Byla 3K-3-202/2010

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Ceslovo Jokubausko (pranešejas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu V. T. ir V. T. kasacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovu V. T. ir V. T. ieškini atsakovei VšI Klaipedos jurininku ligoninei, dalyvaujant treciajam asmeniui V. K., del turtines ir neturtines žalos atlyginimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I. Ginco esme

4Byloje kilo gincas del turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo iš sveikatos priežiuros istaigos, civiline atsakomybe kildinant iš to, kad jos darbuotojai aplaidžiai atliko savo pareigas tikrindami asmens sveikata, del to nepastebejo sunkaus susirgimo, del kurio asmuo po šešiu menesiu mire ir kuri nustacius laiku jis butu gaves tinkama gydyma, kuris butu prailgines gyvenimo trukme ir užtikrines geresne jo kokybe.

5Ieškovai praše priteisti iš atsakoves po 519,50 Lt kas menesi turtines ir 250 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ieškovei V. T., 250 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ieškovui V. T. Ieškovai nurode, kad ieškoves sutuoktinis ir ieškovo tevas G. T. dirbo bendroveje „Laivite“ laivo antruoju mechaniku, 2004 m. vasario menesi VšI Klaipedos jurininku ligonineje jam buvo atliktas periodinis sveikatos patikrinimas, kurio metu jis buvo pripažintas galinciu dirbti laivyne, 2004 m. vasario 22 d. išplauke i jura, del pablogejusios sveikatos bukles 2004 m. liepos 15 d. buvo nušalintas nuo darbo, hospitalizuotas Vokietijos Rostoko universitetineje klinikoje, kur jam buvo diagnozuotas sunkios formos plauciu vežys, šioje ligonineje gydesi iki 2004 m. liepos 23 d., o 2004 m. rugpjucio 23 d. namuose mire. Ieškovu teigimu, atsakoves darbuotojai aplaidžiai tikrino G. T. sveikata, ir šis aplaidumas pagreitino mirti bei priverte G. T. kesti didelius skausmus; ieškovai del G. T. slaugymo ir netekties patyre neturtine žala, o ieškove – dar ir turtine žala, nes ji buvo savo sutuoktinio išlaikytine.

6II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme

7Klaipedos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškini atmete ir priteise atsakovei iš ieškovu bylinejimosi išlaidu atlyginima.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, apeliacine tvarka išnagrinejusi byla pagal ieškovu V. T. ir V. T. apeliacini skunda, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi Klaipedos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendima paliko nepakeista, priteise atsakovei iš ieškovu apeliaciniame teisme patirtu bylinejimosi išlaidu atlyginima.

9Byloje nustatyta, kad ieškoves sutuoktinis ir ieškovo tevas G. T. dirbo bendroveje „Laivite“ laivo antruoju mechaniku, 2004 m. vasario 1 d. atsakoves istaigoje Juros medicinos centre jam buvo atliktas profilaktinis periodinis sveikatos patikrinimas, kurio metu jis buvo pripažintas galinciu dirbti laivyne, 2004 m. vasario 22 d. išplauke i jura, del pablogejusios sveikatos bukles 2004 m. liepos 15 d. buvo nušalintas nuo darbo, hospitalizuotas Vokietijos Rostoko universiteto medicinos klinikos plauciu ligu skyriuje, kur jam buvo diagnozuotas sunkios formos plauciu vežys – metastazine ne smulkiuju lasteliu bronchine karcinoma, šioje ligonineje jis gydesi iki 2004 m. liepos 23 d., o 2004 m. rugpjucio 23 d. namuose mire. Ieškovai žalos atlyginimo reikalavima grinde tuo, kad atsakoves darbuotojai, atlikdami profilaktini periodini G. T. sveikatos patikrinima, neužtikrino tinkamo sveikatos priežiuros paslaugu teikimo, t. y. neivertino 2004 m. vasario 12 d. G. T. plauciu fluorogramos ir nepaskyre detalesnio plauciu ištyrimo, del to nepagristai pripažino, kad jis gali dirbti laivyne. Išvykus i reisa juroje, G. T. prasidejo dideli skausmai, jis negalejo gauti tinkamo gydymo, praejus penkiems menesiams po patikrinimo jam buvo diagnozuotas plauciu vežys, o dar po menesio ligonis mire.

10Teismai konstatavo, kad bylos irodinejimo dalykas yra pareigos teikti kvalifikuota ir rupestinga pagalba pažeidimas, žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp gydytojo nerupestingumo ir padarytos žalos. Byloje kilo gincas, ar gydymo istaigos darbuotojai, iš G. T. plauciu fluorografinio tyrimo nustate nestrukturines plauciu šaknis ir nepaskyre detalesnio plauciu ištyrimo, pagristai pripažino pacienta tinkamu dirbti laivyne, t. y. ar tinkamai atliko profesine pareiga. Ieškovai privalejo irodyti, kad, atlikus detalesni plauciu ištyrima, net ir nesant G. T. nusiskundimu, jis 2004 m. rugpjucio 23 d. nebutu mires. Teismai padare išvada, kad tokiu irodymu byloje nera, o ieškovai savo paaiškinimus grindžia prielaidomis.

11Atsakoves darbuotoju veiksmu neteisetumui irodyti ieškovai pateike A. G. teismo medicininiu tyrimu biuro 2004 m. gruodžio 10 d. teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. A-KI-21-100, kurioje konstatuota, kad 2004 m. vasario 12 d. G. T. plauciu fluorogramoje matyti dešiniojo plaucio apatines skilties vežys, kuris privalejo buti diagnozuotas tyrimo atlikimo metu ir todel G. T. neturejo buti leista išplaukti i laivo reisa; labai tiketina, kad, nustacius G. T. plauciu veži tyrimo metu ir nedelsiant pradejus gydyma, jo gyvenimo trukme galejo buti gerokai pratesta. Teismai nurode, kad šis tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutarti, todel dokumentas laikytinas ne eksperto išvada, bet rašytiniu irodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Teismu nuomone, ši specialisto išvada pagal proceso istatyme irodymams nustatytus reikalavimus negali konkuruoti ir nepaneigia byloje esanciu ekspertiziu išvadu, ekspertu paaiškinimu, medicinos specialistu pažymu (CPK 185 straipsnis). Prof. hab. dr. V. M. pažymoje nurodyta, kad fluorografijos metodas gali užfiksuoti tik toli pažengusi procesa ir visai netinka ankstyvai plauciu vežio diagnostikai, 2004 m. vasario 12 d. G. T. plauciu fluorogramoje galima buvo konstatuoti tik mažo strukturiškumo abieju plauciu šaknis, o diagnozuoti veliau nustatyta dešiniojo plaucio karcinoma buvo neimanoma. Šia pozicija patvirtina ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005 m. gruodžio 20 d. ir 2007 m. spalio 16 d. ekspertiziu aktai Nr. EDM 97/05(01) ir Nr. EDM 1(60)/07(01). 2007 m. spalio 16 d. ekspertize atlikes ekspertas K. R. D. pakartotinai ivertino mirusiojo fluorograma Nr. 76, daryta 2001 m. rugpjucio 3 d., bei fluorograma Nr. 711, daryta 2003 m. gegužes 2 d., ir konstatavo, kad jose pakitimu plauciuose nenustatyta, taip pat fluorograma Nr. 922, daryta 2004 m. vasario 12 d., ir nustate, kad joje matoma dešiniajame plautyje VIII ir IX šonkauliu užpakaliniu galu aukštyje neryškumu ribu, plaucio piešinio deformacija ir dešiniajame kardiodiafragminiame kampe pleurodiafragmines potraukos. 2007 m. spalio 16 d. pakartotines ekspertizes išvadu 4 punkte konstatuota, kad ivertinus šia fluorograma buvo reikalingas detalesnis plauciu ištyrimas, taciau šio akto išvadu 5 punkte konstatuota, jog šis atsakoves komisijos veiksmas – detalesnis plauciu neištyrimas – nesusijes priežastiniu ryšiu su G. T. mirties priežastimi; 6 punkte irodyta, kad buves blogas ir veliau kartotas mirusiojo kraujo tyrimas nera specifinis plauciu vežio požymis, todel negalima daryti išvados, jog profilaktinio sveikatos tikrinimo metu G. T. galejo buti diagnozuota liga, nuo kurios jis 2004 m. rugpjucio 23 d. mire ir kuria diagnozavus laiku jis nebutu mires. Apeliacines instancijos teismas paskyre dar viena deontologine ekspertize, iš kurios išvadu ir ekspertu paaiškinimu padare tokia pat kaip ir iš pirmiau paskirtu ekspertiziu išvada, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo metu detalesnis G. T. plauciu ištyrimas galejo buti skirtas tik esant paciento išsakytiems nusiskundimams ir medicininems indikacijoms, kuriu nagrinejamu atveju nebuvo, o plauciu fluorogramoje nustatytos nestrukturines plauciu šaknys yra budingos rukantiems asmenims ar po persirgto bronchito. Apeliacines instancijos teismas taip pat nustate, kad iki 2004 m. vasario 12 d. sveikatos patikrinimo G. T. 2002-2004 metais del peršalimo, bronchu ir plauciu ligu gydesi kitose gydymo istaigose, kur atskirais laikotarpiais jam buvo diagnozuotas gerkles ir bronchu uždegimas, umus bronchitas, plauciu uždegimas, II laipsnio prostatos hiperplazija, buvo tirtas del tuberkuliozes. Šie duomenys atsakoves buvo surinkti tik tada, kai ieškovai pareiške ieškini del žalos atlyginimo, tuo tarpu 2004 m. vasario 12 d. sveikatos patikrinimo metu G. T. medicinos specialistams nereiške nusiskundimu sveikata, neinformavo apie persirgtas ir diagnozuotas ligas, gydymasi kitose gydymo istaigose. Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme ieškove pripažino, kad medicinines apžiuros metu G. T. jautesi visiškai sveikas, jokiu nusiskundimu neturejo ir gydytojams ju neišsake. Teismai nurode, kad pagal profilaktini sveikatos patikrinima reglamentuojancius teises aktus pacientas turi pareiga atskleisti duomenis apie savo sveikatos bukle ir ši pareiga bei jos nevykdymo padariniai atsakovo gydymo istaigoje yra paviešinti, todel pacientui buvo žinomi; sveikatos priežiuros istaigos pareiga atlikti kitus, nei numatyti, tyrimus ar patikrinimus nustatyta tuomet, kai tam yra medicininiu indikaciju ar gauta paciento nusiskundimu. Teismai padare išvada, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo metu G. T. atliktu patikrinimu ir tyrimu rezultatai nerode medicininiu indikaciju itarti plauciu veži, todel, nesant paciento nusiskundimu, nebuvo pagrindo atlikti papildoma plauciu tyrima, o detalaus ištyrimo neatlikimas nesusijes priežastiniu ryšiu su po patikrinimo praejus penkiems menesiams diagnozuotu plauciu vežiu ir dar po menesio – G. T. mirtimi.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i kasacini skunda teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovai V. T. ir V. T. prašo Klaipedos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendima bei Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarti panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Teismu išvada, kad ieškovai neirode, kiek mirusiojo gyvenimas butu pratestas ir ar jis galejo buti pratestas, jeigu jo sveikatos tikrinimo metu butu diagnozuotas plauciu vežys, padaryta nepagristai. Taip pat nepagristai apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad G. T. atliktu patikrinimu ir tyrimu rezultatai nerode medicininiu indikaciju itarti plauciu veži, todel nesant paciento nusiskundimu nebuvo pagrindo atlikti papildoma plauciu ištyrima, o detalaus ištyrimo neatlikimas nesusijes priežastiniu ryšiu su po patikrinimo praejus penkiems menesiams diagnozuotu plauciu vežiu ir dar po menesio – su asmens mirtimi. Teismai neivertino aplinkybes, kad, mirusiajam dažnai sirgus bronchitu ir pneumonija, dirbant ypatingomis salygomis, esant medicinines komisijos draudimui jam dirbti su specialiomis kvepavimo priemonemis, fluorogramoje esant strukturiniu pakitimu, sumažejus mirusiojo kuno svoriui, komisija privalejo itarti veži ir nusiusti ligoni papildomiems tyrimams. Tokia praktika nurodyta ir mokslineje literaturoje. Taigi pirmiau atliktu G. T. patikrinimu ir tyrimu rezultatai rode medicinines indikacijas papildomai ištirti plaucius. Darytina išvada, kad, pažeidžiant Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, G. T. nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiuros paslaugos, todel atsakove atsakinga už pirmalaike G. T. mirti ir kasatoriams padaryta turtine bei neturtine žala.

152. Teismai pažeide CPK 185 straipsnio 1 dalyje itvirtintas irodymu vertinimo taisykles. Teismai nepagristai konstatavo, kad kasatoriai neirode atsakoves neteisetos veikos, nes ju pagrindinis argumentas del netinkamo 2004 m. vasario 12 d. fluorogramos Nr. 922 ivertinimo pagristas tik prielaida, t. y. teismo medicinos specialisto tiketina išvada, kad, dar 2004 m. vasario 12 d. nustacius G. T. plauciu veži, jo gyvenimo trukme galejo buti pratesta. Atsakoves kalte del G. T. mirties, be kitu bylos dokumentu, irodo Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialistu ekspertizes aktas Nr. EDM 1(60)/07 (01), kurio išvadu 4 punkte teigiama, kad ivertinus fluorograma Nr. 922 buvo reikalingas detalesnis plauciu ištyrimas, tas pat konstatuota ir prof. V. M. konsultacineje išvadoje.

163. Apeliacines instancijos teismas pripažino, kad byloje butina pakartotine ekspertize, kuri pašalintu kitu ekspertizes aktu prieštaringuma, ja paskyre, taciau jos rezultatais nesivadovavo. Kita vertus, pripažintina, kad ekspertizes aktas Nr. EDM 35(153)/09(01) neatitinka Teismo ekspertizes istatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimu. Taciau pripažines, kad byloje ekspertize butina, ir nepaskyres kitos ekspertizes, apeliacines instancijos teismas negalejo priimti galutinio procesinio sprendimo, nes tam nepakako irodymu. Be to, ivertinus tai, kad ekspertu nuomones del papildomu tyrimu paskyrimo pasidalijo per puse, o du iš ju net konkreciai nurode, kad jau buvo galima konstatuoti plauciu veži, ši aplinkybe turejo buti vertinama silpnesniosios šalies, t. y. paciento, naudai.

174. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos, pagal kuria teismas, spresdamas sveikatos priežiuros istaigos atsakomybes už paciento sveikatai padaryta žala klausima, gydytoju veiksmus turi vertinti ne ju rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrecioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visu galimu ir reikalingu priemoniu ir jas naudojant atidžiai, rupestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. lapkricio 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligonine, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje O. R. ir kt. v. VšI Vilniaus universiteto ligonines Santariškiu klinikos ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. D., A. D. v. VšI Kauno 2-osios klinikine ligonine, bylos Nr. 3K-3-222/2005; 2005 m. lapkricio 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. B. v. VšI Vilniaus universiteto ligonines Santariškiu klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. B. v. VšI Vilniaus universiteto ligonines Santariškiu klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Teismai neivertino, kad atsakoves darbuotojai nedejo maksimaliu atidumo, rupestingumo, demesingumo, atsargumo pastangu, o formaliai nusprende, kad, nesant paciento nusiskundimu, nera ir pagrindo atlikti papildoma darba.

18Atsiliepimu i kasacini skunda atsakove viešoji istaiga Klaipedos jurininku ligonine prašo Klaipedos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendima bei Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarti palikti nepakeistus ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

191. Kasatoriai pirmuoju kasacinio skundo argumentu nepagristai gincija teismu išvadas, kad jie neirode, kiek mirusiojo gyvenimas butu pratestas ir ar jis galejo buti pratestas, jeigu jo sveikatos tikrinimo metu butu diagnozuotas plauciu vežys, taip pat kad G. T. atliktu patikrinimu ir tyrimu rezultatai nerode medicininiu indikaciju itarti plauciu veži, todel nesant paciento nusiskundimu nebuvo pagrindo atlikti papildoma plauciu ištyrima. Šias išvadas patvirtina byloje ištirti irodymai. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2005 m. gruodžio 20 d. ekspertizes akto Nr. EDM 97/05(01) išvadu 3 punkte nurodyta, kad negalima atsakyti, ar buvo galimybe pratesti G. T. gyvenima, jei gydymas butu pradetas anksciau, nes mokslines, irodymais pagristos metodikos nenurodo statistiškai patikimos pratesto gyvenimo trukmes. Lietuvos apeliacinio teismo posedžio metu treciasis asmuo V. K., Juros medicinos centro Medicinines komisijos pirmininkas, paaiškino, kad 2004 m. vasario 12 d. Medicinines komisijos išvados Nr. 1023 irašas, jog G. T. negali dirbti su specialiomis kvepavimo priemonemis, atsirado tik kaip rezultatas kito irašo, kad jis gali dirbti laivyne su akiniais, tuo tarpu šie kliudo tinkamai naudotis specialiomis kvepavimo priemonemis. Kasatoriu teiginys, kad komisija žinojo, jog G. T. dažnai sirgo bronchitu ir kitomis plauciu ligomis, neatitinka tikroves. Pagal Juros medicinos centro veiklos proceduros, patvirtintos 2002 m. gegužes 29 d., algoritmo aprašymo 5 punkta specialistai renka išsamia anamneze apie persirgtas ligas, gydymasi ir dispanserizacija kitose asmens sveikatos priežiuros istaigose tais atvejais, kai jurininkas pateikia duomenis apie susirgimus ir gydymasi kitose gydymo istaigose po paskutinio privalomojo sveikatos tikrinimo Juros medicinos centre ir kai kyla itarimu del informacijos apie sveikatos bukle slepimo. G. T. ne karto nepateike kokios nors papildomos informacijos apie savo sveikatos bukle ar apsilankymus kitose gydymo istaigose, nusiskundimu neturejo, todel nebuvo jokio pagrindo itarti ji slepiant informacija apie savo sveikatos bukle.

202. Kasatoriai nepagristai teigia, kad teismai pažeide CPK 185 straipsnio 1 dalyje itvirtintas irodymu vertinimo taisykles. Vienas iš ekspertu, pasirašiusiu ekspertizes akta Nr. EDM 1(60)/07 (01), kuriuo remiasi kasatoriai, teismo posedyje paaiškino, kad detalesnis plauciu ištyrimas butu buves reikalingas tuo atveju, jeigu butu gauta objektyviu nusiskundimu, tuo tarpu pateiktuose duomenyse kokiu nors objektyviu priežasciu, kad butu reikeje detalesnio ištyrimo, nebuvo, taip pat kad plauciu vežys gali išsivystyti per ivairu laikotarpi ir kartais tik nustacius metastazes kituose organuose konstatuojama, jog tai metastazes nuo plauciu vežio. Aplinkybe, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo metu detalesnis G. T. plauciu ištyrimas galejo buti skirtas tik esant paciento išsakytiems nusiskundimams ir medicininems indikacijoms, kuriu šiuo atveju nebuvo, o plauciu fluorogramoje nustatyti pakitimai budingi rukantiems asmenims ar po persirgto bronchito, patvirtino ir liudytoju S. R. L. bei A. K. parodymai.

213. Kasatoriai nepagristai nurodo, kad ekspertizes aktas Nr. EDM 35(153)/09(01) neatitinka nustatytu reikalavimu, nes tokio pobudžio ekspertizems, kai tyrimo objektas yra ne mirusiojo ar nukentejusiojo kunas, o medicininiai dokumentai, negali buti pritaikyti formalus teises aktu reikalavimai. Teismo ekspertizes istatymo 24 straipsnio 3 dalies požiuriu ekspertams pateikti tyrimo objektai – medicininiai dokumentai – patys yra tam tikru medicininiu tyrimu rezultatai ir nera galimybes juos atlikti pakartotinai, todel jokie specialus tyrimai, išskyrus medicininiu dokumentu duomenu perrašyma ir interpretavima formuluojant išvada, negalejo buti ir nebuvo atlikti. Tai, kad apeliacines instancijos teismas nutartyje nepaminejo ekspertizes akto Nr. EDM 35(153)/09(01), neirodo, jog šios ekspertizes išvadomis nebuvo vadovaujamasi. Teismas nutartyje pasisake del ieškovu akcentuojamu esminiu ginco klausimu, o vien ta aplinkybe, kad šie motyvai nepakankamai išsamus, nera pagrindas naikinti sprendima, jeigu byla išspresta teisingai.

224. Kasatoriu argumentas del nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos nepagristas, nes teismai labai kruopšciai tyre bylos aplinkybes, skyre net tris teismo medicinos ekspertizes ir, neapsiribodami tik formaliu ekspertu išvadu ivertinimu, papildomai dar apklause ekspertus. Kasatoriai akcentuoja gydytojo ir paciento, kuris yra ligonis, tarpusavio santykiu aspektus, taciau šios bylos ypatumas yra tas, kad G. T., kol nepateike duomenu apie buvusius susirgimus, buvo vertinamas kaip sveikas. Atsakovas atlieka ne gydymo, bet profilaktines funkcijas, kurias vykde maksimaliai atidžiai, rupestingai ir kvalifikuotai.

23Teiseju kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Del sveikatos priežiuros istaigos, atliekancios profilaktini sveikatos patikrinima, civilines atsakomybes

26Šioje byloje keliamas klausimas del sveikatos priežiuros istaigos atsakomybes analizuotinas ne a priori, bet atsižvelgiant i konkrecioje situacijoje susiklosciusias aplinkybes, t. y. visu pirma i tai, kad atsakove ne teike butinosios medicinos pagalbos ar gydymo paslaugas, bet atliko profilaktini sveikatos tikrinima. Ši aplinkybe reiškia, kad atsakoves darbuotoju veiksmu teisetumas tikrintinas butent šios veiklos ypatumu aspektu, vadovaujantis profilaktiniu sveikatos tikrinimu vykdyma sveikatos priežiuros istaigose reglamentuojanciais teises aktais bei atsižvelgiant i konkrecioje nagrinejamoje situacijoje susiklosciusias faktines aplinkybes.

27Sveikatos sistemos istatyme skiriamos kelios asmens sveikatos priežiuros rušys, viena iš ju – prevencine medicinos pagalba, kuria, be kitu prevencines veiklos rušiu, sudaro ir profilaktiniai patikrinimai (Sveikatos sistemos istatymo 17, 18 straipsniai). Profilaktiniu sveikatos tikrinimu sveikatos priežiuros istaigose tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužes 31 d. isakymu Nr. 301. Šios Tvarkos 11 priede „Laivyno darbuotoju sveikatos tikrinimo tvarka“ nurodyta, kokioms laivyno darbuotoju profesinems grupems, kokiu periodiškumu ir kokie tyrimai turi buti atliekami, nustatytos bendros ir papildomos darbo laivyne medicinines kontraindikacijos. Pagal Tvarkos 11 priedo 3 punkta sveikata tikrinantis gydytojas tikrinamaji gali siusti (esant medicininiu indikaciju) konsultuotis pas kitus specialistus, atlikti specialius tyrimus, 4 punkte nurodyta, kad tikrinantis sveikata gydytojas turi teise gauti informacija iš visu pirmines sveikatos priežiuros istaigu, kurios tokia informacija privalo teikti. Klaipedos jurininku ligonines Juros medicinos centro nuostatu IV dalies 6 punkte nurodyta, kad viena iš šio centro veiklos krypciu yra organizuoti ir tikrinti laivyno darbuotoju sveikata vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro isakymais. Šio centro veiklos aprašyme, 2002 m. gegužes 29 d. patvirtintame vyriausiojo gydytojo, nurodyta, kad apžiuru metu gydytojai specialistai: 1) renka išsamia anamneze apie persirgtas ligas, gydymasi ir dispanserizacija kitose asmens sveikatos priežiuros istaigose, paprašo jurininko atnešti išraša iš kitos gydymo istaigos tais atvejais, jei jurininkas pateikia duomenis apie susirgimus ir gydymasi kitose gydymo istaigose po paskutinio privalomojo sveikatos tikrinimo juros centre, taip pat jei kyla itarimu del informacijos apie sveikatos bukle slepimo; 2) apžiuri ir, esant reikalui, nukreipia papildomiems tyrimams ir konsultacijoms (algoritmo aprašymo 5 dalis). Pažymetina, kad Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 12 straipsn12 4 dalyje nurodyta, jog pacientas kiek istengdamas turi suteikti sveikatos priežiuros specialistams informacijos apie savo sveikata, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetini paveldimuma ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiuros paslaugas. Iš šiu aptartu teises aktu nuostatu darytina išvada, kad, profilaktinio sveikatos tikrinimo metu atlikus visus butinus tyrimus, papildomi tyrimai arba nukreipimas pas kitus specialistus privalomai skiriami dviem atvejais: pirma, kai yra medicininiu indikaciju, t. y. kai yra pagrindas itarti sveikatos sutrikima, del kurio draudžiamas arba ribojamas darbas laivyne, ir antra, kai iš asmens, besitikrinancio sveikata, gaunama informacijos apie jo susirgimus (gydymasi kitose sveikatos priežiuros istaigose) ar nusiskundimu. Šiais atvejais tikrinantis sveikata gydytojas taip pat privalo pareikalauti informacijos (duomenu apie asmens sveikata) iš pacientui sveikatos priežiuros paslaugas teikusiu sveikatos priežiuros istaigu.

28Vertinant sveikatos tikrinima vykdancios sveikatos priežiuros istaigos darbuotoju veiksmus teisetumo aspektu, privalu atsižvelgti i tai, kad skiriasi gydancio ir sveikata tikrinancio gydytojo veiksmu kryptingumas. Gydytojas, tikrinantis asmens sveikata, skirtingai nuo gydancio gydytojo, paprastai neturi arba nepakankamai turi pirmines informacijos (objektyvios – klinikiniu duomenu, bei subjektyvios – paciento nusiskundimu), kad galetu itarti paciento sveikatos sutrikimus, nes sveikata besitikrinantis asmuo paprastai jauciasi sveikas. Taigi pagrindiniai šaltiniai, duodantys pagrindo imtis papildomu veiksmu, yra sveikatos tikrinimo metu atliktu tyrimu duomenys bei paciento pateikti duomenys iš jo medicininiu dokumentu arba nusiskundimai sveikatos bukle. Reikalauti iš gydytojo surinkti visa medžiaga apie paciento gydyma kitose sveikatos priežiuros istaigose bei atlikti visus imanomus asmens sveikatos bukles tyrimus nera istatyminio pagrindo, toks ipareigojimas pažeistu ir teisingumo bei protingumo principus.

29Šioje byloje nustatyta, kad G. T. sveikatos patikrinimas buvo vykdomas laikantis teises aktu reikalavimu, t. y. buvo atlikti visi teises aktuose nustatyti tyrimai, sveikata tikrino visi nurodyti gydytojai specialistai, medicininiu kontraindikaciju, kurioms esant darbas laivyne negalimas, tikrinimo metu nebuvo nustatyta. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismai taip pat nustate, kad, nors atsakoves istaigoje buvo viešai paskelbta informacija apie paciento pareiga atskleisti duomenis apie savo sveikatos bukle ir šios pareigos nevykdymo padarinius, G. T. jo sveikatos bukle tikrinusiems gydytojams nesiskunde sveikatos sutrikimais, nepraneše apie tai, kad per 2002-2004 metus kitose sveikatos priežiuros istaigose kelis kartus gydesi del peršalimo, bronchu ir plauciu ligu, buvo tirtas del tuberkuliozes. Taigi gydytojai, neturedami pakankamai informacijos, neturejo pagrindo atlikti papildomus tyrimus. Tai, kad sveikatos patikrinimas buvo atliktas ne formaliai, o rupestingai ir atsakingai, patvirtina aplinkybes, susijusios su G. T. kraujo tyrimu duomenu ivertinimu ir pakartotiniu šio tyrimo atlikimu: išvada del G. T. tinkamumo dirbti juroje buvo pasirašyta tik po to, kai po penkiu dienu buvo atliktas pakartotinis kraujo tyrimas, kurio rodikliai, skirtingai nei prieš tai atlikto tyrimo, buvo geri.

30Kasatoriai teigia, kad atsakoves darbuotojai savo pareigas atliko aplaidžiai, ir toki teigini grindžia netinkamu atsakoves darbuotoju atliktu 2004 m. vasario 12 d. G. T. plauciu fluorogramos Nr. 922 vertinimu. Ju isitikinimu, iš šios fluorogramos buvo galima itarti plauciu veži, tai esa patvirtina ir kasatoriu prašymu atlikto tyrimo pagrindu A. G. teismo medicininiu tyrimu biuro pateikta 2004 m. gruodžio 10 d. konsultacine išvada, kurios 2 punkte nurodyta, kad G. T. 2004 m. vasario 12 d. darytoje plauciu fluorogramoje matomas dešinio plaucio apatines skilties vežys, kuris privalejo buti diagnozuotas dar 2004 m. vasario 12 d, ir todel jam neturejo buti leista išplaukti i laivo reisa.

31Su tokiais argumentais sutikti negalima. I klausima, ar atsakoves darbuotojai galejo nustatyti (ar bent jau itarti) vežini susirgima iš G. T. sveikatos patikrinimo metu atliktos jo plauciu fluorogramos ir ar teismai tinkamai kvalifikavo atsakoves darbuotoju veiksmus, galima atsakyti tik patikrinus, ar teismai ištyre ir ivertino visus byloje esancius irodymus laikydamiesi irodinejimo ir irodymu vertinimo taisykliu. A. G. teismo medicininiu tyrimu biuro 2004 m. gruodžio 10 d. konsultacineje išvadoje konstatuota, kad vežys buvo matomas iš plauciu fluorogramos ir privalejo buti diagnozuotas 2004 m. vasario 12 d., t. y. sveikatos patikrinimo metu. Taciau šis dokumentas yra tik vienas iš irodymu (be to, teismu teisingai ivertintas kaip rašytinis irodymas, bet ne kaip eksperto išvada, nes tyrimas atliktas ne pagal teismo nutarti), tuo tarpu galutines išvadas galima padaryti tik surinkus pakankamai irodymu ir ivertinus ju viseta. Teismai, siekdami išsiaiškinti šia itin svarbia nagrinejamai bylai aplinkybe, t. y. ar buvo pagrindas atsakoves darbuotojams sveikatos patikrinimo metu itarti vežini susirgima ir skirti papildomus tyrimus arba nukreipti G. T. pas atitinkamus specialistus, emesi visu galimu procesiniu priemoniu – ne tik tyre ir vertino surinktus rašytinius irodymus, apklause dalyvaujancius byloje asmenis, bet ir skyre net tris ekspertizes, be to, kad butu pašalinti visi galimi neatitikimai, papildomai apklause ekspertizes atlikusius ekspertus teismo posedžiu metu. Teismu išvados, kad nebuvo indikaciju itarti plauciu veži, pripažintinos teisetomis ir pagristomis, nes padarytos ištyrus ir ivertinus irodymus laikantis irodymu vertinimo taisykliu, išsamiai motyvuojant sprendime ir nutartyje. Kasatoriu argumentus, susijusius su ekspertu išvadu prieštaringumu ir netinkamu vertinimu, paneigia teismu sprendimo ir nutarties motyvuojamosiose dalyse išdestyti išsamus argumentai, patvirtinantys, jog teismai tinkamai vertino ekspertu išvadas ir galutinius sprendimus prieme tik pašaline galimus ju neatitikimus. Tai, kad apeliacines instancijos teismas nutartyje nenurode ekspertizes akto Nr. EDM 35(153)/09(01), nereiškia, jog šios ekspertizes išvadomis nebuvo vadovaujamasi, be to, šis pažeidimas visos teismo nutarties motyvacijos kontekste vertintinas kaip formalus, nekeiciantis teismo nutarties turinio. Kasatoriai taip pat nurodo, kad buvo pakankamai faktiniu aplinkybiu, kurios galejo duoti pagrinda gydytojams itarti veži (G. T. kuno svorio sumažejimas, draudimas jam dirbti su specialiomis kvepavimo priemonemis ir kt.), taciau teismai, vertindami atsakoves darbuotoju veiksmus, i tai neatsižvelge. Pažymetina, kad šie teiginiai susije su faktiniu aplinkybiu nustatymu (tai nera kasacinio teismo kompetencija, CPK 353 straipsnio 1 dalis), be to, juos paneigia ekspertu išvados ir paaiškinimai, duoti teismo posedžiu metu.

32Konstatuotina, kad teismai nepažeide irodymu vertinimo taisykliu, itvirtintu CPK 185 straipsnyje, ir padare pagrista išvada, jog atsakoves darbuotojai neturejo pagrindo iš G. T. sveikatos patikrinimo metu atliktos fluorogramos Nr. 922 itarti plauciu veži. Tokia išvada išplaukia iš byloje ištirtu ir ivertintu specialistu ir ekspertu išvadu, ekspertu paaiškinimu, kad fluorografijos metodas netinka ankstyvai plauciu vežio diagnostikai ir kad buvo galima konstatuoti tik strukturiškai pakitusias plauciu šaknis, kurios nera budingas vežio požymis, taciau yra budingos ilga laika rukantiems žmonems.

33Iš to, kas išdestyta, kasacinio teismo teiseju kolegija daro išvada, kad teismai pagristai nenustate atsakovo (jo darbuotoju) neteisetu veiksmu kaip vienos iš civilines atsakomybes salygos (CK 6.246 straipsnis).

34Kasatoriai, teigdami, kad šia byla nagrineje pirmosios ir apeliacines instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos civilinese bylose del sveikatos priežiuros istaigu civilines atsakomybes taikymo, neatsižvelge i šios bylos specifika, t. y. i tai, kad šioje byloje sveikatos priežiuros istaiga teike ne gydymo, bet sveikatos patikrinimo paslaugas. Taigi šiuo atveju negali buti tiesiogiai vadovaujamasi kasacinio teismo praktika, suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiamas gydanciu gydytoju atsakomybes klausimas. Kita vertus, tai nereiškia, kad istaigai, vykdanciai profilaktini sveikatos patikrinima (jos darbuotojams), netaikomi aukštesni profesines atsakomybes standartai ir kad ji neturi atidumo, rupestingumo ir atsargumo pareigos, taciau šios pareigos turinys objektyviai skiriasi, nes skiriasi atliekamu veiksmu pobudis ir siekiamas tikslas. Negalima kelti asmeniui jo galimybes ir kompetencija viršijanciu reikalavimu, be to, sprendžiant del sveikatos priežiuros, atliekancios asmens sveikatos profilaktini patikrinima, atsakomybes, butina atsižvelgti ir i tai, ar savo pareigas tinkamai atliko kita šio santykio šalis – pacientas, nes visais atvejais turetu buti vadovaujamasi Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 1 straipsnio 2 dalyje itvirtinta nuostata, kad paciento ir sveikatos priežiuros specialistu, sveikatos priežiuros istaigu santykiai yra grindžiami savitarpio pagarbos, supratimo ir pagalbos principais.

35Kasacinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad atsakoves veiksmai pagristai nepripažinti neteisetais. Nesant nustatytu neteisetu veiksmu, nera pagrindo taikyti civiline atsakomybe, nes veiksmu neteisetumas – butina atsakomybes salyga (CPK 6.246 straipsnis). Del to šioje nutartyje neanalizuojamas kitu civilines atsakomybes salygu – žalos, kaltes ir priežastinio ryšio – buvimo klausimas. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismai teisingai išnagrinejo byla ir prieme teisetus ir pagristus sprendima bei nutarti, kuriu naikinti kasacinio skundo argumentais nera pagrindo.

36Atmetus kasacini skunda, valstybei kasatoriu priteistinas išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, ir kitu butinu ir pagristu išlaidu, patirtu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 94,08 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

37Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Klaipedos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendima ir Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarti palikti nepakeistus.

39Priteisti valstybei iš ieškovu V. T. (duomenys neskelbtini) ir V. T. (duomenys neskelbtini) 94,08 Lt (devyniasdešimt keturis litus 8 ct) bylinejimosi išlaidu atlyginimo.

40Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 3. I. Ginco esme... 4. Byloje kilo gincas del turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo iš... 5. Ieškovai praše priteisti iš atsakoves po 519,50 Lt kas menesi turtines ir... 6. II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme... 7. Klaipedos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškini atmete... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 9. Byloje nustatyta, kad ieškoves sutuoktinis ir ieškovo tevas G. T. dirbo... 10. Teismai konstatavo, kad bylos irodinejimo dalykas yra pareigos teikti... 11. Atsakoves darbuotoju veiksmu neteisetumui irodyti ieškovai pateike A. G.... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i kasacini skunda teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovai V. T. ir V. T. prašo Klaipedos apygardos teismo... 14. 1. Teismu išvada, kad ieškovai neirode, kiek mirusiojo gyvenimas butu... 15. 2. Teismai pažeide CPK 185 straipsnio 1 dalyje itvirtintas irodymu vertinimo... 16. 3. Apeliacines instancijos teismas pripažino, kad byloje butina pakartotine... 17. 4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos, pagal kuria... 18. Atsiliepimu i kasacini skunda atsakove viešoji istaiga Klaipedos jurininku... 19. 1. Kasatoriai pirmuoju kasacinio skundo argumentu nepagristai gincija teismu... 20. 2. Kasatoriai nepagristai teigia, kad teismai pažeide CPK 185 straipsnio 1... 21. 3. Kasatoriai nepagristai nurodo, kad ekspertizes aktas Nr. EDM 35(153)/09(01)... 22. 4. Kasatoriu argumentas del nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos... 23. Teiseju kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Del sveikatos priežiuros istaigos, atliekancios profilaktini sveikatos... 26. Šioje byloje keliamas klausimas del sveikatos priežiuros istaigos atsakomybes... 27. Sveikatos sistemos istatyme skiriamos kelios asmens sveikatos priežiuros... 28. Vertinant sveikatos tikrinima vykdancios sveikatos priežiuros istaigos... 29. Šioje byloje nustatyta, kad G. T. sveikatos patikrinimas buvo vykdomas... 30. Kasatoriai teigia, kad atsakoves darbuotojai savo pareigas atliko aplaidžiai,... 31. Su tokiais argumentais sutikti negalima. I klausima, ar atsakoves darbuotojai... 32. Konstatuotina, kad teismai nepažeide irodymu vertinimo taisykliu, itvirtintu... 33. Iš to, kas išdestyta, kasacinio teismo teiseju kolegija daro išvada, kad... 34. Kasatoriai, teigdami, kad šia byla nagrineje pirmosios ir apeliacines... 35. Kasacinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad atsakoves veiksmai pagristai... 36. Atmetus kasacini skunda, valstybei kasatoriu priteistinas išlaidu, susijusiu... 37. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 38. Klaipedos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendima ir Lietuvos... 39. Priteisti valstybei iš ieškovu V. T. (duomenys neskelbtini) ir V. T.... 40. Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir...