Byla 2-2131/2013
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties, kuria 2013 m. kovo 28 d. preliminarus sprendimas panaikintas, ieškinys atsakovo BUAB „Utenos antrinis popierius“ atžvilgiu paliktas nenagrinėtu, o atsakovo G. U. atžvilgiu atmestas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Ūrus ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties, kuria 2013 m. kovo 28 d. preliminarus sprendimas panaikintas, ieškinys atsakovo BUAB „Utenos antrinis popierius“ atžvilgiu paliktas nenagrinėtu, o atsakovo G. U. atžvilgiu atmestas.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Ūrus ir Ko“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti subsidiariai iš atsakovų BUAB „Utenos antrinis popierius“ ir G. U. 163 164,95 Lt pagrindinės skolos, 25 266,33 Lt palūkanų, 4 384 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

5Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. priėmė preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. 2013 m. balandžio 12 d. atsakovai teismui pateikė prieštaravimus, kurie buvo priimti.

62013 m. balandžio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovei UAB „Utenos antrinis popierius“ iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas A. M. Teismo nutartis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieškovo atskirąjį skundą dėl administratoriaus kandidatūros.

72013 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžiu metu paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovui UAB „Utenos antrinis popierius“ iškelta bankroto byla, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, byla prijungta prie bankroto bylos.

8Panevėžio apygardos teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi 2013 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą panaikino, ieškinį atsakovo BUAB „Utenos antrinis popierius“ atžvilgiu paliko nenagrinėtu, o atsakovo G. U. atžvilgiu ieškinį atmetė.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartyje, nurodė, kad atsakovui BUAB „Utenos antrinis popierius“ iškėlus bankroto bylą, ieškovo ieškinys negali būti nagrinėjamas, t.y. preliminarus sprendimas toje dalyje turi būti panaikintas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes ieškovas turi teisę į kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei, bet ne į ieškinio patenkinimą, nes palikus galioti preliminarų sprendimą, išieškojimas būtų negalimas.

10Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos, jų ieškovas nenurodė ir atsakovo kaltės nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovo teiginys, kad 2010 m. gegužės 28 d. pasirašydamas atliktų darbų aktą ir gavęs PVM sąskaitą faktūrą, atsakovas žinojo, kad neatsiskaitys su ieškovu, todėl negalėjo sudaryti šio sandorio ir būtent šio akto pasirašymas įrodo atsakovo nesąžiningumą, neįrodytas surinkta bylos medžiaga. Nurodė, kad yra nepaneigtas byloje atsakovo G. U. aiškinimas, kad jis kaip vadovas darė viską, kad įmonė toliau vykdytų veiklą, todėl buvo pasirašytas susitarimas su VMI dėl privalomų mokesčių sumokėjimo išdėstymo ir jis šį įsipareigojimą įvykdė dar 2011 metais.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Todėl ieškovas kaip kreditorius neturi reikalavimo teisės, nes negali būti ginami tik vieno kreditoriaus interesai.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Ūrus ir Ko“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų subsidiariai. Teismui nustačius, kad yra LR CPK 329 str. 2 d. numatyti pagrindai, arba dėl įrodymų nepakankamumo negalint bylos įnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyti atsakovo G. U. neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo G. U. neteisėti veiksmai pasireiškė nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, žinant, kad ji yra nemoki, bei tolimesniu įmonės veiklos tęsimu, naujų sutarčių sudarymu ir kreditorinių nuostolių didinimu. Atsakovas G. U. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Utenos antrinis popierius“ iškėlimo dar 2009 metais, kai įmonės turimo turto būtų užtekę kreditorių reikalavimų patenkinimui.
  2. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo dar iki jam iškeliant bankroto bylą, be to, skola jau buvo priteista preliminariu sprendimu. Įmonei esant nemokiai, pradeda vyrauti kreditorių, tame tarpe ir ieškovo (kreditoriaus) UAB „Ūrus ir KO“ interesai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė ieškovo teisę ginti teises bei nurodė ieškovui, kad jis gali pateikti reikalavimą bankroto administratoriui, kadangi civilinėje byloje ginčas nebus sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nenurodė, kokiomis teisės normomis vadovaujantis, ieškinys dalyje dėl įmonės skolos turi būti paliktas nenagrinėtu, nes tokios galimybės CPK nenumato.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad „kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams nuosekliai pripažįstama ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje <...> pozicija neturi būti aiškinama kaip ribojant kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams)“.
  4. Ieškovui iš naujo kreipiantis į bankroto administratorių su kreditoriniu reikalavimu, teismas tvirtinantis kreditorinį reikalavimą, turės pakartotinai vertinti kreditoriaus dokumentus, o taip bus pažeistas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos tikslas, be to, nesant teismo sprendimo, bus sudarytos prielaidos galimam ginčui dėl kreditoriaus reikalavimų dydžio ir pagrįstumo.
  5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 163 str. 5 p., privalėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau to neapgrįstai nepadarė.

13Atsakovo BUAB “Utenos antrinis popierius“ bankroto administratorius A. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Ūrus ir Ko“ atskirąjį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota. Remiantis ĮBĮ nuostatomis, įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie yra tvirtinami įstatymo nustatyta tvarka. Įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami griežtai ĮBĮ nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ieškovas turi teisę į kreditorinio finansinio reikalavimo patenkinimą bankroto byloje ir ši jo teisė nėra ginčijama. Pažymėjo, kad yra nepagrįstas ieškovo motyvas, kad teismas privalėjo sustabdyti bylą vadovaujantis CPK 163 str. 5 p. Ši civilinė byla buvo pradėta nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir joje buvo priimtas preliminarus sprendimas iki iškeliant atsakovui bankroto bylą, todėl vadovaujantis CPK 163 str. 5 taikymo aiškinimu, tokia civilinė byla negali būti sustabdoma. Kadangi ĮBĮ kreditoriniam reikalavimui nėra numatyta galimybė reikalavimus bankroto byloje reikšti dokumentinio proceso tvarka, ieškovo reikalavimai dokumentinio proceso tvarka toliau negalėjo būti nagrinėjami.

14Atsakovas G.U. pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Ūrus ir Ko“ atskirąjį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad vien tokios įmonės finansinės situacijos, kaip laikinas įsipareigojimų dydžio santykis su įmonės turtu yra atitinkantis ĮBĮ nustatytą nemokumo sąvoką, buvimas yra neginčijamas pagrindas iš karto kreiptis dėl įmonės bankroto iškėlimo. Pažymėjo, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nuolatinio ir stabilaus pelno. Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovo G.U. kaltė pasireiškia tuo, jog jis nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėti veiksmai), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Akcininko subsidiari atsakomybė atsiranda, kai nustatomi jo nesąžiningi veiksmai, negalėjimas įvykdyti prievolių kreditoriams ir priežastinis ryšys. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo G.U. neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus. Tai, kad ieškovas sudarė sandorį su atsakovu šiam turint finansinių sunkumų, laikytina, jog tokiais savo veiksmais ieškovas priėmėme riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

16Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria 2013 m. kovo 28 d. preliminarus sprendimas panaikintas, ieškinys atsakovo BUAB „Utenos antrinis popierius“ atžvilgiu paliktas nenagrinėtu, o atsakovo G.U. atžvilgiu atmestas.

17Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, jos neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja iš esmės tuo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino 2013 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atsakovo BUAB „Utenos antrinis popierius“ atžvilgiu paliko nenagrinėtu, o atsakovo G. U. atžvilgiu atmetė.

18Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

19Visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą (ĮBĮ 15 str. 2 d.)

20ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Tai nulemta siekio bankroto bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą; pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus; pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus; pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas tik šioje byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio. Tai nulemta siekio bankroto bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau. Dėl to galimybė nagrinėti atskirus reikalavimus ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinama su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010).

21Bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir jų įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

22Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, iškėlęs bankroto bylą atsakovui bei prisijungęs prie bankroto bylos civilinę bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikšto savarankiškoje civilinėje byloje, kurioje teismas sprendimo nepriėmė iki skolininkui buvo iškelta bankroto byla, turėjo ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį atsakovams išnagrinėti iš esmės. Negalima sutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, nes turi teisę į kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, o palikus galioti teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, išieškojimas būtų negalimas. Kaip jau minėta ankščiau, teismų praktikoje yra konstatuota, kad vienas iš bankroto byloje pareiškiamų kreditorių reikalavimų būdų yra kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Tad šiuo atveju, pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį atsakovams ir būtų išsiaiškinęs ar ieškovas turi teisę į bankrutuojančią įmonę, t.y. ar ieškovo (kreditorinis) reikalavimas yra pagrįstas.

23CK 6.245 str. 5 d. numato, kad kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

24Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų BUAB „Utenos antrinis popierius“ ir G. U. skolą, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Išaiškinta, kad įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieš jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas G. U., būdamas vieninteliu bendrovės akcininku ir vadovu, buvo vienasmenis bendrovės valios reiškėjas ir įgyvendintojas, visiškai nevaržomai kontroliuojantis ir valdantis bendrovę. Atsakovo G. U., kaip juridinio dalyvio atsakomybę, reglamentuota CK 2.50 straipsnio 3 dalis. Juridinio asmens dalyvio subsidarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuojama nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Tačiau, pirmos instancijos teismas nenagrinėjęs kreditoriaus (ieškovo) materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo atsakovo BUAB „Utenos antrinis popierius“ atžvilgiu, t.y. nesprendęs ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, negalėjo spręsti ir atsakovo G. U. atsakomybės klausimo.

26Įvertinus aukščiau išvardintas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, juridinio asmens dalyvio subsidariosios atsakomybės taikymą reglamentuojančias teisės normas, neįvykdė pareigos nustatyti visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį, kuria 2013 m. kovo 28 d. preliminarus sprendimas panaikintas, ieškinys atsakovo BUAB „Utenos antrinis popierius“ atžvilgiu paliktas nenagrinėtu, o atsakovo G. U. atžvilgiu atmestas, panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Apeliacinės instancijos teismas... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Ūrus ir Ko“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu... 5. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. priėmė preliminarų teismo... 6. 2013 m. balandžio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovei UAB... 7. 2013 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžiu metu paaiškėjus aplinkybei,... 8. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi 2013 m. kovo 28 d.... 9. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartyje, nurodė, kad... 10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tam, kad būtų galima taikyti... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą,... 12. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Ūrus ir Ko“ prašo Panevėžio apygardos... 13. Atsakovo BUAB “Utenos antrinis popierius“ bankroto administratorius A. M.... 14. Atsakovas G.U. pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Ūrus ir Ko“... 15. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 16. Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 17. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, jos... 18. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto... 19. Visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti... 20. ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo... 21. Bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo... 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas,... 23. CK 6.245 str. 5 d. numato, kad kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus... 24. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas G. U., būdamas... 26. Įvertinus aukščiau išvardintas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 28. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį, kuria 2013 m. kovo...