Byla 2-796-157/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla Nr. B2-1503-230/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elodena“ pareiškimą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės individualiosios įmonės ,,Aumora“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla Nr. B2-1503-230/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elodena“ pareiškimą.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
        1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Elodena“ (toliau – UAB „Elodena“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės individualiosios įmonės ,,Aumora“ (toliau – IĮ ,,Aumora“, atsakovė) bankroto bylą dėl šios nemokumo. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė ir jos savininkas R. M. yra skolingi 9 136,30 Eur, ir ši skola yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris iki šiol antstolio nėra įvykdytas; kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įspėjo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovė neatsiskaitys; kad skola nepadengta.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi iškėlė atsakovės IĮ ,,Aumora“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė mažąją bendriją „Bankroto paslaugos“ (toliau – MB ,,Bankroto paslaugos“), įmonės savininką R. M. įtraukė dalyvauti byloje bendraatsakoviu, atsakovės turtui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – areštą.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė, kurios vadovas ir savininkas yra R. M., įregistruota 2008 m. kovo 21 d.; kad pagal 2015 metų balanso duomenis jos turtas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 sudarė 92 114 Eur (ilgalaikis turtas – 87 559 Eur, trumpalaikis turtas – 4 555 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 17 326 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 14 024 Eur; kad pagal 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitą grynasis pelnas sudarė 4 995 Eur; kad pagal 2016-11-30 balanso duomenis jos turtas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-11-30 sudarė 28 528 Eur (ilgalaikis turtas – 28 398 Eur, trumpalaikis turtas – 130 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 26 244 Eur; kad pagal 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitą grynasis pelnas sudarė 781 Eur.
  3. Teismas, remdamasis atsakovės pateikta informacija, nustatė, kad turimą ilgalaikį materialųjį turtą sudaro – krautuvas „Giant 4548 Tendo HD“, kurio likutinė vertė – 27 254,28 Eur, ir automobilis Ford Galaxy, kurio likutinė vertė – 1 Eur; kad 2017-01-25 kreditorių sąraše 5 kreditoriai su 27 650,50 Eur reikalavimų suma; kad šios skolos pradelstos, nes nėra duomenų apie tai, jog skolų VMI prie LR FM, VSDFV mokėjimas būtų atidėtas ar išdėstytas, skolos UAB „Tele 2“ mokėjimo terminas suėjo 2016-12-12, skola kreditorei UAB „Elodena“ išieškoma priverstine tvarka, o skola UAB „Arvi fertis“ atsiradusi dar 2014 m.
  4. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. teismo įsakymu iš atsakovės priteisė UAB „Jūrės medis“ 3 205,47 Eur skolą su 6 proc. dydžio procesinėmis palūkanomis, 323 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 2015-05-27 šiai išduotas vykdomasis dokumentas; kad šio teismo 2015 m. birželio 5 d. teismo įsakymu iš atsakovės priteista išieškoti UAB „Bendida“ 1 103,45 Eur skolą, 109,45 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, 97 Eur bylinėjimosi išlaidas, o 2015-07-03 šiai išduotas vykdomasis dokumentas; kad nėra duomenų apie šių sprendimų įvykdymą, tokie duomenys nepateikti ir šioje byloje.
  5. Teismas, remdamasis VSDFV 2017-02-08 duomenis, nustatė, kad atsakovė apdraustųjų asmenų (darbuotojų) neturi, o skola šiam biudžetui – 2 682,69 Eur, kuri 2016-02-02 buvo 1 052,68 Eur. Pagal VMI prie LR FM 2017-02-10 duomenis teismas nustatė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka valstybės, savivaldybių biudžetams yra 11 915,42 Eur. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, o pagal VĮ „Regitra“ duomenis – taip pat nėra jos vardu registruotų transporto priemonių. Iš R. M. paaiškinamojo rašto nustatė, kad įmonė vykdė pjuvenų briketų gamybą, pardavimą, kol dėl asmeninės savininko skolos antstolis areštavo jos banko sąskaitas, nuskaitė ten buvusius 5 117,52 Eur.
  6. Teismas atmetė atsakovės vadovo argumentus, kad sprendžiant dėl įmonės nemokumo vertintinas ne tik pastarajai, bet ir jos savininkui priklausantis turtas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1103/2013).
  7. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų, 2 straipsnio 8 dalies, 10 straipsnio 3 dalies normomis teismas nusprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl keltina jos bankroto byla; kad bankrutavusios įmonės savininkas R. M. įtrauktinas į bylą bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004); kad bankroto administratoriumi paskirtina MB „Bankroto paslaugos“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 2, 4 dalys).

4III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

5

  1. Atskirajame skunde atsakovė IĮ ,,Aumora“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti jos bankroto bylą.
  2. Atsakovė nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas pažeidė proceso normas ir bankroto bylą iškėlė nepagrįstai, nes netinkamai nustatė atsakovei priklausančio turto masę ir kreditorinių įsipareigojimų dydį, išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos faktinių aplinkybių, apsiribodamas vien tik formaliu jų įvertinimu. Tuo tarpu teismui pateikti dokumentai patvirtina tai, kad atsakovė turi turto – minėtą krautuvą ,,Giant 4548 Tendo HD“, automobilį Ford Galaxy. Be to, su kreditorėmis UAB „Bendida“ ir UAB „Jūrės medis“ yra atsiskaityta.
    2. Teismas pažeidė bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, nes nenustatė faktinių aplinkybių, kurios paneigia išvadą, kad atsakovė – nemokus rinkos dalyvis, ateityje negalėsiantis vykdyti turimų įsipareigojimų – šiuo metu yra reali galimybė nuomoti krautuvą, o gautomis pajamomis padengti kreditorių reikalavimus, kurie nėra itin dideli; atsakovė domisi Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės suteikiama galimybe gauti paramą verslo kūrimui ir plėtrai kaimo vietovėje; kad įmonė, sėkmingai veikusi iki savininko asmeninių skolų išieškojimo, neatmeta galimybės atgaivinti verslą ir, gavus paramą, jį toliau vykdyti, atsiskaityti su kreditoriais.
    3. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti jos savininko R. M. turtą.
  1. Pareiškėja UAB „Elodena“ atsiliepime į atsakovės IĮ ,,Aumora“ atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o priešingu atveju – skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Atsakovės atskirasis skundas negalėjo būti priimtas ir turėjo būti jai grąžintas, nes yra galimai praleistas terminas šiam pateikti, neprašyta jį pratęsti ar atnaujinti, nenurodyta jokių praleidimo priežasčių (ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis, CPK 77-78 straipsniai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1297-180/2015). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas negali pradėti šio proceso (CPK 315 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 2 dalis).
    2. Tuo atveju, jeigu atsakovės skundas būtų nagrinėjamas, atmestini argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nes teismas įvertino visą atsakovės turimą turtą ir jį nurodė skundžiamoje nutartyje. Be to, atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie atsiskaitymą su kreditorėmis UAB „Bendita“ ir UAB „Jūratės medis“, todėl pagrįsta teismo išvada, kad byloje šis faktas nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis), nes pagal teismų praktikoje taikomą teisės doktrinoje žinomą contra spoliatorem prezumpciją, tuo atveju, jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, – laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
    3. Atsakovė be UAB „Bendita“ ir UAB „Jūratės medis“ dar 5 kreditoriams yra skolinga 27 997,16 Eur, todėl bendra skola sudarytų 32 835,53 Eur. Be to, tai – skola be kreditoriams priteistų metinių palūkanų, kurios skaičiuotinos iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir bus patikslintos (pvz.: skola pareiškėjai su palūkanomis yra 9 358,29 Eur). Tuo tarpu pagal atsakovės 2016-11-30 balansą įmonės turtas sudarė 28 528 Eur, o turto vertė 2017-01-25 buvo 27 255,28 Eur, kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Šiuos faktus teismas išnagrinėjo ir įvertino. Byloje nustatyta, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų, t. y. neatsiskaito su kreditoriais, atsiskaitymo terminas yra pradelstas, o pradelsti įsipareigojimai (27 997,16 Eur arba 32 835,53 Eur) viršija pusę jos turimo turto vertės, t. y. 13 627,64 Eur (27 255,28 Eur / 2 = 13 627,64 Eur). Todėl visiškai pagrįsta teismo išvada, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
    4. Teismas, vertindamas atsakovės turtą, teisėtai ir pagrįstai į jo vertę neįtraukė įmonės savininkui priklausančio turto (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1995-241/2016 etc.).
    5. Atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti atsakovės argumentai, susiję su galimybėmis toliau tęsti veiklą, nes pagal byloje esančius duomenis jos skolos susidarė 2014-2015 m., tačiau nuo to momento iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė ir jos savininkas nesiėmė jokių veiksmų tam, jog būtų atkurtas mokumas, – nepateikta jokių konkrečių duomenų apie realią galimybę gauti paramą ir atitikimą paramos gavėjui keliamiems reikalavimams. Atsakovė buvo įspėta apie ketinimą jai kelti bankroto bylą, jeigu neatsiskaitys, tačiau to nepadarė, o tai rodo jos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

6Teismas

konstatuoja:

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsakovei IĮ ,,Aumora“ iškelta bankroto byla.
  2. Prieš nagrinėjant apeliantės atsakovės IĮ ,,Aumora“ skundo argumentus pažymėtina tai, kad pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti, nes teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, yra ne kartą nurodę, kad šios CPK taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai. Todėl taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujančius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis); dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nurodantys, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13 straipsniai). Šie nurodymai tiesiogiai suformuluoti apibrėžiant šalių procesines teises bei pareigas (CPK 42, 178 straipsniai). (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015 etc.). Tuo pat metu apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas yra viešojo intereso sritis, todėl tais atvejais, kai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nepateikiami arba savo iniciatyva nepavyksta gauti naujausių duomenų apie įmonės faktinę turtinę padėtį, – mokumas ar nemokumas nustatomas pagal vėliausius prieinamus viešus duomenis apie įmonės turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1877/2011).
  3. Taigi apeliantė atsakovė IĮ ,,Aumora“, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi ir remdamasi įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, privalo įrodyti jos teigiamas aplinkybes, o taip pat tai, kad įmonė yra veikianti, perspektyvi, o nustatytos skolos nenulemia jos nemokumo (CPK 178 straipsnis).
  4. Apeliacinis teismas sprendžia, kad skunde pateikiami argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).
  5. Nagrinėjant atskirojo skundo motyvus pirmiausiai pažymėtina tai, kad apeliantė, kaip jau minėta, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įmonės turto bei jos skolų santykio, apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra taip pat ir faktines aplinkybes nagrinėjantis teismas (CPK 314 straipsnis), nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skundo teiginius, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal teismų įsakymus su kreditorėmis UAB „Bendita“ ir UAB „Jūratės medis“ yra visiškai atsiskaityta. Beje, tokie įrodymai, akivaizdu, yra pačios atsakovės dispozicijoje. Apeliaciniam teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų apie įmonės ūkinės finansinės būklės esminius teigiamus pasikeitimus, tai yra, leidžiančius spręsti apie tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu – praėjus porai mėnesių nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo, yra priimta darbuotojų, pelningai išnuomotas turimas turtas, gaunamos pajamos, sprendžiama dėl paramos gavimo, sudaromos sutartys ir kt. Priešingai, vien atsakovės skola VSDFV biudžetui, kuri 2016-02-02 buvo 1 052,68 Eur, 2017-02-08 – 2 682,69 Eur, remiantis viešaisiais duomenimis (http://rekvizitai.vz.lt) 2017-04-05 padidėjo iki 2 985,17 Eur. Taigi apeliantė pati nepasinaudojo savo proceso teise teikti šios instancijos teismui papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis), o taip pat neįvykdė šioje nutartyje aukščiau nurodytos procesinės pareigos įrodyti pirmiau minėtas aplinkybes, kuriomis remiamasi (CPK 178 straipsnis).
  6. Antra, teismas, aiškindamas bei taikydamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normą, tai yra nustatydamas įmonės turimo turto bei pradelstų skolų santykį ir spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, visiškai pagrįstai nevertino jos savininko R. M. turto. Teisėjų kolegija čia pažymi, kad pareiškėja UAB „Elodena“ atsiliepime į ši atskirąjį skundą teisingai nurodė, kad apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose šiuo klausimu yra vienareikšmiai išaiškinta, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje remiamasi būtent įmonės turimo turto bei jos pradelstų skolų santykiu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1995-241/2016 etc.).
  7. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovės IĮ ,,Aumora“ bankroto bylą, o šios atskirajame skunde nurodyti argumentai, nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista, skundas atmetamas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai, CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 302, 338 straipsniai). Teismas nenagrinėja kitų atsakovės ir pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, nes, kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai