Byla 2A-597/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-333-104/2012 pagal ieškovų S. K., M. K., T. K., A. K. ir E. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam iš jų po 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, viso 1 000 000 Lt. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuo širdies išeminės ligos mirė A. K., ieškovės S. K. sutuoktinis, ieškovų M. K., T. K. ir A. K. tėvas, ieškovės E. Č. sūnus. Dėl A. K. mirties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. K. nuo 1984 metų dirbo LR VRM vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, periodiškai privalomai tikrindavosi sveikatą Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM Respublikinėje Vilniaus poliklinikoje. Paskutinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas 2007 m. gegužės 8 d., kuomet konsultacinė komisija nusprendė, kad A. K. sveikatos būklė leidžia jam eiti pareigas vidaus tarnyboje. Praėjus vos trims mėnesiams po paskutinio sveikatos patikrinimo jis mirė nuo širdies išeminės ligos, kuri komplikavosi ūmiu širdies veiklos nepakankamumu. Ieškovų teigimu, dėl A. K. mirties kalti atsakovo darbuotojai: gydytoja kardiologė L. G., nustačiusi širdies veiklos sutrikimus, bei gydytoja terapeutė N. P., matydama įrašą dėl laidumo sutrikimo, tačiau objektyviai neįvertinusi šios diagnozės, širdies veiklos sutrikimo pavojingumo bei galimų pasekmių. A. K. periodinių sveikatos patikrinimų metu atlikus elektrokardiogramą, net tris kartus (2002, 2005 ir 2007 m.) buvo nustatyti širdies veiklos sutrikimai, kurie privalėjo būti įvertinti kardiologinės konsultacijos metu, atliekant širdies veiklos įvertinimo mėginius, tačiau tokios konsultacijos atliktos nebuvo ir todėl nebuvo nustatytos sveikatos sutrikimo apimtys, pagal kurias būtu buvę galima daryti išvadas apie A. K. tinkamumą toliau tarnauti VRM pareigūnu. Ši aplinkybė patvirtina, jog sveikatos priežiūros paslaugos jam teiktos netinkamai, aplaidžiai ir nerūpestingai. Aplinkybę, kad Medicinos centro gydytojų veiksmai ar neveikimas buvo neteisėti, patvirtina tai, kad A. K. pareigūno medicininėje knygelėje forma Nr. 048/a nėra įrašyta nei gydytojos kardiologės išvada dėl nustatyto širdies veiklos sutrikimo, nei sveikatos problemos kodas pagal Tarptautinę dešimtosios redakcijos statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10), nei rekomendacija kreiptis į kardiologą. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą įgyvendina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurios privalo ne tik pasirašytinai informuoti pacientus apie galimas širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir įvertinti šių ligų tikimybę, t.y. pacientui atlikti tam tikrus programoje numatytus tyrimus, tačiau A. K. nebuvo atlikti reikiami tyrimai. Gydytojų konsultacinė komisija, spręsdama apie jo tinkamumą toliau eiti savo pareigas, ir matydama įrašą dėl rekomendacijos kreiptis į kardiologą, jo nepaisė ir davė išvadą, kad A. K. sveikatos būklė leidžia eiti pareigas vidaus tarnyboje, kadangi A. K. pareigos LKPB buvo priskirtos Sąvado II skilčiai (kabinetinis darbas), nustačiusios mažesnius, negu I skiltis, tinkamumo vidaus tarnybai sveikatos būklės reikalavimus. Tačiau buvęs mirusiojo tiesioginis vadovas J. M. parodė, kad jo darbas buvo įtemptas, A. K. dažnai dalyvaudavo įvairiose operacijose, kurios buvo vykdomos dažniausiai po darbo ar nakties metu, ar trukdavo net kelias paras. Taigi jo darbas nebuvo kabinetinis, o susijęs su labai įtemptomis situacijomis, didele rizika, pavojumi sveikatai ir net gyvybei, dideliu fiziniu krūviu. Tokio pobūdžio darbas turėjo lemiamą įtaką širdies veiklos sutrikimams. Teismo medicinos išvadoje Nr. M 8/08 teigiama, kad esant tokiai A. K. širdies vainikinių arterijų būklei, širdies veikla galėjo sutrikti ir nuo nedidelio fizinio ar emocinio krūvio, o tai savo ruožtu galėjo sukelti ūmią širdies išemiją su širdies ritmo sutrikimu ir mirtį. Nurodė, kad Medicinos centro Konsultacinės poliklinikos gydytojų kaltė dėl ieškovų patirtų išgyvenimų, nuostolių, šeimos, kaip didžiausios vertybės, praradimo, yra akivaizdi, todėl ji turi atlyginti ieškovams neturtinę žalą (LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d., CK 6.250 str.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinio netenkino. Pažymėjo, kad 2002 m. birželio 18 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. profilaktiniai sveikatos patikrinimai buvo atlikti Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM respublikinėje Vilniaus poliklinikoje, už kurios veiklą atsakovas neatsako, todėl nagrinėjo A. K. paskutinio sveikatos patikrinimo, atlikto 2007 m. gegužės 8 d. LR VRM Medicinos centre, atitikimą teisės aktų reikalavimus. Atmetė ieškovų argumentus dėl netinkamo A. K. priskyrimo II Sąvado skilčiai, nes šis priskyrimas nepriklauso atsakovo kompetencijai, o yra atliekamas įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas. Pažymėjo, kad II Sąvado skilčiai priskirtų pareigūnų tinkamumui tarnybai aktualios tik širdies ir kraujotakos sistemos ligos su kraujotakos nepakankamumu, o pareigūnai, turintys širdies ir kraujotakos sistemos ligas be kraujotakos nepakankamumo, yra tinkami tarnybai. Teismas konstatavo, kad paskutinio sveikatos patikrinimo metu A. K. sveikatos būklė buvo patikrinta nurodytų specialistų, atlikti visi tyrimai, jis pats asmens sveikatos istorijoje esančiame anamnezės lape pažymėjo ir parašu patvirtino, jog sveikatos problemų neturėjo, jokių vaistų nuo ligų nevartojo. Sprendė, kad 2007 m. gegužės 14 d. gydytojų konsultacinė komisija pagrįstai padarė išvadą, jog sveikatos būklė (su diagnoze nutukimas ir trumparegystė) leidžia eiti pareigas vidaus tarnyboje. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog A. K. po komisijos išvados iki mirties būtų pasinaudojęs vidaus ligų gydytojos N. P. rekomenduota gydytojo kardiologo konsultaciją. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų kaltinimai atsakovo gydytojams nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Sutiko su atsakovo pozicija, kad, A. K. atliekant profilaktinį patikrinimą, nebuvo jokio pagrindo įtarti kraujotakos nepakankamumo, nes jis nesiskundė pagrindiniais kraujotakos nepakankamumo požymiais, jų nerodė ir atlikti profilaktinio patikrinimo privalomi tyrimai. Pažymėjo, kad prevencinės programos priemonės A. K. galėjo būti pasiūlytos, jeigu jis būtų kreipęsis į savo šeimos gydytoją. Teismas nurodė, kad atsakovo darbuotojų kaltės nebuvimą ir profilaktinio A. K. sveikatos tinkamą patikrinimą patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. specialistų išvadų aktai: 2008 m. spalio 14 d. Teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKM 118/08 (01), Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. liepos 14 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 56-72. Pažymėjo, kad profesoriaus habil. med. dr. A. A. G. 2009 m. vasario 24 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada, jog pagal oficialiai galiojančias medicinos normas, A. K. medicinos dokumentuose esant rekomendaciniam įrašui dėl kardiologo konsultacijos, gydytojų konsultacinė komisija, prieš spręsdama apie jo tinkamumą toliau dirbti VRM pareigūnu, privalėjo gauti kardiologo konsultacijos duomenis, nepaneigė atsakovo kaltės nebuvimo, nes profesorius nenurodė, kokie būtent teisės aktai, reguliojantys prifilaktinį patikrinimą, buvo pažeisti, be to, jo išvada prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Padarė išvadą, kad ieškovų teiginiai dėl medicininių dokumentų klastojimo nepagrįsti, nes byloje yra A. K. sveikatos istorijos originalas, o teismas jokių klastojimo požymių jame nenustatė. Sprendė, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Konstatavo, kad ieškovai nepraleido trijų metų senaties termino ieškiniui pareikšti, nes teisė į ieškinį jiems atsirado nuo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 28 d. sprendimo gavimo, o ieškinį jie pareiškė 2010 m. gruodžio 8 d.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8Ieškovė S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais: 1. Teismas klaidingai nusprendė, kad ieškovų kaltinimai gydytojams nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, bei neišsamiai vertino ieškovų į bylą pateiktus įrodymus. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-81 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atliekamų privalomų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų sveikatos periodinių profilaktinių patikrinimų taisyklių patvirtinimo” 10.3 punkte nurodoma, kad, nustačius medicinines indikacijas, pareigūnas siunčiamas konsultuotis pas atitinkamus gydytojus specialistus. Tačiau gydytojų konsultacinė komisija neįrašė rekomendacijos kreiptis į kardiologą. Gydytoja N. P. sveikatos patikrinimo metu mačiusi kardiologo įrašą apie nustatytus širdies veiklos sutrikimus, neįvertinusi jų pavojingumo ir tik rekomendavusi kreiptis į kardiologą, negavusi pastarojo išvados ir padariusi sprendimą, kad A. K. tinkamas toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje, pažeidė aukščiau nurodyto teisės akto normas.

92. Teismas nepagrįstai nustatė, kad A. K. atliekant profilaktinį patikrinimą, nebuvo jokio pagrindo įtarti kraujotakos nepakankamumo. Dėl pakitimų elektrokardiogramoje rekomenduojama kreiptis pas kardiologą, tačiau medicininėje kortelėje duomenų apie kardiologo konsultaciją, kuriai 2007 m. gegužės 8 d. A. K. buvo nukreiptas, nėra. Gydytojai, įvertinę išvadas dėl elektrokardiogramos bei riziką dėl nutukimo, rūkymo, įtemptų darbo sąlygų, turėjo vertinti šias aplinkybes, kaip sąlygojančias tikėtiną širdies darbo pablogėjimą ir kraujotakos nepakankamumą.

103. Teismas nepagrįstai atmetė profesoriaus habil. med. dr. A. A. G. 2009 m. vasario 24 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą, nors jo atlikto išsamaus dokumentų tyrimo metu išaiškinti esminiai momentai, t.y. pažymėta, kad signalai apie trinkančią A. K. širdies veiklą užfiksuoti 2002 m. birželio 18 d. bei 2005 m. gegužės 26 d., tačiau nėra duomenų, kad jis būtų siųstas pas kardiologą. Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 118/08 (01) išvadose nurodoma, kad mirties priežastimi buvo išeminė širdies liga, pasireiškusi III stadijos širdies vainikinių arterijų ateroskleroze su spindžio stenoze iki 90 procentų, širdies raumens židinine fibroze ir hipertrofija, kas komplikavosi ūmiu širdies veiklos sutrikimu, todėl net ir nedidelis fizinis ir(ar) emocinis krūvis galėjo įtakoti mirtį nuo širdies išeminės ligos.

114. Teismas nepasisakė dėl ieškovų argumentų, t.y. dėl pateiktų VšĮ Centro poliklinikos gydytojų specialistų atsakymų į jiems pateiktus klausimus.

125. Teismas nevertino 2009 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matoma, kad buvęs A. K. tiesioginis vadovas J. M. parodė, kad jo darbas buvo įtemptas, ne kabinetinis, kaip nurodo Medicinos centro direktorius. Tokio pobūdžio darbas turėjo lemiamą įtaką širdies veiklos sutrikimams.

13Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika bylose dėl sveikatos priežiūros įstaigų, atliekančių profilaktinius sveikatos tikrinimus, civilinės atsakomybės. Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. profilaktinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. A. K. gydytojas kardiologas nekonsultavo ir jo įrašo apie nustatytus širdies veiklos sutrikimus nėra, nes kardiologo konsultacija nėra numatyta Profilaktinių patikrinimų taisyklių 1 priede. Teismas nepadarė Profilaktinių patikrinimų taisyklių 10.3 punkto aiškinimo ir taikymo klaidų. Kadangi A. K. pareigybė buvo priskirta Sąvado II skilčiai, todėl aktualios buvo tik širdies ir kraujotakos sistemos ligos su kraujotakos nepakankamumu. Atliekant A. K. profilaktinį patikrinimą nebuvo pagrindo įtarti kraujotakos nepakankamumo, todėl nebuvo pagrindo jį siųsti kardiologo konsultacijai ir neišduoti jam išvados dėl tinkamumo tarnybai. A. K. buvo atlikti visi privalomi tyrimai ir suteiktos visos privalomos gydytojų konsultacijos. Dėl profesoriaus habil. med. dr. A. A. G. 2009 m. vasario 24 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados pažymėjo, kad teismų praktikoje analogiškos išvados vertinamos kaip privatūs rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuota privati specialisto nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe ir priesaika bei gali priklausyti nuo prašiusio atlikti asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties ir kt. Atkreipė dėmesį, kad A.A. G. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, tvirtinamą Teisingumo ministro.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17Byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš sveikatos priežiūros įstaigos, civilinę atsakomybę kildinant iš to, kad jos darbuotojai aplaidžiai atliko savo pareigas tikrindami asmens sveikatą, dėl to nepastebėjo širdies veiklos ir kraujotakos sutrikimų, kurių pasėkoje po trijų mėnesių asmuo mirė nuo išeminės širdies ligos.

18Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą

19Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

20Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Ši atsakomybė yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B.. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

21Tačiau Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios profilaktinį sveikatos patikrinimą, civilinės atsakomybės, šis klausimas analizuotinas ne a priori, bet atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, t. y. visų pirma į tai, kad atsakovė ne teikė būtinosios medicinos pagalbos ar gydymo paslaugas, bet atliko profilaktinį sveikatos tikrinimą. Ši aplinkybė reiškia, kad atsakovės darbuotojų veiksmų teisėtumas tikrintinas būtent šios veiklos ypatumų aspektu, vadovaujantis profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą sveikatos priežiūros įstaigose reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje susiklosčiusias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje V. T. ir V. T. v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-202/2010).

22Sveikatos sistemos įstatyme skiriamos kelios asmens sveikatos priežiūros rūšys, viena iš jų-prevencinė medicinos pagalba, kurią, be kitų prevencinės veiklos rūšių, sudaro ir profilaktiniai patikrinimai (Sveikatos sistemos įstatymo 17, 18 straipsniai). Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301.

23Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre periodiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai buvo atliekami, vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. IV-81 ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atliekamų privalomų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų sveikatos periodinių profilaktinių patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618 ,,Dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo“ (toliau – Sąvadas).

24Taisyklių pirmas priedas išsamiai išvardina profilaktinių sveikatos patikrinimų mastą ir periodiškumą, tikrinančių specialistų pareigybes, tyrimus. Iš byloje esančių A. K. medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 42-86) matyti, kad visi Taisyklėse nurodyti tyrimai jam buvo atlikti ir jis buvo apžiūrėtas visų nurodytų specialistų. Apeliantė taip pat neneigia aplinkybės, kad A. K. buvo ištirtas ir apžiūrėtas visų specialistų. Tačiau ji nurodo, kad pažeidžiant Taisyklių 10.3 punktą, jos sutuoktinis nebuvo nusiųstas kardiologo konsultacijai, nors tam buvo pagrindas.

25Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, A. K. atliekant profilaktinį patikrinimą nebuvo jokio pagrindo įtarti indikacijas, kurios būtų nulėmusios gydytojų apsisprendimą nukreipti A. K. atitinkamų specialistų konsultacijai. Byloje nėra objektyvių duomenų apie paties A. K. nusiskundimus, priešingai, jis sveikatos profilaktinio patikrinimo komisijai teigė esąs sveikas ir niekuo nesiskundžiantis (apie tai liudija įrašai jo sveikatos istorijoje) (t. 1, b. l. 42). Be to, kaip pripažino pati apeliantė, A. K. atlikus EKG, jam buvo rekomenduota kreiptis pas kardiologą, tačiau pats pacientas šios rekomendacijos nepaisė ir kardiologo konsultacijos nereikalavo.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vertinant sveikatos tikrinimą vykdančios sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų veiksmus teisėtumo aspektu, privalu atsižvelgti į tai, kad skiriasi gydančio ir sveikatą tikrinančio gydytojo veiksmų kryptingumas. Gydytojas, tikrinantis asmens sveikatą, skirtingai nuo gydančio gydytojo, paprastai neturi arba nepakankamai turi pirminės informacijos (objektyvios – klinikinių duomenų, bei subjektyvios – paciento nusiskundimų), kad galėtų įtarti paciento sveikatos sutrikimus, nes sveikatą besitikrinantis asmuo paprastai jaučiasi sveikas. Taigi pagrindiniai šaltiniai, duodantys pagrindo imtis papildomų veiksmų, yra sveikatos tikrinimo metu atliktų tyrimų duomenys bei paciento pateikti duomenys iš jo medicininių dokumentų arba nusiskundimai sveikatos būkle. Reikalauti iš gydytojo surinkti visą medžiagą apie paciento gydymą kitose sveikatos priežiūros įstaigose bei atlikti visus įmanomus asmens sveikatos būklės tyrimus nėra įstatyminio pagrindo, toks įpareigojimas pažeistų ir teisingumo bei protingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CDS teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje V. T. ir V. T. v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-202/2010).

27Šioje byloje nustatyta, kad A. K. sveikatos patikrinimas buvo vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo atlikti visi teisės aktuose nustatyti tyrimai, sveikatą tikrino visi nurodyti gydytojai specialistai, medicininių kontraindikacijų, kurioms esant darbas vidaus reikalų sistemoje negalimas, tikrinimo metu nebuvo nustatyta. Todėl nenustačius A. K. sveikatą profilaktiškai tikrinusių gydytojų neteisėtų veiksmų, negalima ir gydymo įstaigos civilinė atsakomybė.

28Dėl įrodymų vertinimo

29Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.); CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

30Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymo vertinimo taisykles, nepagrįstai atsisakė vertinti specialisto, mokslų daktaro A. A. G. 2009 m. balandžio 14 d. konsultacinę išvadą arba vertino ją kaip nereikšmingą ir neturinčią jokios įrodomosios galios. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, o kiti aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, tačiau toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3- 130/2009 (LAT C.B.S teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. R. ir A. P. v. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-337/2013).

31Pirmosios instancijos teismas atitinkamas išvadas padarė ištyręs ir įvertinęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 28 d. sprendimą (t. 1, b. l. 27-29), VšĮ Centro poliklinikos 2010 m. spalio 18 d. raštą ,,Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ (t. 1, b. l. 30-35), Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2009 m. liepos 14 d. ataskaitą (t. 1, b. l. 87-89), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktą (t. 1, b. l. 182-191), todėl nėra pagrindo konstatuoti teismo padarytų išvadų nepagrįstumą ir byloje esančių įrodymų netinkamą vertinimą. Šiuo atveju, A. A. G. konsultacinė išvada (t. 1, b. l. 103-121) laikytina paprastu rašytiniu įrodymu, nepaneigiančiu minėtų teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų. Be to, šioje išvadoje nėra konstatuoti sveikatos patikrinimą atlikusių gydytojų neteisėti veiksmai ar tokių veiksmų priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis (paciento A. K. mirtimi), todėl net ir vertinant minėtą išvadą kaip įrodymą, ji negalėtų būti pagrindu taikyti gydymo įstaigos civilinę atsakomybę.

32Nenustačius gydymo įstaigos civilinė atsakomybės būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo analizuoti apeliacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

33Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 21-23). Šios atsakovo patirtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui (į. k. 300520299) iš ieškovės S. K. ( - ) 1 400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam iš jų po 200 000 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinio netenkino.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 8. Ieškovė S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 9. 2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad A. K. atliekant profilaktinį... 10. 3. Teismas nepagrįstai atmetė profesoriaus habil. med. dr. A. A. G. 2009 m.... 11. 4. Teismas nepasisakė dėl ieškovų argumentų, t.y. dėl pateiktų VšĮ... 12. 5. Teismas nevertino 2009 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros... 13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo,... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 17. Byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš... 18. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose... 19. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 20. Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros... 21. Tačiau Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant dėl... 22. Sveikatos sistemos įstatyme skiriamos kelios asmens sveikatos priežiūros... 23. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre periodiniai profilaktiniai... 24. Taisyklių pirmas priedas išsamiai išvardina profilaktinių sveikatos... 25. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Kaip teisingai sprendė... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vertinant sveikatos... 27. Šioje byloje nustatyta, kad A. K. sveikatos patikrinimas buvo vykdomas... 28. Dėl įrodymų vertinimo... 29. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 30. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymo... 31. Pirmosios instancijos teismas atitinkamas išvadas padarė ištyręs ir... 32. Nenustačius gydymo įstaigos civilinė atsakomybės būtinųjų sąlygų,... 33. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 37. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos...