Byla e2A-659-210/2018
Dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7141-1029/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui T. L. dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 913,30 Eur skolą, 1788,25 Eur delspinigius, 91,33 Eur baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 63,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

62. Ieškovės procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimas teisme negautas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. birželio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. L. 913,30 Eur skolą, 300 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1213,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,37 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai. Likusius ieškovės reikalavimus atmetė.

94. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pirmine kreditore ar ieškove, teismas iš atsakovo priteisė 913,30 Eur skolą ieškovės naudai.

105. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytą sutartį teismas kvalifikavo kaip vartojimo sutartį ir ex officio (savo iniciatyva) ėmėsi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po 11 (vienuolikos) metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir po 9 (devynerių) metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradine kreditore, taip pat į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, ir į delspinigių susidarymo laikotarpį (3916 dienų), ir sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė šiuo atveju nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrįsta mažinti šioje byloje netesybas, atsižvelgiant į skolos sumą bei abiejų šalių elgesį iki 300 Eur sumos, kuri, teismo manymu, pilnai kompensuoja ieškovės nuostolius dėl atsakovo prievolės neįvykdymo.

116. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 91,33 Eur baudą už nepateikimą duomenų apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, pripažindamas, kad prašoma priteisti iš atsakovo bauda siekiama nubausti atsakovą, o ne kompensuoti galimai patirtus ieškovės nuostolius.

127. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1213,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,37 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

148. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimo už akių dalį – priteistą 300,00 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 1 788,25 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); priteisti 91,33 Eur dydžio baudą; atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (913,30 Eur skolos, 1 788,25 Eur palūkanų, 91,33 Eur baudos, kitų sumų), likusią skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti prašo nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

158.1. Apeliantės įsitikinimu, sprendimo už akių dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti 1 488,25 Eur (1 788,25 Eur – 300,00 Eur) dydžio delspinigius yra nepagrįsta, neproporcinga, neteisinga, neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros apeliantės atžvilgiu, o priteista 300,00 Eur dydžio delspinigių suma yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui, pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu, todėl, apelianto nuomone, skundžiama teismo sprendimo už akių dalis pažeidžia jos teisėtus ir pagrįstus interesus bei lūkesčius. Iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, ar teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį.

168.2. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl LR vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, nes jis buvo priimtas ir įsigaliojo 2011-04-11, o jo 41 straipsnyje aiškiai yra nurodyta, kad LR vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d. Teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą, nepriteisė baudos, motyvuodamas tai tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas visiškai nevertino tai, kad ieškovė prašė ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos pati sumažino iki 0,05 proc.

178.3. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, apeliantės nuomone, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas nevertino aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu: nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi (ir toliau elgiasi) nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengia įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, apeliantė mano, kad negali visa atsakomybės našta perkeliama vien tik kreditoriui.

18Teismas

konstatuoja:

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

209. Byloje kilo ginčas dėl delspinigių pagal išperkamosios nuomos sutartį sumažinimo ir baudos nepriteisimo.

21Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo

2210. Apeliantė įrodinėja, jog išperkamosios nuomos sutarčiai netaikomos įstatymo nuostatos, ginančios vartotojo interesus, todėl nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu.

2311. Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nesirėmė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, kadangi nagrinėjamoje byloje sutartis yra sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai taikytos materialinės teisės normos atmetamas.

2412. Pasisakant dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2012 išaiškinta, jog sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Taigi, vienas iš esminių vartojimo sutarties požymių yra prekių ir paslaugų įsigijimo tikslas – savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Be kita ko, kasacinės instancijos teismas nurodė ir tai, jog teismas turi pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis).

2513. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas 2007 m. liepos 12 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 707636195 pagrindu įsigijo prekę (daiktą) – mobilųjį telefoną „NOKIA N95“, byloje nesant įrodymų, kad telefonas skirtas ne savo asmeniniams, ne šeimos ir ne namų ūkio poreikiams tenkinti, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kvalifikuoti teisinį santykį kaip vartojimo ir ex officio ėmėsi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos.

2614. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatos ginčo išperkamosios nuomos sutarties 2007 m. liepos 12 d. sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016). Nagrinėjamu atveju teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 300 Eur, apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Be to, atsižvelgta į tai, kad ieškovė nesiėmė priemonių savalaikiai išieškoti skolą, savo teisių neįgyvendino laiku, todėl tokie ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias didžiąją skolos dalį sudarančias netesybas.

27Dėl netesybų sumažinimo

2815. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas prašomas priteisti palūkanas sumažino nuo 1 788,25 Eur iki 300 Eur sumos ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl 91,33 Eur dydžio baudos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamų teismo sprendimo už akių dalių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

2916. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „A.“ dėl skolos, delspinigių priteisimo ir nuostolių atlyginimo, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

3017. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

3118. Apeliantės teigimu, teismo sumažinti ir priteisti 300 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, o iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, ar teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

3219. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos sumažindamas netesybas nuo 1 788,25 Eur iki 300 Eur, tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl skolininkas laikytinas vartotoju, taigi – silpnesniąja sandorio šalimi, be to, kreditorė ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, nepateikė įrodymų apie turėtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktinę bylos medžiagą, pažymi, kad priešingai, nei nurodo apeliantė, aplinkybės, jog po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ieškovė dėjo visas pastangas skolą išieškoti ikiteisminėmis priemonėmis, nepaneigia teismo išvados dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą. Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurios patvirtintų pagrįstą jos lūkestį dėl atsakovo atsiskaitymo nesikreipus į teismą. Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovo skola tik didėjo. Tuo tarpu apeliantės prašomos priteisti netesybos, skaičiuojamos net už 3916 dienų, viršija pačią skolą beveik dvigubai. Akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos, jas skaičiuojant dar ir už tokį ilgą terminą, kuris susidarė ir dėl to, kad pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę, negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, už kurį delspinigiai skaičiuotini, kaip vieną iš delspinigių sumažinimo būdų. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, jog didelę netesybų sumą pagrindžia atsakovo vengimas atsiskaityti ilgą laiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ilgą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nulėmė ne tik atsakovo vengimas vykdyti prievolę, bet ir paties kredito davėjo pasyvumas.

3320. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams, o spręsti dėl konkretaus delspinigių sumažinimo dydžio yra teismo diskrecija.

34Dėl baudos priteisimo

3521. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 išaiškino, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005 ir kt.).

3622. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė prašė teismo priteisti iš atsakovo 91,33 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, atsakovui nevykdant pareigos pateikti kreditoriui duomenis apie gyvenamosios (deklaruotos) vietos pasikeitimą (sutarties 5.2.p., 5.5.p., 11.2.p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad CK 6.71– 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos, todėl nesant duomenų, kad prašoma priteisti bauda yra už nepateikimą duomenų apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą bei remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliantei neįrodinėjant tokių nuostolių dydžio, apeliantės prašoma priteisti bauda už sutarties 5.2.p. ir 5.5.p., 11.2. p. punktus pažeidimą negalėjo būti priteista, nes jos dydis apima prašomus priteisti delspinigius (CK 6.73 straipsnis).

3723. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar jį keisti apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš... 6. 2. Ieškovės procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, per teismo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. birželio 21 d.... 9. 4. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su... 10. 5. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytą sutartį... 11. 6. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 91,33 Eur... 12. 7. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio procesinės... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. 8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti... 15. 8.1. Apeliantės įsitikinimu, sprendimo už akių dalis, kuria atmestas... 16. 8.2. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis,... 17. 8.3. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę,... 18. Teismas... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. 9. Byloje kilo ginčas dėl delspinigių pagal išperkamosios nuomos sutartį... 21. Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo... 22. 10. Apeliantė įrodinėja, jog išperkamosios nuomos sutarčiai netaikomos... 23. 11. Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos... 24. 12. Pasisakant dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, nurodoma, kad... 25. 13. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas 2007 m. liepos 12 d. išperkamosios... 26. 14. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad LR Vartojimo kredito įstatymo... 27. Dėl netesybų sumažinimo... 28. 15. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 29. 16. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti... 30. 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką,... 31. 18. Apeliantės teigimu, teismo sumažinti ir priteisti 300 Eur dydžio... 32. 19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos sumažindamas netesybas nuo 1... 33. 20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant... 34. Dėl baudos priteisimo... 35. 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 36. 22. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė prašė teismo priteisti iš atsakovo... 37. 23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 38. Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 39. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 21 d....