės bylos baigties

18962.

190Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, tinkamai nustatė bei įvertino civilinei atsakomybei taikyti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iš atsakovų R. L. ir R. B. priteistas solidarus 154 419,74 Eur žalos atlyginimas jo išieškojimą vykdant subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje dalyje Nr. 2A-79-464/2016, paliktina nepakeista. Tačiau, teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė priverstinę hipoteką (įkeitimą) reglamentuojančias teisės normas, taip pat nepagrįstai nukrypo nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ieškiniui esant tenkintam iš dalies, sprendimo dalys dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintinos ir dėl jų priimtinas naujas sprendimas atmetant ieškovės reikalavimą dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo, taip pat iš naujo paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

191Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

192Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta priverstinė hipoteka R. L. (a. k. ( - ) priklausančiam nekilnojamajam turtui butui (patalpai), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ), R. B. (a. k. ( - ) priklausančiam nekilnojamajam turtui butui (patalpai), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ), bei nustatytas priverstinis R. B. (a. k. ( - ) priklausančių 10 571 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Statra“ akcijų bei 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „ELT valdymas“ akcijų įkeitimas, taip pat sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir dėl šių sprendimo dalių priimti naują sprendimą:

193Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (j. a. k. 300003316) reikalavimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo atsakovų R. L. (a. k. ( - ) ir R. B. (a. k. ( - ) turtui nustatymo atmesti.

194Iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (j. a. k. 300003316) administravimui skirtų lėšų atsakovams R. L. (a. k. ( - ) ir R. B. (a. k. ( - ) priteisti po 3 586,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

195Iš atsakovų R. L. (a. k. ( - ) ir R. B. (a. k. ( - ) valstybei priteisti po 848,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

196Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Elektrotinklas“ patikslintame ieškinyje prašė solidariai... 8. 2.... 9. Ieškovė paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2A-79-464/2016... 10. 3.... 11. Ieškovė atsakovo R. L. atliktus nesąžiningus veiksmus grindė fiduciarinių... 12. 4.... 13. Ieškovė atsakovės R. B. civilinę atsakomybę kildino jos dalyvavimu... 14. 5.... 15. Ieškovės teigimu, atsakovai ieškovės patirtą žalą privalo atlyginti... 16. 6.... 17. Ieškovė prašymą nustatyti priverstinę hipoteką atsakovų nekilnojamajam... 18. 7.... 19. Atsakovai R. L. ir R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti... 20. 8.... 21. Atsakovai nurodė nesutikimo su ieškovės ieškinio tikslinimu motyvus,... 22. 9.... 23. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos... 24. II.... 25. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. 10.... 27. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino... 28. 11.... 29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo... 30. 12.... 31. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prijungtoje susijusioje Kauno apygardos... 32. 13.... 33. Teismas, spręsdamas dėl žalos fakto ir dydžio nurodė, kad 2017 m. spalio... 34. 14.... 35. Teismas pažymėjo, kad tokie duomenys buvo pateikti kartu su ieškovės 2018... 36. 15.... 37. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės paskaičiavimus UAB „Statra“,... 38. 16.... 39. Teismas tokį ieškovės pateiktą negauto pelno apskaičiavimą laikė tinkamu... 40. 17.... 41. Teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus... 42. 18.... 43. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m.... 44. 19.... 45. Teismo vertinimu, nustačius atsakovų R. L. ir R. B. solidariai priteistos... 46. 20.... 47. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos... 48. 21.... 49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau... 50. 22.... 51. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, bankrutuojanti įmonė, kreipėsi į teismą... 52. III.... 53. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 54. 23.... 55. Apeliantai R. L. ir R. B. apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Kauno... 56. 24.... 57. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:... 58. 24.1.... 59. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, ieškovei neįrodžius nei naujos... 60. 24.2.... 61. Pirmosios instancijos teismo išvados, kurių pagrindu ieškovės ieškinys... 62. 24.3.... 63. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė turi... 64. 24.4.... 65. Ieškovė nepagrįstai reikalaujamas negautas pajamas grindė tik kitų asmenų... 66. 24.5.... 67. Teismas išvadą, jog ieškovės patirta žala apskaičiuota ne pagal gautą... 68. 24.6.... 69. Ieškovė ne tik neįrodė reikalaujamos priteisti žalos, bet ir R. B.... 70. 24.7.... 71. Ši civilinė byla turi būti nutraukta dėl kitoje (susijusioje) civilinėje... 72. 24.8.... 73. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas,... 74. 24.9.... 75. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą atsakovų turtui nustatyti... 76. 24.10.... 77. Kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino, kad viena iš būtinųjų... 78. 24.11.... 79. Teismas sprendimu iš atsakovų priteisęs 154 419,74 Eur žalos atlyginimą... 80. 24.11.1.... 81. Pareiga įrodyti žalos dydį ir faktą, tenka ieškovei. Tai, kad po teismo... 82. 24.11.2.... 83. Teismas neįvertino, kad ši byla nagrinėjama daugiau kaip dvejus metus, taip... 84. 24.11.3.... 85. Nėra jokio teisinio pagrindo atsakovų procesinį elgesį vertinti kaip... 86. 25.... 87. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ teismo... 88. 26.... 89. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais... 90. 26.1.... 91. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, nustatė visas atsakovų civilinės... 92. 26.2.... 93. Teismas, spręsdamas dėl žalos padarymo fakto ir dydžio, tinkamai vertino... 94. 26.3.... 95. Ieškovė, prašydama atlyginti žalą, kuri visų pirma suprantama kaip asmens... 96. 26.4.... 97. Atsakovų teiginys, kad ieškovės negautos pajamos (pelnas) negali būti... 98. 26.5.... 99. Nesutiktina su skundo argumentais, kad ieškovės apskaičiuotas žalos dydis,... 100. 26.6.... 101. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde... 102. 26.7.... 103. Nesutiktina, kad ši civilinė byla turi būti nutraukta. Atsakovų keliamas... 104. 26.8.... 105. Apeliantų siekis netaikyti subsidiariosios atsakomybės, tokiu būdu siekiant... 106. 26.9.... 107. Atsakovai klaidina teismą teigdami, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m.... 108. 26.10.... 109. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo išvadų dėl... 110. Teisėjų kolegija... 111. IV.... 112. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 113. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto... 114. 27.... 115. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 116. 28.... 117. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 118. 29.... 119. Byloje nustatyta, kad UAB „Elektrotinklas“ buvo įsteigta 2004 m. vasario... 120. 30.... 121. Nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo vienintelis jos... 122. 31.... 123. Pagal BUAB „Elektrotinklas“, atstovaujamos bankroto administratorės,... 124. 32.... 125. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, remdamasi šia susijusia... 126. 33.... 127. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo... 128. Dėl ieškinio tapatumo ir bylos nutraukimo... 129. 34.... 130. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat... 131. 35.... 132. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia apeliantų pozicija, visų pirma... 133. 36.... 134. Atsižvelgiant į tai, kad bylų tapatumo klausimas jau yra išspręstas... 135. Dėl civilinės atsakomybės taikymo... 136. 37.... 137. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog apeliantų civilinė... 138. 38.... 139. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį,... 140. 39.... 141. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo išvadą dėl atsakovų neteisėtų... 142. 40.... 143. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais... 144. 41.... 145. Kaip minėta, žala nėra preziumuojama, todėl pagal bendrąją taisyklę dėl... 146. 42.... 147. Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra... 148. 43.... 149. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 150. 44.... 151. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet... 152. 45.... 153. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui bylos... 154. 46.... 155. Priešingos išvados padarymo nesuponuoja ir apeliantų skunde nurodyti... 156. 47.... 157. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir... 158. 48.... 159. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovų solidariąją pareigą... 160. 49.... 161. Apeliantai, kvestionuodami teismo motyvus, kurių pagrindu taikyta... 162. 50.... 163. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio skundo argumento, viena vertus,... 164. Dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo... 165. 51.... 166. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės... 167. 52.... 168. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinę situaciją ir priverstinės hipotekos... 169. 53.... 170. Kasacinis teismas, aiškindamas priverstinę hipoteką reglamentuojančias... 171. 54.... 172. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad nors... 173. 55.... 174. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria... 175. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 176. 56.... 177. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 178. 57.... 179. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du... 180. 58.... 181. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tokį teisinį reguliavimą, sprendžia,... 182. 59.... 183. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydama ieškovės tenkintų (27 proc.) ir... 184. 60.... 185. Atsakovai Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. sausio 22 d. pateiktame... 186. 61.... 187. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė už patikslintą ieškinį turėjo... 188. Dėl procesinės bylos baigties... 189. 62.... 190. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 191. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 192. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį, kuria... 193. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (j. a. k.... 194. Iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (j. a.... 195. Iš atsakovų R. L. (a. k. ( - ) ir R. B. (a. k. ( - ) valstybei priteisti po... 196. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....