Byla e3K-3-317-421/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Donato Šerno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. L. ir R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (teisių perėmėja A. K.) ieškinį atsakovams R. L., R. B. dėl juridinio asmens dalyvių ir įmonės vadovo atsakomybės; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „ELT valdymas“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Statra“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinių tapatumą ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. L. ir R. B. 289 211 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat prašė:

92.1.

10neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovas R. L. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui R. L. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (patalpai, ( - );

112.2.

12neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei R. B. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (patalpai) ( - );

132.3.

14neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovei R. B. priklausančiam kilnojamajam turtui – 10 571 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Statra“ akcijų, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „ELT valdymas“ akcijų.

153.

16Ieškovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 buvo patenkintas ieškovės reikalavimas UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nors minėtoje byloje kaip atsakovai buvo patraukti ir R. L. bei R. B., tačiau jų atžvilgiu ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, nurodant, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog šie atsakovai būtų nepagrįstai praturtėję. Ieškovė pažymėjo, kad tiek UAB „ELT valdymas“, tiek UAB „Statra“ nesumokėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartimi priteisto žalos atlyginimo, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „ELT valdymas“ yra bankrutuojanti įmonė, o UAB „Statra“ tokia taps artimiausiu metu, darytina prielaida, kad ieškovės patirtos žalos šios bendrovės neatlygins.

174.

18Ieškovė atsakovo R. L. atliktus nesąžiningus veiksmus grindė fiduciarinių pareigų pažeidimu, nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, veikė pažeisdamas sąžiningumo ir protingumo kriterijus, buvo nelojalus juridiniam asmeniui, neišvengė interesų konflikto. Ieškovė neteisėtais R. L. veiksmais laikė jo iniciatyva įvykdytą ieškovės veiklos perkėlimą į konkuruojančius ūkio subjektus UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ (konkuruojančio verslo subjekto UAB „ELT valdymas“ įsteigimą ieškovės patalpose, perėjimą dirbti į šį subjektą, dalies darbuotojų įdarbinimą, naudojimąsi ieškovės resursais bei turima informacija apie klientus, taip pat dalies veiklos bei darbo išteklių perkėlimą į dar vieną konkuruojantį subjektą UAB „Statra“), nesiekiant gelbėti į sunkią finansinę padėtį patekusios įmonės ir sudarant galimybes minėtoms bendrovėms nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Jei ne atsakovo R. L. aktyvūs nesąžiningi veiksmai, ieškovė nebūtų patyrusi žalos dėl nesąžiningos konkurencijos, t. y. UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ gautos pajamos ir pelnas būtų likusios pas ieškovę. Ieškovė šių faktinių aplinkybių buvimą laiko pakankamu pagrindu konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo R. L. atliktų neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtų nuostolių.

195.

20Ieškovė atsakovės R. B. civilinę atsakomybę kildino iš jos dalyvavimo perkeliant ieškovės verslą į konkuruojančius ūkio subjektus UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, pasinaudojant turima informacija, perviliojant ieškovės klientus, atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus, lėmusius žalos ieškovei padarymą.

216.

22Atsakovai ieškovės patirtą žalą privalo atlyginti solidariai, nes nesąžiningų tikslų jie siekė kartu, abu atsakovai iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo ir negalima nustatyti, kuri žalos ieškovei dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, nes nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokius konkrečius nesąžiningos konkurencijos veiksmus atliko kiekvienas iš jų; taip pat negalima išskirti, kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį.

23II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

247.

25Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 154 419,74 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodė iš atsakovų solidariai priteistos žalos atlyginimo išieškojimą vykdyti subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016. Teismas, neviršydamas patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatydamas, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovas R. L. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatė priverstinę hipoteką atsakovui R. L. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (patalpai) ( - ). Teismas, neviršydamas patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatydamas, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatė priverstinę hipoteką atsakovei R. B. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (patalpai) ( - ). Teismas, neviršydamas patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatydamas, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatė priverstinį įkeitimą atsakovei R. B. priklausančiam kilnojamajam turtui – 10 571 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Statra“ akcijų ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „ELT valdymas“ akcijų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

268.

27Teismas nurodė, kad UAB „Elektrotinklas“ įsteigta 2004 m. vasario 13 d. Ieškovės steigėjas ir savininkas (vienintelis akcininkas) – R. L., jis laikotarpiais nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. ir nuo 2011 m. liepos 29 d. iki įmonei buvo iškelta bankroto byla, ėjo šios bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas. Įmonės buveinė ( - ). Pagrindinė UAB „Elektrotinklas“ veikla – elektrotechniniai projektavimo ir montavimo darbai (apsauginės priešgaisrinės signalizacijos, kompiuterinių-telefoninių tinklų, vaizdo sistemų, praėjimo sistemų, gaisro gesinimo sistemų, lauko ryšių, vidaus ir lauko elektrotechninių tinklų projektavimas ir montavimas) ir medienos pervežimo paslaugos. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi restruktūrizavimo byla nutraukta ir 2013 m. birželio 10 d. teismo nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Atsakovė R. B. bendrovėje oficialiai dirbo nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d.

289.

29UAB „ELT valdymas“ įregistruota 2009 m. spalio 30 d.; įmonės steigėja – UAB „Elektrotinklas“ darbuotoja atsakovė R. B.; akcininkai – atsakovas R. L. ir R. B.; vadovas (direktorius) nuo įmonės įsteigimo iki 2012 m. birželio 18 d. – UAB „Elektrotinklas“ darbuotojas A. Ž., nuo 2012 m. birželio 18 d. – atsakovė R. B., nuo 2014 m. sausio 17 d. – atsakovas R. L.. Įmonės buveinės adresas – ( - ); pagrindinė įmonės veikla analogiška ieškovės UAB „Elektrotinklas“ ūkinei veiklai.

3010.

31UAB „Statra“ savo veiklą pradėjo 1992 m., iki 2010 m. gruodžio 31 d. įmonėje dirbo 2 darbuotojai, bendrovė ilgalaikio materialaus turto neturėjo. 2010 m. pradžioje atsakovas R. L. įsigijo UAB „Statra“ kontrolinį (10 571 vnt.) akcijų paketą, sudarantį 79,23 proc. visų UAB „Statra“ akcijų skaičiaus, vėliau UAB „Statra“ akcijas R. L. perleido savo dukteriai S. L., ji šias akcijas perleido UAB „ELT valdymas“, o pastaroji – atsakovei R. B.. Atsakovas R. L. buvo UAB „Statra“ valdybos narys, o įmonės vadovo pareigas nuo 2011 m. liepos 29 d., t. y. iš karto po atleidimo iš UAB „Elektrotinklas“, pradėjo eiti buvęs ieškovo darbuotojas A. J.. Paskutinė įmonės registracijos vieta sutampa su ieškovės buveinės vieta ( - ), o pagrindinės veiklos pobūdis iš esmės tapatus ieškovės ūkinei veiklai – specializuotos statybos veikla.

3211.

33Įsteigus UAB „ELT valdymas“ šioje bendrovėje pradėjo dirbti ieškovės darbuotojai A. Ž., E. L., M. M., N. Š. bei atsakovė R. B.. Atsakovui R. L. pradėjus valdyti UAB „Statra“, šioje bendrovėje įsidarbino ieškovės darbuotojai N. Š., R. P., L. L., S. Z. ir S. L..

3412.

35UAB „ELT valdymas“, pradėjusi savo veiklą nuo 2009 m. spalio 30 d., neturėjo jokio turto, išskyrus 10 000 Lt vertės įrankius ir įrenginius, turėjo tik vieną darbuotoją, tačiau 2010 m. gavo 210 620 Lt grynojo pelno, jos pardavimo pajamos siekė 775 822 Lt, o 2011 m. įmonėje dirbant tik trims darbuotojams, pardavimo pajamos išaugo net iki 1 867 336 Lt, o grynasis pelnas sudarė 88 199 Lt. 2012 m. bendrovės pardavimo pajamos faktiškai nesumažėjo, o grynasis pelnas išaugo iki 215 843 Lt (nors įmonėje dirbo tik 4 darbuotojai). 2013 m. UAB „ELT valdymas“ pardavimo pajamas sudarė 1 280 515 Lt, o grynasis pelnas išaugo iki 271 782 Lt. UAB „Statra“ pajamos, jos kontrolinį akcijų paketą įsigijus R. L., žymiai išaugo: jau 2011 m., lyginant su 2010 m., pajamos išaugo daugiau nei 22 kartus ir sudarė 958 488 Lt, o grynasis pelnas – 127 292 Lt, darbuotojų skaičius išaugo nuo dviejų iki aštuonių. 2012 m. UAB „Statra“ bendrosios pajamos išaugo iki 2 556 580 Lt, o grynasis pelnas sudarė 156 950 Lt, įmonėje jau dirbo 12 darbuotojų. 2013 m. bendrovės bendrosios pajamos išaugo net iki 4 940 846 Lt, o grynasis pelnas sudarė 88 831 Lt. Ieškovės UAB „Elektrotinklas“ finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad ūkinės veiklos rezultatai ginčo laikotarpiu žymiai blogėjo: bendrosios pajamos, lyginant 2009–2012 metus, sumažėjo nuo 2 357 050 Lt iki 640 945 Lt, o nuostoliai nuo 922 522 Lt (2010 m.) išaugo iki 1 479 148 Lt (2012 m.).

3613.

37Teismas atsižvelgė į susijusioje byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015, kurioje išvardytų kiekvieno iš ūkio subjektų veiklos pelningumo bei nuostolių kontekste teisėjų kolegija sprendė, kad šiuos pokyčius daugiausia lėmė kryptingi ir nesąžiningi konkurencijos veiksmai, prasidėję dar iki restruktūrizavimo proceso ieškovei inicijavimo, naudojimasis šiuo metu jau bankrutuojančios ieškovės materialiniais ir žmogiškaisiais resursais bei ištekliais, jos veikloje sukaupta komercine ir praktine pažangiąja patirtimi, darbuotojų žiniomis bei įgūdžiais, iš dalies – ir gamybine komercine paslaptimi (angl know-how). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovės klientų, kuriems ši teikė paslaugas ir iš šios veiklos gavo pajamų, perviliojimo į konkuruojančius subjektus fakto R. L., UAB „ETL valdymas“, RUAB „Statra“ ir R. B. neginčijo. Ieškovės ir UAB „Statra“ viešai internetinėje erdvėje skelbiami įmonių veiklos aprašymai, kontaktiniai ryšio duomenys identiškai sutampa. Šios įmonės identiškai deklaravo savo pagrindinės veiklos sritis ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui. UAB „Elektrotinklas“ ir atsakovės UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ buvo iš esmės konkuruojantys verslo subjektai, o buvusių ieškovės dalyvių ir valdymo organų atsakovų R. L. bei darbuotojos R. B. konkuruojančio verslo subjekto UAB „ELT valdymas“ įsteigimas ieškovės patalpose, perėjimas dirbti į šį subjektą, taip pat dalies darbuotojų įdarbinimas, naudojimasis ieškovės resursais, turima informacija apie klientus, taip pat dalies veiklos bei darbo išteklių perkėlimas į dar vieną konkuruojantį subjektą – UAB „Statra“, dėl ko ši netrukus po įsteigimo (valdymo perėmimo) gavo itin didelį pelną, o ieškovės veikla buvo nuostolinga, šiuo konkrečiu atveju leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės patirtą žalą lėmė būtent neteisėti atsakovų veiksmai.

3814.

39Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog būtų konstatuoti atsakovų R. L. bei R. B. neteisėti veiksmai ieškovės UAB „Elektrotinklas“ atžvilgiu, kurie pasireiškė atsakovams bendrai įsteigiant su ieškove konkuruojančius verslo subjektus – UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, perėjus į juos dirbti, įdarbinant dalį ieškovės darbuotojų, atliekant kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pažeidžiant fiduciarines pareigas, ieškovės veiklą (verslą) perkeliant į konkuruojančius ūkio subjektus. Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartis, priimta tarp tų pačių šalių tiesiogiai susijusioje civilinėje byloje.

4015.

41Teismas pažymėjo, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovų neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir priežastinį ryšį, jį iš esmės grindė ankstesnėje civilinėje byloje, kurią nepagrįstai įvardijo prejudicine byla, nustatytu žalos faktu ir jos dydžiu. Ieškovė nepagrįstai laikė, kad žalos faktą ir dydį patvirtina susijusioje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 nustatytas trečiųjų asmenų nepragrįstas praturtėjimas, kurį sudaro UAB „ELT valdymas“ gautas 188 407 Eur grynasis pelnas ir UAB „Statra“ gautas 100 804 Eur grynasis pelnas, iš viso 289 211 Eur, nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu 2010–2013 m.

4216.

43Teismas įvertino, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. nutartyje pažymėjo, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad R. L. ir (ar) R. B. būtų neteisėtai gavę pajamų (nepagrįstai praturtėję), taigi nėra teisinio pagrindo iš jų priteisti UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ gautą grynąjį pelną kaip nepagrįstą šių subjektų praturtėjimą. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas apie ieškovės teisę reikšti reikalavimus atsakovams dėl žalos atlyginimo kitais būdais (dėl fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo ar pan.) reiškia, kad ieškovė turi įrodyti žalą, kurią ji patyrė dėl atsakovų veiksmų. UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ grynasis pelnas nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu 2010–2013 m. kaip nepagrįstas praturtėjimas gali būti priteistas tik iš šį pelną gavusių asmenų.

4417.

45Ieškovė apskaičiavo, kad UAB „ELT valdymas“, patirdama 1 Lt veiklos sąnaudų, nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu uždirbo 1,24 Lt, o pelno marža šiuo laikotarpiu sudarė 19,35 proc. Ieškovė nurodė, kad dėl perviliotų klientų į UAB „ELT valdymas“ ji neteko bent 2 190 228,14 Lt (634 333,91 Eur) pardavimo pajamų. Įvertinus UAB „ELT valdymas“ pelno maržos rodiklį nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu, ieškovė dėl to neteko 122 743,61 Eur pelno. Ieškovė taip pat apskaičiavo, kad UAB „Statra“, patirdama 1 Lt veiklos sąnaudų nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu, uždirbo 1,06 Lt, o pelno marža šiuo laikotarpiu sudarė 5,61 proc. Dėl perviliotų klientų į UAB „Statra“ ieškovė neteko bent 1 949 578,70 Lt (564 637,01 Eur) pardavimo pajamų. Įvertinus UAB „Statra“ pelno maržos rodiklį nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu, ieškovė dėl to neteko 31 676,13 Eur pelno. Ieškovės nuomone, toks skaičiavimas laikytinas pagrįstu ir teisingu, nes ieškovė, valdoma tų pačių asmenų (atsakovų), būtų gavusi tokią pačią pelno maržą kaip ir UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių išskirti faktiškai neįmanoma, ieškovės minimalūs nuostoliai (žala) sudaro 154 419,74 Eur (122 743,61 Eur + 31 676,13 Eur). Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti 2018 m. gegužės 21 d. apskaičiavimai ir duomenys patvirtina, jog ieškovės patirta žala apskaičiuota ne pagal gautą trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ grynąjį pelną, bet būtent pagal ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ negautą pelną, kurį ji būtų gavusi, jei atsakovai nebūtų pervilioję ieškovės klientų į konkuruojančias įmones. Į UAB „ELT valdymas“ buvo pervilioti šie ieškovės klientai: 1) UAB „Leimesta“; 2) UAB „Vita Baltic International“; 3) UAB „Jonsta“; 4) UAB „SVK“; 5) UAB „Utenos Medea NT“; 6) UAB „Juodeliai“; 7) UAB „GKF“; 8) UAB „Bangenė“; 9) UAB „Eremas“; 10) UAB „Ąžuolas“; 11) UAB „Tremex“; 12) AB „Grigiškės“; 13) UAB „Swedspan girių bizonas“; 14) UAB „Baltwood“; 15) UAB „Stora Enso OYJ“; 16) UAB „Timber logistik“; 17) UAB „Rimvisa“. Į UAB „Statra“ buvo pervilioti šie ieškovės klientai: 1) UAB „EG statyba“; 2) UAB „Fucus statyba“; 3) UAB „Dzūkijos statyba“; 4) UAB „Vita Baltic International”; 5) UAB „Alkor“; 6) UAB „SVK“; 7) UAB „Inarsta“; 8) UAB „Leimesta“; 9) UAB „Alkesta“; 10) UAB „Saugos sprendimai“; 11) UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras Aqua“; 12) UAB „Druskininkų vandentiekis“; 13) Alytaus rajono savivaldybės administracija.

4618.

47Ieškovės pateiktą negauto pelno apskaičiavimą teismas laikė tinkamu ir pakankamu įrodymu, nes pateiktas skaičiavimo būdas, įvertinant iš ieškovės perviliotų klientų gautas pajamas ir nesąžiningą konkurenciją vykdžiusių ūkio subjektų pelno maržą, yra racionaliai pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsakovai ieškovės pateiktų konkrečių skaičiavimų taisyklingumo neginčijo ir klaidingumo neįrodinėjo, pagal tokį apskaičiavimą iš viso ieškovės negautas 154 419,74 Eur pelnas yra daug mažesnis nei susijusioje byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistas 289 211 Eur trečiųjų asmenų nepagrįstas praturtėjimas. Be to, atliktas ieškovės patirtos žalos apskaičiavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio, viena iš kurių yra komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Teismas laikė pateiktą apskaičiavimą pakankamu pagrindu patirtos žalos dydžiui nustatyti, kuris apskaičiuotas pagal ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ negautą pelną – 154 419,74 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, CK 1.116 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

4819.

49Teismas nustatė, kad ieškovės nuostolius dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų lėmė neteisėti bendri atsakovų R. L. ir R. B. veiksmai, perkeliant ieškovės verslą į nesąžiningai konkuruojančias bendroves UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“. Šių nesąžiningų tikslų atsakovai R. L. ir R. B. siekė kartu, žala buvo padaryta dėl abiejų atsakovų veiksmų sąveikos, t. y. jie abu iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir negalima nustatyti, kuri žalos ieškovei dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų. Teismas įvertino tai, kad abu atsakovai, R. L. ir R. B., dalyvavo abiejų nesąžiningai konkuravusių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ veikloje ir pagal žalos atsiradimo pobūdį – ieškovės negautą pelną – negalima išskirti, kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį, todėl atsakovams taikė solidariąją atsakomybę. Teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, neteisėtus atsakovų R. L. ir R. B. veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę, sprendė priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 154 419,74 Eur žalos atlyginimo.

5020.

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iš UAB „ELT valdymas“ 188 407 Eur žalos atlyginimo, iš RUAB „Statra“ – 100 804 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas iš abiejų bendrovių. Tuo atveju, jei žalos atlyginimas ar jo dalis būtų išsiieškota iš trečiųjų asmenų, kurie tiesiogiai gavo grynąjį pelną ieškovės sąskaita, žalos atlyginimas ieškovei būtų visiškai ar iš dalies atlygintas ir atsakovams neliktų prievolės ar jos dalies pagal teismo sprendimą, nes ji būtų pasibaigusi įvykdymu juridinio asmens, kuris nesąžiningos konkurencijos būdu faktiškai gavo naudą. Tačiau tuo atveju, jei pagal teismo sprendimą tretieji asmenys žalos neatlygintų, atsakovai R. L. ir R. B. turėtų atlyginti visą iš jų priteistą žalą (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovams civilinė atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos kilo kaip juridinių asmenų – UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ dalyviams, o prievolės prigimtis yra šių juridinių asmenų, veikiant per atsakovus, nesąžininga konkurencija padaryta žala, todėl iš juridinių asmenų yra priteistas dėl neteisėto praturtėjimo atsiradusios žalos atlyginimas. CK 2.50 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kita vertus, subsidiarioji atsakomybė turi būti taikoma ir dėl to, kad nebūtų nukrypta nuo principo restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) ir būtų išvengta situacijos, kai ieškovei pagal du teismo sprendimus būtų priteista daugiau žalos atlyginimo, nei byloje yra įrodyta. Nustačius atsakovų R. L. ir R. B. solidariai priteistos žalos išieškojimo vykdymą subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartį, bus užtikrintas pirmiau nurodytų civilinės teisės principų laikymasis, pasiektas veiksmingo pažeistų teisių gynimo tikslas, deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normos bus pritaikytos vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

5221.

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2019 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta priverstinė hipoteka R. L. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (patalpai), unikalus Nr. 1097-4003-5012-0007, esančiam ( - ), R. B. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (patalpai), unikalus Nr. 1198-3006-2010-0041, esančiam ( - ), bei nustatytas priverstinis R. B. priklausančių 10 571 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Statra“ akcijų bei 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „ELT valdymas“ akcijų įkeitimas, taip pat sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dėl šių sprendimo dalių priėmė naują sprendimą – atmetė BUAB „Elektrotinklas“ reikalavimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo atsakovų R. L. ir R. B. turtui nustatymo.

5422.

55Kolegija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog bylų tapatumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą civilinės atsakomybės taikymo ir nepagrįsto praturtėjimo, kaip civilinių teisės institutų atskirumo, principą dėl jais siekiamų tikslų bei taikymo sąlygų skirtingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 80–81 punktai), ką iš esmės akcentavo ir Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, atsakovai nepagrįstai dar kartą kelia šį klausimą (CPK 18 straipsnis). Atsakovų pareigos ieškovei atlyginti padarytą žalą, grindžiamą fiduciarinių pareigų bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, egzistuojant visoms jų civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, neeliminuoja įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo iš UAB „Statra“ ir UAB „ELT valdymas“ vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo institutu, vien dėl to, kad šioje civilinėje byloje ir susijusioje civilinėje byloje reikalavimai kildinti iš tos pačios faktinės situacijos, susijusios su ieškovės veiklos, klientų, darbuotojų perkėlimu (perėmimu, pasinaudojimu), t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu kildinamos žalos atlyginimas negalėtų būti priteistas iš kitų asmenų, įrodžius jų civilinės atsakomybės sąlygas.

5623.

57Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo R. L. veiksmų neteisėtumas nekvestionuojamas, tokios pozicijos iš esmės laikytasi ir bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Vien deklaratyvus skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas R. B. veiksmų neteisėtumas, nesant paneigtoms jos sąsajoms su ieškove, trečiaisiais asmenimis bei atsakovu (nustatyta, kad ji BUAB „Elektrotinklas“ dirbo laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d.; ji taip pat yra UAB „ELT valdymas“, įsteigtos 2009 m. spalio 30 d., steigėja, akcininkė, atitinkamu laikotarpiu buvo jos vadovė, UAB „Statra“ akcininkė) ir esant priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl šių bendrovių neteisėto praturtėjimo ieškovės sąskaita, nenurodant, kokius įrodymus teismas netinkamai tyrė ir vertino ir (ar) į kokius nepagrįstai neatsižvelgė konstatuodamas abiejų atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, taip pat nenustačius, kad atsakovė pagal savo pas ieškovę atliktas funkcijas ir ryšius su R. L. nebūtų galėjusi į trečiuosius asmenis pervilioti klientų ir darbuotojų, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl abiejų atsakovų (ir R. B.) neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta.

5824.

59Teismo išvadą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu sustiprina ieškovės tyčinio bankroto faktas. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi BUAB „Elektrotinklas“ bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nustačius, kad jei ne bendrovės vadovo ir su juo susijusių asmenų tyčiniai veiksmai, steigiant konkuruojančias įmones, perviliojant UAB „Elektrotinklas“ darbuotojus ir klientus, bendrovės bankroto būtų buvę išvengta. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018, kuri pridėta prie bylos 2018 m. balandžio 30 d. protokoline nutartimi, ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, konstatuojant, kad atsakovai R. L. ir R. B., norėdami išvengti UAB „Elektrotinklas“ prievolių kreditoriams vykdymo, priėmė sprendimą tą pačią veiklą vykdyti kitų (jų faktiškai kontroliuojamų) juridinių asmenų vardu, nedėdami pastangų stabilizuoti UAB „Elektrotinklas“ finansinės būklės, patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ buvo priteistas 289 211 Eur žalos atlyginimas, įrodo, kad bendrovė patyrė didelius finansinius nuostolius ir faktiškai nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. buvo privesta prie bankroto tyčia. Kolegija pažymėjo, kad šie įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, sudarę pagrindą UAB „Elektrotinklas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas būtent veiklos perkėlimo į trečiuosius asmenis faktu, nebegali būti kvestionuojami (paneigti).

6025.

61Byloje nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, jų pobūdis, tokių veiksmų pagrindu konstatuotas ieškovės privedimas prie bankroto, atitinkamai lėmęs ieškovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, aplinkybė, kad dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų tretieji asmenys nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, įvertinus tai, kad viena iš nepagrįsto praturtėjimo prielaidų – nuostolių atsiradimas (asmens turto, kurio sąskaita praturtėta, sumažėjimas), yra pakankamas pagrindas spręsti dėl žalos ieškovei, o kartu ir jos kreditoriams, padarymo fakto egzistavimo. Kitoks aiškinimas prieštarautų elementariai logikai ir faktinei situacijai, nes akivaizdu, kad bendrovės veiklos, jos darbuotojų ir klientų perkėlimo į kitus juridinius asmenis faktas (įmonių feniksų reiškinys) yra neatsiejamas nuo tam tikrų nuostolių tokiai bendrovei atsiradimo, juolab kad pagal bylos medžiagą (ieškovės bankroto administratorės duomenis, tyčinio bankroto nutartį, byloje esantį kreditorių sąrašą) ieškovės bankroto byloje patvirtinti 3 mln. Lt viršijantys kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, konkrečiu atveju aktualus tik atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymas.

6226.

63Ieškovė pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą prašomo žalos (ieškovės negauto pelno) dydžio apskaičiavimą, detaliai paaiškino tokio apskaičiavimo mechanizmą (trečiųjų asmenų pelno maržos nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu sandauga su ieškovės netektomis pardavimo perviliotiems klientams pajamomis), o teismas, spręsdamas dėl jo patikimumo, analizavo ne tik tokio apskaičiavimo teisingumą, bet vertino ir susijusioje byloje esančius duomenis (trečiųjų asmenų banko sąskaitų išrašus, pateiktų sutarčių kopijas, kasos knygas), kurie, teismo įsitikinimu, patvirtino ieškovės poziciją dėl nurodytų atsakovų perviliotų klientų į kitus juridinius asmenis, turėjusius įtakos ieškovės veiklos rezultatų blogėjimui. Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertinusi nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti žalos (negauto pelno, kurį ieškovė būtų gavusi, jei atsakovai nebūtų pervilioję ieškovės klientų į konkrečias bendroves – trečiuosius asmenis) specifiką ir jos lemiamą sudėtingesnį žalos dydžio, siejamo su prarasta galimybe gauti atitinkamą finansinę naudą, įrodinėjimą, kolegija konstatavo, kad neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė ne(į)vykdė jai priskirtos žalos dydžio įrodinėjimo pareigos ir kad pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą priteisė pažeisdamas įrodymų tyrimo ar vertinimo taisykles ar normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma. Byloje nustačius, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės veiklos, kartu ir klientų, perkėlimu į jų įsteigtas ir (ar) atitinkamais laikotarpiais valdytas bendroves ir ieškovei pateikus tokios žalos apskaičiavimą, grindžiamą teisiniais, faktiniais argumentais bei įrodymais, būtent atsakovai turėjo pareigą paneigti prašomos priteisti žalos dydį, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, jog ieškovės dėl atsakovų įrodinėtinų neteisėtų veiksmų (klientų perviliojimo) negautas pelnas neviršija trečiųjų asmenų gautos naudos iš perviliotų klientų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu žalos dydžio apskaičiavimu, iš atsakovų ieškovei priteisdamas 154 419,74 Eur nuostolių atlyginimo.

6427.

65Jei atsakovai, kurių veiksmų bendrumo atsiradusių neigiamų pasekmių aspektu negalima atriboti, nebūtų perkėlę ieškovės veiklos, klientų į trečiuosius asmenis, labiau tikėtina, kad ieškovė nebūtų praradusi iš šių klientų gaunamų pajamų (pelno), o iš jų būtų galima padengti bent dalį bendrovės kreditorių reikalavimų. Vien atsakovės R. B. nurodyti darbo pas ieškovę ir turimų ryšių su trečiaisiais asmenimis laikotarpiai nėra pakankami priežastiniam ryšiui tarp jos bendrų su R. L. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos paneigti.

6628.

67Nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė buvo grindžiama jų tiesioginiais neteisėtais veiksmais ieškovės atžvilgiu (veiklos, darbuotojų klientų perkėlimu, lėmusių nuostolių negautų pajamų forma atsiradimą), todėl šioje byloje trečiųjų asmenų (ne)galėjimas atsiskaityti ir (ar) (ne)atsiskaitymo faktas bei to priežastys negali lemti atsakovų ir trečiųjų asmenų subsidiariosios atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kurioje reglamentuojama juridinio asmens dalyvio subsidiari pareiga savo turtu atsakyti už juridinio asmens prievolę, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. Įvertinus teismo sprendimo turinį šiuo klausimu, akivaizdu, jog teismo sprendimo taikyti subsidiariąją atsakovų ir trečiųjų asmenų atsakomybę tikslas susijęs su siekiu išvengti didesnio žalos, atsiradusios iš tų pačių faktinių aplinkybių, atlyginimo ieškovei priteisimo, t. y. subsidiariosios atsakovų atsakomybės su trečiaisiais asmenimis taikymas, atsižvelgiant į jos ypatumus ir ribojimus (CK 6.245 straipsnio 5, 6 dalys), negali būti vertinamas kaip atsakovams nepalankus ar pažeidžiantis jų interesus (patys atsakovai skunde akcentuoja dvigubos atsakomybės taikymo negalimumą), todėl kitokio sprendimo šiuo aspektu priėmimu būtų pažeistas CK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliantų atžvilgiu priimti blogesnį nei skundžiamas sprendimą. Vien neteisingas materialiosios teisės normos pritaikymas, be kita ko, esant nurodytiems ir kitiems, atsakovų nekvestionuojamiems subsidiariosios atsakomybės taikymo motyvams, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo dalies dėl atsakovų subsidiariosios atsakomybės su trečiaisiais asmenimis taikymo, egzistuojant visoms atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms.

6829.

69Priverstinę atsakovų nekilnojamojo turto hipoteką ir akcijų įkeitimą pirmosios instancijos teismas taikė nenurodęs įstatyme įtvirtinto priverstinės hipotekos (įkeitimo) taikymo atvejo (tokio pagrindo egzistavimo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas). Vien atsakovų turtinė padėtis ir byloje nustatyti jų neteisėti veiksmai, ieškovės privedimas prie bankroto nėra pagrindas taikyti priverstinę hipoteką ar įkeitimą. Be to, priverstinės hipotekos (įkeitimo) taikymas nepagrįstai labiau suvaržytų atsakovų interesus, nei tai yra būtina, atsižvelgiant į teismo sprendimu nustatytą subsidiariąją atsakovų atsakomybę su trečiaisiais asmenimis.

70III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7130.

72Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria patenkintas ieškinys ir nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovų 154 419,74 Eur žalos atlyginimo, kurio išieškojimą nustatyta vykdyti subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, bylą nutraukti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas – priteisti iš ieškovės atsakovų byloje patirtų visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7330.1.

74Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 2.50 straipsnį, reglamentuojantį subsidiariąją juridinio asmens dalyvio atsakomybę, tačiau šią sprendimo dalį paliko nepakeistą, nenurodydamas jokio kito teisinio pagrindo taikyti subsidiariąją atsakomybę. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį subsidiarioji atsakomybė gali kilti tik įstatymų ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovų atsakomybė buvo grindžiama jų tiesioginiais neteisėtais veiksmais ieškovės atžvilgiu (veiklos, darbuotojų klientų perkėlimu, lėmusių nuostolių negautų pajamų forma atsiradimą), todėl trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ (ne)galėjimas atsiskaityti ir (ne)atsiskaitymo faktas bei to priežastys negali lemti atsakovų ir trečiųjų asmenų subsidiariosios atsakomybės CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Subsidiariosios atsakomybės taikymą teismai stengėsi pateisinti tuo, kad tokiu būdu neva apginami pačių atsakovų interesai. Tačiau, nesant teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę (šiuo atveju – subsidiariąją), tokia atsakomybė išvis negalima. Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda tik dėl jo nesąžiningų veiksmų, t. y. tais atvejais, kai dalyvių veiksmai lemia, jog juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Tačiau ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo, kad atsakovai yra atlikę kokius nors nesąžiningus veiksmus, dėl kurių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ negali įvykdyti prievolės ieškovei pagal civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį. Ieškovė 2017 m. spalio 23 d. patikslintame ieškinyje net nurodė, kad neturi pareigos įrodinėti, dėl kokių priežasčių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ su ja neatsiskaito. Vien tik faktas, kad, taikant subsidiariąją atsakomybę, būtų įmanoma tenkinti ieškinį tokiu būdu, kad ieškovei nebūtų priteista daugiau žalos, atsiradusios iš tų pačių faktinių aplinkybių, negu ji realiai patyrė, negali būti laikomas pagrindu taikyti atsakovams subsidiariąją atsakomybę, kai tam nėra jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Be to, teismai neatsižvelgė į CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymui svarbią aplinkybę – ieškovė tiek civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 tirtų aplinkybių laikotarpiu, tiek ir laikotarpiu, iš kurio yra kildinama atsakovo R. L. atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, buvo restruktūrizuojama bendrovė, kuriai, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymu (toliau – ĮRĮ), yra taikomos ypatingos teisinio reglamentavimo nuostatos, apribojančios tiek juridinio asmens dalyvio, tiek ir (ar) vadovo teises ar galimą veiklą. Restruktūrizuojamos įmonės valdymo organai visą įmonei nuosavybės ir patikėjimo teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja bei vadovauja įmonės veiklai vadovaudamiesi restruktūrizavimo planu, laikydamiesi ĮRĮ ir teismo nutartyje nustatytų apribojimų (ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalis), o valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Atsakovo R. L. fiduciarinių pareigų pažeidimo CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu taikymui faktas, kad ieškovė buvo restruktūrizuojama bendrovė, kurios veiklai buvo taikomos specialiosios mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė priežiūra, yra labai svarbus.

7530.2.

76Teismai nepagrįstai trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ gautą naudą priteisė iš atsakovų kaip ieškovės patirtos žalos atlyginimą. Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą, kaip nukentėjusiojo patirtą žalą, trečiųjų asmenų gauta nauda negali būti priteista iš asmenų, kurie jos negavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė turi įrodyti žalą, nes trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ grynasis pelnas 2010–2013 m. nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu gali būti priteistas tik kaip nepagrįstas praturtėjimas (gauta nauda) iš jį gavusių asmenų, t. y. UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“. Tačiau trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ laikotarpiu 2010–2013 m. gautas pajamas, įvertinus šių bendrovių pelno maržą, teismai jau laikė pakankamu pagrindu priteisti šį pelną kaip ieškovės negautas pajamas iš atsakovų. Taigi teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-6-706/2016). Tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visos žalos atlyginimo ir non bis in idem principus. Šiuo atveju UAB „Statra“ ir UAB „ELT valdymas“ gauta nauda – 289 211 Eur, priteista nesąžiningos konkurencijos byloje, viršija 154 419,74 Eur negautas pajamas, kurių reikalaujama nagrinėjamoje byloje. Be to, tais atvejais, kai nepagrįstas asmens, pasinaudojusio komercine paslaptimi, praturtėjimas viršija komercinės paslapties savininko negautas pajamas, priteisiamas tik nepagrįstas praturtėjimas. Šiuo atveju tai jau buvo padaryta nesąžiningos konkurencijos byloje (priteistas nepagrįstas praturtėjimas – gauta nauda). Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui (nagrinėjamu atveju – UAB „Starta“ ir UAB „ELT valdymas“). Jo atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visai atvejais turi būti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo. Šiuo atveju teismai priteisė negautas pajamas, nors gauta nauda jas viršijo, be to, nustatė, kad atsakovai jas turi atlyginti subsidiariai su UAB „Statra“ ir UAB „ELT valdymas“, nors šios reikalaujamos priteisti naudos atsakovai negavo. Ieškovei teismo įpareigojimu pateikus papildomus rašytinius paaiškinimus, teismai tai traktavo kaip tinkamą ieškinio dalyko „patikslinimą“, nors nuo to nei ieškinio pagrindas, nei dalykas, lyginant su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015, nepasikeitė (ieškovė prašė pripažinti jos patirta žala ir priteisti iš atsakovų trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu gautas pajamas). Nesąžiningos konkurencijos byloje ieškovė jai padaryta žala prašė pripažinti trečiųjų asmenų nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu gautą grynąjį pelną ir tą patį tos pačios sumos reikalavimą pareiškė ir nagrinėjamoje byloje (289 211 Eur). Pateiktais skaičiavimais ši suma buvo sumažinta iki 154 419,74 Eur, trečiųjų asmenų tą pačią gautą naudą tiesiog apskaičiavus kitu būdu – trečiųjų asmenų nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu gautas pajamas padauginus iš trečiųjų asmenų pelno maržos. Tokio pobūdžio žalos (kurios teisinė ir faktinė prigimtis tapati civilinei bylai Nr. 2-1029-413/2015) atlyginimo priteisimas nagrinėjamoje byloje reiškia tapataus ieškinio atsakovų atžvilgiu išnagrinėjimą (CPK 293 straipsnio 3 punktas). UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu gautos pajamos (gauta nauda), kaip ieškovei padaryta žala, jau buvo priteistos iš tų pačių trečiųjų asmenų civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015, ieškinį atsakovams atmetant.

7730.3.

78Žala (negautos pajamos) apskaičiuota ydingai. Teismai ieškovės negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydį nustatė išimtinai pagal UAB „Statra“ ir UAB „ELT valdymas“ veiklos rodiklius. Atsakovų vertinimu, toks netiesioginių nuostolių nustatymo ir (ar) apskaičiavimo būdas nėra tinkamas, kadangi neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų kriterijų nustatant negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008) – negautu pelnu laikytina ne bet kokia, o objektyviai galėta gauti ir planuota turtinė nauda, kuri būtų gauta nesant neteisėtų veiksmų. Ieškovės negautos pajamos buvo apskaičiuotos UAB „Statra“ ir UAB „ELT valdymas“ nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu gautas pajamas padauginus iš šių bendrovių pelno maržos ir ši trečiųjų asmenų gauta nauda nagrinėjamoje byloje buvo priteista iš atsakovų.

7930.4.

80Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, konstatuodamas, kad atsakovės R. B. neteisėti veiksmai yra ieškovės tyčinio bankroto sukėlimas, perkeliant įmonės veiklą, nors atsakovė R. B. niekada nebuvo ieškovės valdymo organas ar jo narė, galėjusi priimti sprendimus dėl ieškovės veiklos (įskaitant veiklos perkėlimo), įmonės valdymo ar sandorių sudarymo (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Taigi, teismo išvados dėl neteisėtų atsakovės R. B. veiksmų negali sustiprinti ieškovės tyčinio bankroto faktas. Be to, šioje byloje nėra sprendžiamas valdymo organų civilinės atsakomybės dėl ieškovės tyčinio bankroto klausimas. Neaišku, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė R. B. atliko ar galėjo atlikti ieškovės atžvilgiu, dėl kurių UAB „Statra“ laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. lapkričio 20 d. galėjo gauti pajamas, kurios galėtų būti laikomos ieškovės negautomis pajamomis, jeigu nurodytu laikotarpiu atsakovė su UAB „Statra“ apskritai jokių sąsajų neturėjo ir negalėjo daryti jokios įtakos šių pajamų gavimui, niekada nebuvo ieškovės valdymo organas ar jo narė ir pas ieškovę nuo 2011 m. gruodžio 5 d. apskritai nebedirbo. Apeliacinės instancijos teismas tik nurodė, kad vien atsakovės R. B. darbo pas ieškovę ir turimų ryšių su trečiaisiais asmenimis UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ laikotarpiai nėra pakankami priežastiniam ryšiui tarp jos bendrų su R. L. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos paneigti, taigi priežastinio ryšio įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei R. B. ir jį tiesiog preziumavo, taip pažeisdamas CK 6.247 straipsnį, CPK 178 straipsnį.

8130.5.

82Teismai ignoravo faktą, kad ieškinys atsakovams yra tapatus jau nagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015, kurioje atsakovai buvo R. L., R. B., UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“. Ieškovė abiejose bylose reikalavo iš atsakovų solidariai priteisti tą patį 289 211 Eur žalos atlyginimą, reikalavimą grindė tuo pačiu pagrindu, t. y. kad atsakovai atliko bendrus neteisėtus (nesąžiningos konkurencijos) veiksmus; perkėlė bendrovės veiklą, darbuotojus, klientus į UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“, taip pažeisdami fiduciarines pareigas ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodytoje byloje ieškinį atsakovams R. L., R. B. atmetus, ieškovė atskirai pareiškė 289 211 Eur reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik R. L., R. B. šioje byloje. Taigi šių atsakovų atžvilgiu du kartus buvo išnagrinėtas tapatus ieškinys (tapačios šalys, tapatus ieškinių pagrindas – aplinkybės, faktai, dalykas ir teisių gynimo būdas – prašė priteisti tą patį žalos atlyginimą (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), netinkamai pritaikius ir pažeidus proceso teisės nuostatas (CPK 293 straipsnio 3 punktas), tai buvo pagrindas nagrinėjamą bylą nutraukti, to atsakovai ir prašė teismo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad klausimas dėl tapačių ieškinių buvo išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/201517. Ši nutartis neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, nes ja byla nebuvo išspręsta iš esmės (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovės ieškiniai nebūtų laikomi tapačiais, jeigu ieškinio dalykas nagrinėjamoje byloje būtų grindžiamas kitais pagrindais reikalaujant iš atsakovų atlyginti žalą. Tačiau jokių kitų pagrindų ieškovė ir toliau nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo. Civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai su UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą (bendrovių 2010–2013 m. laikotarpiu gautą 289 211 Eur grynąjį pelną). Gauta nauda kaip žala civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 buvo priteista būtent taikant civilinę atsakomybę, t. y. CK 6.249 straipsnio 2 dalies, o ne 6.242 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti solidariai tik iš atsakovų dėl jų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovės negautas pajamas, kurias vėlgi sudaro UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ 2010–2013 m. laikotarpiu gautas grynasis pelnas – 289 211 Eur. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovai nebūtų atlikę nesąžiningos konkurencijos veiksmų, lygiai tokį patį pelną būtų gavusi ieškovė. Teismai, spręsdami abi bylas turėjo taikyti ir taikė žalos atlyginimo institutą. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, laikantis res judicata principo teismams išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (EŽTT 2015 m. birželio 9 d. sprendimas byloje DRAFT - OVA a.s. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 72493/10; 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Amirkhanyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 22343/08; kt.).

8331.

84Ieškovės teisių perėmėja A. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti iš atsakovų A. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8531.1.

86Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad jiems subsidiarioji atsakomybė buvo nustatyta už trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ prievoles. Teismai konstatavo visas atsakovų būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, tik sprendė, kad iš atsakovų išieškomas žalos dydis negali viršyti sumos, kuri ieškovei priteista iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016. Taigi teismų pasisakyta tik dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos, kuri atsakovams yra palanki. Be to, negalima sutikti su atsakovų pozicija, kad netinkamas subisidiariosios atsakomybės taikymas (jeigu tai būtų konstatuota) reikštų, jog automatiškai išnyko civilinės atsakomybės taikymo atsakovams sąlygos, kurias teismai nustatė. Subsidiarioji atsakomybė taikoma ne tik tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl nesąžiningų jo dalyvių veiksmų (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), bet ir kitais atvejais (pvz., CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendime pagrindė priežastis, dėl kurių atsakovams buvo nustatyta būtent tokia žalos išieškojimo tvarka; apeliacinės instancijos teismas pagrindė, kad išieškojimas turi būti vykdomas subsidiariai. Tuo atveju, jeigu šioje byloje būtų konstatuota, kad nebuvo pagrindų taikyti subisidiariąją atsakomybę, tačiau kartu būtų nuspręsta, kad atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos konstatuotos teisėtai, akivaizdu, kad ieškovei atsakovai turėtų atsakyti arba asmeniškai, arba solidariai su UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, o tai akivaizdžiai blogintų atsakovų padėtį (CPK 353 straipsnio 3 dalis).

8731.2.

88Civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant žalos, nustatymas yra fakto klausimas, kuris kasacinio teismo kompetencijai nepriskirtas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, šioje civilinėje byloje iš atsakovų buvo priteistas žalos atlyginimas (154 419,74 Eur), kuris pasireiškė ieškovės negautomis pajamomis. Šių pajamų netekimą lėmė neteisėti atsakovų veiksmai, kurie byloje nėra (arba negali būti) kvestionuojami. Tam, kad šioje byloje iš atsakovų būtų priteistas žalos atlyginimas, neturėjo būti įrodoma, kad jie iš savo neteisėtų veiksmų gavo konkrečią turtinę naudą, nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „ELT valdymas“, kuri neteisėtai praturtėjo BUAB „Elektrotinklas“ atžvilgiu, savo akcininkei R. B. nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu išmokėjo 165 307,41 Lt (47 876,33 Eur) dividendų.

8931.3.

90Žalos atlyginimas šioje byloje iš atsakovų galėjo būti priteistas nustačius, kad dėl jų neteisėtų veiksmų ieškovė neteko turto, patyrė turtinių praradimų ir pan. Ieškovė 2018 m. gegužės 21 d. teismui pateikė žalos apskaičiavimą, kuris atitinka kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-313/2018).

9131.4.

92Kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016) dėl žalos atlyginimo nesąžiningo konkuravimo bylose nėra aktuali šiai bylai, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės ir reikšti reikalavimai. Šioje byloje nebuvo reikštas reikalavimas priteisti negautas pajamas ir neteisėtai gautą naudą (nepagrįstą praturtėjimą). Šioje civilinėje byloje buvo pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl žalos (negautų pajamų forma) priteisimo solidariai iš atsakovų. Kasaciniame skunde įvardijamas pažeidimas galėtų būti nustatytas tik tuomet, jeigu iš atsakovų (tų pačių asmenų) būtų priteistas tiek nepagrįstas praturtėjimas, tiek negautos pajamos (skirtingo dydžio pinigų sumos), nes tai reikštų principo non bis in idem pažeidimą.

9331.5.

94Atsakovų apeliacinis skundas nebuvo grindžiamas argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai konstatavęs atsakovų neteisėtus veiksmus, todėl analizuoti argumentų, kurie nebuvo keliami apeliacinės instancijos teisme, o yra nurodomi tik kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniu skundu nebuvo keliami klausimai ir dėl kitų atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – priežastinio ryšio ir kaltės (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 347 straipsnio 2 dalis), buvo kvestionuojama tik viena civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – žala, atitinkamai – jos dydžio nustatymas. Abiejose bylose pateikta pakankamai įrodymų, kad neteisėtus veiksmus, perkeliant tuometinio ieškovo verslą į bendroves, atliko būtent atsakovai bendromis pastangomis ir būtent šie veiksmai lėmė BUAB „Elektrotinklas“ nuostolius (įskaitant ir šioje byloje įrodytas negautas pajamas).

9531.6.

96Atsakovų keliamas klausimas dėl ieškinių tariamo tapatumo jau yra išnagrinėtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-2189-196/2016) panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį, kurios pagrindu ši civilinė byla buvo nutraukta. Pažymėtina, kad pastaroji Lietuvos apeliacinio teismo nutartis kasacine tvarka apskųsta nebuvo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartyje nurodė, kad skirtingose bylose pareikšti reikalavimai skiriasi. Dėl pastarosios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje Nr. e2A-934-943/2017, šios atsakovai kasacine tvarka taip pat neskundė. Civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 ieškovė savo pažeistas teises gynė prašydama taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, o šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas atlyginti žalą, pareikštas buvusiam įmonės vadovui atsakovui R. L. dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 3 dalis), o atsakovei R. B. – deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis). Faktą, kad tai netapatūs ieškiniai, patvirtina ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią vienoje byloje gali būti reiškiami ieškiniai tiek dėl nepagrįsto praturtėjimo, tiek ir dėl negautų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

97Teisėjų kolegija

konstatuoja:

98IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

99Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10032.

101Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų.

10233.

103Šioje byloje kasaciniu skundu atsakovai skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl ieškinio tapatumo, atsakovės R. B. neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir žalos ieškovei nustatymo, žalos apskaičiavimo ir subsidiariosios atsakomybės su UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ atsakovams taikymo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų.

104Dėl ieškinio tapatumo

10534.

106Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 21 punktas).

10735.

108Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019, 17 punktas; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 21 punktas; kt.).

10936.

110Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; kt.) ir tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; kt.).

11137.

112Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Šioje byloje šalių tapatumas su Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015 šalimis nustatytas.

11338.

114Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.

11539.

116Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).

11740.

118Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys yra grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė iš esmės naujų faktų nenurodė, pateikė savo teisinį nurodytų aplinkybių vertinimą ir suformulavo teisinį ieškinio pagrindą, teigdama, kad atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas kaip vadovas (CK 2.87 straipsnis), o atsakovė pažeidė pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų ieškovei žalos (CK 6.246 straipsnis). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skiriasi šios bylos ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015 nagrinėjimo dalykai.

11941.

120Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pasirinkti pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas buvo reikalavimas atlyginti ieškovei nuostolius – negautas pajamas, kurie atsirado atsakovui kaip vadovui pažeidus fiduciarines pareigas, o atsakovei pažeidus pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų ieškovei žalos. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015 pagal ieškovės ieškinį dalykas buvo priteisti iš atsakovų ir UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ šių įmonių gautą naudą (nepagrįstą praturtėjimą) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Nurodytoje byloje atsakovų veiksmų (ne)teisėtumas buvo vertinamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. buvo sprendžiama, ar jie atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Nagrinėjamoje byloje šis klausimas nebuvo sprendžiamas, be to, atsakovams nebuvo reiškiamas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo CK 1.116 straipsnio pagrindu, kaip Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015. Taigi nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 nagrinėjimo dalyko, apimančio ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visuma patvirtina, kad šių bylų dalykai nėra tapatūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ieškovai turi teisę ginti savo pažeistus interesus kitais įstatymo nustatytais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

12142.

122Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas CPK 279 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios ieškinio tapatumą, nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjęs teismo sprendimas išnagrinėtose bylose gali turėti prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas nagrinėjamoje byloje (šalis, kuriai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitoje byloje gali remtis tuo teismo sprendimu kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jai nereikės įrodinėti), tačiau tai negalėjo būti pagrindas teismui šioje byloje atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą, kurioje ieškovė savo pažeistas teises gynė kitais įstatymo nustatytais būdais.

123Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo

12443.

125Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

12644.

127CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

12845.

129Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13046.

131Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

13247.

133Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyti abiejų atsakovų R. L. ir R. B. neteisėti veiksmai – iš ieškovės į UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ buvo pervilioti klientai ir darbuotojai, perkeltas ieškovės verslas, nurodytos bendrovės savo veikloje naudojosi ieškovės resursais, informacija apie klientus. Visų trijų įmonių buveinės ir ūkinė veikla buvo tapačios. Atsakovai dalyvavo nesąžiningai konkuravusių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ veikloje, atsakovė R. B. dirbo pas ieškovę UAB „Elektrotinklas“ nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d., darbo pas ieškovę metu – 2009 m. spalio 30 d. įsteigė UAB „ELT valdymas“, tapo jos akcininke, nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2014 m. sausio 17 d. buvo jos vadovė; taip pat tapo UAB „Statra“ akcininke (nutarties 9, 10 punktai). Byloje taip pat nustatyta, kad nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu 2010–2013 m. UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ pelnas didėjo, priešingai nei ieškovės – mažėjo. Nurodyti faktai konstatuoti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1029-413/2015), nustatytais faktais dėl atsakovų neteisėtų veiksmų vadovavosi ir teismai, nagrinėję Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-67-480/2018 dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodytose bylose teismų sprendimai yra įsiteisėję, nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės neteisėti veiksmai byloje nustatyti nepagrįstai. Kasaciniu skundu nekeliamas klausimas dėl atsakovo R. L., kaip UAB „Elektrotinklas“ vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimo, t. y. teismų išvados šiuo klausimu nėra ginčijamos, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

13448.

135Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė žalą – negavo 154 419,74 Eur pajamų. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovės 2018 m. gegužės 21 d. pateikti žalos apskaičiavimai ir duomenys patvirtina, jog jos patirta žala apskaičiuota ne pagal gautą trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ grynąjį pelną, bet pagal ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ negautą pelną, kurį ši būtų gavusi, jei atsakovai nebūtų pervilioję ieškovės klientų į konkuruojančias įmones. Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad tai yra faktiškai trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ gauta ir iš jų priteista ieškovei Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 nauda, kurios realiai atsakovai negavo, todėl neturėtų jos atlyginti ieškovei. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais, tačiau ir bylą nagrinėjusių teismų argumentaciją laiko tik iš dalies teisinga.

13649.

137Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę atsakovų neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtos žalos dydį apskaičiavo pagal trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ veiklos rodiklius. Teismai sprendė, kad ieškovė negavo 154 419,74 Eur pajamų, kurios apskaičiuotos trečiųjų asmenų gautų pajamų iš perviliotų klientų pagrindu, atėmus iš jų sąnaudas ir padauginus iš trečiųjų asmenų pelno maržos. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės negautos pajamos buvo apskaičiuotos trečiųjų asmenų nesąžiningos konkurencijos laikotarpiu gautos naudos pagrindu, t. y. tam tikra šios naudos dalis.

13850.

139Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 ieškovei iš UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ yra priteista jų nesąžiningos konkurencijos laikotarpiu neteisėtai gauta 289 211 Eur nauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis faktas neeliminuoja atsakovų civilinės atsakomybės dėl ieškovės patirtos žalos – negautų pajamų, apskaičiuotų trečiųjų asmenų gauto pelno (naudos) pagrindu, ir nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimą atsakovams, kaip konkrečius neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims, dėl negautų pajamų atlyginimo.

14051.

141Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostata, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais, detalesnės gautos naudos nuostatos nepateikia. Teisės doktrinoje pateikiama nuomonė, kad pažeidėjo gauta nauda pripažintina nukentėjusio asmens nuostoliais tik įrodžius, kad ši nauda atitinka nukentėjusio asmens praradimą, kurį jis patyrė dėl skolininko veiksmų, t. y. įrodžius, kad nukentėjęs asmuo būtų ir pats gavęs naudą, tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti (žr., pvz., Mizaras, V. Lietuvos deliktų teisės aktualijos ir tendencijos. Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2007, p. 1032). Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutą, todėl sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma turi būti laikomasi civilinei atsakomybei būdingų principų ir tikslų, visų pirma kompensacinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-378/2018, 84 punktas).

14252.

143Minėta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 ieškovė prašė priteisti 289 217 Eur naudą, UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ gautą nesąžiningos konkurencijos laikotarpiu. Nurodytoje byloje nustatyta, kad šią naudą bendrovės gavo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tarp jų – ir dėl perviliotų ieškovės klientų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovų jos negautas pajamas dėl iš jos perviliotų klientų į UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, kurios gavo atitinkamą naudą. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 ieškovei iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteista neteisėtai gauta 289 211 Eur nauda apima šioje byloje ieškovės iš atsakovų prašomą priteisti 154 419,74 Eur ieškovės negautų pajamų atlyginimą.

14453.

145Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustačius, jog ieškovės pareikštas reikalavimas atlyginti jos negautas pajamas iš perviliotų klientų, kurias faktiškai gavo tretieji asmenys ir šios pajamos yra dalis pastarųjų asmenų nepagrįstai gautos naudos, priteistos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015, svarbu yra užtikrinti, kad, sprendžiant dėl atsakovų pareigos atlyginti ieškovės negautas pajamas, nebūtų pažeistas principas restitutio in integrum, t. y. kad ieškovei nebūtų priteista žalos atlyginimo daugiau, nei ji patyrė žalos. Bylą nagrinėję teismai šį klausimą sprendė taikydami subsidiariosios atsakomybės institutą: pirmosios instancijos teismas – CK 2.50 straipsnio 3 dalį, o apeliacinės instancijos teismas – CK 6.245 straipsnio 5, 6 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, subsidiariosios atsakomybės institutas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas, nes nurodytos teisės normos nereglamentuoja tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių.

14654.

147Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 išaiškino, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantama taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą (nurodytos nutarties 83 punktas).

14855.

149Taigi pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką reiškiant ieškinį Konkurencijos įstatymo ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, kaip nagrinėjamu atveju buvo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015, taikytinos ir bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusio asmens negautų pajamų atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad 154 419,74 Eur negautas pajamas atsakovai turėtų pareigą atlyginti solidariai su trečiaisiais asmenimis UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nors atsakovai kasaciniu skundu pagrįstai ginčija subsidiariosios atsakomybės jiems taikymą, faktiškai nurodo, kad jiems neturėtų būti taikoma jokia atsakomybė, tačiau ši atsakovų pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms dėl atsakovų pareigos atlyginti neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą žalą. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovės nuostolius lėmė būtent neteisėti bendri atsakovų veiksmai, perkeliant ieškovės verslą, taigi – ir perviliojant ieškovės klientus į nesąžiningai konkuruojančias bendroves UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ (CK 6.247 straipsnis).

15056.

151Pagal CPK 353 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartį skundžia tik atsakovai, jiems pritaikius solidariąją atsakomybę su trečiaisiais asmenimis jų padėtis pablogėtų, todėl teisėjų kolegija, nors ir nustačiusi materialiosios teisės normų, reglamentuojančių subsidiariąją ir solidariąją atsakomybę, netinkamą taikymą, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria byloje kilęs ginčas iš esmės išspręstas teisingai, paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

152Dėl bylinėjimosi išlaidų

15357.

154CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės teisių perėmėja A. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

155Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

156Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

157Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 7. 2.... 8. Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ prašė teismo priteisti solidariai iš... 9. 2.1.... 10. neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad... 11. 2.2.... 12. neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad... 13. 2.3.... 14. neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad... 15. 3.... 16. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d.... 17. 4.... 18. Ieškovė atsakovo R. L. atliktus nesąžiningus veiksmus grindė fiduciarinių... 19. 5.... 20. Ieškovė atsakovės R. B. civilinę atsakomybę kildino iš jos dalyvavimo... 21. 6.... 22. Atsakovai ieškovės patirtą žalą privalo atlyginti solidariai, nes... 23. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 24. 7.... 25. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu priteisė ieškovei... 26. 8.... 27. Teismas nurodė, kad UAB „Elektrotinklas“ įsteigta 2004 m. vasario 13 d.... 28. 9.... 29. UAB „ELT valdymas“ įregistruota 2009 m. spalio 30 d.; įmonės steigėja... 30. 10.... 31. UAB „Statra“ savo veiklą pradėjo 1992 m., iki 2010 m. gruodžio 31 d.... 32. 11.... 33. Įsteigus UAB „ELT valdymas“ šioje bendrovėje pradėjo dirbti ieškovės... 34. 12.... 35. UAB „ELT valdymas“, pradėjusi savo veiklą nuo 2009 m. spalio 30 d.,... 36. 13.... 37. Teismas atsižvelgė į susijusioje byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo... 38. 14.... 39. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų,... 40. 15.... 41. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovų neteisėtais... 42. 16.... 43. Teismas įvertino, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 44. 17.... 45. Ieškovė apskaičiavo, kad UAB „ELT valdymas“, patirdama 1 Lt veiklos... 46. 18.... 47. Ieškovės pateiktą negauto pelno apskaičiavimą teismas laikė tinkamu ir... 48. 19.... 49. Teismas nustatė, kad ieškovės nuostolius dėl nesąžiningos konkurencijos... 50. 20.... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016... 52. 21.... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. 22.... 55. Kolegija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog bylų tapatumo klausimas jau... 56. 23.... 57. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo R. L.... 58. 24.... 59. Teismo išvadą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu... 60. 25.... 61. Byloje nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, jų pobūdis, tokių veiksmų... 62. 26.... 63. Ieškovė pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu pateikė... 64. 27.... 65. Jei atsakovai, kurių veiksmų bendrumo atsiradusių neigiamų pasekmių... 66. 28.... 67. Nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė buvo grindžiama jų tiesioginiais... 68. 29.... 69. Priverstinę atsakovų nekilnojamojo turto hipoteką ir akcijų įkeitimą... 70. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 71. 30.... 72. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 73. 30.1.... 74. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 75. 30.2.... 76. Teismai nepagrįstai trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB... 77. 30.3.... 78. Žala (negautos pajamos) apskaičiuota ydingai. Teismai ieškovės negautų... 79. 30.4.... 80. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 20... 81. 30.5.... 82. Teismai ignoravo faktą, kad ieškinys atsakovams yra tapatus jau nagrinėtam... 83. 31.... 84. Ieškovės teisių perėmėja A. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo... 85. 31.1.... 86. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad jiems subsidiarioji atsakomybė buvo... 87. 31.2.... 88. Civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant žalos, nustatymas yra fakto... 89. 31.3.... 90. Žalos atlyginimas šioje byloje iš atsakovų galėjo būti priteistas... 91. 31.4.... 92. Kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo... 93. 31.5.... 94. Atsakovų apeliacinis skundas nebuvo grindžiamas argumentais dėl to, kad... 95. 31.6.... 96. Atsakovų keliamas klausimas dėl ieškinių tariamo tapatumo jau yra... 97. Teisėjų kolegija... 98. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 99. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 100. 32.... 101. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 102. 33.... 103. Šioje byloje kasaciniu skundu atsakovai skundžia apeliacinės instancijos... 104. Dėl ieškinio tapatumo... 105. 34.... 106. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo... 107. 35.... 108. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta... 109. 36.... 110. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir... 111. 37.... 112. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys... 113. 38.... 114. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo... 115. 39.... 116. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio... 117. 40.... 118. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad... 119. 41.... 120. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pasirinkti pažeistų ar... 121. 42.... 122. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas CPK 279... 123. Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo... 124. 43.... 125. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 126. 44.... 127. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 128. 45.... 129. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip... 130. 46.... 131. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 132. 47.... 133. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyti abiejų atsakovų R. L. ir R. B.... 134. 48.... 135. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų... 136. 49.... 137. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę atsakovų neteisėtus veiksmus,... 138. 50.... 139. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 ieškovei iš UAB... 140. 51.... 141. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostata,... 142. 52.... 143. Minėta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015... 144. 53.... 145. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustačius, jog ieškovės... 146. 54.... 147. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 148. 55.... 149. Taigi pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką reiškiant... 150. 56.... 151. Pagal CPK 353 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali... 152. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 153. 57.... 154. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 155. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 156. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 157. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...