Byla 2-1877/2011
Dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo E. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Zonula“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Zonula“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo E. P. .

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. B. prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Zonula“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nurodė, kad atsakovas negrąžina 150 000 Lt avanso ir nevykdo kitų sandoriais priimtų turtinių įsipareigojimų, taip pat nepajėgus atsikaityti su kitais kreditoriais, todėl jam keltina bankroto byla. Atsakovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko. Nurodė, jog įmonė realizuoja savo turtą tam, kad galėtų atsiskaityti su ieškovu. Trečiojo asmens E. P. manymu atsakovui bankroto byla keltina, o bankroto administratoriumi paskirtinas UAB „Verslo administravimo kompanija“. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaito už suteiktą paskolą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Zonula“ bei jo administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“. Teismas nurodė, kad nors atsakovo įsipareigojimai neviršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, tačiau jis juridinių asmenų registrui nepateikė įmonės 2009 ūkinių finansinių metų atskaitomybės, tai yra nevykdo pareigos atskleisti finansinius dokumentus, taip pat nevykdo Įmonių bankroto įstatymo ir teismo įpareigojimų juos pateikti. Atsakovo skola ieškovui bei trečiajam asmeniui sudaro 950 000 Lt, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas negalės tinkamai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, taigi jis yra nemokus. Sprendžiant bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į mažesnį UAB „Verslo administravimo kompanija“ įmonės užimtumą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Zonula“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nutartis yra teisiškai nepagrįsta, nes teismas apie apelianto nemokumą sprendė neįsigilinęs į bylos esmę, neišsiaiškinęs visų šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais konkrečiais argumentais:

  1. Apeliantas yra moki ir vykdanti veiklą įmonė. Su ieškovu apeliantas negali atsiskaityti dėl trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų.
  2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apelianto ilgalaikis turtas sudaro tik 104 713 Lt, tai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Vien apelianto pastatų likutinė vertė yra 1 000 000 Lt, ieškovas bei tretysis asmuo pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nepagrįstai paskyrė trečiojo asmens, o ne ieškovo pasiūlytą bankroto administratorių.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo E. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais;

  1. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra mokus ir vykdo veiklą. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad apeliantas nesiekė grąžinti skolos trečiajam asmeniui kaip hipotekiniam kreditoriui, jis tik teikia nepagrįstus skundus, dėl ko užsitęsė išieškojimo procesas.
  2. Apeliantas yra nemokus, nes vien šioje byloje pareikšti pradelsti įsipareigojimai sudaro 950 000 Lt. Teiginių apie savo turto vertę apeliantas nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų apie įmonės finansinę padėtį.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB „Zonula“ bankroto bylą bei atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai" v. ŽŪB ,,Žvirblonių", bylos Nr. 2-887/2008).

14Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

15Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

16Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Apeliantas pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti įmonės finansinius dokumentus neįvykdė. Jis taip pat nevykdo pareigos viešai atskleisti finansinius dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių statymo 37 str. 12 d. 2 p., 5 p., 7., 58 str. 3 d.). Duomenys juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikiami nuo 2009 metų (68-76 b.l.). Kartu su atskiruoju skundu apeliantas taip pat nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodymų apie įmonės vykdomą veiklą. Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantas, neatskleisdamas tikrosios įmonės finansinės bei turtinės padėties, elgiasi nesąžiningai. Nesant kitų duomenų apie apelianto finansinę padėtį, turimą turtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktu balansu už 2008 metus ir jame nurodyta apelianto ilgalaikio turto verte – 104 713 Lt. 2008 metais apelianto nuostolis buvo 55 367 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 80 Lt. Klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui nagrinėjimo dieną, apelianto pradelsti įsipareigojimai trečiajam asmeniui – 602 274,80 Lt (41-44 b.l.). Taigi apeliantas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, o jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas yra nemokus (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Šios teismo išvados apeliantas nepaneigė. Apelianto argumentai apie jo turimus pastatus bei jų vertę nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Be to, net ir tuo atveju, jeigu turimų pastatų vertė iš tikrųjų būtų 1 000 000 Lt, jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę šio turto vertės.

17Apeliantas nesutinka su teismo paskirtu bankroto administratoriumi, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių teismo paskirtas administratorius negalėtų tinkamai vykdyti UAB „Zonula“ bankroto procedūrų. Pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bankroto administratorių vien todėl, kad paskirtas ne ieškovo pasiūlytas administratorius nėra pagrindo. Apeliantas bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į mažesnį UAB „Verslo administravimo kompanija“ įmonės užimtumą.

18Abi siūlomos administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010).

19Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iškeldamas apeliantui bankroto bylą bei jo bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Verslo administravimo kompanija“, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.